Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-06-08 · Administracinė byla Nr. I-4593-580/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-06-08
Bylos Nr.
I-4593-580/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03819-2014-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rytis Krasauskas, Mefodija Povilaitienė, Jūra Marija Strumskienė
Pareiškėjas
UAB „Linkotelus“
Atsakovas
Ryšių reguliavimo tarnybai
Advokatai
Kęstutis Dapkevičius
Administracinė byla Nr. I-4593-580/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03819-2014-1 Procesinio sprendimo kategorija 32; 74
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Mefodijos Povilaitienės ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjo atstovams advokato padėjėjui Kęstučiui Dapkevičiui,atsakovo atstovams Audriui Šniepiui ir Kotrynai Pūrienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Linkotelus“ skundą atsakovui Ryšių reguliavimo tarnybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas UAB „Linkotelus“ prašė panaikinti Ryšių reguliavimo tarnybos 2014-07-15 įsakymą Nr. 1V-954 dalyje dėl UAB „Linkotelus“, t.y. panaikinti šio įsakymo 1.5.5 ir 2.5 punktus, ir panaikinti Ryšių reguliavimo tarnybos 2014-07-15 įsakymą Nr. 1V-959.

Paaiškino, kad Ryšių reguliavimo tarnyba 2014-07-15 priėmė įsakymus Nr. 1V-954 ir Nr. 1V-959. 2014-07-15 įsakymu Nr. 1V-954 Ryšių reguliavimo tarnyba apibrėžė šešias skirtingas balso skambučių užbaigimo individualiuose viešuosiuose judriojo ryšio tinkluose rinkas – UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Omnitel“, UAB „Tele2“, UAB „Mediafon“, UAB „CSC Telekom“ ir UAB „Linkotelus“. Ryšių reguliavimo tarnyba 2014-07-15 įsakymu Nr. 1V-959 pripažino UAB „Linkotelus“ subjektu, turinčiu didelę įtaką balso skambučių užbaigimo UAB „Linkotelus“ tinkle rinkoje bei nustatė įpareigojimą suteikti prieigą ir kainų kontrolės įpareigojimą. 2014-07-15 įsakyme Nr. 1V-959 nustatyta, kad nuo 2014-08-01 UAB „Linkotelus“ privalo užtikrinti, kad balso skambučių užbaigimo UAB „Linkotelus“ tinkle paslaugų kaina nebūtų didesnė nei Ryšių reguliavimo tarnybos UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Omnitel“ ir UAB „Tele2“ nustatyta balso skambučių užbaigimo šių ūkio subjektų tinkluose paslaugų kaina (šiuo metu yra nustatyta tokių paslaugų kaina nurodytiems ūkio subjektams – ne didesnė nei (duomenys neskelbtini) cento/minutę). Taip pat UAB „Linkotelus“ įpareigota savo lėšomis padengti savo tinklo sujungimo su kitų operatorių tinklais sąnaudas.

2014-07-15 įsakymais Ryšių reguliavimo tarnyba nustatė įpareigojimai šešiems ūkio subjektams: UAB „Omnitel“, UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Tele2“, UAB „CSC Telecom“, UAB „Linkotelus“, UAB „Mediafon“. Tris subjektus: UAB „Omnitel“, UAB „Bitė Lietuva“ ir UAB „Tele2“, Ryšių reguliavimo tarnyba pripažino turinčiais didelę įtaką balso skambučių užbaigimo jų viešuosiuose judriojo ryšio tinkluose rinkose dar 2009 metais (Ryšių reguliavimo tarnybos 2009-12-24 įsakymai Nr. 1V-1516, Nr. 1V-1515 ir Nr. IV-1517). Šiais įsakymais UAB „Omnitel“, UAB „Bitė Lietuva“ ir UAB „Tele2“ buvo nustatyti kainų kontrolės įpareigojimai. 2012-12-18 įsakymu Nr. 1V-1899 Ryšių reguliavimo tarnyba įpareigojo šiuos subjektus iki 2013-03-31 taikyti ne didesnes, nei nustatytos balso skambučių užbaigimo jų tinkluose, kainas. Tame pačiame įsakyme buvo nurodyta, kad nuo 2013-04-01 balso skambučių užbaigimo minėtų trijų subjektų tinkluose kainos turi būti ne didesnės nei (duomenys neskelbtini) Lt/min (be PVM) bet kuriuo paros metu. Įsakymo galiojimo laikas nustatytas iki įsigalios Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas, kuriuo, atsižvelgiant į Europos Komisijos rekomendacijoje 2009/396/EB nurodyto BU-LRAIC apskaitos modelio duomenis, bus nustatytos balso skambučių užbaigimo ūkio subjektų UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Omnitel“, UAB „Tele2“ viešuosiuose judriojo telefono ryšio tinkluose kainos, bet ne ilgiau nei iki 2013-09-30. Nuo 2013-10-01 iki 2014-07-15 kainų kontrolės įpareigojimai dėl balso skambučių užbaigimo jų judriuose tinkluose kainų nebuvo taikomi.

