Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2026-03-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-152-972/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-03-03
Bylos Nr.
eII-152-972/2026
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00004-2026-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Viktorija Teišerskienė
Pažeidėjas
G. B.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-152-972/2026Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00004-2026-7Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.1; 21.10.4 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2026 m. kovo 3 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Viktorija Teišerskienė,sekretoriaujant Renatai Garuolienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai G. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-15108-2025 administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyresnysis specialistas 2025 m. lapkričio 11 d. G. B. surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu, pasiūlant iki 2025 m. lapkričio 26 d. sumokėti 85 Eur baudą, kartu skiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams, už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, t. y. už tai, kad ji 2025 m. lapkričio 11 d. 10.46 val. ties (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę „Nissan Juke“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelyje ir keisdama važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, – rikiuodamasi iš antros eismo juostos į pirmą, nedavė kelio gretima pirma eismo juosta važiavusiam automobiliui, sudarė kliūtį pastarojo judėjimui, dėl to pirma eismo juosta važiavęs automobilio vairuotojas, siekdamas išvengti eismo įvykio, buvo priverstas keisti judėjimo kryptį ir greitį. Nurodyta, kad tokiais veiksmais G. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau ir – KET) 9, 104 punktų reikalavimus.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-15108-2025 G. B. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį paskirta 170 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams.

