Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Orijos Audronės Kolbienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. K. (V. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas:

1) 2000 m. gruodžio 28 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 2 dalį ir 206 straipsnį (iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusi įstatymo redakcija) laisvės atėmimu 2 metams;

2) 2018 m. lapkričio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 75 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 50 MGL dydžio bauda (bauda sumokėta 2018 m. lapkričio 28 d.),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. 2021 m. rugpjūčio 8 d. apie 11.00 val. bute, (duomenys neskelbtini), dešine ranka sudavė savo žmonai J. K. per kairės pusės ausį, kaire ranka vieną kartą sudavė per dešinės pusės ausį, vėliau paėmęs nukentėjusiąją už dešinės rankos, tampė ją už plaukų, šiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai J. K. poodinę kraujosruvą dešiniame žaste, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Šiais savo veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis V. K. parodė, kad su J. K. gyvena kartu apie 3 metus, vedę nuo 2020 metų. Paskutiniu metu gyveno nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). Kartu su jais gyvena du J. K. iš pirmos santuokos vaikai bei jų bendras sūnus. 2021 m. rugpjūčio 7 d. apie 18 val. jis nuėjo į parduotuvę, grįžo namo, namuose vartojo alkoholį, gėrė alų, išgėrė apie 1-1,5 skardinės alaus, 0,5 litro. Taip pat iš parduotuvės atnešė pakelį bulvių traškučių, kurį pradarė ir padėjo ant stalo. Atėjo J. K. sūnus ir paėmė traškučius, į ką ji jam pasakė, kad neimtų traškučių, nes ,,turėsi bėdų“, jis paklausė J. K., kodėl ji nuteikinėja vaikus prieš jį. Jį labai įžeidė jos žodžiai, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, vienas kito atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, jokio fizinio smurto nebuvo. Po konflikto jis tiesiog išėjo iš namų ir apie porą valandų prabuvo lauke, prie namų. Kai grįžo namo, su ja nebendravo, jis atsigulė miegoti svetainėje. Kitą dieną 2021 m. rugpjūčio 8 d. ryte atsikėlė, su J. K. šiek tiek pasikalbėjo, ji jo atsiprašė. Apie 12 val. jam paskambino pažįstamas, kuris paprašė paskolinti pinigų. Jis išėjo pas draugą, kartu su juo išgėrė alaus (3-4 skardines), kol buvo su draugu jam skambino J. K. mama ir priekaištavo dėl jų su žmona bendro gyvenimo. Kai grįžo namo, sudėjo iš parduotuvės nupirktas prekes, neužilgo kažkas paskambino į buto duris, jis duris atidarė ir pamatė policijos pareigūnus. Pareigūnai jam pasakė, kad jis sudavė žmonai per ausį, dėl to turės važiuoti su jais pokalbiui. Jį išvežė iš namų ir atvežė į areštinę. Dėl ko žmona kvietė policiją, nežino (b. l. 53-54). Papildomai apklaustas parodė, kad savo kaltės nepripažįsta, lieka prie anksčiau duotų savo parodymų (b. l. 66). Papildomai apklaustas V. K. savo kaltę pripažino visiškai. Nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 8 d. buvo išgėręs alaus. Apie 11 val. įvyko konfliktas su žmona dėl buities. Konflikto metu sudavė rankomis jai po vieną smūgį per ausis, sudavė nestipriai. Vėliau šiek tie patempė žmoną už plaukų. Kai konfliktas beveik aprimo, žmona norėjo kaip ir susitaikyti, priėjo prie jo, jis nenorėjo su ja taikytis ir suėmė už rankos, norėdamas ją atitraukti nuo savęs. Vėliau jam paskambino draugas ir jis išėjo susitikti su juo. Kai grįžo į namus, į butą atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Dėl to kas įvyko, labai gailisi, žmonos atsiprašė, ji jam atleido, susitaikė ir šiuo metu gyvena kartu (b. l. 71).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji J. K. parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 8 d. bute, esančiu Justiniškių g. 18, nuo 9 val. tarp jos ir jos girto vyro V. K. vyko konfliktas dėl to, kad visi jam atsibodo, nori būti vienas, yra pavargęs nuo visų. Vaikščiojo paskui ją, nedavė ramybės prižiūrėti neseniai gimusio vaiko, ne vieną kartą grasino fiziniu susidorojimu, kad sulaužys nosį, nusuks sprandą. Ji bandė jį nuraminti, sakydama, kad atsisėstų, nusiramintų, taikiai pasikalbėtų. Vėliau jis pradėjo elgtis dar agresyviau ir apie 11 val. pradėjo prieš ją fiziškai smurtauti. Jai laikant vaiką rankose, jis užsimojęs dešine ranka vieną kartą sudavė jai per kairės pusės ausies sritį, vėliau iš kairės rankos taip pat vieną kartą per dešinės pusės ausies sritį. V. K. pasakė, kad kai grįš iš parduotuvės, kad jos čia nebūtų ir išėjo iš buto, nes kitaip jai bus blogai. Grįžęs iš parduotuvės nusipirkęs alkoholinių gėrimų, pamatęs, kad ji vis dar bute, ir toliau pradėjo elgtis agresyviai, paėmė už dešinės rankos ir pradėjo tampyti ją už plaukų. Dėl jo tokių veiksmų ji privalėjo skambinti į policiją ir kreiptis pagalbos. Ji patyrė fizinį skausmą, nuo medikų pagalbos atsisako. Anksčiau V. K. prieš ją naudojo fizinį bei psichologinį smurtą, tačiau į policiją ji nesikreipė (b. l. 1-4). Papildomai apklausta parodė, kad ji atsisako nuo akistatos su savo vyru V. K., nes šis procesinis veiksmas jai sukels neigiamas emocijas (b. l. 7).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja N. M. parodė, kad prieš 3 metus jos dukra išsiskyrė su vyru ir pradėjo gyventi su V. K., kurį pažįsta jau labai seniai, nes jie klasiokai. Per tą laikotarpį, kai ji gyvena kartu su V. K., ji jau 3 kartus kartu su vaikais buvo atėjusi gyventi pas ją, tačiau apie smurtą jai nieko nepasakojo, smurto žymių ant jos kūno ji nematė. V. K., kai blaivus, yra geras, rūpestingas, tačiau jis kasdien geria alų, o kai neblaivus, tampa agresyvus. 2021 m. rugpjūčio 8 d. ryte jai paskambino dukra ir pasakė, kad nuo penktadienio jis vartoja alkoholį, šaukia, neduoda ramybės ir liepė jai iki 2021 m. rugpjūčio 8 d. 21 val. išeiti iš buto, o sūnų, gimusį prieš dvi savaites, palikti jam. Ji paskambino V. K., jis pradėjo šaukti, ji padėjo ragelį. Po to jai paskambino dukra ir pranešė, kad V. K. jai perskambino ir liepė išsikraustyti iki 17 val. Taip pat dukra paprašė, jei pati neturės galimybės, kad ji iškviestų policiją. Dienos metu ji iš dukros gavo žinutę ,,skambink“, ji suprato, kad jai reikia kviesti policiją į dukros namus. Ji paskambino 112 ir paprašė, kad pas dukrą nusiųstų policijos ekipažą. Vėliau dukra paskambino, kad jį išvežė policijos pareigūnai. Ji atvažiavo pas dukrą ir ją su sūnumi atsivežė pas save į namus, kur jie ir gyvena iki šiol. Dukra pasakojo, kad V. K. girtas šaukė ant jos, sudavė jai per ausis, grasino atimti sūnų. Matė pas dukrą ant dešinės rankos mėlynę, dukra pasakė, kad mėlynė atsirado po konflikto ir susistumdymo su V. K. (b. l. 31-32).

