Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. F. (toliau – A. F.) atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. liepos 10 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti A. F. atstovės D. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2019 m. vasario 22 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariate buvo gautas pareiškėjos B. M. K. pareiškimas apie tai, kad 2019 m. vasario 18 d., apie 12.25 val. į jos namus atvyko dukra A. F. ir atsinešė neaiškius dokumentus, liepė pasirašyti. Pareiškėja pranešė, kad atšaukia savo parašus, kadangi nesuprato ką pasirašo ir norėtų išsiaiškinti, ant kokių dokumentų ji pasirašė.

2. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja D. B. 2019 m. vasario 26 d. nutarimu, konstatavusi, kad A. F. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties požymių, atsisakė pradėti administracinio nusižengimo teiseną A. F. atžvilgiu.

3. Nesutikdama su priimtu nutarimu, pareiškėja B. M. K. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2019 m. gegužės 20 d. nutartimi pareiškėjos B. M. K. skundą tenkino, panaikino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos D. B. 2019 m. vasario 26 d. nutarimą ir grąžino bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

4. 2019 m. birželio 28 d. Kauno apylinkės teisme buvo gautas A. F. atstovės D. D. apeliacinis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutarties, kurį priimti Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartimi buvo atsisakyta, motyvuojant tuo, kad apeliacinį skundą pateikė asmuo, neturintis tokios teisės – A. F. atstovė D. D., praleidęs skundo padavimo terminą ir neprašydamas jo atnaujinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

7. A. F. atskirasis skundas netenkinamas.

8. Susipažinęs su bylos medžiaga bei atskirojo skundo argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartis, kuria priimti A. F. atstovės D. D. skundą buvo atsisakyta, yra teisėta.

9. Vertinant skundžiamos nutarties pagrįstumą vis tik pažymėtina, kad pagal ANK 621 straipsnį, pareigūnų, kurie atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą (ANK 615 straipsnio 1 dalis), nutarimus apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas ir nukentėjusysis (ar jų atstovai). Visgi šiuo konkrečiu atveju būtina atkreipti dėmesį į tai, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos D. B. 2019 m. vasario 26 d. nutarimu buvo priimtas sprendimas atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną – taigi šiuo atveju nebuvo nei pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (neatliekant net bylos aplinkybių tikslinimo), nei buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ar tuo labiau nutarimas A. F. pripažinti kalta padarius kokį nors administracinį nusižengimą. Taigi darytina išvada, kad šiuo atveju A. F., skirtingai nei procesą inicijavusi B. M. K., neturėjo teisės apskųsti nei minėto pareigūno nutarimo, nei vėlesnės Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria administracinio nusižengimo byla grąžinta papildomam aplinkybių tyrimui atlikti.

10. Šios išvados kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog remiantis ANK 577 straipsnio 1 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu laikomas asmuo, kuris įtariamas administracinio nusižengimo padarymu ir kuriam administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas surašė ar turi surašyti administracinio nusižengimo protokolą. Tokio statuso šioje byloje A. F. akivaizdžiai nėra įgijusi ir tai tik patvirtina anksčiau nurodytą apygardos teismo išvadą. Kita vertus, jei teismo pavesto atlikti papildomo aplinkybių tyrimo metu tokį statusą A. F. įgytų (teisė prašyti įtraukti į procesą ir leisti dalyvauti atliekant reikšmingų aplinkybių tyrimą nėra ribojama), ji nuo šio momento disponuotų visomis procesinėmis garantijomis ir teisėmis, taip pat ir teise skųsti tiek tyrimo pareigūnų, tiek vėlesnius teismo procesinius sprendimus šioje byloje.

11. Aukštesniojo teismo vidinį įsitikinimą dėl to, kad nei A. F., nei juo labiau jos atstovė šioje byloje nebuvo tinkamas asmuo, galintis apskųsti joje priimtus procesinius sprendimus, patvirtina ir savo pobūdžiu panaši baudžiamųjų bylų tyrimo bei nagrinėjimo praktika. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsnio nuostatomis, atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo pareiškimą ar prašymą, asmuo, kurio atžvilgiu tyrimas nepradėtas, apie tai nėra informuojamas, o šį sprendimą gali skųsti išimtinai tik asmuo, kuris siekė inicijuoti ikiteisminį tyrimą kito asmens atžvilgiu. Taigi šioje administracinio nusižengimo byloje nustatant platesnį subjektų, galinčių skųsti iš esmės analogišką nutarimą – atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo teiseną, ratą (kaip to siekia A. F.), būtų nepagrįstai formuojama prieštaringa administracinių nusižengimų tyrimo praktika. Tiek atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimą, tiek atsisakant pradėti administracinio nusižengimo teiseną, asmuo dėl kurio buvo kreiptasi, ne tik neįgyja įtariamojo ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens statuso, tačiau paprastai ir nepatiria jokių neigiamų padarinių ar suvaržymų – priimant tokį sprendimą išreiškiama kompetentingo pareigūno valia minėto asmens veikoje neįžvelgiant pažeidimo požymių, ir tai paprastai nesukelia jokių teisinių padarinių kaltinto asmens atžvilgiu. Jei asmens interesai kokiu nors būdu yra pažeisti, teisė į pažeistų interesų gynybą visada išlieka ir ji negali būti ribojama.

12. Esant šių aplinkybių visumai, A. F. skundo motyvai dėl jos atstovės tinkamumo pateikti apeliacinį skundą nagrinėjamoje situacijoje atmestini kaip deklaratyvūs. Pačiai A. F. neturint teisės pateikti apeliacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutarties, jos atstovės tinkamumas atlikti šiuos veiksmus nevertintinas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, neabejotina ir tuo, jog faktas, kad apeliacinis skundas buvo paduotas praleidus nutarties apskundimo terminą neprašant jo atnaujinti, jokios reikšmės vertinamu atveju vėlgi neturi. A. F. neturint procesinės galimybės pateikti apeliacinio skundo nagrinėjamoje situacijoje, skundo padavimo termino praleidimo priežastys nėra svarbios. Net ir esant objektyvioms skundo padavimo termino praleidimo priežastims, toks skundas negalėtų būti nagrinėjamas dėl A. F. kaip asmens, neturinčio teisės pateikti apeliacinio skundo, statuso.

13. Įvertinus tai, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti A. F. atstovės skundą (nors ir netinkamais motyvais), dėl ko, Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 10 d. nutarti palikti nepakeistą ir A. F. atskirojo skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.