Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Ciesiūno, Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė),

nuteistiesiems E. G., G. L., jų bei nuteistojo N. L. gynėjui advokatui Arnoldui Šukaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Roberto Diksos, nuteistojo N. L. gynėjo advokato Arnoldo Šukaičio, nuteistojo V. T. apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. kovo 2 d. nuosprendžio, kuriuo nuteisti:

– Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (dėl D. L., A. G. turto vagystės įsibraunant į patalpą) laisvės atėmimu dvejiems metams;

– BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl Z. V. turto vagystės įsibraunant į patalpą) laisvės atėmimu dvejiems metams;

– BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl J. B. turto vagystės įsibraunant į patalpą) laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir E. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu (2015–03–19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.), bausmės vykdymas E. G. atidėtas dvejiems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei dirbti.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu (2015–03–19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.), bausmės vykdymas G. L. atidėtas trejiems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei dirbti.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo bei suėmimo laikas nuo 2016 m. liepos 20 d. iki 2016 m. rugpjūčio 19 d.

V. T. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl Z. V. turto vagystės įsibraunant į patalpą) laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu (2015–03–19 įstatymo Nr. XII–1554 redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.), bausmės vykdymas V. T. atidėtas dvejiems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei dirbti.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2016 m. liepos 25 d., 13.52 val. iki 2016 m. liepos 27 d., 13.00 val. (dvi dienos).

N. L. pagal BK 189 straipsnio 2 dalį bauda 150 MGL (5649 Eur) dydžio.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2016 m. rugsėjo 14 d., 12.50 val. iki 2016 m. rugsėjo 16 d., 10.18 val., vieną sulaikymo parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir N. L. paskirta galutinė bausmė – bauda 146 MGL (5498,36 Eur) dydžio.

Šiuo nuosprendžiu taip pat buvo išteisinti S. G., neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, taip pat V. S., neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje 178 straipsnio 2 dalyje. Šių asmenų atžvilgiu apeliaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. G. laikotarpyje nuo 2016 m. birželio 4 d., 23.11 val. iki 2016 m. birželio 5 d., 1.30 val., (duomenys neskelbtini) sulaužęs spynos velkės drūtgalį, įsibrovė į lauko virtuvės pastatą, iš kurio pagrobė svetimą D. L. priklausantį benzininį pjūklą „Stihl MS291“ – 400 eurų vertės, medžiaginį krepšį – 5 eurų vertės, pakrovėją „Craftsman C3“ – 10 eurų vertės, diagnostinį testerį „U.S. R.“ su dėklu, bendros 20 eurų vertės, kamerą skirtą automobilio apžiūrai – 40 eurų vertės, ir svetimus, bendrai D. L. ir A. G. priklausančius keturis lieto lydinio R20 dydžio ratus „Range Rover“ su „Michelin“ vasarinėmis padangomis, bendros 1000 eurų vertės, keturis automobilio „Audi“ lieto lydinio ratlankius su padangomis, bendros 180 eurų vertės, benzininį pjūklą „Husgvarna 440“ – 250 eurų vertės, kalnų dviratį „Giant“ – 150 eurų vertės, benzininę krūmapjovę „Stihl HS 82 RC“ – 200 eurų vertės, benzininį pjūklą „Stihl TS410“ – 150 eurų vertės, diagnostinį automobilių kompiuterį „Arman“ – 300 eurų vertės, akumuliatorinį pakrovėją „Milwaukee M12-18C“ – 150 eurų vertės, akumuliatorinį suktuvą „Milwaukee M12CIW12“ su įkrovikliu – 100 eurų vertės, smūginį grąžtą „Milwaukee C12ID“ su įkrovikliu – 200 eurų vertės, du akumuliatorinius suktuvus „Milwaukee M-12 Fuel“ 24533-22 modelio po 150 eurų, bendros 300 eurų vertės, smūginį suktuvą „Milwaukee HD18HIWF“ su įkrovikliu – 500 eurų vertės, akumuliatorinį suktuvą „Makita“ su įkrovikliu – 80 eurų vertės, akumuliatorinį suktuvą „Dewalt“ su įkrovikliu – 100 eurų vertės, tris „Mersedes Benz“ automobilio vairus, bendros 750 eurų vertės, šešis „BMW“ automobilio vairus, bendros 1000 eurų vertės, dvi navigacines sistemas „Garmin“, bendros 60 eurų vertės, viso pagrobė nukentėjusiajam D. L. priklausančio turto, kurio vertė 475 eurai ir bendrai nukentėjusiajam D. L. ir A. G. priklausančio turto, kurio vertė 5470 eurų.