Sprendimą nustatyti UAB „Linkotelus“ atžvilgiu tokius pat kainų kontrolės ir prieigos įpareigojimus kaip UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Omnitel“, UAB „Tele2“ Ryšių reguliavimo tarnyba priėmė nepaisydama akivaizdžių UAB „Linkotelus“ ir minėtų trijų didžiausių GSM ryšio operatorių naudojamų technologijų, veiklos specifikos ir didžiulio veiklos masto skirtumo. 2014-07-15 Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintoje Balso skambučių užbaigimo individualiuosiuose viešuosiuose judriojo ryšio tinkluose rinkos tyrimo ataskaitoje Nr. LD-1587 (toliau – Ataskaita) nurodyti tokie balso skambučių užbaigimo judriame tinkle rinkos dydžiai 2012 metais: UAB „Bitė Lietuva“ – (duomenys neskelbtini) milijonų minučių, UAB „Omnitel“ – (duomenys neskelbtini) milijonų minučių, UAB „Tele2“ – (duomenys neskelbtini) milijonų minučių, UAB „Linkotelus“ – (duomenys neskelbtini) milijonų minučių. UAB „Linkotelus“ tinkle 2012 metais užbaigta beveik 8000 (aštuonis tūkstančius) kartų mažiau skambučių nei UAB „Tele2“. UAB „Linkotelus“ pardavimo pajamos 2012 metais siekė tik (duomenys neskelbtini) litus ir buvo nepalyginamos su UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Omnitel“ ar UAB „Tele2“ pajamomis.

UAB „Linkotelus“ neturi leidimo naudoti GSM radijo dažnius, nėra užregistravęs nė vienos radijo ryšio stoties, o jo teikiamo viešojo ryšio tinklo galiniai taškai nėra fiksuoti. UAB „Omnitel“, UAB „Bitė Lietuva“ ir UAB „Tele2“ balso ryšį tarp klientų užtikrina naudodamos bazines stotis/ teritorines radijo ryšio stotis, dėl ko jų veiklos teritorija yra aiškiai apibrėžta ir negali išeiti už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų. UAB „Linkotelus“ abonentai naudojasi balso telefonijos paslaugomis viešojo interneto ryšio pagalba, taikant SIP technologiją (t.y. įmonės klientai gali siųsti ir priimti skambučius tik tose vietose, kur jų turimas įrenginys yra interneto veikimo zonoje). Šis ypatumas lemia tai, kad pareiškėjo tinklo neriboja Lietuvos Respublikos valstybės sienos. Kad pareiškėjo klientai galėtų naudotis UAB „Linkotelus“ paslaugomis užsienyje, jiems netaikoma tarptinklinio ryšio (roaming) paslauga. Jeigu įrenginys su SIP technologiją palaikančia programėle bus interneto veikimo zonoje, bus galima įprastai skambinti ir priimti skambučius į UAB „Linkotelus“ tinklo telefono numerį, nesinaudojant užsienio operatorių GSM paslaugomis. Lietuvos rinkoje UAB „Linkotelus“ nekonkuruoja su didžiausiais GSM operatoriais, bet suteikia galutiniam vartotojui kitos rūšies ir dažniausiai pigesnių paslaugų alternatyvą.

