Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-06-10 · Byla Nr. ATP-625-200/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-10
Bylos Nr.
ATP-625-200/2013
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Angelė Ikasalienė
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 52.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. byla Nr. ATP-625-200/2013
Teisminio proceso Nr.: 4-48-3-00168-2013-0 Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.3; 52.5
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. birželio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutarimo, kuriuo D. P. atžvilgiu nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nesant pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 5 d., sudėties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 126 str. 5 d. buvo surašytas už tai, kad jis 2012 m. gruodžio 12 d. apie 13 val. 30 min. Bražuolės k., Trakų r. sav., būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, vairavo automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p. Trakų rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 5 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą D. P. atžvilgiu nutraukė nesant pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 5 d., sudėties.

Šalies argumentai

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariatas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutarimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teismui. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimu. Apeliantas pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti, kad daugybė požymių rodo tai, jog D. P. 2012 m. gruodžio 12 d. vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Pasak apelianto, 2012-12-12 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 28 pažymėta, kad D. P. atsakydamas į klausimą, kada, kiek ir kokių svaigalų vartojo paskutinį kartą, nurodė, kad nieko nevartojo, paskui teigė, kad vakar vartojo alkoholį, šiandien rūkė „žolę“. To paties akto išvadoje jis parašė „sutinku“. Akto išvadoje nurodyta: „vartojęs psichoaktyviųjų medžiagų, vairuoti negali“. Apeliantas pažymi, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, D. P. pripažino buvęs apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir labai galisi. 2012-12-13 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 2431/12(01) nurodoma, kad D. P. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties. Pasak apelianto, iš šių duomenų matyti, kad pažeidimo nustatymo metu D. P. buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų.

Apeliantas sutinka, kad nagrinėjamoje byloje yra prieštaravimų, tačiau jie nebuvo pašalinti. Apeliantas mano, kad administracinio teisės pažeidimo byloje esant prieštaravimų, pirmosios instancijos teismas turėjo paskirti Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialistams atlikti ekspertizę, siekiant nustatyti, ar 2012-12-12, apie 11.20 val. D. P. vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

ATPK 126 str. 5 d. numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, apsvaigimo patikrinimo vengimą, taip pat narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

Kaltininko veiksmų kvalifikavimas pagal ATPK 126 str. 5 d. sietinas su asmens apsvaigimu nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Atkreiptinas dėmesys, kad ir KET 14 p. įtvirtintas vienas iš vairuotojams draudimų yra draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, apsvaigimas – tai asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikdymas, kuriuos sukelia pavartotos psichiką veikiančios medžiagos (narkotinės priemonės, psichotropinės ir kitos svaigiosios medžiagos), išskyrus etilo, metilo, propilo, butilo, amilo, heksilo alkoholį (toliau vadinama – alkoholis). Taigi, asmens apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų yra sietinas su tam tikra asmens pakitusia psichine būsena ar pakitusiu elgesio sutrikimu, kuriuos sukelia psichotropinės, narkotinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos. Kad nustatyti, jog buvo pavartota psichiką veikianti medžiaga ir ji sukėlė apsvaigimo būseną, atliekama medicininė apžiūra neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti. Medicininė apžiūra neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti – specialių žinių ir reikiamą kvalifikaciją turinčių visų rūšių asmens sveikatos priežiūros įstaigų asmens sveikatos priežiūros specialistų, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė atlikti medicininę apžiūrą (toliau vadinama – medicinos specialistai), pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su vidaus reikalų ministru, atliekami veiksmai, kuriais nustatoma, ar asmuo yra neblaivus (girtas) arba apsvaigęs.

Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 (toliau Metodikos) 2 p. nustatyta, kad medicininė apžiūra susideda iš bendros asmens būklės vertinimo, tiriamųjų medžiagų paėmimo, tiriamųjų medžiagų ištyrimo ir išvados formulavimo. Bendrą asmens būklės vertinimą atlieka gydytojai, tiriamųjų medžiagų paėmimą – slaugytojai arba klinikos laborantai, o tiriamųjų medžiagų ištyrimą – Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto toksikologijos laboratorijos teismo medicinos ekspertai (Metodikos 4 p.). Vadovaujantis Metodikos 6 p., gydytojas, vertindamas bendrą asmens būklę, užpildo patvirtintos formos Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktą, išskyrus skiltis „Tyrimo rezultatas“ ir „Išvada“. Šias skiltis jis užpildo gavęs atsakymą iš toksikologijos laboratorijos. Be to, Metodikos 10 p. nustatyta, jog tyrimui dėl psichiką veikiančių medžiagų kiekio imama ne mažiau kaip 50 ml šlapimo, o jei neaišku, kokių psichiką veikiančių medžiagų asmuo vartojo – ne mažiau kaip 100 ml, ir ne mažiau kaip 10 ml kraujo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-N 2431/12(01) patvirtina, kad D. P. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties. Šlapime opijatų, amfetaminų, benzodiazepinų ir etilo alkoholio nerasta. Imuninės analizės duomenimis kokaino ir jo metabolitų šlapime nerasta (b. l. 3). Iš 2012-12-12 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 28 matyti, kad gydytojas, vertindamas bendrą D. P. būklę, apžiūros akte pažymėjo, jog D. P. oda, gleivinės yra įpratos spalvos, eina tiesiai, stovėsena rombergo pozoje stabili, vokų, liežuvio, pirštų virpėjimo nėra, vyzdžiai lygūs, fotoreakcija yra, elgsena ir nuotaika: uždaras, ramus, orientuojasi laike, vietoje, savyje, dėmesį sukaupia, mąstymas nuoseklus, skaičiuodamas neklysta, kalba rišli, artikuliuota, alkoholio iškvepiamame ore neužuodžiama. Galima įtarti apsinuodijimą marihuana, opiatais. Išvada: vartojęs psichoaktyviųjų medžiagų, vairuoti negali (b. l. 6). Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pagal minėtame akte nurodytą išvadą nėra galimybės vienareikšmiškai ir patikimai spręsti, ar medicininės apžiūros atlikimo metu ir inkriminuojamo teisės pažeidimo padarymo metu D. P. buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo netikėti ar abejoti specialisto išvada, jog D. P. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, tačiau specialisto išvada nepatvirtina aplinkybės, jog medicininės apžiūros atlikimo metu ir inkriminuojamo teisės pažeidimo padarymo metu D. P. buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad teismo posėdžio metu liudytojais apklausti policijos pareigūnai A. M. ir T. S. nenurodė jokių išorinių D. P. požymių, kuriems esant buvo galima įtarti, kad jis yra apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, todėl pagal policijos pareigūnų parodymus nėra galimybės spręsti, ar inkriminuojamo teisės pažeidimo padarymo metu D. P. buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Tačiau pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų galimų veiksmų kilusiems neaiškumams panaikinti. Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog byloje turi būti imamasi priemonių kilusioms abejonėms išsklaidyti, t. y. kyla būtinybė rinkti papildomus įrodymus ir spręsti klausimą dėl atitinkamos ekspertizės atlikimo, kuri leistų nustatyti, ar 2012-12-12, apie 11.20 val., D. P. vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjant D. P. patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą Trakų rajono apylinkės teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai. Byloje turi būti imamasi priemonių kilusioms abejonėms ir prieštaravimams išsklaidyti, todėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato apeliacinis skundas tenkinamas, Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutarimas naikinamas ir byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 4 p.,

nutaria:

Tenkinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato apeliacinį skundą, panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutarimą bei grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Angelė Ikasalienė