2. E. G. ir V. T., veikdami bendrininkų grupėje, 2016 m. liepos 4 d., laikotarpiu nuo 00.49 val. iki 01.02 val., (duomenys neskelbtini) žnyplėmis metalui kirpti nukirpdami pakabinamos spynos ąsą, įsibrovė į Z. V. priklausantį garažą, iš kur pagrobė svetimą, Z. V. priklausantį žolės pjovimo traktorių „Husqvarna“ LT131 modelio, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), – 1000 eurų vertės, trimerį „Husqvarna“ 153R modelio Nr. (duomenys neskelbtini), – 350 eurų vertės, benzininį pjūklą „Husqvarna“ – 300 eurų vertės ir benzininį pjūklą „Stihl“ MS180 modelio, Nr. (duomenys neskelbtini), – 200 eurų vertės, viso pagrobė nukentėjusiajai Z. V. priklausančio turto, kurio vertė 1850 eurai.

3. E. G. ir G. L., veikdami bendrininkų grupėje, laikotarpyje nuo 2016 m. liepos 19 d., 23.25 val. iki 2016 m. liepos 20 d., 02.37 val. , (duomenys neskelbtini) nulaužę pakabinamą spyną, įsibrovė į J. B. priklausantį ūkinį pastatą, iš kur pagrobė svetimą J. B. priklausantį žolės pjovimo traktorių „Husqvarna“ TC238 modelio, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), – 2700 eurų vertės.

4. G. L. 2016 m. birželio 15 d., laikotarpyje nuo 00.44 val. iki 02.06 val., (duomenys neskelbtini), pro nerakintus vartus įsibrovė į ūkinį pastatą, bei sulaužęs vienos iš ūkiniame pastate esančios patalpos lubų medines lentas, per padarytą angą lubose įsibrovė į rakinamą patalpą, iš kur pagrobė svetimą, D. B. priklausantį trimerį „Husqvarna“ 327RD modelio – 300 eurų vertės, kultivatorių „Husqvarna“ TF334 modelio, Nr. (duomenys neskelbtini), serijos Nr. (duomenys neskelbtini) – 550 eurų vertės, benzininį pjūklą „Stihl“ MS180 modelio, Nr. (duomenys neskelbtini) – 120 eurų vertės ir kampinį šlifuoklį „Makita“ – 30 eurų vertės, viso pagrobė nukentėjusiajam D. B. priklausančio turto, kurio vertė 1000 eurų.

5. G. L., veikdamas bendrininku grupėje su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2016 m. liepos mėn., iš 3 d. į 4 dieną, nakties metu, tiksliai nenustatytu laiku, iš kaimo turizmo sodybos „Žiogelis“, esančios (duomenys neskelbtini) teritorijoje esančios technikos pavėsinės, pagrobė L. T. priklausantį traktoriuką – žoliapjovę „John deere 1026R“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), su žolės surinkimo ir pjovimo sistemomis, kurio vertė 15 011,05 eurų.

6. G. L., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, laikotarpyje nuo 2016 m. liepos 14 d. 23.50 val. iki 2016 m. liepos 15 d., 00.26 val., (duomenys neskelbtini) žnyplėmis metalui kirpti nukirpę pakabinamos spynos ąsą, įsibrovė į G. S. priklausantį garažą, iš kur pagrobė svetimą, G. S. priklausantį žolės pjovimo traktorių „Yard-man“ AN 5170 modelio, Nr. (duomenys neskelbtini), serijos Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1000 eurų.

7. N. L. 2016 m. rugsėjo 14 d., apie 11.40 val., atvykęs baltos spalvos krovininiu autobusiuku „Peugeot Boxer“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) į negyvenamos sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) kiemą, pasikrovė (įvažiuodamas) ūkiniame pastate buvusį traktoriuką – žioliapjovę „John deere 1026R“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), su žolės surinkimo ir pjovimo sistemomis, kurio vertė – 15011,05 eurų, žinodamas, kad minėtas traktoriukas - žoliapjovė yra vogtas, ir apie 12.10 val., išvežė parduoti A. M., adresu (duomenys neskelbtini). 2016 m. rugsėjo 15 d. traktoriukas – žoliapjovė „John deere 1026R“ buvo rastas (duomenys neskelbtini) kieme ir paimtas policijos pareigūnų.

