Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas

2022-04-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A20.-310-540/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-04-27
Bylos Nr.
A20.-310-540/2022
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00303-2022-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Atmestas.
Teisėjas
Violeta Miceikienė (pirm.)
Suinteresuotas asmuo
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Paulius Vinkleris
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A20.-310-540/2022Teisminio proceso Nr. 4-09-3-00303-2022-4Procesinio sprendimo kategorija 21.9.13. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 27 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Violeta Miceikienė,sekretoriaujant Ernestai Vansevičiūteidalyvaujant užsienietei B. F. H. S. H. S.,vertėjams Helme Elrawas ir Shayma Mustafa,

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Dangei Gilienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo užsienietės B. F. H. S. H. S. (toliau – pareiškėjos) atstovo advokato Pauliaus Vinklerio skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. 22S64207 iš dalies panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjos atstovas advokatas Paulius Vinkleris skundu prašo taikyti pareiškėjos atžvilgiu alternatyvią sulaikymui priemonę - pareiškėjos B. F. H. S. H. S. apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Atstovas skunde nurodė, kad 2022 m. vasario 3 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą įleisti asmenį į Lietuvos Respubliką, kadangi per šešis mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties. Nuspręsta apgyvendinti pareiškėją Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – UTPĮ) 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Sprendimai motyvuojami tuo, kad pareiškėja nepateikė asmens dokumento bei nebendradarbiauja su Lietuvos Respublikos institucijų atstovais, todėl Migracijos departamentas teigia, kad yra pagrindo manyti apie pareiškėjos slėpimąsi, bet jokių konkrečių duomenų nepateikia. Migracijos departamentas nepagrindė savo išvados teiginio, kad pareiškėjos įrodymai turi „mažą vertę“. Objektyvių duomenų, kad pareiškėja nebendradarbiauja, nėra. Pareiškėja dalyvauja apklausose, nebando pabėgti, davė parodymus. Tai, kad pareiškėja pateikia vis naujų situacijų detalių pasakojimuose - papildo pasakojimus, o ne kaip atsakovas teigia - klaidina. Migracijos departamento pareiga yra apjungti gaunamą informaciją, konkrečiai nustatyti kokia informacija kuriai kitai informacijai prieštarauja - tai nebuvo atlikta. Prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar UTPĮ 140¹² straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečių tapatybė nustatyta, jie nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti vieną iš šių alternatyvių sulaikymui priemonių (UTPĮ 115 str.). Asmens sulaikymas yra prievartos priemonė, dėl kurios prieglobsčio prašytojai netenka judėjimo laisvės, įpareigojant nuolat likti ribotoje ir uždaroje teritorijoje, ir kurią valstybė taiko siekdama apriboti asmens judėjimą įgyvendinant imigracijos procedūrą, todėl prieš taikant sulaikymą, turėjo būti sprendžiama apie alternatyvių priemonių taikymą. Šiuo atveju pareiškėja nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, ji bendradarbiauja su pareigūnais (skundžiamo Migracijos departamento sprendimo motyvai, kad Apeliantė nebendradarbiauja ir teikia nenuoseklią informaciją yra visiškai nepagristi), duomenis apie save pateikia, o savo teisėmis naudojosi sąžiningai, pažeidimų, dėl kurių būtų būtinybė ją sulaikyti, nėra padariusi, nebuvo bandžiusi išvykti, nei pasislėpti, nei trukdyti, nei kitaip vengti išsiuntimo proceso. Pareiškėjos sulaikymas nėra būtina priemonė, siekiant užtikrinti sprendimo dėl asmens išsiuntimo į kilmės šalį priėmimą ir įvykdymą. Pareiškėją apgyvendinant Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų būtų sudarytos sąlygos minimaliai judėti ir nepagrįstai per daug nesuvaržyti asmens laisvės. Pažymėta, kad Lietuvos užsieniečių registracijos centruose užsieniečiams taikomų sąlygų visuma prilygsta pagal Jungtinių Tautų Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą draudžiamam nežmoniškam ar žeminančiam žmogaus orumą elgesiui. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad šioje situacijoje pagrįstai gali būti pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė - apgyvendinti pareiškėją B. F. H. S. H. S. Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Tokiu atveju būtų užtikrintas pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos jai laisvai judėti.

