Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

susipažinęs su atsakovų B. B. ir G. B. pareiškimu dėl Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-119-618/2024 nagrinėjimo ir prašymu perduoti civilinę bylą nagrinėti kitam apygardos teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos apeliaciniam teismui Klaipėdos apygardos teismo teisėjos Larisos Šimanskienės 2024 m. birželio 4 d. rezoliucijos pagrindu perduotas išspręsti atsakovų B. B. ir G. B. pareiškimas dėl Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-119-618/2024 nagrinėjimo ir prašymas perduoti civilinę bylą nagrinėti kitam apygardos teismui. Pareiškime nurodoma, kad civilinė byla nagrinėjama pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „LADAVAS“, UAB „Vlastona“, mažosios bendrijos „Uderna“ ieškinius B. B. ir G. B. dėl žalos atlyginimo. Ieškinių reikalavimai kildinami iš tų pačių teisinių santykių, t. y. bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Plienas“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir veiksmų, nulėmusių tyčinį bankrotą. Atsakovai nurodo, kad veiksmai, kuriais disponuota BUAB „Plienas“ turtu, buvo atlikti pagal Klaipėdos apygardos teismo patvirtintą BUAB „Plienas“ restruktūrizavimo planą, todėl nagrinėjamoje byloje turės būti vertinama BUAB „Plienas“ restruktūrizavimo eiga, kreditorių veiksmai, sandoriai, sudaryti BUAB „Plienas“ restruktūrizavimo metu. Tai reiškia, kad Klaipėdos apygardos teismas turės vertinti savo priimtų procesinių sprendimų įtaką BUAB „Plienas“ turto perleidimo sandoriams. Klaipėdos apygardos teismo teisėjai, kurie sprendė dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo BUAB „Plienas“ ir pagrindo tęsti restruktūrizavimo procesą iki šiol eina teisėjų pareigas Klaipėdos apygardos teisme. Dėl nurodytų aplinkybių egzistuoja abejonės dėl Klaipėdos apygardos teismo galimybės nešališkai priimti procesinius sprendimus civilinėje byloje Nr. e2-119-618/2024.

Pareiškimas dėl teismo nušalinimo ir prašymas perduoti bylą nagrinėti kitam teismui netenkinami

2. Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas).

3. Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, yra išdėstyti CPK 65 straipsnyje, o pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka numatyta CPK 69 straipsnyje. Remiantis CPK 69 straipsnio 1 dalimi, teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas. Tais atvejais, kai teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamas aukštesnės pakopos teismas.

4. Tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą ar atskirus procesinius klausimus konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų apygardos teismo teisėjų nešališkumu.

5. Nagrinėjamu atveju atsakovai kelia abejones dėl nešališko civilinės bylos išnagrinėjimo Klaipėdos apygardos teisme, kurias grindžia aplinkybėmis, kad Klaipėdos apygardos teismas anksčiau yra nagrinėjęs klausimus dėl BUAB „Plienas“ restruktūrizavimo plano patvirtinimo, restruktūrizavimo eigos, todėl Klaipėdos apygardos teismo teisėjai civilinėje byloje Nr. e2-119-618/2024 turės vertinti savo priimtų procesinių sprendimų įtaką BUAB „Plienas“ turto perleidimo sandoriams. Ta aplinkybė, kad atitinkami Klaipėdos apygardos teismo teisėjai anksčiau yra sprendę klausimus dėl BUAB „Plienas“ restruktūrizavimo plano ir eigos, nesudaro teisinio pagrindo nušalinti visą teismą (šio teismo teisėjus) nuo civilinės bylos nagrinėjimo. Atsakovai nenurodė duomenų, kurie pagrįstų, kad visi Klaipėdos apygardos teismo teisėjai būtų pasisakę dėl atskirų ginčo klausimų sprendžiant restruktūrizavimo plano tvirtinimą ar pagrindą jį pratęsti, taigi nėra pagrindo teigti, kad visi šio teismo teisėjai turi išankstinį nusistatymą civilinės bylos ar atskirų procesinių klausimų rezultatu. Civilinėje byloje paduotais ieškiniais reikalaujamas žalos atlyginimas nėra grindžiamas Klaipėdos apygardos teismo teisėjų priimtais procesiniais sprendimais. Nors atsakovai pareiškime dėl nušalinimo nurodo vieną teisėją (Irma Čuchraj), kuri sprendė klausimą dėl BUAB „Plienas“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir šio proceso pratęsimo, pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenis matyti, kad civilinė byla Nr. e2-119-618/2024 yra paskirta nagrinėti teisėjai L. Šimanskienei. Pažymėtina, kad esant pagrindui konkrečių Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo klausimas galėtų būti sprendžiamas bendra CPK nurodyta tvarka pagal CPK 69 straipsnio 1 dalies nuostatas.

6. Taigi, atsakovai nenurodė objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad Klaipėdos apygardos teismo teisėjai yra suinteresuoti civilinėje byloje sprendžiamais klausimais ar turi asmeninį išankstinį nusistatymą. Vien atsakovų abejonės nėra lemiamos ir nesudaro pagrindo nušalinti visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nuo bylos nagrinėjimo. Todėl B. B. ir G. B. pareiškimas dėl Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-119-618/2024 nagrinėjimo ir prašymas perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui netenkinami.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovų B. B. ir G. B. pareiškimo dėl Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-119-618/2024 nagrinėjimo ir prašymo perduoti civilinę bylą nagrinėti kitam apygardos teismui netenkinti.