- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-06-14
- Bylos Nr.
- 2-786-217/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00521-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romaldas Šuliokas
- Ieškovas
- J. G.
- Atsakovas
- A. G.
- Advokatai
- Edvardas Bandariavičius, Albina Cirulienė
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas Romaldas Šuliokas, sekretoriaujant Audronei Palaimienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovei A. G. dėl nuosavybės padalijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas J. G. ieškinį palaikė teismo posėdyje, prašė priteisti jam ½ dalį nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurį sudaro pastatas - sodo pastatas, unikalus Nr. 4400-2496-5553, vidutinė rinkos vertė 14 800 Lt, pastatas - ūkio pastatas, unikalus Nr. 4400-2496-5564, vidutinė rinkos vertė 148 Lt, registruotą A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu bei pripažinti J. G. teisę į ½ dalį A. G. 1992 m. rugsėjo 29 d. LTB Jonavos sk. sumokėtų 5,54 Lt įmokų vienkartinėmis išmokomis už 0,09 ha žemės sklypą, esantį sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini).; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, nurodė, kad su atsakove susituokė 1988-04-02, santuoka su atsakove nutraukta 2006-08-28 sprendimu, padalintas santuokoje įgytas turtas, tačiau pareiškime nurodytas ne visas turtas, kadangi dalis nekilnojamojo turto buvo neįregistruota, teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1312-490/2006 patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria jie su atsakove pasidalijo santuokoje įgytą turtą: dviejų kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini)., ir gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) Nutraukus santuoką šalys santykių visiškai nenutraukė, vedė bendrą ūkinę veiklą. Dar gyvendami santuokoje, iš darbovietės buvo gavę sodą. Vėliau 1991-10-22 J. G. vardu buvo gautas leidimas Nr. 56/91 statyti sodininkų bendrijos kolektyviniame sode (duomenys neskelbtini), namelį. Namelis tais pačiais metais ir buvo pastatytas. Prasidėjus privatizacijai 1992-09-29 A. G. vienkartinėmis išmokomis už 0,09 ha žemės sklypą, esantį sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini)., buvo sumokėta 5,54 Lt, tačiau valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Nutraukiant santuoką 2006 m. šis nekilnojamas turtas nebuvo tarp sutuoktinių pasidalytas, nes nebuvo baigtas šio turto teisinis registravimas. Jis, A. G., gyvena šiame sodo namelyje nuo 1998 m. ir tiek santuokoje, tiek ir nutraukus ją ,vykdė statybas, atliko pastato renovaciją. Be sodo pastato, 2007 m. pastatė ūkio pastatą (realiai statyba prasidėjo 2003 m, bet nebuvo sutvarkyti reikiami dokumentai). Šiuo metu sodo sklypo valstybinės žemės išpirkimo procedūra nėra baigta, tačiau nekilnojamas turtas esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurį sudaro: pastatas-sodo pastatas, unikalus Nr.: 4400-2496-5553, vidutinės 14800 Lt vertės, pastatas-ūkio pastatas, unikalus Nr. 4400-2496-5564, vidutinė rinkos vertė 148 Lt, registruoti A. G. vardu. Santuokos metu jie tvarkė bendrą ūkį, turėjo bendras pajamas bei išlaidas. Sodo namelis pastatytas iš plytų, kurios pirktos santuokos metu, jas pirko pats J. G., taip pat pats statė sodo namelį. 2007 m. pastatė 9 kv. m. ūkinį pastatą , ūkinis pastatas inventorizuotas, priblokuotas prie gyvenamojo namelio. Statybines medžiagas pirko pats, pats ir statė.
