Kauno apygardos teismo nutartis

2019-10-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-544-348/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-04
Bylos Nr.
1A-544-348/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-04700-2018-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Svetlana Jurgaitienė, Gytis Večerskas, Algirdas Giedraitis
Nuteistasis
Ž. Š., N. V.
Civilinis ieškovas
N. P.
Advokatai
Antanas Danielius, Romas Aikevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-544-348/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04700-2018-5Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.6.1. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gyčio Večersko,

sekretoriaujant Audronei Tulauskienei,dalyvaujant prokurorei Raimondai Jačiauskienei,šim

nuteistajam Ž. Š., jo gynėjui advokatui Antanui Danieliui, nuteistojo N. V.gynėjui advokatui Romui Aikevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų N. V. ir Ž. Š. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 24 d. nuosprendžio, kuriuo N. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytas N. V. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas.

Ž. Š. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su 2017 m. sausio 26 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta neatlikta bausmės dalimi – 1 metais 1 mėnesiu 10 dienų laisvės atėmimo, Ž. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 11 (vienuolikai) mėnesių ir 10 (dešimčiai) dienų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytas Ž. Š. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas.

Civilinio ieškovo N. P. individualios įmonės civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista jam solidariai iš nuteistųjų N. V. ir Ž. Š. 136,14 Eur (vienas šimtas trisdešimt šeši eurai ir keturiolika centų) turtinės žalos atlyginimui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Ž. Š. ir N. V. pripažinti kaltu padarę nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, už tai, kad padarė plėšimą panaudoję peilį, o būtent: 2018 m. sausio 27 d., apie 18 val., Ž. Š. ir N. V., veikdami bendrininkų grupėje, parduotuvėje, priklausančioje N. P. IĮ, adresu (duomenys neskelbtini), prisidengę veidus kaukėmis ir sudarydami bauginančią aplinką, Ž. Š. demonstruojant nukentėjusiajai - parduotuvėje buvusiai pardavėjai V. B. peilį, bei grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą – perdurti peiliu nukentėjusiajai koją, jei ši nevykdys reikalavimų, t. y. nepasakys, kur yra seifas ir neatiduos visų pinigų, o N. V. tuo pat metu iš parduotuvėje buvusio kasos aparato pagrobiant 105,14 Eur, iš parduotuvės - spiritinio gėrimo „Winchester“ 0,7 l talpos butelį, 8,50 Eur vertės, viskio „ Lord Kingsley“ butelį, 0,7 l talpos, 9 Eur vertės, trauktinės „Malūnininkas“ 0,5 l talpos butelį, 8 Eur vertės, putojančio vyno „Grand Cavalier“ 0,7 l talpos butelį, 3,90 Eur vertės, 4 pakelius cigarečių „Winston silver line“, kurių vertė 13,60 Eur, ir bėgant iš parduotuvės Ž. Š. pagrobiant du pakelius bulvių traškučių „Tafel“, kurių vertė 1,60 Eur, tokiu būdu bendrais veiksmais pagrobė svetimą, N. P. IĮ priklausantį turtą, bendros 149,74 Eur vertės.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis N. V. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad teismas nepagrįstai jam netaikė BK 64¹ str. nuostatų, nes jis prisipažino ir gailisi dėl padaryto. Nuteistasis teigia, kad įvertinus visas bylos aplinkybes, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, tokia griežta 2 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra akivaizdžiai per didelė.

3. Ž. Š. apeliaciniame skunde prašo tinkamai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus dėl jo vaidmens nusikaltime ir sušvelninti paskirtą bausmę. Jis tvirtina, kad teismo nustatytos aplinkybės apie tai, kad jis su N. V. buvo parduotuvėje ir kad būtent jis peiliu grasino pardavėjai, neįrodytos. Skundo autorius nurodo, kad jis gailisi dėl padaryto ir savo kaltės neneigia, tačiau tvirtina, kad į parduotuvę jis nebuvo užėjęs, o laukė kitų asmenų automobilyje. Apelianto nuomone, teismas be pagrindo patikimais ir teisingais laikė ikiteisminio tyrimo metu N. V. duotus parodymus, neįvertino, kad nebuvo surinkta jokių objektyvių jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Automobilyje ir ant tirtų daiktų nebuvo rastas jo DNR pėdsakas, jis pagal kūno sudėjimą ir vilkėtus rūbus neatitinka nukentėjusiosios apibūdintų užpuolikų Jis nurodė, kad su jais buvo dar vienas asmuo, pravarde „(duomenis neskelbtini)“, su kuriuo N. V. ir ėjo į parduotuvę, tačiau ši jo versija nebuvo tikrinama ir tiriama, paminėtas asmuo nebuvo ieškomas ir nustatinėjamas. Nuteistojo nuomone, teismas turėjo remtis N. V. parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme, kurie sutapo su apelianto parodymais. Prašo įvertinti jo nurodytas aplinkybes ir paskirti švelnesnę bausmę.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistasis Ž. Š. ir nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti teismo nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistųjų N. V. ir Ž. Š. apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl įrodymų vertinimo