Atsiliepimas

Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo UTPĮ X2 skyriaus nuostatos, reguliuojančios šio įstatymo taikymą, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. 2021 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikoje paskelbta ekstremali padėtis dėl masinio užsieniečių antplūdžio nėra atšaukta, todėl pareiškėjos atžvilgiu yra taikomos minėtame UTPĮ X2 skyriuje nustatytas reguliavimas. UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, VSAT prie LR VRM laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečiu antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose. UTPĮ 140⁸ straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, - kad yra šio UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju - ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinama, ar prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais. Šiuo atveju pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos prieglobsčio prašymą, 2021 m. spalio 27 d. priėmė sprendimą Nr. 21M36089, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Šį sprendimą pareiškėja apskundė ikiteismine tvarka, Migracijos departamento komisija skundą atmetė kaip nepagrįstą. Šiuos sprendimus pareiškėja apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris skundą tenkino iš dalies, sutrumpindamas pareiškėjai draudimą atvykti. Šį sprendimą pareiškėja apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris pareiškėjos skundą atmetė. Migracijos departamento sprendimas yra įsiteisėjęs, pareiškėja nebėra prieglobsčio prašytoja. Pareiškėja MIGRIS sistemoje buvo užregistruota 2021 m. rugpjūčio 20 d., ginčijamo sprendimo priėmimo metu galutinis teismo sprendimas dėl jos dar nebuvo priimtas, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 140⁸ straipsnio 5 dalimi turėjo pareigą priimti sprendimą dėl jos įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą. Pareiškėja teigė, kad yra grėsmė jos gyvybei, kylanti iš jos vyro. Grėsmė kilo, kai vyras sužinojo, kad augina ne savo vaikus. Pareiškėjos istorija savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso pareiškėjai ir jos vaikams suteikimo. Jos pasakojimo nepagrindžia jokie dokumentai, įrašai ar kt. Istorija apie menamą mylimą vyrą, jos vaikų tėvą, panašesnė į išgalvotą nei į tikrą, kadangi iš jos pasakojimo susidaro įspūdis, kad nieko daugiau apie tą vyrą, išskyrus tai, kad ją tekinant, jis buvo išvykęs iš šalies, ir kad jis tikrasis jos vaikų tėvas, ji negalėjo pasakyti. Ši aplinkybė leidžia manyti, kad Lietuvos Respublika nebuvo pareiškėjos kelionės tikslas, pareiškėja gali išvykti į kitą Europos valstybę, pasislėpti. Atsižvelgiant į tai, buvo konstatuota, kad pareiškėja neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jos prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Be to, ginčijamas sprendimas priimtas ir kitu savarankišku pagrindu (Įstatymo 113 st. 5 d. 1 p.) – pareiškėja nepateikė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatyta UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nurodytos aplinkybės, jog pareiškėja gali pasislėpti, Migracijos departamentas pagrįstai priėmė ginčijamą sprendimą apgyvendinti pareiškėją laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Ginčijamas sprendimas priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, paremtas ne prielaidomis, bet faktiniais ir valingais pareiškėjos veiksmais (neteisėtas sienos kirtimas, nebendradarbiavimas su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais), todėl jis yra pagrįstas ir jo naikinti nėra pagrindo. Nors pareiškėjos skunde nurodyta, kad jos atžvilgiu turėtų būti pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinti pareiškėją užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, tačiau pareiškėjos atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, pareiškėjos atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti ją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti, nesuteikiant teisės jai laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal UTPĮ 115 straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Šiuo atveju pareiškėja nebendradarbiavo su Lietuvos pareigūnais. Be to, priešingai nei teigiama skunde, pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdama migracijos taisykles, neleistinoje vietoje, kirto sieną (kas taip pat negali būti laikoma bendradarbiavimu su Lietuvos pareigūnais). Šios nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja realią ir pagrįstą galimybę pareiškėjai pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę, todėl, Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas.

Pareiškėja B. F. H. S. H. S. posėdžio metu skundą palaikė, prašė tenkinti ir nurodė kad nori laisvės, per ilgai jau gyvena stovykloje.

Migracijos departamento atstovė teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti ir sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Užsieniečių teisinės padėties. Šio Įstatymo nustatyta, kad užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota.