Atsakovė A. G. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad 2006-08-28 teismo sprendimu nutraukta santuoka, nuo 2002 m. bendro ūkio su ieškovu neveda. Sklypą Nr. 106 sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) pagal tuo metu galiojusius įstatymus ji gavo iš tuometinio Rizgonių SMGS 1989 m., kur tuo metu dirbo ir į sodų bendrijos narius buvo priimta 1989-04-21. 2005-08-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1312-490/2006 buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šios sutarties dalyje „kitus daiktus esame pasidaliję, po santuokos nutraukimo dėl turto, įgyto santuokoje, pretenzijų vienas kitam neturime“ tarp jos ir ieškovo buvo susitarta, kad ieškinyje minimas turtas atsiradus galimybei įteisinti (nes tuo metu dėl blogos jos sveikatos būklės neturėjo nei fizinių jėgų, nei pinigų) bus užregistruotas jos, t. y. A. G. vardu ir bus jos nuosavybe, o ieškovas galės šiame namelyje gyventi. Pagal šią sutartį ieškovas iki šiol gyvena ieškinyje minimame sodo pastate. Ieškovas taip pat nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių pastato renovaciją. Apie tai, kad ieškovo vardu 1991-10-22 buvo gautas leidimas Nr. 56/91 statyti s.b.(duomenys neskelbtini)sklypo Nr. 106 namelį jai iki šiol nebuvo žinoma, o ieškovo pateiktos teismui schemos ir brėžiniai akivaizdžiai neatitinka įteisinto statinio inventorinėje byloje esamiems statinio duomenims. Sutiko su ieškiniu toje dalyje, kad atsakovas savo darbu ir savo medžiagomis pastatė sodo namelį su ūkiniu pastatėliu, ir sodo namelyje nuolatinai gyvena iki šiol, tačiau nesutiko pasidalinti turtą, kuris nutraukiant santuoką nebuvo pasidalintas, nurodė, kad šio turto teisinė registracija atlikta 2012 m. atsakovės A. G. vardu, ir mano, kad šis turtas yra atsakovės asmeninė nuosavybė, o 5,54 Lt įmokos vienkartinėmis išmokomis už 0,09 ha žemės sklypą esatį s.b. „(duomenys neskelbtini)“ yra asmeniškai A. G..
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Liudytojas R J. K., apklaustas teismo posėdyje, parodė, kad jo sodo žemės sklypas yra netoli ieškovo sodo. Žino, kad J. G. pats statėsi sodo namelį, jam padėjęs pastatyti krosnį namelyje. A. G. sode matęs dar jiems su J. G. gyvenant santuokos pradžioje .
Liudytoja A. I., apklausta teismo posėdyje, parodė, kad pažįsta J. G. ir A. G. seniai. Su A. G. dirbo kartu Rizgonių gamykloje. Sode yra pastatytas nameliukas, jį statė J. G.. Žino, kad sodo sklypas yra A. G., J. G. ant to sklypo pastatė namelį. Prie namo yra toks menkas priestatas, jį statė irgi J. G.. Sodo namelyje gyvena J. G.. Mano, kad A. G. sode gyveno apie 1,5 metų, tai galėjo būti maždaug apie 2000 m. Žino, kad jai operavo stuburą 2002 m, po operacijos A. G. į sodą negrįžo, o sugrįžo į savo butą (duomenys neskelbtini)
Liudytoja V. D. teismo posėdyje, parodė, kad A. G. pažįsta apie 30 m., gyvena vienoje gyvenvietėje, kartu dirbo Rizgonių gamykloje. A. G. turi sodą, sode namelį statė J. G., yra priestatėlis prie namo, jį statė irgi J. G.. A. G. gavo sodą iš Rizgonių gamyklos, A mokėjo už žemę savo asmeniniais čekiais. Žino, kad sode gyvena J. G.. A. G. gyveno sode gal apie 1 m., tai galėjo būti apie 2001 m.
Liudytoja J. M., apklausta teismo posėdyje, parodė, kad su A. G. susipažino 1980 m. Yra buvusi pas juos sode, žino, kad sode yra namelis. Sodo namelį statė ieškovas J. G. dar gyvenant jiems santuokoje. Žemę išsipirko A. G.,mano kad visai neseniai, gal pernai.
Liudytoja D. G., apklausta teismo posėdyje, parodė, kad yra A ir J. G. dukra. Sode pastatus statė tėtis J. G.. Pačios abi su mama gyveno sode iki 2002 m. , po to gyveno Jonavoje pas brolį. Dabar sode gyvena tėvas. Mama ten nesilanko.
Civilinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių bei liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu nutraukė santuoką, įregistruotą 1988 m. balandžio 2 d. Jonavos rajono LDT VK Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 98, tarp A. G. ir J. G. bei patvirtino jų pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (b. l. 15, prij. C. B. 2-1312-490/2006, b. l. 64-65). Minėtos sutarties 3 punkte nurodyta, kad dviejų kambarių butas su rūsiu (bendras plotas 50,39 kv. m.), esantis (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. 4697-8011-2011:0006, vidutinė rinkos vertė 8049 Lt, registruotas A. G. vardu, atitenka nuosavybėn A. G.. Gyvenamasis namas (bendras plotas 51,59 kv. m.), esantis (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. 8197-0006-1013, vidutinė rinkos vertė 4841 Lt, registruotas J. G. vardu, atitenka nuosavybėn J. G.. Automobilis „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris WAUZZZ81ZCA197908, atitenka nuosavybėn J. G.. Šalys nurodė, kad kitus daiktus yra pasidaliję, po santuokos nutraukimo dėl turto, įgyto santuokoje, pretenzijų vienas kitam neturės.
