- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-10
- Bylos Nr.
- eI3-4770-386/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06627-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas, Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- K. V.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romano Klišausko,
2025 m. lapkričio 12 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. V. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo:
1. Įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (toliau – ir atsakovė, Inspekcija) atlikti veiksmus dėl galimo savavališko valstybinės žemės užėmimo bei naudojimo, adresu (duomenys neskelbtini).
2. Įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją pateikti pareiškėjui sprendimą.
Skundo nagrinėjimo dalykas ir ribos apibrėžtos 2024 m. lapkričio 24 d. teismo nutartimi, kuria nutarta priimti nagrinėti pareiškėjo K. V. skundą dalyje dėl Inspekcijos įpareigojimo atsakyti į pareiškėjo prašymą, persiųstą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. balandžio 8 d. raštu (Reg. Nr. A51-50923/24(2.14.1.36E-ŽEM).
Šalies argumentai
Skunde pareiškėjas nurodo, kad jis yra daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 3A2p, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Namas) bendraturtis. Prie pietrytinės Namo sienos pastatytas laikinas statinys trukdo pasiekti dalį išorinių sienų ir pamatų, todėl neįmanoma tinkamai prižiūrėti Namo. Tarp statinio ir Namo kaupiasi vanduo, sniegas ir drėgmė, dėl ko drėksta Namo siena ir pamatai. Pareiškėjas siekia, kad būtų pašalintas prie jo Namo pietrytinės sienos pastatytas laikinas statinys, kuris trukdo atlikti namo priežiūrą ir lemia drėgmės kaupimąsi. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir Vietos savivaldos įstatymo nuostatas statinių naudojimo priežiūra yra savivaldybės funkcija, todėl 2024 m. kovo 12 d. pareiškėjas su prašymu (toliau – ir Prašymas) kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę. Savivaldybė 2024 m. balandžio 8 d. raštu atsakė, kad šiam laikinam statiniui statybą leidžiantis dokumentas nebuvo išduotas, ir pagal kompetenciją Prašymą persiuntė Inspekcijai.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo administracinę bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnį nutraukti, o jos nenutraukus, pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad Inspekcija asmenų prašymus, skundus ir pranešimus nagrinėja vadovaudamasi galiojančiais teritorijų planavimo, statybos, žemės naudojimo valstybinės priežiūros, viešojo administravimo teisės aktais ir Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis. Viešojo administravimo įstatymas įpareigoja administraciniuose sprendimuose nurodyti faktinį ir teisinį pagrindą, o teismų praktika pabrėžia, kad sprendimuose turi būti išdėstyti pagrindiniai faktai ir argumentai.
Pažymi, kad pagal įstatymus Inspekcija nagrinėja tik su statybos procesu susijusius skundus. Konstitucinis Teismas ir ABTĮ užtikrina absoliučią teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos – asmuo pats sprendžia dėl gynybos būdo. Reikalavimai, kurie nesukelia teisinių padarinių, negali būti savarankiškas bylos dalykas. Pareiškėjas gali bet kuriame bylos etape atsisakyti skundo, o teismas tokiu atveju bylą nutraukia, jei tai neprieštarauja įstatymams ar viešajam interesui. Inspekcija, įvertinusi situaciją ir taikytiną teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad pateikus atsakymą pareiškėjui nebeliko nagrinėjamos bylos dalyko. Todėl Inspekcija neprieštarauja pareiškėjo skundo atsisakymui ir tam, kad administracinė byla būtų nutraukta.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodo, kad Administracijos Architektūros skyriaus duomenimis, patikrinus turimas duomenų bazes nuo 2002 m. liepos 1 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento ginčo statiniui, t. y. adresu (duomenys neskelbtini), prie gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pietrytinės sienos pastatytam laikinajam statiniui, nėra. Nuo 1995 m. liepos 1 d. iki 2002 m. liepos 1 d. statybos leidimus išduodavo Vilniaus apskrities viršininko administracija (dabar – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija).
Administracija nurodo, kad 2023 m. balandžio 4 d. išduotas leidimas atlikti namo stogo paprastojo remonto darbus (leidimas Nr. LSPR-01-230404-00051). Šiuo leidimu leidžiami atlikti statybos darbai nėra susiję su pastatytu laikinu statiniu. Administracija patvirtina, kad gavusi pareiškėjo 2024 m. kovo 12 d. prašymą dėl laikinojo statinio, 2024 m. balandžio 8 d. raštu informavo, jog leidimas laikinam statiniui nebuvo išduotas ir projektas svarstymui nepateiktas, o prašymo dalį dėl statinio pašalinimo persiuntė toliau nagrinėti Inspekcijai pagal kompetenciją. Pažymi, kad pareiškėjo skundo reikalavimai šiuo metu nėra tiesiogiai susiję su Administracijos teisėmis ar pareigomis, todėl šiuo aspektu nepateikia išsamesnio vertinimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, prašo dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo spręsti vadovaujantis atsiliepime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo prašymo įpareigoti Inspekciją išnagrinėti pareiškėjo Prašymą ir pateikti dėl jo sprendimą.