UAB „Linkotelus“ naudojamos technologijos nereikalauja SIM kortelių. Klientams būtina turėti įrenginį (telefono aparatą ar kompiuterį), kuriuo gali prisijungti prie viešojo interneto ryšio. Paslaugomis klientas gali naudotis po to, kai į įrenginį įdiegs programėlę (Apps). Neretai žmonės naudojasi vieno iš didžiųjų GSM operatorių paslaugomis, bet skambučiams į užsienį, būdami užsienyje, naudojasi pareiškėjo paslaugomis, t. y. turėdami vieną įrenginį jie naudojasi ne tik pareiškėjo ir kito operatoriaus, kurio SIM kortelę turi, paslaugomis.

UAB „Linkotelus“ daug kartų informavo Ryšių reguliavimo tarnybą, kad UAB „Linkotelus“ naudojamos technologijos ir vartotojams siūlomi sprendimai skiriasi nuo didžiųjų GSM mobiliojo ryšio operatorių technologijų ir sprendimų, todėl bendrovė negali būti lyginama su pagrindiniais mobiliojo ryšio rinkos paslaugų teikėjais. Ryšių reguliavimo tarnybos pateikiamose pildyti ketvirčio ataskaitose yra apibrėžtos tik fiksuoto tinklo bei judriojo tinklo GSM operatorių teikiamos paslaugos, o UAB „Linkotelus“ teikiamos paslaugos neatitinka nei vienos iš šių paslaugų apibrėžimų. Pagal Ryšių reguliavimo tarnybos rekomendacijas dalį savo paslaugų UAB „Linkotelus“ buvo priversta priskirti prie fiksuoto ryšio, o kitą dalį prie judriojo ryšio paslaugų.

Ryšių reguliavimo tarnyba rinkas apibrėžė atlikusi rinkos tyrimą, kuris privalomas pagal Elektroninių ryšių įstatymo (toliau – ERĮ) 16 straipsnio nuostatas ir Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2004-09-17 įsakymu Nr. 1V-297 patvirtintas Rinkos tyrimo taisykles. 2014-07-15 įsakyme Nr. 1V-954 Ryšių reguliavimo tarnyba remiasi Ataskaita. Čia įvardinta, kad rinkos pradinė paslauga yra balso skambučių užbaigimo paslauga, kurią sudaro balso skambučių perdavimas nuo tinklo telefono stoties, esančios arčiausiai abonento, kuriam skambinama, ir kurioje yra ar gali būti įvykdytas tinklų sujungimas, iki tinklo galinio taško, nepriklausomai nuo to, kokiame tinkle skambutis inicijuotas. Toks apibrėžimas tinka tik GSM operatorių veiklai, nes UAB „Linkotelus“ neturi signalą perduodančių stočių. Ataskaitos 2.1 dalyje Ryšių reguliavimo tarnyba nurodo, kad judriojo ryšio stočių skaičių konkretaus operatoriaus tinkle lemia mažas šalies teritorijos dydis bei abonentų skaičius. Ataskaitos 3.5.1 dalyje nurodoma, jog UAB „Linkotelus“ tinkle teikiama balso skambučių užbaigimo paslauga apima balso skambučių perdavimą nuo UAB „Linkotelus“ tinklo stoties, esančios arčiausiai UAB „Linkotelus“ tinklo abonento, kuriam skambinama, ir kurioje yra ar gali būti įvykdytas tinklų sujungimas, iki UAB „Linkotelus“ tinklo galinio taško, nepriklausomai nuo to, kokiame viešajame ryšių tinkle balso skambutis inicijuotas. Analogiškai apibrėžtos ir balso skambučių užbaigimo paslaugos rinkos UAB „Omnitel“, UAB „Bitė Lietuva“ ir UAB „Tele2“ tinkluose.

Europos Komisijos 2002 m. Gairių dėl rinkos tyrimo nustatant didelę įtaką rinkoje pagal Bendrijos elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų reguliavimo sistemą 2002/C 165/03 (toliau – Didelės įtakos rinkoje nustatymo gairės) 59 punkte nustatyta, kad elektroninių ryšių sektoriuje geografinė atitinkamos rinkos aprėptis nustatoma, remiantis dviem kriterijais: 1) tinklo aprėpiama teritorija; 2) teisiniais ar kitais reguliavimo instrumentais. Ataskaitos 3.5.1 dalyje nurodyta, kad balso skambučių užbaigimo UAB „Linkotelus“ tinkle rinkos geografinė teritorija atitinka UAB „Linkotelus“ tinklo aprėpiamą teritoriją, tačiau UAB „Linkotelus“ tinklas apima visas vietas pasaulyje, kur yra viešas interneto ryšys.