Byloje nustatyta, kad užsienietė, prisistačiusi Irako Respublikos piliete B. F. H. S. H. S., gimusia (duomenys neskelbtini), neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną. Sienos kirtimo metu užsienietės tapatybė nenustatyta, kadangi ji neturėjo asmens dokumentų. Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) sistemoje užsienietė buvo užregistruota 2021 m. rugpjūčio 20 d. Užsienietė kartu su šeima pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos prieglobsčio prašymą, 2021m. spalio 27 d. priėmė sprendimą Nr. 21M36089, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Šį sprendimą pareiškėja apskundė ikiteismine tvarka, tačiau Migracijos departamento komisija 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą. Šiuos sprendimus pareiškėja apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2020 m. vasario 24 d. sprendimu skundą tenkino iš dalies, sutrumpindamas pareiškėjai draudimą atvykti, kitą skundo dalį atmetė. Šį sprendimą pareiškėja apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2022 m. kovo 30 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė.

Migracijos departamentas 2022 m. vasario 3 d. priėmė sprendimą įleisti B. F. H. S. H. S. į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties, ir apgyvendinti užsienietę UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šešis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Sprendime pažymėta, kad pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą, be to, pareiškėja nepateikė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, todėl pareiškėjos atžvilgiu priimtas sprendimas, nustačius, jog egzistuoja UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyti veiksniai, leidžiantys vertinti, kad pareiškėja gali pasislėpti. Su priimtu sprendimu pareiškėja supažindinta 2022 m. vasario 22 d.

UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio UTPĮ 140¹² straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per šešis mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose (UTPĮ 140⁸ straipsnio 5 dalis). Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, - kad yra šio UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytų aplinkybių, kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Lietuvos vyriausiasis administracinio teismas yra išaiškinęs, kad sprendimai dėl užsieniečių, neteisėtai kirtusių Lietuvos Respublikos valstybės sieną iki 2022 m. sausio 1 d., iš jų – dėl termino, kuriuo jie gali būti apgyvendinti iki 2022 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos Įstatymo 5 straipsnio 6 dalies tvarka, o nuo 2022 m. sausio 1 d. – Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalies tvarka, turi būti priimami, atsižvelgiant ir į iki 2022 m. sausio 1 d. šiuos santykius reglamentavusias Įstatymo nuostatas, iš jų – kad jie gali būti laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1184-624/2022, 35 punktas). Taigi šešių mėnesių terminas turėtų būti skaičiuojamas ne nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS), bet nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos.

Įvertinus tai, kad pareiškėja B. F. H. S. H. S. neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais, nepateikė kelionės dokumentų, leidžiančio nustatyti jos tapatybę, daroma išvada, kad pagrįstai Migracijos departamentas nustatė, jog egzistuoja UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyti pagrindai leidžiantys manyti, kad užsienietė B. F. H. S. H. S. gali pasislėpti kitose Europos Sąjungos šalyse ir tokiais veiksmais vengti grąžinimo į kilmės šalį.

Byloje nenustatyta, kad užsienietės apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, neproporcingai varžytų jos teises ar laisves. Užsienietė B. F. H. S. H. S. neturi ekonominių, darbinių, socialinių, šeimyninių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi pastovios gyvenamosios vietos, todėl yra pagrindas manyti, jog užsienietei pritaikius švelnesnę priemonę, ji gali bandyti pasislėpti. Teismo vertinimu, užsienietės atžvilgiu taikomi judėjimo laisvės suvaržymai yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. įvykdyti sprendimą prieglobsčio procedūroje, tai yra grąžinti pareiškėją į kilmės šalį. Atitinkamai tai reiškia, kad sprendimas užsienietę apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šešis mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos, yra teisėtas ir pagrįstas.

Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos atstovo skundą, išanalizavęs pateiktą medžiagą ir išklausęs proceso dalyvių paaiškinimus, sprendžia, kad Migracijos departamentas ginčijamų sprendimų priėmimo metu tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką užsieniečių situacijos vertinimą ginčijamo sprendimo kontekste, užsieniečio nesutikimas su priimtu sprendimu (jo dalimi) nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu, todėl skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas minėtoje dalyje paliktinas galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140⁸ straipsniu 9 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nusprendžia:

atmesti užsienietės B. F. H. S. H. S. atstovo advokato Pauliaus Vinklerio skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. 22S64207 iš dalies panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.

Teisėja Violeta Miceikienė