Šalies argumentai

2026 m. sausio 5 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose gautas Institucijos persiųstas administracinėn atsakomybėn patrauktos G. B. skundas dėl 2025 m. gruodžio 11 d. nutarimo. Skundu prašoma pakeisti minėtą nutarimą: jos veiksmus, kvalifikuotus pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti į ANK 417 straipsnio 3 dalį, paskiriant minimalią nuobaudą ir neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Pareiškėja skunde nurodo, kad ANK 420 straipsnio 1 dalyje administracinė atsakomybė numatyta už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus. Šie administraciniai nusižengimai padaromi tik tiesiogine tyčia. Tai ne kartą akcentuota ir teismų praktikoje. Ji (pareiškėja) 2025 m. lapkričio 11 d. tyčia padaryti administracinį nusižengimą nesiekė ir tokio tikslo neturėjo. Iš vaizdo įrašo, kurį darė paskui jos automobilį tarnybiniu automobiliu važiavę policijos pareigūnai, matyti, kad nuo pat parko ties prekybos centru „Studlendas“ iki įvykio (duomenys neskelbtini) ji automobilį vairavo tvarkingai, nepažeisdama jokių KET reikalavimų. Kadangi jai reikėjo pasukti į priešais medicinos centrą „(duomenys neskelbtini)“ esančią automobilių stovėjimo aikštelę (duomenys neskelbtini), ji per galinio vaizdo veidrodėlį ir šoninį veidrodėlį pažiūrėjusi, kad nėra transporto priemonių, įjungusi posūkio signalą, rikiavosi į pirmąją eismo juostą ir nepastebėjo taip vadinamoje „aklojoje zonoje“ važiavusio policijos automobilio bei sudarė jam kliūtį. Ji pripažįsta padariusi administracinį nusižengimą, bet jis turėtų būti kvalifikuotas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, nes, kaip minėta, jos veiksmai nebuvo tyčiniai, o neatsargūs. Tai patvirtina ir vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad dar prieš darant manevrą mirksėjo dešiniojo posūkio signalas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Institucijos nutarimas yra nepagrįstas, todėl turėtų būtų pakeistas, jos veiką, kvalifikuotą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuojant į ANK 417 straipsnio 3 dalį ir paskiriant atitinkamą nuobaudą. Kadangi gyvena kaime, yra garbaus amžiaus ir dažnai tenka vykti į Klaipėdos gydymo įstaigas, nuvežti į sporto treniruotes du anūkus, o susisiekimas visuomeniniu transportu sudėtingas, prašo neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu prašo G. B. skundo netenkinti, palikti galioti 2025 m. gruodžio 11 d. nutarimą be pakeitimų. Pasak Institucijos, pareiškėja 2018 m. birželio 27 d. buvo bausta pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį (ROIK: (duomenys neskelbtini)) už nustatyto greičio viršijimą. 2023 m. sausio 8 d. ji taip pat buvo bausta už nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 4 dalyje (ROIK: (duomenys neskelbtini)), t. y. už nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles. 2024 m. liepos 16 d. G. B. paskirta nuobauda pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį (ROIK: (duomenys neskelbtini)) už sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, darytina prielaida, kad dalyvaudama viešajame eisme pareiškėja nėra itin atidi ir pavyzdinga vairuotoja. Skunde nurodyta aplinkybė, jog nusižengimo padarymo dieną iki jo padarymo momento G. B. važiavo nepažeisdama KET reikalavimų, nelaikytina išskirtine, kadangi pareiškėja nėra baudžiama už kokius nors KET pažeidimus, padarytus iki jai inkriminuojamo nusižengimo. G. B. padaryti veiksmai negali būti kvalifikuojami pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį (reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ar kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas), kadangi ji ne tik nevykdė reikalavimo duoti kelią persirikiuodama iš vienos eismo juostos į kitą, bet ir savo veiksmais privertė kitos transporto priemonės vairuotoją keisti judėjimo kryptį bei greitį, taip sukeldama realų pavojų eismo saugumui. ANK 420 straipsnio 1 dalis (pavojingą situaciją sukėlęs, t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, KET pažeidimas) nenumato, kad asmens padaryti veiksmai turi būti tyčiniai, todėl pareiškėjos teiginiai, kad jos veiksmai nebuvo tyčiniai, nesudaro pagrindo jos atžvilgiu netaikyti ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybės. Institucijos nuomone, skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su negalėjimu tenkinti G. B. ar jos anūkų poreikių, negali būti laikomos išskirtinėmis, nes apie jas pareiškėja žinojo dar prieš pažeisdama teisės normų reikalavimus ir privalėjo jas įvertinti. Pareigūnas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, įvertino visus bylos duomenis ir skyrė pareiškėjai minimalaus dydžio baudą ir trumpiausią sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemonės terminą.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patraukta G. B. teismo posėdžio metu patvirtino skunde išdėstytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti, paaiškino, kad nusižengimo padarymo dieną vyko į medicinos centrą „(duomenys neskelbtini)“. Nuo pat prekybos centro „Studlendas“ priekyje jos važiavo automobilis, o iš paskos tarnybiniu automobiliu važiavo policijos pareigūnai. Pareigūnai jos nelenkė, maždaug 2 km važiavo iš paskos, ji taip pat nieko nelenkė. Važiuodama eismą stebėjo per veidrodėlius. Netoli automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini) policijos automobilis, tikėtina, persirikiavo į pirmą eismo juostą, tačiau ji (pareiškėja) to nepastebėjo. Žvilgtelėjusi į veidrodėlius ir manydama, kad policijos automobilis iš paskos nebevažiuoja, ji nusprendė persirikiuoti į pirmą eismo juostą. Tikėtina, tuo metu policijos automobilis pateko į vadinamąją „akląją zoną“, ji jo nepamatė, todėl ir „užsuko“. Į policijos automobilį neatsitrenkė ir net nesuprato, jog galėjo susidaryti pavojinga situacija. Pasukusi į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią netoli medicinos centro, ji pamatė prie jos su įjungtais švyturėliais privažiuojantį policijos automobilį. Išlipęs pareigūnas ją apšaukė, nurodė, kad įvyko eismo įvykis. Mano, kad pareigūnui važiuojant galėjo tekti pristabdyti, todėl jis ir supyko. Ji nusižengimo tikrai nepadarė tyčia, mano, jog Institucija netinkamai kvalifikavo jos veiksmus. Teisę vairuoti ji turi nuo (duomenys neskelbtini), aktyviai vairuoja, anksčiau už šiurkščius KET pažeidimus bausta nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

G. B. su Institucijos nutarimu nesutinka, nurodo, kad administracinį nusižengimą padarė ne tyčia, o dėl neatsargumo, kadangi persirikiuodama nepastebėjo gretima eismo juosta važiavusio policijos automobilio, kuris, tikėtina, tuo metu buvo patekęs į vadinamąją „akląją zoną“; prieš atlikdama manevrą stebėjo eismo situaciją per veidrodėlius, tačiau policijos automobilio nepamatė ir nesuprato, jog galėjo susidaryti pavojinga situacija. Dėl šios priežasties pareiškėja mano, kad Institucija netinkamai kvalifikavo jos veiksmus pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, jie turėtų būti vertinami kaip neatsargus reikalavimo duoti kelią nevykdymas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Teismo vertinimu, tokie pareiškėjos argumentai yra nepagrįsti.

Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vienas ar keli šioje normoje nustatyti alternatyvūs veiksmai: a) transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; b) lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti; c) vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; d) pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimas; e) tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET. KET 9 punktas nurodo, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 104 punktas numato, jog persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi; jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2025 m. lapkričio 11 d. 10.46 val. ties (duomenys neskelbtini), G. B., vairuodama transporto priemonę „Nissan Juke“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir keisdama važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, – rikiuodamasi iš antros eismo juostos į pirmą, nedavė kelio gretima pirma eismo juosta važiavusiam automobiliui, sudarė kliūtį pastarojo judėjimui, dėl to pirma eismo juosta važiavęs automobilio vairuotojas, siekdamas išvengti eismo įvykio, buvo priverstas keisti judėjimo kryptį ir greitį. Kaip minėta, atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį kyla atlikus bent vieną iš alternatyvių veiksmų, tarp kurių numatytas pavojingą situaciją sukėlęs, t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, KET pažeidimas. Iš byloje esančio vaizdo įrašo (nuo 06:22 min.) matyti, kaip pareiškėja, vairuodama automobilį ir rikiuodamasi iš antros eismo juostos į pirmą, priverčia šalia važiavusio tarnybinio policijos automobilio vairuotoją stabdyti ir keisti važiavimo kryptį (iš dalies užvažiuoti ant šaligatvio), taip sukeldama pavojingą situaciją kelyje, nes jei pareigūnas, vairavęs tarnybinį automobilį, nebūtų greitai sureagavęs, būtų įvykęs eismo įvykis. Pareiškėjos nurodoma aplinkybė, kad policijos tarnybinis automobilis galėjo būti patekęs į vadinamąją „akląją zoną“, nepaneigia jos pareigos prieš keičiant važiavimo kryptį įsitikinti, kad tai daryti yra saugu ir kad nebus sudaryta kliūtis kitoms transporto priemonėms. Vien tik žvilgtelėjimas į galinio ar šoninius vaizdo veidrodėlius savaime nėra pakankamas, jeigu objektyviai egzistuoja galimybė, kad gretima eismo juosta važiuoja kita transporto priemonė. Vairuotojui tenka pareiga imtis visų būtinų atsargumo priemonių, kad būtų išvengta pavojaus kitiems eismo dalyviams, o transporto priemonės nepastebėjimas dėl riboto matomumo negali būti laikomas atsakomybę šalinančia aplinkybe. Be to, pati pareiškėja nurodė turinti teisę vairuoti transporto priemones nuo (duomenys neskelbtini) ir aktyviai dalyvaujanti eisme, todėl, turėdama ilgametę vairavimo patirtį, ji privalėjo suvokti vadinamųjų „aklųjų zonų“ egzistavimo galimybę bei su tuo susijusią riziką. Pareiškėja, prieš atlikdama persirikiavimo manevrą, turėjo imtis papildomų priemonių įsitikinti, kad gretima eismo juosta yra laisva ir jos atliekamas manevras nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Administracinę atsakomybę pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį užtraukia tik reikalavimo duoti kelią persirikiuojant ar kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, kai toks pažeidimas nesukelia pavojingos situacijos kitiems eismo dalyviams. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos padaryto KET pažeidimo esmė buvo ne vien reikalavimo duoti kelią nevykdymas persirikiuojant, bet ir realaus pavojaus eismo saugumui sukėlimas. Dėl jos atlikto nesaugaus persirikiavimo kitos transporto priemonės vairuotojas buvo priverstas staigiai keisti judėjimo greitį ir kryptį, imtis neatidėliotinų veiksmų eismo įvykiui išvengti. Tokiu būdu kelyje buvo sudaryta pavojinga situacija, kuri peržengia paprasto reikalavimo duoti kelią nevykdymo ribas. Pareiškėjos argumentas, kad ji nusižengimą padarė netyčia, taip pat nesudaro pagrindo perkvalifikuoti jos veiksmus ar netaikyti atsakomybės pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį kyla ne tik už tyčinius, bet ir už neatsargius veiksmus, jeigu dėl jų yra sukeliama pavojinga situacija kitiems eismo dalyviams. Šioje teisės normoje nėra įtvirtintas reikalavimas nustatyti tiesioginę ar netiesioginę tyčią kaip būtiną administracinio nusižengimo sudėties požymį (kaip, pavyzdžiui, ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto chuliganiško vairavimo atveju), todėl aplinkybė, kad pareiškėja nesiekė sukelti pavojingos situacijos ir neketino pažeisti KET reikalavimų, savaime nepaneigia jos veiksmų pavojingumo ir nesudaro pagrindo kvalifikuoti veiką pagal švelnesnę teisės normą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad G. B. padarytas KET pažeidimas atitinka ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtį, todėl nėra teisinio pagrindo jos veiksmus perkvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Ji teisėtai ir pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