2013-01-17 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais nustatyta, kad atsakovei A. G. nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. 4697-8011-2011:0006 (b. l. 5). A. G. nuosavybės teise taip pat priklauso pastatas – sodo pastatas, unikalus Nr. 4400-2496-5553, pastatas – ūkio pastatas, unikalus Nr. 4400-2496-5564, esantys (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą, 2012-12-05, Nr. 1 (b. l. 6-7). Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Jonavos skyriaus 2013-02-13 raštu nustatyta, kad A. G. už 0,09 ha žemės sklypą, esantį sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)., yra sumokėjusi 5,54 Lt valstybės vienkartinėmis išmokomis 1992-09-29 LTB Jonavos sk., tačiau valstybinės žemės prikimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta (b. l. 9). Ieškovas J. G. pateikė sodo namelio tipinį projektą , adresu SB (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad J. G. 1991 m. spalio 22 d. išduotas statybos darbams vykdyti leidimas Nr. 56/91, kuris galiojo iki 1993 m. spalio 22 d. (b. l. 15-16). Prie bylos pateiktos statinio nuotraukos - sodo namelis su priestatu ūkiniu pastatėliu(b. l. 26) ,bei pateikti rūsio (pusrūsio) ir pirmo aukšto planai (b. l. 27-28). Nario bilietu Nr. 30 nustatyta, kad A. G. priimta į SB (duomenys neskelbtini)“ narius 1989-04-21 ir, kad ji mokėjo nario mokesčius (b. l. 31-32) bei mokesčius už sutarties patvirtinimą, už sodų valdos dokumentų apiforminimą, už sodą žemės ūkio banke bei kitus mokesčius (b. l. 33, 35, 40). 2012-12-05 Pažyma Nr. 5 nustatyta, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ narė A. G. neskolinga (b. l. 34).
Ieškovas J. G. prašo priteisti jam ½ dalį nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurį sudaro pastatas - sodo pastatas, unikalus Nr. 4400-2496-5553, vidutinė rinkos vertė 14800 Lt, pastatas - ūkio pastatas, unikalus Nr. 4400-2496-5564, vidutinė rinkos vertė 148 Lt, registruotą A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu bei pripažinti J. G. teisę į ½ dalį A. G. 1992 m. rugsėjo 29 d. LTB Jonavos sk. sumokėtų 5,54 Lt įmokų vienkartinėmis išmokomis už 0,09 ha žemės sklypą, esantį sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini).
Kadangi atsakovei A. G. 1989 m. buvo paskiras sodo sklypas Nr. 106 SB „(duomenys neskelbtini)“ iš tuometinio Rizgonių SMGS, 1991-10-22 , gyvenant santuokoje šalims J. G. vardu buvo gautas leidimas Nr. 56/91 statyti kolektyviniame sode SB (duomenys neskelbtini), namelį, kuris buvo pastatytas tais pačiais metais(1991 m., b.l. 5-7), o prasidėjus privatizacijai, 1992-09-29 A. G. vienkartinėmis išmokomis už 0,09 ha žemės sklypą, esantį sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini) buvo sumokėta 5,54 Lt valstybės,tačiau valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis nebuvo sudaryta( pažyma, b.l. 9); spręstinas taikytinos teisės klausimas. Šiuo atveju nuosavybės padalijimo klausimus reglamentavo Lietuvos Respublikos Santuokos ir šeimos kodeksas (1969 m. liepos 16 d. Nr. VII-327), tačiau Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus, todėl sprendžiant ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumo klausimą, taikytinos 2000 m. Civilinio kodekso nuostatos.
Nuosavybės teisė įgyjama įstatyme nustatytais pagrindais. Pagal nuosavybės teisę įgyjančių subjektų skaičių nustatoma nuosavybės teisės forma, o jeigu daiktą nuosavybėn įgyja sutuoktiniai, preziumuojama, kad šis turtas tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe. Tokia įstatyminė prezumpcija buvo įtvirtinta Santuokos ir šeimos kodekso (toliau SŠK) 21 straipsnyje, o SŠK 22 straipsnyje – išimtis, pagal kurią asmeninę nuosavybę sutuoktiniai galėjo įgyti dovanojimo arba paveldėjimo būdu.