Pagal Rinkos tyrimo taisyklių 15 punkto nuostatas, kad rinkos geografinė aprėptis yra geografinė teritorija, kurioje atitinkami ūkio subjektai dalyvauja atitinkamų produktų pasiūloje bei paklausoje, kurioje konkurencijos sąlygos yra panašios ar pakankamai homogeniškos ir kuri gali būti atskirta nuo kaimyninių teritorijų, kuriose vyraujančios konkurencijos sąlygos yra pastebimai skirtingos, geografinė aprėptis turėtų būti teritorija ne mažesnė nei Europos Sąjunga, todėl Ryšių reguliavimo tarnyba turėjo siūlyti Europos Komisijai apibrėžti Europos Sąjungos rinką. Europos Sąjungoje elektroninių ryšių sfera reguliuojama Europos Sąjungos lygmens teisės aktais.

ERĮ 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ūkio subjektas laikomas turinčiu didelę įtaką, jei jis vienas ar kartu su kitais ūkio subjektais užima padėtį, prilygintiną dominuojančiai. Ryšių reguliavimo tarnyba pripažino UAB „Linkotelus“ subjektu turinčiu didelę įtaką, nes bendrovė yra vienintelė, teikianti balso skambučių užbaigimo UAB „Linkotelus“ tinkle paslaugą. Esant neteisingai apibrėžtai rinkai negali būti daromos išvados dėl konkurencijos veiksmingumo joje. UAB „Linkotelus“ nesutiko, kad parduodama balso skambučių užbaigimo paslaugą kitiems ūkio subjektams, nesusiduria su pirkėjo derybine galia, galinčia turėti įtakos paslaugos kainai. UAB „Linkotelus“ neturi tiesioginių tinklo sujungimų su UAB „Omnitel“, UAB „Bitė Lietuva“ ir UAB „Tele2“ tinklais (signalas keliauja per TEO LT, AB tinklą). Tiesioginių sujungimų nebuvimas neleidžia bendrovei teikti viso spektro įprastas ryšio paslaugas, pvz. neteikiama SMS siuntimo ar priėmimo paslauga. UAB „Tele2“ nuo 2013-07-05 iki 2013-07-16 atjungė savo klientams galimybę skambinti į UAB „Linkotelus“ tinkle esančius numerius. Po galimybės skambinti atstatymo skambučių srautas šia kryptimi sumažėjo, o bendrovė dėl UAB „Tele2“ veiksmų patyrė ir tebepatiria reikšmingus nuostolius. Iš praktikos matyti, kad GSM ryšio operatoriai naudojasi savo padėtimi rinkoje, dideliu vartotojų skaičiumi ir turimais didžiuliais resursais, kad priverstų mažesnius operatorius sutikti su didžiųjų diktuojamomis sąlygomis.

Kainų sumažinimas labai reikšmingai sumažins pareiškėjo galimybę konkuruoti tarptautinėje rinkoje su panašias paslaugas teikiančiais operatoriais (pvz.: Skype, Viber, SIPTraffic, SMSdiscount ir pan.), pareiškėjas bus priverstas pasitraukti iš rinkos ir bankrutuoti. Dėl to labiausiai nukentės galutinis vartotojas, iš kurio atimama kitokių paslaugų pasirinkimo galimybė. Vartotojai bus priversti naudotis šiuo metu siūlomomis didžiųjų operatorių įprastomis paslaugomis.

