- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-06-20
- Bylos Nr.
- A2.6.-289-549/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00235-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ingrida Krušienė
- Pažeidėjas
- A. P.
- Kategorijos
- 2.7.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Palangos miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Krušienė, sekretoriaujant Leokadijai Vaitilavičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, vertėjai Yuliai Zhislinai, išnagrinėjusi A. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. Moldovoje, nedirbančio, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2016-06-05, 14 val. 44 min. Palangoje, Klaipėdos pl. 67, vairavo transporto priemonę Opel Vectra, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančią A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Mažeikių raj. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio ir atsitrenkė į tą pačia kryptimi važiuojantį automobilį BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš eismo įvykio vietos pasišalino. Sulaikius automobilio Opel Vectra, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas vengė neblaivumo patikrinimo. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, transporto priemonės apgadintos. Tuo kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 14, 219, 127 punktus, bei padaręs pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
A. P. teismo posėdyje parodė, kad įvykio aplinkybių neatsimena, nes buvo labai girtas – prieš įvykį buvo išgėręs daugiau nei litrą degtinės, tačiau sėdo prie automobilio vairo, dėl įvykio nuoširdžiai gailisi. Automobilį prieš savaitę buvo davęs naudotis automobilio savininkas A. M. jo pažįstamam A. P.. Dėl įvykio paaiškinimą jis teikė dalyvaujant vertėjui. Taip pat parodė, kad su nukentėjusiuoju, kurio automobilį sužalojo, nebuvo susisiekęs, nes neturi jo duomenų. Susižinojęs nukentėjusio asmens telefono numerį, susieks su juo ir susitars dėl žalos atlyginimo. Automobilis buvo draustas. Parodė, kad nevengė pasitikrinti neblaivumą, iš karto prisipažino, jog yra neblaivus. Kaip nuvažiavo iš įvykio vietos, nepamena. Opel Vectra savininkui žala iš dalies atlyginta, jos savininkas pretenzijų neturi. Teisės vairuoti transporto priemonių neturi, nes jos nėra įgijęs.
Duodamas paaiškinimą dėl pažeidimo A. P. su pažeidimu sutiko, nurodė, jog, būdamas neblaivus, atsitrenkė į automobilį, dėl savo elgesio gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Be pažeidėjo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje esančiais ir bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtais įrodymais. Tokie įrodymai yra: administracinis teisės pažeidimo protokolas, kuriame išdėstytos pažeidimo aplinkybės, eismo įvykio schema (b. l. 6), papildomi duomenimis apie įvykį (b.l. 7), transporto priemonių techninės apžiūros aktai (b. l. 8-9), policijos pareigūno L. G. tarnybinis pranešimas, kuris patvirtina pažeidimo aplinkybes, nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole, jame nurodyta, kad A. P. su pažeidimu sutiko ir gailėjosi (b. l. 10); policijos pareigūno S. B. tarnybinis pranešimas, kuris patvirtina, kad vairuotojas atsisakė tikrintis blaivumą (b. l. 11), paties A. P. paaiškinimas (b. l. 13), taip pat D. N., A. K., V. Z. paaiškinimai, kuriuose užfiksuotos eismo įvykio bei A. P. pasišalinimo iš įvykio vietos aplinkybės (b. l. 14, 15, 16), kita bylos medžiaga.
Įvertinus A. P. prisipažinimą bei administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad jo kalte padarius administracinius teisės pažeidimus nėra pagrindo abejoti: pažeidimų faktą visiškai įrodo byloje surinkti įrodymai bei jo paties prisipažinimas, todėl teismas konstatuoja, jog ištirtų įrodymų pagrindu įrodyta, jog A. P. vairuojamu automobiliu Opel Vectra, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas – automobilis BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis A. K., tai yra įvyko eismo įvykis. Ši veika atitinka ATPK 127 str. 2 d. numatyto teisės pažeidimo sudėtį. Be to, A. P., sukėlęs eismo įvykį ir sugadinęs kito asmens turtą ir tai suvokdamas, bei turėdamas Kelių eismo taisyklių 219-220 punktuose numatytas pareigas, supratęs, jog į eismo įvykio vietą yra iškviesti policijos pareigūnai, vengdamas atsakomybės, iš įvykio vietos nuvažiavo. Tokie A. P. veiksmai buvo tyčiniai, nes, kaip matyti iš užfiksuotų automobilių BMW530D (b. l. 8) ir Opel Vectra (b. l. 9) sugadinimų, jie yra gana žymūs, todėl susidūrimą su kitu automobiliu A. P., be abejonės, jautė. Kaip nurodyta A. K. paaiškinime, jis išlipęs pastebėjo, kad Opelio vairuotojas yra neblaivus, o pranešus apie įvykį policijai, jis iš įvykio vietos nuvažiavo (b. l. 15). Tarnybiniame pranešime (b. l. 10) taip pat užfiksuotas A. K. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, jog Opel Vectra vairuotojas siūlė susitarti ir policijos nekviesti, tačiau supratęs, kad policija iškviesta,. Automobilis Opel Vectra buvo sustabdytas prie Sodų-Malūno gatvių sankryžos kitų asmenų – D. N. ir V. Z. (b. l. 14, 16). Taigi, esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad A. P. veikoje yra pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. sudėtis.