2000 m. Civilinio kodekso 3.88 ir 3.89 straipsniuose detalizuota, koks turtas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o koks laikomas asmenine jų nuosavybe. LR CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo (kai jam taikomas pagal įstatymus nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas) yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. LR CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių asmeninio indėlio sukuriant turtą preziumuojama, jog jų dalys yra lygios (LR CK 3.117 str. 1 dalis). Bendrosios jungtinės nuosavybės institutu siekiama užtikrinti sutuoktinių turtinį lygiateisiškumą, nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių veiklos pobūdžio ir asmeninio indėlio sukuriant bendrą turtą, ir teisinį apibrėžtumą turtinių teisių atžvilgiu. Pažymėtina, kad ši prezumpcija buvo įtvirtinta ir SŠK (21 str.), kurio galiojimo metu buvo įgytas sodo sklypas ir pastatytas sodo namelis. Po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išskyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3.89 straipsnyje įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimą prie asmeninės nuosavybės. Santuokoje sutuoktinio įgytas turtas už asmeninės nuosavybės teise priklausančias lėšas gali būti pripažįstamas asmenine jo nuosavybe tik tuo atveju, jei buvo įvykdyta CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta sąlyga – aiškiai išreikšta valia įgyti turtą būtent asmeninėn nuosavybėn. Taigi, netgi ir už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn.
Ieškovas J. G. ir atsakovė A. G., neginčijo, kad A. G. iš tuometinio Rizgonių SMGSS 1989 m. suteiktas naudotis sodo sklypas Nr. 106 Sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ (LR CPK 187 str. 1 d.). Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Jonavos skyriaus 2013-02-13 raštu nustatyta, kad A. G. už 0,09 ha žemės sklypą, esantį sodininkų bendrijoje , (duomenys neskelbtini)., yra sumokėjusi 5,54 Lt valstybės vienkartinėmis išmokomis 1992-09-29 LTB Jonavos sk., tačiau valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta (b. l. 9). 0,09 ha žemės sklypo galimam privatizavimui, esančiam sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini) buvo panaudotos 5,54 Lt atsakovės A. G. valstybės vienkartinės išmokos (investiciniai čekiai). Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra ne kartą akcentavęs, jog tiek darbo užmokestis, tiek pensija, tiek ir investiciniai čekiai, gauti gyvenant santuokoje, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-311/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2003). Atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos nurodytą aplinkybę, kad už sodo sklypą ji mokėjo savo asmeninėmis lėšomis. Įrodinėjimo pareiga reglamentuojama LR CPK 178 straipsnyje. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis jam pateiktais įrodymais, remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Pažymėtina, kad LR CPK 185 str. nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teisėjo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teisėjui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje buvo ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002, ir kt.). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (LR CPK 178 str.). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje N. P. v. UAB „Moduva ir Ko“; byla Nr. 3K-3-112/2008). Atsižvelgiant į tai, kad šalių santuoka sudaryta 1988-04-02, nutraukta 2006-08-28, t. y. ji truko nuo 1988 m. iki 2006 m., o A. G. sodo sklypas iš darbovietės suteiktas 1989 m. bei 1992-09-29 sumokėjo už 0,09 ha žemės sklypą 5,54 Lt įmokų vienkartinėmis išmokomis sklypo privatizavimui, ieškovui J. G. pripažintina teisė į ½ dalį A. G. 1992 m. rugsėjo 29 d. LTB Jonavos sk. sumokėtų 5,54 Lt įmokų vienkartinėmis išmokomis už 0,09 ha žemės sklypą, esantį sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) būtent į 2,77 Lt įmokų vienkartinėmis išmokomis (LR CK 3.88 str.1 d. 5 p., 2 d., 3.117 str. 1 d.).