6. Ž. Š. skunde neginčija savo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos, tačiau nesutinka su teismo išvada, kad bylos įrodymai patvirtina jį atlikus visus kaltinime nurodytus veiksmus. Apeliantas kategoriškai neigia kartu su N. V. buvęs parduotuvėje, demonstravęs pardavėjai peilį ir grasinęs jį panaudoti. Skunde teigia, kad iš surinktų prieštaringų įrodymų galima tik spėlioti ar daryti prielaidas, kad jis atliko tokius veiksmus. Pažymėtina, kad kiekvienas įtariamasis ar kaltinamasis turi teisę duoti sau palankius parodymus, o teismo pareiga yra juos vertinti kitų bylos duomenų kontekste ir spręsti, ar jais remtis kaip patikimais įrodymais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai Ž. Š. parodymų nelaikė teisingais ir patikimais ir jais nesivadovavo. Kaip matyti iš bylos duomenų, jo parodymus iš dalies patvirtino tik N. V. parodymai, duoti teisme. Pastarasis viso bylos tyrimo metu buvo nenuoseklus ir įvykio aplinkybes dėstė prieštaringai. Pirmą kartą 2018 m. sausio 28 d. apklaustas įtariamuoju N. V. kaltės nepripažino ir parodė, kad nusikaltimo neįvykdė. 2018 m. vasario 6 d. papildomos apklausos metu jis parodė, kad plėšimą įvykdė kartu su Ž. Š. Šios apklausos metu N. V. detaliai nurodė visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, kad parduotuvę apiplėšti pasiūlė Ž. Š., kuris planavo pardavėjai grasinti peiliu, todėl paėmė virtuvinį peilį, abu turėjo kaukes. Prie parduotuvės jie abu nuleido kaukes ant veidų, Ž. Š. išsitraukė peilį, bėgo prie pardavėjos, N. V. įbėgo į parduotuvę iš paskos. Matė, kad Ž. Š. stovi prie pardavėjos įrėmęs peilį jai į kaklą ir šaukė, kur pinigai, seifas. N. V. priėjo prie kasos aparato, išsiėmė ten buvusius pinigus, apie 100 eurų, dar paėmė įvairių prekių, susikrovė jas į su savimi turėtą krepšį. N. V. kraunant prekes, kažkoks žmogus įėjo į parduotuvę. Ž. Š. liepė jam dingti. Jie abu išbėgo iš parduotuvės į automobilį. Šiek tiek pavažiavus, pamatė policijos pareigūnų automobilį. Ž. Š. jam sakė neprisipažinti. Pareigūnai patikrino automobilį, rado vogtas prekes ir juos abu sulaikė (3 t., b. l. 32 - 34). Teisme N. V. parodymus pakeitė ir išdėstė kitą įvykių versiją, kad eiti plėšti parduotuvės jis tarėsi tik su pažįstamu „(duomenys neskelbtini)“. Ž. Š. juos abu tik nuvežė iki parduotuvės ir laukė mašinoje. N. V. su „(duomenys neskelbtini)“ nuėjo į parduotuvę, „(duomenys neskelbtini)“ grasino pardavėjai peiliu, o N. V. paėmė iš kasos pinigus, paėmė prekių. Išbėgę iš parduotuvės, nusiėmė kaukes, įsėdo į Ž. Š. vairuojamą automobilį, po to „(duomenys neskelbtini)“ išlipo iš automobilio ir pabėgo. O jį ir Ž. Š. sulaikė policijos pareigūnai. Dėl parodymų, kuriuose nurodė, jog plėšime dalyvavo kartu su Ž. Š., N. V. paaiškino, kad tokius parodymus davė psichologiškai veikiamas kriminalistų.

7. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs visus N. V. parodymus, pagrįstai teisingais laikė jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose jis išsamiai ir detaliai išdėstė būtent su Ž. Š. įvykdytą plėšimą, nes šie parodymai visiškai sutampa su nukentėjusiosios V. B. duotais parodymais, kuriuose ji nurodė, kaip ir ką davė kiekvienas iš dviejų užpuolikų. Nukentėjusioji nurodė ir tai, kad plėšimo metu į parduotuvę buvo užėjęs pašalinis žmogus. Pažymėtina, kad šią aplinkybę N. V. paminėjo tik 2018 m. vasario 6 d. ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose, kuomet pripažino nusikalstamą veiką padaręs su Ž. Š. Pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, nes ji tuoj po nusikalstamos veikos prieš ją padarymo, taip pat ir vėliau, apklausta nukentėjusiąja, nuosekliai nurodė visas esmines įvykio aplinkybes.