Motyvuojamoji dalis

12. Apeliaciniai skundai atmetami.

15. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisėtą nuosprendį, kurio keisti ar naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl visi apeliaciniai skundai atmetami (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl nuteistojo N. L. apeliacinio skundo

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant N. L. kaltės klausimus, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus bei juos vertinant, padaryta nebuvo. Visi teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai yra išsamiai aptarti, išdėstytos įrodytomis pripažintos aplinkybės, taip pat aptarti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Kaip matyti, teismas, darydamas išvadą dėl N. L. kaltės vadovavosi byloje esančių įrodymų visetu – kriminalinės žvalgybos, slapto sekimo, apžiūrų protokolais, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu, liudytojo A. S. parodymais bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kuriuos išsamiai ir visapusiškai išanalizavo, tinkamai išnagrinėjo visas aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taip pat apkaltinamajame nuosprendyje yra aptarti BK 189 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai ir išdėstyti argumentai, kuriais teismas grindžia savo išvadas dėl šių požymių buvimo nuteistojo veikoje. Nuosprendyje nurodyti duomenys, kuriais remdamasis teismas atmetė N. L. versiją, kad jis nežinojo, jog traktoriukas – žoliapjovė yra vogtas ir tik paprašytas G. L. padėjo pastarajam traktoriuką – žoliapjovę parduoti, taip pat G. L. paprašytas, automobiliu pervežė traktoriuką – žoliapjovę iš sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) kiemą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą ir dar kartą išanalizavęs pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl N. L. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, nėra teisinio pagrindo.

19. BK 189 straipsnyje nustatyta atsakomybė už nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą, naudojimąsi arba realizavimą, kaltininkui žinant, kad šis įgytas, naudotas ar realizuotas turtas gautas nusikalstamu būdu. Pagal BK 189 straipsnio 1–3 dalių dispoziciją turto įgijimas, naudojimasis ir realizavimas yra šių veikų alternatyvūs objektyvieji požymiai, taigi baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno jų. Pažymėtina, kad šie objektyvieji požymiai aiškiai susieti su įrodytais aktyviais kaltininko veiksmais disponuojant nusikalstamos kilmės turtu (tokio turto gavimu iš neteisėto valdytojo, kuris padarė vagystę arba kitą savanaudišką nusikaltimą, naudojimusi tokiu turtu ar šio turto realizavimu) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–114–489/2016).

20. Nustatant asmens kaltumą, įrodinėtinas ir BK 189 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė, kuri pasireiškia tiesiogine tyčia ir jos turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, jog jis įgyja, naudojasi arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir nori taip veikti (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K–185/2009, 2K–213/2013, 2K–7–88/2014).

21. Nagrinėjamu atveju N. L. nuteistas už tai, kad jis 2016 m. rugsėjo 14 d., apie 11.40 val. atvykęs baltos spalvos krovininiu autobusiuku „Peugeot Boxer“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), į negyvenamos sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) kiemą, pasikrovė (įvažiuodamas) ūkiniame pastate buvusį traktoriuką - žioliapjovę „John Deere 1026R“, žinodamas, kad minėtas traktoriukas - žoliapjovė yra vogtas, ir apie 12.10 val., išvežė parduoti A. M., adresu (duomenys neskelbtini). 2016 m. rugsėjo 15 d. traktoriukas – žoliapjovė „John Deere 1026R“ buvo rastas (duomenys neskelbtini), namo kieme ir paimtas policijos pareigūnų.

22. N. L. neginčija aplinkybės, kad jis atliko kaltinime nurodytus veiksmus, t. y. kad jis išvežė traktoriuką – žioliapjovę „John Deere 1026R“ parduoti – iš sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) ūkinio pastato į savo vairuojamą autobusiuką „Peugeot Boxer“ pasikrovė traktoriuką – žioliapjovę „John Deere 1026R“ ir jį nuvežė bei paliko (duomenys neskelbtini), kieme. Ši aplinkybė nustatyta ir kitais byloje esančiais bei pirmosios instancijos teismo išsamiai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais – slapto sekimo protokolu (4 t., b. l. 49–50), apžiūros protokolu (4 t., b. l. 93–109), liudytojų A. M., A. M., N. B., A. S. parodymais. Tačiau N. L. teigia, kad jis nežinojo, jog traktoriukas – žoliapjovė yra vogtas. Tokia nuteistojo versija pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo atmesta ir įvertinta siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tai, kad N. L. atliko kaltinime nurodytus veiksmus, t. y. disponavo traktoriuku – žoliapjove žinodamas, kad jis yra pavogtas, leidžia spręsti byloje esančių duomenų visuma.