UAB „Linkotelus“ neturi ekonominio intereso nesuteikti prieigos prie savo tinklo bei vienašališkai nustatyti balso skambučių užbaigimo paslaugos sąlygas, nes to neleidžia bendrovės dydis. Bendrovė suinteresuota tinkamos kokybės ryšio su visais kitais tinklais, o ypač su dideliais GSM operatorių tinklais, užtikrinimu. Dėl bendrovės naudojamos technologijos, sujungiant savo tinklą tiesiogiai su kitų GSM operatorių tinklais UAB „Linkotelus“ ketina investuoti apie (duomenys neskelbtini) į reikiamos tokiam susijungimui įrangos įsigijimą.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų (toliau – Prieigos direktyva) 8 straipsnio 4 dalyje nurodoma, jog nustatyti įpareigojimai turi būti pagrįsti, proporcingi ir pateisinami, atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (toliau – Pagrindų direktyva). Galutiniai įpareigojimų tikslai turi būti konkurencijos skatinimas, vidaus rinkos plėtra ir vartotojų interesų užtikrinimas. UAB „Linkotelus“ pasitraukus iš rinkos bus neigiamai paveikta Europos Sąjungos vidaus rinka. Ryšių reguliavimo tarnybos apibrėžtoje rinkoje niekada negali būti konkurencijos, nes niekas negali konkuruoti su pačiu savimi savo paties tinkle. Panašūs įpareigojimai didžiųjų GSM operatorių atžvilgiu yra pagrįsti, nes tokie ūkio subjektai gali išnaudoti savo galias išstumdami iš susijusių rinkų mažesnius konkurentus.

Atlikdama rinkos tyrimą Ryšių reguliavimo tarnyba privalėjo įvertinti UAB „Linkotelus“ veiklos apimtį bei finansinę situaciją. UAB „Linkotelus“ pelno (nuostolių) ataskaita rodo, kad bendrovės metinės pardavimo pajamos vos viršija (duomenys neskelbtini) tūkstančių litų, o 2013 metais bendrovės veikla buvo nuostolinga. Sumažinus balso skambučių užbaigimo kainą nuo (duomenys neskelbtini) ct/min. piko metu ir (duomenys neskelbtini) ct/min. ne piko metu (be PVM) iki (duomenys neskelbtini) ct/min (be PVM) bet kuriuo paros metu, bei įpareigojus kitiems operatoriams pageidaujant savo lėšomis įsigyti ir instaliuoti apie (duomenys neskelbtini) kainuosiančią tinklų sujungimui būtiną įrangą, UAB „Linkotelus“ labai greitai bus priversta nutraukti veiklą ir bankrutuoti. Didžiųjų GSM ryšio operatorių atžvilgiu kainos kontrolės įpareigojimai buvo įgyvendinami palaipsniui, iš jų niekada nereikalavo per dvi savaites sumažinti kainas daugiau nei trigubai. Pareiškėjo žiniomis, Ryšių reguliavimo tarnyba neatliko jokių tyrimų ir skaičiavimų dėl UAB „Linkotelus“ patiriamų skambučių užbaigimo savo tinkle sąnaudų, o iš Ataskaitos ir įsakymų tekstų akivaizdu, kad Ryšių reguliavimo tarnyba ignoruoja bendrovės veiklos specifiką ir individualius veiklos sąnaudų paskaičiavimus. Pareiškėjui nesuprantama išvada, kad balso skambučių užbaigimo UAB „Linkotelus“ tinkle kainą sumažinus daugiau nei trigubai, bendrovė dar ir pagerins savo finansinę padėtį, nes nereikės apskaičiuoti patiriamų sąnaudų bei išlaidauti apskaičiuojant pagrįstas kainas.