8. Kaip matyti iš N. V. teisme duotų parodymų, nors jis pakeitė juos Ž. Š. naudai, tačiau jų pirmosios instancijos teismas pagrįstai nelaikė teisingais, nes abiejų nuteistųjų teisme duotuose parodymuose taip pat yra prieštaravimų. Nuteistasis Ž. Š. nurodė, kad apiplėšti parduotuvę sugalvojo trise, jis, „(duomenys neskelbtini)“ ir N. V., ir buvo sutarta, kad į parduotuvę eis jis ir „(duomenys neskelbtini)“, o prie durų stovės N. V. Ir tik atvažiavus prie parduotuvės, jis apsigalvojo ir į parduotuvę nėjo, liko mašinoje. Šios aplinkybės paneigia Ž. Š. apeliacinio skundo teiginį, kad teismas turėjo vadovautis teisme duotais N. V. parodymais. Be to, N. V. tik formaliai nurodė, kad parodymus apie plėšimo įvykdymą su Ž. Š. davė įtakotas tyrėjo spaudimo, tačiau negalėjo argumentuotai paaiškinti, ir dėl kokių priežasčių ir kokiu būdu tas spaudimas jam buvo daromas. Liudytoja apklausta J. Ž., kuri byloje apklausinėjo kaltinamuosius, patvirtino, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu N. V. išsamiai nurodė bylos aplinkybes, jam nebuvo daromas poveikis, nebuvo verčiamas apkalbėti Ž. Š. Jis nenurodė jokių aplinkybių apie dar vieną asmenį, dalyvavusį apiplėšime. Abu nuteistieji negalėjo nurodyti šio asmens pavardės, vardo, gyvenamosios vietos bei kitų duomenų.

9. Aptartų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija nepagrįstu laiko Ž. Š. skundo argumentą, kad teismas savo išvadas padarė neišnaudojęs visų galimų priemonių surasti ir apklausti tiek jo, tiek ir N. V. nurodytą asmenį, pravarde „(duomenys neskelbtini)“. Kaip minėta, byloje yra pakankamai duomenų apelianto kaltei dėl pareikšto kaltinimo pagrįsti, o iškelta versija dėl plėšime dalyvavusio dar vieno asmens, vadinamo „(duomenys neskelbtini)“, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai buvo vertinta kaip išgalvota, tokiu būdu siekiant palengvinti Ž. Š. atsakomybę už padarytą nusikaltimą. Įvertinus aptartus įrodymus, nekyla abejonių, kad Ž. Š. kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo patvirtinimui duomenų pakanka, faktinės aplinkybės nustatytos teisingai, remiantis bylos duomenų visuma, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, o apeliacinio skundo argumentai prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms arba yra tik subjektyvaus ir gynybinio pobūdžio.

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių.

10. Abiejuose apeliaciniuose skunduose nesutinkama su paskirtomis bausmėmis, teigiama, kad jos per griežtos. Bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Nuteistieji padarė sunkų tyčinį savanaudišką nusikaltimą, už kurį įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę iki 7 metų. Kaip matyti iš bylos medžiagos duomenų, nusikalstamą veiką apeliantai padarė jau būdami ne kartą teisti. Ž. Š. nusikalto lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikotarpiu. N. V. nusikalto praėjus kiek daugiau mėnesiui po paleidimo iš pataisos namų, atlikus bausmę. Abu yra bausti administracine tvarka. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šios aplinkybės rodo nuteistųjų asmenybių didesnį pavojingumą visuomenei, kad jie turi polinkį nesilaikyti įstatymų ir daryti nusikaltimus bei kitus teisės pažeidimus.

11. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgė į nustatytas dvi nuteistųjų atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jog jie nusikalstamą veiką padarė būdami apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui ir nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. Nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Šiuo atveju, kai nustatyta dvi nuteistųjų atsakomybę sunkinančios aplinkybės, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o kitos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistųjų asmenybes, nuteistiesiems paskirtas bausmes, kurios žymiai mažesnės nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, laikyti aiškiai per griežtomis nėra teisinio pagrindo.

12. Nepagrįstas N. V. skundo argumentas, kad teismas be pagrindo netaikė jam BK 64¹ str. nuostatų, nes jis prisipažino ir gailisi dėl padaryto. Pagal BK 64¹ straipsnio nuostatas baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, asmeniui, kuris prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ž. Š. kaltu neprisipažino, o N. V. parodymus pakeitė, todėl nebuvo pagrindo atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Bylos nagrinėjimas vyko pagal bendrąsias proceso taisykles, buvo tiriami visi bylos įrodymai, todėl ir nebuvo teisinio pagrindo taikyti N. V. BK 64¹ straipsnio nuostatų. Nėra pagrindo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti N. V. prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, nes jis nebuvo nuoširdus, parodymus keitė, teismo posėdžio metu jo išdėstytos aplinkybės neatitiko byloje nustatytiems faktams.

13. Įvertinus aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad visos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės apylinkės teismo nuosprendyje buvo įvertintos bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei bausmei keliamų tikslų kontekste. Bausmės nuteistiesiems paskirta motyvuotai, jos atitinka bausmės paskirtį ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. balandžio 24 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį pagal nuteistųjų apeliacinių skundų prašymus nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistųjų N. V. ir Ž. Š. apeliacinius skundus atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas GiedraitisSvetlana JurgaitienėGytis Večerskas