23. N. L. pripažino aplinkybę, kad jis ieškojo traktoriuko – žoliapjovės pirkėjų, apie jo pardavimą telefonu kalbėjosi su liudytoju N. B.. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo metu užfiksuotas pokalbis tarp N. L. ir N. B., kuriame yra kalbama apie traktoriuko – žoliapjovės „John Deere 1026R“ pardavimą (4 t., b. l. 66–67). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas N. B. iš pradžių teigė, kad apie jokį traktoriuką – žoliapjovę su N. L. nekalbėjo, davus perklausyti paminėtą telefoninį pokalbį, nurodė nepamenantis apie ką buvo kalbama, teismo posėdžio metu taip pat nurodė pokalbio nepamenantis (4 t., b. l. 131–132, 13 t., b. l. 74 b. l.). N. L. nurodė, kad šio pokalbio metu jis siūlė N. B. pirkti traktoriuką – žoliapjovę, kad jo metu atvirai ir suprantamai pasakė traktoriuko modelio skaičius. Tačiau tokių N. L. nurodomų aplinkybių bylos įrodymai nepatvirtina. Iš jau minėto pokalbio matyti, kad ne N. L., o N. B. skambino ir klausė N. L. apie ketinamo parduoti daikto modelį, įvardijo modelio skaičius – 1026 (pavogto traktoriuko – žoliapjovės modelis – „John Deere 1026R“). Iš pokalbio matyti, kad N. L. telefonu nenoriai apie tai kalbėjo, nes N. B. paklausus, ar atsimena modelio skaičius, N. L. atsakė, kad ne, o N. B. įvardijus konkrečius skaičius – 1026 ir paklausus, ar tokie, į tai N. L. atsakė, kad ne ir pasakė, jog atvažiuos iki jo (N. B.) ir pokalbį telefonu iš karto baigė (4 t., b. l. 67). Taigi, priešingai nei skunde nurodo apeliantas, aptariamo pokalbio metu N. L. vengė aiškiai kalbėti apie traktoriuką – žoliapjovę, jo metu N. B. davė priešingus atsakymus dėl jo modelio, jokio informacijos neteikė, o telefoninį pokalbį nutraukė, pasakydamas, kad atvažiuos pasikalbėti. Akivaizdu, jog šis įrodymų šaltinis paneigia N. L. parodymus apie teisėtą sandorį, kadangi asmuo, būdamas suinteresuotas daikto pardavimu ir atsiradus galimam jo pirkėjui, turėtų juo domėtis ir elgtis priešingai nei šiuo atveju elgėsi apeliantas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo ir tai, jog aplinkybę, kad N. L. žinojo ir slėpė, jog traktoriukas – žoliapjovė yra vogtas, patvirtina faktas, jog nuo traktoriuko – žoliapjovės buvo nuplėšti lipdukai (duomenys apie traktoriuką – žoliapjovę). Liudytojas A. S. nagrinėjamoje byloje atlikęs kriminalinės žvalgybos veiksmus, patvirtino, kad traktoriukas – žoliapjovė buvo rastas be lipdukų (12 t., b. l. 72). Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo nesivadovauti liudytojo A. S. parodymais, kadangi jie viso proceso metu esminėse detalėse buvo nuoseklūs, jokių duomenų, kurie leistų abejoti pareigūno, atlikusio tiesiogines savo darbines funkcijas neobjektyvumu ar jo parodymų patikimumu, nėra, tokių nenurodė ir apeliantas. Be to, ir pats N. L. nurodė, kad jis vienas buvo nuvažiavęs į sodybą, kurioje stovėjo trakoriukas – žoliapjovė ir nuplėšė nuo jo lipduką su jo pagaminimo metais. Tai, kad N. L. žinojo ir slėpė, jog traktoriukas – žoliapjovė yra vogtas, rodo ir jo atvežimo į (duomenys neskelbtini) aplinkybės, nes atvežus traktoriuką – žoliapjovę šiuo adresu, N. L. jį pastatė toliau matomoje vietoje, kaip nurodė liudytojas A. M. (teisiamojo posėdžio metu pagarsinti liudytojo parodymai, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu), jis pamatė iš savo kiemo ((duomenys neskelbtini)) išvažiuojantį didelį baltos spalvos autobusiuką ir manydamas, kad juo buvo atvežtas traktorius, nuėjo pasižiūrėti, tačiau traktoriuko matomoje kiemo teritorijoje nebuvo, todėl jis apėjo aplink namą ir pamatė už namo palei šoninę namo sieną stovintį traktoriuką (4 t., b. l. 125–126).

