Telšių apylinkės teismo sprendimas

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Gintarė Bunikienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei O. Š. dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė Šiaulių teritorinė ligonių kasa kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės O. Š. priteisti privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 98,92 Eur žalą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad O. Š. 2017 m. lapkričio mėnesį gavo sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis. Pagal Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenis, atsakovė iki 2017 m. spalio 31 d. buvo drausta privalomuoju sveikatos draudimu kaip asmuo, vykdantis individualią veiklą, todėl iki 2017 m. spalio 31 d. galėjo gauti sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, tačiau iki pastarosios datos privalėjo sumokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Šiaulių teritorinė ligonių kasa iš registro duomenų nustatė, kad Šiaulių teritorinė ligonių kasa iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už atsakovės 2017 m. lapkričio mėnesį gautas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėjo 98,92 Eur. Šiaulių teritorinė ligonių kasa 2020 m. spalio 8 d. pranešimu Nr. S-3788 kreipėsi į atsakovę, prašydama pateikti duomenis pagrindžiančius atsakovės draustumą privalomuoju sveikatos draudimu minėtu laikotarpiu arba sumokėti 98,92 Eur turtinę žalą į Valstybinės ligonių kasos sąskaitą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų atlyginusį žalą.

Pažymėtina, kad atvejus, kuomet asmuo laikomas apdraustu privalomuoju sveikatos draudimu, reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas. Šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad apdraustaisiais laikomi asmenys, už kuriuos įstatymo nustatyta tvarka mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, taip pat asmenys, kurie įstatymo nustatyta tvarka moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas, be to, valstybės lėšomis draudžiami asmenys išvardinti įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje. Minėto įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu asmenys kompensuojamuosius vaistus, už kuriuos mokama iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, gauna dar vieną mėnesį po to, kai nustoja galioti privalomasis sveikatos draudimas, tačiau ši garantija neatleidžia nuo prievolės mokėti įstatymo nustatyto dydžio įmokas. Jeigu įmokos nesumokamos, asmenys, kuriems tą mėnesį privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, atlygina privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą.

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog už asmeniui, kuris nelaikomas apdraustuoju, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurių išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, šio įstatymo 17 straipsnio 1–9 dalyse nustatytų įmokų mokėtojai moka Valstybinei ligonių kasai. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 34 straipsnio 10 punktą ieškovas turi teisę reikšti reikalavimą asmenims dėl jiems neteisėtai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų išieškojimo.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad 2017 m. lapkričio mėnesį atsakovei buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, o Šiaulių teritorinė ligonių kasa už tai sumokėjo 98,92 Eur iš Privalomo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė tuo laikotarpiu būtų drausta privalomuoju sveikatos draudimu ar sumokėjusi įstatymo nustatyto dydžio įmokas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi, 34 straipsnio 10 punktu, darytina išvada, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti ir iš atsakovės priteisti 98,92 Eur žalą.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas visiškai, o ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), iš atsakovės valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 8,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 26 ir 29 straipsniais, 285 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalimis, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės O. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 98,92 Eur (devyniasdešimt aštuonių eurų 92 ct) žalą privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Priteisti iš atsakovės O. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,00 Eur (aštuonių eurų) žyminį mokestį valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (įmokos kodas 5660).

Per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo atsakovė privalo jį įvykdyti arba Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmams raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus.

Jeigu per dvidešimt dienų nuo sprendimo įteikimo prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei gali būti išduotas vykdomasis raštas.

Jeigu atsakovė per 20 dienų nuo preliminaraus sprendimo priėmimo teismo sprendimą įvykdo ir raštu pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus, teismas nutartimi panaikina teismo preliminarų sprendimą ir bylą nutraukia.

Preliminarus sprendimas neskundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.