Taip pat, kaip matyti iš policijos pareigūno S. B. tarnybinio pranešimo (b. l. 11), A. P. po įvykio pristatytas į policijos komisariatą, atsisakė tikrintis neblaivumą, nors dėl jo agresyvaus elgesio ir nuo jo sklindančio alkoholio kvapo, kilo įtarimų, jog jis yra neblaivus. Tokie įtarimai kilo ir liudytojams bei nukentėjusiam asmeniui A. K.. Kad buvo neblaivus neneigia ir pats pažeidėjas. Taigi, policijos pareigūnai turėjo pagrindą, įtardami, jog eismo įvykį sukėlęs asmuo yra neblaivus, šiuos įtarimus patikrinti, o atsisakymas pasitikrinti neblaivumą užtraukia administracinę atsakomybę.
Tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų, apie tai, kad A. P. turi teisę vairuoti transporto priemones. Teismo posėdžio metu A. P. nurodė, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemones, nes tokios teisės nėra įgijęs. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad A. P. 2016-06-05 pažeidimus, padarė neturėdamas teisės vairuoti.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas A. P. surašytas pagal ATPK 126 str. 4 d., tačiau transporto priemonių vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemones, neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimas užtraukia atsakomybę pagal ATPK 129 str.
Remiantis ATPK 284 str. 2 d., organas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, jo dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta.
Nustačius, jog A. P. atsisakė tikrintis neblaivumą ir neturi teisės vairuoti transporto priemones, jo veika atitinka, todėl ir perkvalifikuotina į ATPK 129 str. Jam skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda.
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – A. P. kaltę pripažino ir dėl įvykio nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, duomenų, kad būtų baustas už analogiškus grubius Kelių eismo taisyklių ar kitokius pažeidimus nėra, pasižada atlyginti padarytą žalą. Tačiau A. P. padarė tris gana šiurkščius pažeidimus, kurių vienu buvo padaryta žala kito asmens turtui, o pasišalindamas iš įvykio vietos, jis siekė išvengti atsakomybės. Be to, kaip jau minėta, nustatyta, jog A. P. neturi teisės vairuoti transporto priemones, nes tokios teisės nėra įgijęs, dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad A. P. 2016-06-05 pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, todėl jam skirtinos nuobaudos – baudos – sankcijų ribose, laikant, kad šiuos pažeidimus padarė asmuo, neturintis teisės vairuoti transporto priemones. Paskirtos nuobaudos subendrintinos ATPK 33 straipsnio nustatyta tvarka.
A. P. netaikytina papildoma nuobaudos rūšis – transporto priemonės konfiskavimas, nes transporto priemonė, su kuria padaryti pažeidimai – Opel Vectra, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso kitam asmeniui, kuris, kaip matyti iš pažeidėjo paaiškinimu, su padarytais pažeidimais nėra susijęs, apie tai, kad automobilį vairuos A. P. nežinojo, nes jį buvo davęs vairuoti ne jam, o kitam asmeniui – A. P.. Darytina išvada, kad automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, todėl transporto priemonės konfiskavimas iš esmės nepagrįstai pažeis turto savininko interesus. Teismas sprendžia, kad paskirtų nuobaudų rūšis ir dydis gali įgyvendinti administracinių teisės pažeidimų uždavinius, numatytus ATPK 1 straipsnyje ir pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 33 straipsniu, 129 straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 284 straipsnio 2 dalimi, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,
nutaria:
A. P. pripažinti padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnyje, 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti administracines nuobaudas:
pagal ATPK 129 str. – 1158 EUR (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) baudą be transporto priemonės konfiskavimo;
pagal ATPK 127 str. 2 d. – 289 EUR (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą;
pagal ATPK 130 str. 1 d. – 1158 EUR (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) baudą be transporto priemonės konfiskavimo;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir A. P. paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 1200 EUR (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą be transporto priemonės konfiskavimo.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą priėmimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Palangos miesto apylinkės teismą.