24. Visų paminėtų duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad N. L. disponavo traktoriuku – žoliapjove „John Deere 1026R“, t. y. išvežė traktoriuką – žioliapjovę „John Deere 1026R“ iš sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) ūkinio pastato autobusiuku „Peugeot Boxer“, nuvežęs jį paliko (duomenys neskelbtini), kieme, žinodamas, kad jis yra gautas neteisėtu būdu. Jų visuma paneigia N. L. versiją, kad jis nežinojo, jog traktoriukas – žoliapjovė yra vogtas ir tik paprašytas G. L. padėjo pastarajam traktoriuką – žoliapjovę parduoti, G. L. paprašytas, automobiliu „Peugeot Boxer“ pervežė traktoriuką – žoliapjovę iš sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), kiemą. Nors N. L. versiją tvirtino ir nuteistasis G. L., tačiau teismas G. L. parodymais nesiremia ne tik dėl to, kad juos paneigia byloje nustatytų ir aukščiau aptartų duomenų visuma, tačiau jais nėra pagrindo tikėti dar ir dėl to, kad G. L. parodymai šioje byloje viso proceso metu buvo nenuoseklūs, ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus jis pats vėliau paneigdavo, todėl teismas jais nesiremia ir vertina siekiu padėti N. L. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

25. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisingai, pagal nusikalstamu būdu disponuoto turto vertę (15 011,05 eurų) pripažino N. L. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje.

Dėl nuteistojo V. T. apeliacinio skundo

26. V. T. apeliaciniame skunde ginčija savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo, nurodydamas, kad Z. V. turto vagystėje kartu su E. G. jis nedalyvavo, o tik paprašius E. G. padėjo pastarajam iš (duomenys neskelbtini) parsivežti automobilį „VW Sharan“ ir sutiko palaikyti savo naudojamame garaže minėtame automobilyje buvusius daiktus. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje yra pakankamai duomenų patvirtinančių, kad Z. V. turto vagystę įvykdė E. G. ir V. T., todėl minėta apelianto versija atmestina ir pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad V. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

27. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, darydamas išvadą dėl V. T. kaltės padarius minėtą nusikalstamą veiką, vadovavosi byloje išsamiai ištirtų ir patikrintų įrodymų visetu: liudytojo A. S. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, kratos protokolu, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolais bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Visus šiuos duomenis pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai išanalizavęs ir sugretinęs tarpusavyje padarė jų visuma pagrįstą išvadą, kad V. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

28. Teisus apeliantas nurodydamas, kad šiuo atveju byloje nėra tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Tačiau įstatymas nedraudžia apkaltinamąjį nuosprendį grįsti netiesioginiais įrodymais, nes tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Grindžiant kaltę netiesioginiais įrodymais, svarbu, kad tais įrodymais būtų nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungtos nuoseklia ir logiška grandine. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–642/2012, 2K–287/2013). Šių reikalavimų pirmosios instancijos teismas laikėsi.

29. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad apylinkės teismas išsamiai išanalizavo byloje surinktus kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolų duomenis atliekant slaptą sekimą, liudytojo A. S., kuris atliko kriminalinės žvalgybos veiksmus, parodymus, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gautus duomenis, teisingai įvertino kaip patikimus ir, priešingai nei teigia apeliantas, neprieštaringus ir sudarančius loginę įrodymų grandinę, leidžiančią daryti išvadą, kad Z. V. turto vagystę įvykdė E. G. ir V. T.. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą ir dar kartą išanalizavęs pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl V. T. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, nėra teisinio pagrindo.

30. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo E. G. parodymais duotais teisiamojo posėdžio metu, kad Z. V. turto vagystę jis įvykdė ne su V. T., o su kitu asmeniu, jog V. T. tik padėjo jam iš (duomenys neskelbtini) parsivežti automobilį „VW Sharan“ su jame buvusiais daiktais ir sutiko juos pasaugoti savo garaže. Apylinkės teismas teisingai akcentavo, kad tiek E. G., tiek V. T. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu davė skirtingus parodymus – E. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad vagystės iš Z. V. jis neįvykdė, o buvo atvejis kai V. T. jo paprašė padėti traktoriuką „Husqvarna“ nuvežti į jo naudojamą garažą, ką jis ir padarė (5 t., b. l. 151–152,160–162); V. T. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jo garaže rastą traktorių „Husqvarna“ jis nusipirko (8 t., b. l. 102–106, 107, 115, 118). Taigi minėta versija dėl V. T. padėjimo E. G. parsivežti ir pasaugoti traktorių savo naudojamame garaže atsirado tik bylos nagrinėjimo teisme metu. Be to, E. G. neįvardino asmens, su kuriuo, kaip nurodė, įvykdė aptariamą veiką, duomenų (12 t., b. l. 96–97). Be paminėtų aplinkybių, E. G. parodymus dėl V. T. vaidmens paneigia ir byloje surinktų įrodymų visuma, todėl apylinkės teismas teisingai E. G. parodymus įvertino tik kaip siekį padėti V. T. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