Nustatyta, kad pareiškėjas yra daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 3A2p, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendraturtis. Nurodo, kad prie Namo pietrytinės sienos yra pastatytas laikinas statinys, kuris neleidžia prieiti prie dalies namo išorinių sienų ir pamatų, ir vykdyti Namo priežiūrą. Tarp Namo ir Statinio kaupiasi vanduo, sniegas, ledas ir drėgmė, todėl Namo siena ir pamatai drėksta.
2024 m. kovo 12 d. dieną pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl Statinio prie Namo.
2024 m. balandžio 8 d. raštu (Reg. Nr. A51-50923/24(2.14.1.36E-ŽEM) Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodė, kad „<...> informuojame, kad Architektūros skyriui patikrinus turimas Savivaldybės duomenų bazes, nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2002-07-01 iki 2024-04-04 išduoto statybą leidžiančio dokumento laikinajam statiniui adresu (duomenys neskelbtini), nėra, projektas svarstymui taip pat nebuvo pateiktas. Dėl Prašyme keliamo klausimo „pašalinti laikiną statinį, jeigu yra pasibaigęs statinio naudojimo terminas arba statybą leidžiantis dokumentas, nebuvo išduotas“ informuojame, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija) organizuoja ir vykdo žemės naudojimo valstybinę priežiūrą bei atlieka kitas Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatyme nustatytas funkcijas. <...>“.
Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo Prašymo dalis dėl prašymo pašalinti laikiną statinį, jeigu yra pasibaigęs statinio naudojimo terminas arba statybą leidžiantis dokumentas nebuvo išduotas, buvo persiųstas nagrinėti pagal kompetenciją Inspekcijai.
2024 m. balandžio 8 d. Inspekcija informavo pareiškėją apie gautą užregistruotą elektroninį laišką (registracijos numeris 3D-1013).
2024 m. balandžio 25 d. pareiškėjas gavo Inspekcijos vyr. specialisto elektroninį laišką, kuriame buvo nurodoma: „<...> Vilniaus miesto savivaldybės administracija mums persiuntė Jūsų pareiškimą, dėl laikino statinio adresu (duomenys neskelbtini). Siekiant operatyviau surinkti informaciją apie šio statinio statytoją ar naudotoją, kreipiuosi į Jus, gal Jums žinoma kada šis statinys pastatytas, kas jį statė ir kas juo naudojosi/naudojasi? Bet kokia informacija pagreitintų tyrimą. <...>“.
Pareiškėjas, negavęs atsakymo į Prašymą, 2024 m. lapkričio 21 d. su skundu kreipėsi į teismą.
Inspekcija atsiliepime paaiškino, kad 2024 m. kovo 12 d. pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl Statinio prie namo (duomenys neskelbtini). Inspekcijoje 2024 m. balandžio 8 d. buvo gautas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2024 m. balandžio 8 d. raštas „Dėl informacijos pateikimo bei prašymo persiuntimo pagal kompetenciją, kuriam Inspekcijos bendrojoje dokumentų valdymo informacinėje sistemoje (DBSIS) buvo suteiktas Nr. 3D-1013. Raštu Savivaldybės administracija Inspekcijai persiuntė Pareiškėjo 2024 m. kovo 12 d. skundą dėl laikinojo statinio ((duomenys neskelbtini)) ir 2018 m. balandžio 11 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-250, kuriuo nustatyta, kad valstybinės žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) „Valstybinėje žemėje šalia pastato pastatytas vagonėlis 3x6=18 m². Užimamas valstybinės žemės plotas – 18 m², kurioje stovi vagonėlis”.
Inspekcija 2024 m. gruodžio 27 d. atliko patikrinimą (duomenys neskelbtini) ir 2024 m. gruodžio 31 d. surašė patikrinimo aktą Nr. FAK-1890, kuriuo nurodė, kad: „Adresu (duomenys neskelbtini) prie gyvenamo namo 3A2p pietinės sienos ant kampuose esančių betoninių plytelių laisvai pastatytas kilnojamas vagonėlis. Vagonėlio išmatavimai: plotis – 2,97 m, ilgis – 5,93 m, vidutinis aukštis – 3,21 m. Ant vagonėlio stogo įrengtos medinės konstrukcijos dangos iš šiferio įrengimui su nuolydžiu nuo greta stovinčio pastato. Vagonėlis pastatytas nesuformuotoje valstybinėje žemėje. Į gretimus sklypus nepatenka. Vagonėlio pastatymo metai nenustatyti. Vagonėlio apdaila iš plieninės skardos. Įrengtos 2 durys 2,00 x 0,8 m ir vienas nevarstomas langas 0,93(h) x 0,83 m. Vienos durys užrakintos įleidžiama spyna, kitos – pakabinama. Prie vagonėlio susandėliuota keletą lentų ir šiferio lapas. Atlikta fotofiksacija. Patikrinimo metu darbai nebuvo vykdomi“.