Ieškovas J. G. taip pat prašo priteisti jam ½ dalį nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurį sudaro pastatas - sodo pastatas, unikalus Nr. 4400-2496-5553, vidutinė rinkos vertė 14800 Lt, pastatas - ūkio pastatas, unikalus Nr. 4400-2496-5564, vidutinė rinkos vertė 148 Lt, registruotą A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu. Pagal Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 3 dalį, turtas, įgytas santuokos metu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, nors viešame registre jis būtų įformintas tik vieno iš sutuoktinių vardu. Turto, įsigyto santuokos metu, teisinis statusas priklauso nuo jo įsigijimo momento - jeigu jis įsigytas gyvenant santuokoje, preziumuojama, jog jis yra bendroji jungtinė nuosavybė (LR CK 3.88 str. 2 d.). Teismas šiuo atveju neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti liudytojų R. J. K., A. I., V. D., J. M. ir D. G. teismo posėdžio metu duotais nuosekliais parodymais. Visi apklausti liudytojai teismo posėdyje patvirtino, kad J. G. statė savo jėgomis sodo namelį, be to atsakovė pripažino, kad J. G. savo medžiagomis ir savo jėgom statė sodo namelį su priestatu, įvardytu ūkiniu pastatu . Aukščiau išvardintų liudytojų parodymus patvirtina ir kita civilinės bylos medžiaga. Iš ieškovo J. G. pateikto sodo namelio tipinio projekto, adresu SB „(duomenys neskelbtini), matyti, kad J. G. 1991 m. spalio 22 d. išduotas statybos darbams vykdyti leidimas Nr. 56/91, kuris galiojo iki 1993 m. spalio 22 d. (b. l. 15-16). Tai tik patvirtina, kad sodo namelis buvo pastatytas 1991 m., t. y. ieškovui ir atsakovui gyvenant santuokoje. Liudytojos A. I. ir V. D. taip pat patvirtino, kad priestatą prie namo statė ieškovas J. G., gyvendamas šiame sode. Ieškovas pateiktais įrodymais įrodė aplinkybę, kad nutraukiant santuoką 2006-08-28 abu pareiškėjai J. G. ir A. G. nurodė ne visą santuokos metu įgytą turtą, ir kuris priimant teismo sprendimą nebuvo padalintas, be to, po santuokos nutraukimo šis nenurodytas turtas buvo pagerintas, prie sodo namelio buvo pastatytas 2007 m. ūkinis pastatas unikalus Nr. 4400-2496-5564, ūkinį pastatą pastatė savo medžiagomis ir savo darbu ieškovas J. G., ieškovui priklauso ½ dalis nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) , kurį sudaro pastatas - sodo pastatas, unikalus Nr. 4400-2496-5553, vidutinė rinkos vertė 14 800 Lt, ieškovo reikalavimu ½ dalis pastato - ūkio pastato, unikalus Nr. 4400-2496-5564, vidutinė rinkos vertė 148 Lt, registruoto A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu(galiojusio SŠK 21 str., galiojančio CK 3.88 str.).
Remiantis LR CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovas J. G. patyrė 800,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (b. l. 68). Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-04-15 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-13-P-1207-1728 atsakovei A. G. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 50-51). Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-05-20 pažyma Nr. TP-7-(2.10)-1077 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad už antrinės teisinės pagalbos teikimą A. G. valstybės išlaidas iki 2013-05-21 sudaro 160,00 Lt (b. l. 73). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, o atsakovei yra suteikta antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš atsakovės A. G. ieškovo J. G. naudai priteistina 400,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovės A. G. valstybės naudai taip pat priteistina 50 procentų, tai yra 80,00 Lt valstybės išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą bei 112,00 Lt žyminio mokesčio, kurio sumokėjimas 2013-03-05 nutartimi buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo (b. l. 17).
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos civilinėje byloje yra 15,97 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei A. G. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš jos turėtų būti priteista 7,99 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.). Tačiau, remiantis LR CPK 96 str. 6 d. ir 2011 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nurodytos išlaidos valstybės naudai iš atsakovės nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259,260, 263-265 str., 268 str., 270 str.
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai, priteisti ieškovui J. G. g.(duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn ½ dalį nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurį sudaro pastatas - sodo pastatas, unikalus Nr. 4400-2496-5553, vidutinė rinkos vertė 14 800 Lt, pastatas - ūkio pastatas, unikalus Nr. 4400-2496-5564, vidutinė rinkos vertė 148 Lt, registruotą A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu bei pripažinti J. G. teisę į ½ dalį A. G. 1992 m. rugsėjo 29 d. LTB Jonavos sk. sumokėtų 5,54 Lt įmokų vienkartinėmis išmokomis už 0,09 ha žemės sklypą, esantį sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini).
Ieškovo J. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) priteisti 400,00 Lt (keturis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 80,00 Lt (aštuoniasdešimt litų) už valstybės suteiktą antrinę teisinę pagalbą (lėšas pervedant į VMI prie LR finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas – 5630, AB bankas „ Swedbank“, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Priteisti iš atsakovės A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei 112,00 Lt (vieną šimtą dvylika litų) žyminio mokesčio (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.