31. Iš kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolų ir jų priedų, liudytojo A. S. parodymų nustatyta, kad į nusikaltimo padarymo vietą buvo važiuota dviem E. G. naudojamais automobiliais – „VW Sharan“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atliekant šių automobilių slaptą sekimą nustatyta, kad prieš vagystę – 2016–07–04 – automobilis „VW Sharan“ 00.01 val. nuo (duomenys neskelbtini) (E. G. gyvenamojo namo) pajudėjo ir 00.03 val. nuvyko prie V. T. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), o 00.05 val. nuo (duomenys neskelbtini) namo toliau važiavo iš (duomenys neskelbtini) ribų link Z. V. sodybos ((duomenys neskelbtini)). Automobilis „Toyota Avensis“ 2016–07–04 nuo (duomenys neskelbtini) pajudėjo 00.03 val. ir toliau važiavo iš (duomenys neskelbtini) ribų link Z. V. sodybos, važiavo tuo pačių maršrutu kaip ir automobilis „VW Sharan“. Po to abu automobiliai buvo sustoję netoli Z. V. sodybos ((duomenys neskelbtini)). Po vagystės automobilis „VW Sharan“ buvo paliktas (duomenys neskelbtini), o automobilis „Toyota Avensis“ grįžo į (duomenys neskelbtini), kur pradžioje sustojo prie V. T. gyvenamojo namo – (duomenys neskelbtini), o vėliau prie E. G. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Iš pat ryto - 8.20 val., E. G. automobiliu „Toyota Avensis“ atvyko prie (duomenys neskelbtini) namo ir, kaip matyti iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos, parašė V. T. SMS žinutę, kad jis gali nusileisti (1 t., 147–148). Po kelių minučių – 8.34 val., E. G. ir V. T. automobiliu „Toyota Avensis“ vyko (duomenys neskelbtini) link ir 08.56 val. sustojo prie (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 157–158). Po to V. T. ir E. G. abiem automobiliais – „VW Sharan“ ir „Toyota Avensis“ grįžo į Uteną ir sustojo garažų bendrijoje „S.“, esančioje (duomenys neskelbtini) kuriame yra V. T. naudojamas garažas Nr. (duomenys neskelbtini). Atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus – minėto garažo slaptą stebėjimą ir aplinkos fiksavimą, nustatyta, kad V. T. ir E. G. saugojosi, laukė kol išvažiuos pašaliniai asmenys ir vis stebėdami aplinką iš automobilio „VW Sharan“ išvarė traktoriuką – žoliapjovę, kurį įvarė į garažo vidų, po to abu minėtais automobiliais išvažiavo. Atlikus slaptą patekimą į minėtą garažą, buvo rastas iš Z. V. sodybos pavogtas traktorius „Husqvarna LT 131“ serijos Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t, b. l. 127–128).

32. Priešingai nei nurodo V. T., jokių esminių prieštaravimų tarp aukščiau paminėtų duomenų nenustatyta, o atvirkščiai – jie vienas kitą tik papildo. Aukščiau aptarti kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolai, liudytojo A. S. parodymai ir kiti byloje esantys ir aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad į Z. V. turto vagystę buvo važiuota dviem minėtais E. G. naudojamais automobiliais, jog prieš vagystę vienas automobilis buvo sustojęs prie V. T. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), todėl apeliantas skunde visiškai nepagrįstai, šiuo atveju tik deklaratyviai, tokias aplinkybes neigia. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi aukščiau paminėti duomenys ir jais nustatyti faktai, kuriuos tarpusavyje sujungus nuoseklia ir logiška grandine leidžia daryti išvadą, kad Z. V. turtą pagrobė E. G. ir V. T., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisingai, pagal įsibrovimo į patalpą požymį, V. T. pripažino kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Dėl prokuroro apeliacinio skundo