Motyvuojamoji dalis

Be V. K. prisipažinimo jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios J. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, 2021 m. rugpjūčio 8 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką (b. l. 1-6), BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis (b. l. 16,18), specialisto išvada (b. l. 23-24), kitų objektų apžiūros protokolu (b. l. 37-40, 42-44), alkoholio matuoklio kvitu (b. l. 75).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. K. dešine ranka sudavė savo žmonai J. K. per kairės pusės ausį, kaire ranka vieną kartą sudavė per dešinės pusės ausį, vėliau paėmęs nukentėjusiąją už dešinės rankos, tampė ją už plaukų, šiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai J. K. poodinę kraujosruvą dešiniame žaste, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais įrodymais: nukentėjusiosios J. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu; bendrojo pagalbos centro duomenimis, kurie vieni kitus papildo ir iš esmės neprieštarauja tarpusavyje.

Taigi, visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad V. K. savo tyčiniais veiksmais sukėlė savo žmonai J. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl V. K. kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Iš pranešimo apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu nustatyta, kad nukentėjusiajai J. K. pranešta apie proceso užbaigimą baudžiamuoju įsakymu (b. l. 95). Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. K. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, prašė pagal galimybę sumažinti bausmės laikotarpį (b. l. 89-91, 93).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. K. padarė tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Savo veiksmais V. K. žmonai J. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas (b. l. 81), administracine tvarka baustas (b. l. 79-80). Duomenų apie jo psichiatrinį gydymą ar priklausomybės ligų gydymą, byloje nėra.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus laisvės apribojimo bausmę, t. y. V. K. skirtina 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi.

Atsižvelgiant į padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 9 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 48 str. 6 d., 72² str.).

Teismo vertinimu, šiuo atveju būtent ši bausmė su skirtais įpareigojimais optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

V. K. dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paliekant minėtus įpareigojimus.

V. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 59-60), kuri paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

V. K. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. rugpjūčio 8 d. 15.10 val. iki 2021 m. rugpjūčio 9 d. 14.40 val. (b. l. 48, 57). Šis laikas, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę.

Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas sprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Vokas, kuriame yra CD laikmena – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. K. (V. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 72² straipsniu, kartu su bausme V. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią V. K. turi įvykdyti per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies b punktu, į bausmės laiką įskaityti V. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. rugpjūčio 8 d. 15.10 val. iki 2021 m. rugpjūčio 9 d. 14.40 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

V. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Voką, kuriame yra CD laikmena, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti šioje baudžiamojoje byloje.

Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).

4) Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

5) Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.