Žemesnės instancijos teismas
Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 punkte nustatyta, jog administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas (atitinka sprendimo priėmimo metu galiojančios Viešojo administravimo įstatymo redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktų nuostatas) yra ne kartą pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr. pvz. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2009-04-14 sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-471/2009).
Inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi, kuri numato, kad viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.
Byloje nekyla ginčas, kad pareiškėjas pateikė Inspekcijai Prašymą, Inspekcija Prašymą gavo 2024 m. balandžio 8 d. Inspekcija į pareiškėjo Prašymą atsakymą pateikė 2025 m. sausio 3 d. raštu Nr. 2D-112 „Dėl Jūsų prašymo adresu (duomenys neskelbtini)“.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, Inspekcija į pareiškėjo Prašymą pateikė atsakymą 2025 m. sausio 3 d. raštu Nr. 2D-112, t. y. praleidusi įstatyme nustatytą 20 darbo dienų terminą. Byloje nėra duomenų apie tai, jog Inspekcija būtų informavusi pareiškėją apie tai, jog Prašymo nagrinėjimo procedūra užtruko, taip pat nėra duomenų apie tai, jog Inspekcija būtų pratęsusi pareiškėjo Prašymo nagrinėjimą, kaip tai nustatyta Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje. Atsiliepime atsakovė nurodo aplinkybes, susijusias su pareiškėjo Prašymo nagrinėjimu, atliktu faktinių duomenų patikrinimu ir pan., tačiau nagrinėjamu atveju šios aplinkybės nėra aktualios, kadangi pareiškėjas pateiktu skundu teismui siekė, jog Prašymas būtų išnagrinėtas pateikiant atsakymą pareiškėjui, todėl teismas plačiau dėl atsakymo pateikimo praleidus Priežiūros įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje ir VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą nepasisakys.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra nurodęs, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas kiekvienu konkrečiu atveju turi nustatyti, ar ginčijamais administraciniais aktais objektyviai yra pažeistos asmens teisės (interesai). Tik nustatęs tokį pažeidimą, teismas gali apginti asmenų teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų (pavyzdžiui, LVAT bylos Nr. A11-443/2005, A502-304/2009, A502-857/2009). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (2010 m. balandžio 6 d. nutartis a. b. Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartis a. b. Nr. AS143-560/2010, 2012 m. sausio 9 d. nutartis a. b. Nr. AS756-868/2011).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra išaiškinęs, jog skundo reikalavimas, be kita ko, turi būti toks, kad jį patenkinus, pažeidimas būtų pašalintas efektyviai ir veiksmingai, nesukuriant nepagrįstų prielaidų tolesniems ginčams ir bylinėjimuisi (žr., pvz., LVAT 2011 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-2301/2011, LVAT biuletenis Nr. 22, 2011 m.). Kitaip tariant, skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus (žr., pvz., LVAT 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009). Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A469-261/2007, LVAT biuletenis Nr. 11).
Šiuo atveju pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti Inspekciją per teismo nustatytą laiką išnagrinėti pareiškėjo Prašymą, vykdymas būtų netikslingas, kadangi toks reikalavimas jau buvo įvykdytas Inspekcijai priėmus 2025 m. sausio 3 d. raštą. Taigi, nors pareiškėjo Prašymo išnagrinėjimas ir atsakymo pateikimas 2025 m. sausio 3 d. raštu buvo pateiktas praleidus Priežiūros įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje ir VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą, tačiau bylos nagrinėjimo metu, atsakovei priėmus 2025 m. sausio 3 d. raštą, kuriuo įvertintas pareiškėjo Prašymo turinys, toks įpareigojimas Inspekcijai būtų beprasmis, nesukuriantis pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju nebeliko ginčo dalyko.
Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, daro išvadą, jog Inspekcija išnagrinėjo pareiškėjo pateiktą Prašymą ir pateikė atsakymą į jį, priimdama 2025 m. sausio 3 d. raštą, nors ir praleidusi Priežiūros įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje ir VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą, tačiau atsakovei geruoju įvykdžius pareiškėjo skundo reikalavimą bylos nagrinėjimo metu nebeliko ginčo dalyko.
Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad išnykus ginčo dalykui, skundo reikalavimas yra atmestinas, o su šiuo reikalavimu susijusių argumentų bei motyvų vertinimas teisiškai yra nereikšmingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-1450/2008, 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016).
Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, LVAT praktiką, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nebeliko ginčo dalyko, todėl pareiškėjo skundas atmestinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo K. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.