33. Prokuroras apeliaciniu skundu prašo nuteistiesiems E. G., G. L. ir V. T. panaikinti BK 75 straipsnio taikymą (bausmės vykdymo atidėjimą) ir laisvės atėmimo bausmes paskirti atlikti pataisos namuose. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, netinkamai įvertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikų stadiją, motyvus ir tikslus, nuteistųjų asmenybes apibūdinančius duomenis, jų atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir padarė nepagrįstą išvadą, kad šiuo atveju nuteistiesiems E. G., G. L. ir V. T. galima taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atidėdamas bausmės vykdymą nuteistiesiems, BK 75 straipsnio nuostatų nepažeidė.

34. BK 75 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 23 d. iki 2017 m. spalio 6 d.) nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, teismas ne tik privalo atsižvelgti į BK 75 straipsnyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus, bet turi įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste. Tokią išvadą teismas gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K–181/2012, 2K–108–895/2016).

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atidėdamas bausmės vykdymą nuteistiesiems tinkamai įvertino visas BK 75 straipsnio taikymui reikšmingas aplinkybes, įvertino nuteistųjų asmenybes apibūdinančius duomenis (teistumus ir administracinius baustumus, šeimines padėtis, darbinę veiklą, charakteristikas), padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, jų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

36. Teismas, skirdamas bausmę E. G., atsižvelgė į tai, kad jis padarė tris tyčines baigtas nusikalstamas veikas nuosavybei (BK 178 straipsnio 2 dalis), kurios priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), teistas užsienio valstybėse, baustas administracine tvarka, į psichiatrinio ir priklausomybių kabinetų įskaitą neįrašytas, (duomenys neskelbtini) miesto seniūnija nusiskundimų dėl jo elgesio neturi, yra vedęs, augina mažametį vaiką, dirba pagal verslo liudijimą. Taip pat teismas teisingai nustatė E. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – atlygino nukentėjusiesiems D. L. ir A. G. padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamas veikas (Z. V. turto vagystė ir J. B. turto vagystė) padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgęs į visų paminėtų aplinkybių visumą, apylinkės teismas E. G. paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurių dydžius nustatė mažesnius nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis ir atsižvelgęs į tai, kad E. G. yra vedęs, dirba, atlygino nukentėjusiesiems padarytą žalą, pagal gyvenamąją vietą nusiskundimų dėl jo elgesio negauta, augina mažametį vaiką, paskirtosios bausmės vykdymą atidėjo paskirdamas atitinkamus įpareigojimus.

37. Teismas, skirdamas bausmę G. L., atsižvelgė į tai, kad jis padarė keturias tyčines baigtas nusikalstamas veikas nuosavybei (BK 178 straipsnio 2 dalis (3 veikos), 178 straipsnio 3 dalis), iš kurių trys priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), o viena - sunkių (BK 11 straipsnio 5 dalis). Įvertino G. L. asmenybę – praeityje ne kartą teistas užsienio valstybėse, administracine tvarka baustas, į psichiatrinio ir priklausomybių kabinetų įskaitą neįrašytas, Utenos miesto seniūnija nusiskundimų dėl jo elgesio neturi, vedęs, augina du mažamečius vaikus, vaikų darželio auklėtoja charakterizuoja G. L. kaip rūpestingą tėvą, dirba pagal individualios veiklos pažymą, sporto klubo Všį „T.“, V. J. darbo rinkos mokymo centro, UAB „E.“ charakterizuojamas teigiamai, gavo Valstybinės energetikos inspekcijos atestatą eksploatuoti elektros įrenginius. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad byloje nėra G. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažino tai, kad nusikalstamas veikas (J. B., L. T., G. S. turto vagystės) padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgęs į visų paminėtų aplinkybių visumą, teismas G. L. paskyrė laisvės atėmimo bausmes, artimas sankcijose numatytiems šių bausmių vidurkiams, taip pat atsižvelgęs į tai, kad G. L. yra vedęs, dirba, charakterizuojamas teigiamai, augina dvi mažametes dukras, charakterizuojamas kaip rūpestingas tėvas, naujų ikiteisminių tyrimo jo atžvilgiu nėra, po nusikaltimų rodo norą taisytis, apylinkės teismas E. G. paskirtos bausmės vykdymą atidėjo, paskirdamas atitinkamus įpareigojimus.