Spręsdama klausimą dėl nuobaudos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 straipsnyje, taip pat ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinių nuobaudų paskirtimi. Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą teisės pažeidimą, siekiant prevencijos tikslų. Tačiau visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-4-2011).

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Sprendimas dėl nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar neskyrimo priimamas atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės arba jas švelninant.

Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, skundo argumentus, sprendžia, kad skundžiamu nutarimu G. B. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą teisėtai ir pagrįstai paskirta administracinė nuobauda – minimali sankcijoje numatyta bauda, privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Teismo nuomone, nėra teisinio pagrindo G. B. visai neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes tokiu atveju nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, kadangi buvo padarytas šiurkštus KET pažeidimas, keliantis grėsmę eismo saugumui. G. B. nurodytos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones jai būtina nuvykimui pas gydytojus bei vežti anūkus į treniruotes, nėra išimtinio pobūdžio ir nesudaro pagrindo visai netaikyti privalomos skirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Šiuo atveju pareiškėja dar prieš darydama teisės pažeidimą galėjo ir privalėjo pati numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias jai dėl teisės pažeidimo padarymo, todėl ji turi prisiimti ir neigiamus tokio savo veikimo padarinius, kurie yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu.

Tačiau atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, jų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad G. B. paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams – yra neproporcinga jos padarytam pažeidimui. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir G. B. skirti trumpesnį administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nei ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatytas minimalus. Teismas, taikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, atsižvelgia į tai, kad G. B. administracinį nusižengimą padarė ne tyčia, o dėl neatsargumo, pareiškėjos veiksmai, nors ir sukėlę pavojingą situaciją, nepasižymėjo tokiu pavojingumo laipsniu, koks būtų būdingas tyčiniam KET pažeidimui, demonstruojant akivaizdų įstatymų negerbimą ar sąmoningai ignoruojant kitų eismo dalyvių saugumą, jais nebuvo padaryta reali žala kitų asmenų sveikatai ar turtui. G. B. per pastaruosius 5 metus administracine tvarka buvo bausta tik du kartus už nešiurkščius KET pažeidimus (už nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles, už sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų), už tai paskirtas baudas sumokėjusi, šios nuobaudos jau negaliojo aptariamo nusižengimo padarymo metu, be skundžiamu nutarimu paskirtos nuobaudos, daugiau galiojančių nuobaudų ji neturi. Pareiškėjos atsakomybę lengvinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, kad ji pripažino padariusi nusižengimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi. ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta administracinį nusižengimą padariusio asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai administracinį nusižengimą padaro 65 metų sulaukęs asmuo. G. B. nusižengimo padarymo metu buvo sulaukusi (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, todėl pripažintina pareiškėjos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Įvertinus visus aptartus duomenis, darytina išvada, kad administracinės nuobaudos paskirtis bus įgyvendinta G. B., taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sutrumpinus administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą iki 1 mėnesio. Teismo įsitikinimu, pažeidėjai paskirta administracinė nuobauda – bauda ir tokios trukmės administracinio poveikio priemonė atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus, tuo bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gruodžio 11 d. nutarimas keistinas, G. B. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sutrumpinant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą iki 1 mėnesio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patrauktos G. B. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gruodžio 11 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-15108-2025 administracinio nusižengimo byloje.

Pripažinti G. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad administracinį nusižengimą padarė 65 metų sulaukęs asmuo (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

G. B. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 1 (vieno) mėnesio.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Viktorija Teišerskienė