Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. P. (P.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. P. (V. P.) ieškinį atsakovei A. P. (P.) dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų reikalavimų ir atsakovės A. P. (P.) priešieškinį ieškovui V. P. (V. P.) dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų reikalavimų, tretieji asmenys V. P. (V. P.), B. P., V. P., institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Atsakovė A. P. (P.) prašė pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-527-512/2018 vykdymo tvarką ir V. P. priteistos 48 021,67 Eur (dabar 24 000 Eur) kompensacijos mokėjimą nuo 2020 m. balandžio 15 d. iki galutinio šios kompensacijos sumokėjimo išdėstyti mokant po 400 Eur iki penkioliktos kiekvieno mėnesio dienos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Argumentuoja, kad teismas įvertino bylos aplinkybes, tačiau netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, dėl to priėmė nepagrįstą nutartį. Nurodo, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 paskelbtas karantinas šalyje, kuris vis pratęsiamas, dėl to prievolę įvykdyti tapo neįmanoma ir daugiau jokių aplinkybių ji neturi įrodinėti. Teigia, jog nevengia prievolės vykdymo ir nenori išvengti sprendimo vykdymo pasekmių, neieško jokių pagrindų ar aplinkybių, panaikinančių šią pareigą ar nuo jos atleidžiančių. Nurodo, jog dėl visame pasaulyje siaučiančios pandemijos atsidūrė itin sunkioje materialinėje padėtyje, buvo priversta eiti nemokamų atostogų ir nebegali mokėti kompensacijos 2018 m. balandžio 11 d. sprendime nurodyta tvarka. Teigia, jog dauguma valstybinių įstaigų, Valstybinė mokesčių inspekcija, bankai atsižvelgia į susidariusią situaciją šalyje ir taiko išimtis – mokėjimų atidėjimus, todėl mano, kad yra pagrindas sprendimo vykdymo tvarką pakeisti, ji mokėtų ieškovui po 400 Eur per mėnesį, nebūtų pažeista abiejų šalių interesų pusiausvyra ir būtų apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai, nes šeima neliktų be pajamų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

13. Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

14. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. CPK 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas ir proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris reiškia, jog teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo, todėl sprendžiant klausimą dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo) visuomet turi būti atsižvelgiama ir į šį principą, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje. Taigi, sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir (ar) išdėstymo, yra aktualūs civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Teismas, spręsdamas teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, neturėtų suteikti prioritetinės reikšmės kurios nors ginčo šalies interesų užtikrinimui. Šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis).

15. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. sprendimu, įsiteisėjusiu 2019 m. sausio 10 d., be kita ko, ieškovui V. P. iš atsakovės priteista 48 021,67 Eur kompensacija už santuokoje įgytą turtą, kurios mokėjimas išdėstytas dvejiems metams nuo 2018 m. balandžio 11 d. iki 2020 m. balandžio 11 d.

16. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartimi skolos mokėjimo išieškojimas iš atsakovės išdėstytas lygiomis dalimis dvejiems metams, pradedant nuo 2019 m. sausio 10 d. Atsakovė 2019 m. spalio 9 d. pateikė teismui prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, juo prašė pakeisti 2018 m. balandžio 11 d. sprendimo dalį dėl 48 021,67 Eur kompensacijos ieškovui priteisimo ir nustatyti, kad nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki galutinio šios kompensacijos sumokėjimo atsakovė kiekvieną mėnesį iki penkioliktos kiekvieno mėnesio dienos mokės ieškovui po 400 Eur. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutartimi prašymas buvo patenkintas iš dalies, tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartimi 2019 m. lapkričio 26 d. nutartis panaikinta ir prašymas atmestas.

17. Atsakovė 2020 m. balandžio 3 d. vėl padavė prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo ir kompensacijos mokėjimo nuo 2020 m. balandžio 15 d. iki galutinio šios kompensacijos sumokėjimo išdėstymo po 400 Eur per mėnesį. Atsakovė būtinybę išdėstyti teismo sprendimo vykdymą grindė savo sunkia finansine padėtimi akcentuodama pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, nurodė, kad bankai nesutiko jos kredituoti, o Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. vasario 6 d. nutartimi nevertino jos sunkios finansinės situacijos. Apeliantė prašyme taip pat nurodė, kad jos įsiskolinimas ieškovui yra garantas, kad ieškovas teiks išlaikymą vaikams, su kuriais beveik nebendrauja, pats ieškovas turi sukaupęs ir nuo šeimos nuslėpęs daug pinigų, todėl nesvarbu, per kurį laiką jis gaus kompensaciją. Taip pat nurodė, kad jos vadovaujama įmonė per karantiną turėjo stabdyti veiklą, o ji pati eiti nemokamų atostogų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės nurodytos aplinkybės nėra ypatingos ar išimtinės ir nesudaro pagrindo keisti sprendimo vykdymo tvarką.

18. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog atsakovė 2020 m. balandžio 3 d. prašyme nenurodė jokių naujų aplinkybių, išskyrus šalyje paskelbtą karantiną, kurios būtų neįvertintos Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartimi nagrinėjant analogišką atsakovės prašymą. Tai, kad atsakovė nesutinka su nurodyta teismo nutartimi, nesudaro pagrindo priimti kitokį procesinį sprendimą. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. vasario 6 d. nutartyje pasisakė ir įvertino atsakovės išdėstytas aplinkybes dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, pažymėjo, kad atsakovė pati priešieškiniu prašė priteisti jai natūra nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, o ieškovui iš jos priteisti piniginę kompensaciją, pati prašė išdėstyti teismo sprendimo vykdymą dvejiems metams, tai ir buvo padaryta, taigi, atsakovė turėjo ir galėjo įvertinti savo finansines galimybes. Nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo vertinti atsakovės nurodytas aplinkybes kitaip ir plačiau dėl šių apeliantės argumentų nepasisakoma. Pažymėtina, jog iš teismo sprendimo, kuriuo nutraukta šalių santuoka ir dėl kurio vykdymo tvarkos kilo ginčas, matyti, jog ir sprendimo priėmimo metu atsakovės darbo užmokestis net nesiekė minimaliosios mėnesinės algos, tačiau atsakovė buvo pajėgi mokėti ieškovui po 2 000 Eur kompensacijos per mėnesį. Be to, atsakovė kaip įmonės akcininkė ir direktorė turi galimybę pati nusistatyti darbo užmokesčio dydį, o jeigu jos vadovaujama įmonė veikia nepelningai, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė, būdama darbingo amžiaus, turinti darbo patirties, gali susirasti geriau mokamą darbą. Taigi, apeliantė nenurodė, kas iš esmės pasikeitė ir kodėl ji šiuo metu nebėra pajėgi vykdyti teismo sprendimo jame nustatyta tvarka.

19. Pažymėtina, jog atsakovė nepagrįstai nurodė, kad jos įsiskolinimas ieškovui būtų garantas, kad jis teiks išlaikymą vaikams. Byloje nėra duomenų, kad išlaikymas nebūtų teikiamas, be to, šis klausimas, jeigu jis iškiltų, turėtų būti sprendžiamas kitais būdais CPK nustatyta tvarka, o ne siekiant teismo sprendimo vykdymo išdėstymo ilgesniam terminui.

20. Karantino paskelbimas taip pat nėra prielaida išvengti skolos sumokėjimo ar atidėti jos mokėjimą, todėl sprendimas privalo būti vykdomas. Sutiktina su ieškovo argumentais, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad dėl šalyje paskelbto karantino, kuris šios apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo metu jau yra atšauktas, iš esmės pablogėjo atsakovės turtinė padėtis. Tai, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. balandžio 21 d. buvo išėjusi nemokamų atostogų, yra jos pačios, kaip įmonės direktorės, pasirinkimas, nes karantino metu valstybė buvo sudariusi sąlygas įmonėms skelbti prastovas ir gauti kompensacijas, o darbuotojams gauti nedarbingumo pažymėjimą nepilnamečių vaikų priežiūrai ir už šį laikotarpį gauti valstybinio socialinio draudimo išmokas.

21. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad teismas nevertino šalių interesų pusiausvyros. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pakeitus sprendimo vykdymo tvarką skolininkės naudai būtų nepagrįstai ribojama ieškovo teisė per protingą terminą gauti kompensaciją už santuokos metu ieškovo įgytą turto dalį ir tai nebūtų suderinama su šalių lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių bei teismo sprendimo privalomumo principais. Taigi, nėra jokio teisinio pagrindo atsakovei suteikti pranašumą prieš ieškovą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atidėjus ar išdėsčius teismo sprendimo vykdymą būtų nukrypta nuo CK 1.2 straipsnyje įtvirtinto šalių lygiateisiškumo principo, sumenkintas pats teismo sprendimo vykdymo privalomumas (CPK 18 straipsnis). Dėl šios priežasties nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, kad ji nesiekia sprendimo vykdymo vilkinimo. Nagrinėjamos bylos atveju apeliantė nepagrindė tokių išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Nesant ieškovo sutikimo išdėstyti priteistos sumos sumokėjimą ilgesniam terminui, laikytina, jog atsakovės prašymo patenkinimas pažeistų ieškovo, kaip atsakovės kreditoriaus, teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą ir protingos jų interesų pusiausvyros taisyklę.

22. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Taip pat nėra teisinio pagrindo patenkinti ieškovo prašymą dėl Hipotekos registro išrašo išreikalavimo apie hipoteką atsakovės nekilnojamajam turtui, nes šis išrašas neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam klausimui.

23. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo ją naikinti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.