38. Teismas, skirdamas bausmę V. T., atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 178 straipsnio 2 dalis), įvertino nuteistojo asmenybę – praeityje teistas du kartus, nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, dėl ko laikytinas recidyvistu BK 27 straipsnio prasme, administracine tvarka baustas, į psichiatrinio ir priklausomybių kabinetų įskaitą neįrašytas, (duomenys neskelbtini) miesto seniūnijoje nusiskundimų dėl jo elgesio negauta, vedęs, dirba. Taip pat teismas teisingai nustatė, kad byloje nėra V. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o sunkinančiomis aplinkybėmis pagrįstai pripažino tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 13 punktas). Atsižvelgęs į visų paminėtų aplinkybių visumą, teismas V. T. paskyrė laisvės atėmimo bausmę mažesnę nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, taip pat atsižvelgęs į tai, kad V. T. yra vedęs, dirba, charakterizuojamas teigiamai, apylinkės teismas V. T. paskirtos bausmės vykdymą atidėjo, paskirdamas atitinkamus įpareigojimus.

39. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su nuteistųjų asmenybėmis, išsamiai ir tinkamai motyvavo savo sprendimą taikyti nuteistiesiems BK 75 straipsnio nuostatas. Šiuo atveju prokuroro skunde akcentuojamos aplinkybės, jog nuteistųjų G. L., E. G. ir V. T. veikos nebuvo atsitiktinės, o buvo planuojamos, joms buvo ruošiamasi, taip pat tai, kad nuteistieji iš nusikalstamų veikų įgytus daiktus ketino parduoti, kas leidžia daryti išvadą, jog iš nusikalstamų veikų darymo jie gaudavo pajamų pragyvenimui ir kitos, įvertinus jas visų aukščiau paminėtų aplinkybių kontekste, šiuo atveju išvados, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistiesiems atidėjus paskirtos bausmės vykdymą, nekeičia.

39.1. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas tinkamai ir išsamiai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti šiems nuteistiesiems atidėjus paskirtos bausmės vykdymą. Be pirmosios instancijos teismo teisingai nustatytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgia ir į santykinai ilgą laiko tarpą praėjusį nuo nusikalstamų veikų padarymo, į tai, jog po šių nusikalstamų veikų padarymo neigiamai nuteistuosius charakterizuojančių duomenų byloje nėra, prokuroro skunde nurodomi įstatymų pažeidimai yra iki nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo. Taip pat byloje esantys dokumentai nurodo, jog šiuo metu visi nuteistieji dirba, jų socialiniai ryšiai stiprūs, be to, apeliacinės instancijos teisme išsakyti nuteistųjų E. G., G. L. siekiai laikytis įstatymų, pateikti dokumentai iš UAB „M.“ ir UAB „E. (b. l. 114–115) išskirtinai teigiamai charakterizuojantys G. L. iš esmės patvirtina jų ryžtą daugiau nebenusikalsti. Visi nuteistieji per šios baudžiamosios bylos tyrimą ir nagrinėjimą laikėsi jiems nustatytų pareigų, taip pat byloje nėra duomenų apie naujus nusižengimus ar nusikaltimus, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, visos paminėtos bylos aplinkybės bei probacijos instituto galimybės taisyti nusikaltusius asmenis laisvėje leidžia teigti, kad bausmės tikslai už nusikalstamas veikas gali būti pasiekti nuteistiesiems suteikiant galimybę koreguoti savo netinkamą elgesį ne įkalinimo įstaigoje, o laisvėje. Aukštesniojo teismo įsitikinimu, laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu, taikant įpareigojimus, padarys šiems nuteistiesiems pakankamą poveikį, kad jie suvoktų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Juolab, kad per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuteistieji visą laiką bus kontroliuojami bei prižiūrimi kompetentingos institucijos bei privalės vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus, o tuo atveju, jeigu nuteistieji nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo jais ir nevykdytų įpareigojimų ar darytų teisės pažeidimus, šių asmenų priežiūrą vykdanti institucija su teikimu privalės kreiptis į teismą, prašydama panaikinti nuteistiesiems bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtas laisvės atėmimo bausmes. Esant nustatytoms aplinkybėms, nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu atidėti E. G., G. L., V. T. paskirtų bausmių vykdymą nėra pagrindo.

40. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, dėl ko Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. kovo 2 d. nuosprendžio apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Roberto Diksos, nuteistojo N. L. gynėjo advokato Arnoldo Šukaičio, nuteistojo V. T. apeliacinius skundus atmesti.

E. G. taikomas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, užstatą 2000 eurų dydžio – palikti galioti iki pradėjimo vykdyti bausmę.