Dar vykstant balso skambučių užbaigimo individualiuose viešuosiuose judriojo ryšio tinkluose tyrimui Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas H. V. UAB „Linkotelus“ atsiuntė 2013-11-25 raštą Nr. (24.16) l B-5899 „Dėl skambučių užbaigimo kainų UAB „Linkotelus“ tinkle“, kuriame prašė sumažinti skambučių užbaigimo UAB „Linkotelus“ tinkle kainas iki Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2012-12-18 įsakymo Nr. IV-1899 4.2 punktu patvirtintų kainų lygio, t.y. taikyti ne didesnes nei (duomenys neskelbtini) ct/min be PVM skambučių užbaigimo UAB „Linkotelus“ tinkle kainas. Iki šiame skunde aptariamo rinkos tyrimo pabaigos buvo dar beveik 6 mėnesiai. UAB „Linkotelus“ atsisakius įvykdyti prašymą, 2014-04-07 Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1V-507 buvo patvirtintas Ryšių reguliavimo tarnybos Ginčų tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, sprendimo komisijos sprendimas Nr. (53.28) GPS-5, kuriuo buvo patenkintas UAB „Tele2“ 2013-08-09 prašymas „Dėl ginčo, kilusio tarp UAB „Tele2“ ir UAB „Linkotelus“, išsprendimo“ įpareigojant UAB „Linkotelus“ už kiekvieną minutę, inicijuotą UAB „Tele2“ tinkle ir persiųstą į UAB „Linkotelus“ tinklą UAB „Tele2" taikyti kainas ne didesnes nei (duomenys neskelbtini) Lt/min. Toks sprendimas buvo priimtas nebaigus rinkos tyrimo, neapibrėžus rinkų ir formaliai nepripažinus UAB „Linkotelus“ turinčiu didelę įtaką subjektu. Sprendimą proteguoti tik vieną iš mobiliojo ryšio operatorių Ryšių reguliavimo tarnyba grindė veiksmingos konkurencijos užtikrinimo būtinumu. Ryšių reguliavimo tarnyba nereagavo ir į 2013-07-05 – 2013-07-16 UAB „Tele2“ vykdytą skambučių į UAB „Linkotelus“ tinklą blokavimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė skundą tenkinti, palaikė skundo argumentus. Papildomai paaiškino, kad geografinė rinkos aprėptis Lietuvos Respublikos teritorija apibrėžta klaidingai, atsižvelgiant į tai, kad judriojo ryšio tinklo tarnybinė stotis yra (duomenys neskelbtini), todėl užsienyje esančiam abonentui skambinant kitoje užsienio šalyje esančiam abonentui, sujungimas vyksta ne Lietuvos teritorijoje. Skambinant iš Lietuvos, skambutis perduodamas į tarnybinę stotį (duomenys neskelbtini), o iš jos į užsienio valstybę. Papildomai pateikė paskaičiavimus, kad skambučio kaina UAB „Linkotelus“ tinkle Lietuvoje yra tokia pat kaip likusių operatorių, Europos Sąjungos šalyse nuo 2 iki 305 kartų mažesnė, o kitose šalyse nuo 15 iki 19 kartų mažesnė.

Atsiliepimas

Atsakovas Ryšių reguliavimo tarnyba prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas pažymėjo, jog Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad valstybė gina vartotojų interesus, o 4 dalyje įtvirtinta, kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. Pagal ERĮ 8 straipsnio 1 dalį Ryšių reguliavimo tarnybos tikslas – veiksminga konkurencija elektroninių ryšių srityje, efektyvus elektroninių ryšių išteklių naudojimas bei užtikrinta elektroninių ryšių paslaugų vartotojų teisių apsauga. ERĮ 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad vienas iš pagrindinių Ryšių reguliavimo tarnybos uždavinių yra užtikrinti sąlygas, reikalingas veiksmingai konkurencijai elektroninių ryšių rinkose.

Elektroninių ryšių veiklą reguliuojančių nacionalinių institucijų diskrecijos teisę pabrėžia Ministrų Komiteto 1980-03-11 rekomendacija Nr. (80)2 „Dėl administravimo subjektų diskrecinių galių įgyvendinimo“ ir 2002 m. Komisijos gairės dėl rinkos tyrimo nustatant didelę įtaką rinkoje pagal Bendrijos elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų reguliavimo sistemą, kuriose nurodoma, kad vykdydamos reguliavimo užduotis pagal Pagrindų direktyvos 15 ir 16 straipsnius nacionalinės reguliavimo institucijos turi diskrecines galias, kurios atspindi visų reikiamų įvertinti faktorių (ekonominių, faktinių ir teisinių) sudėtingumą. Didelės įtakos rinkoje nustatymo gairėse taip pat nurodoma, kad diskrecinės galios turi būti realizuojamos laikantis Pagrindų direktyvos 6 ir 7 straipsnių procedūrų (nacionalinė ir Europos lygio konsultacija). Ryšių reguliavimo tarnyba turi turėti tam tikrą veikimo laisvę įgyvendinti ERĮ 8 straipsnyje numatytus tikslus ir uždavinius. Teismo atliekama teisės aktų ir veiksmų (neveikimo), kuriais įgyvendinama diskrecijos teisė, kontrolė turi būti atliekama atsižvelgiant į institucijos turimą vertinimo laisvę.

Žemesnės instancijos teismas

Rinkos tyrimo procesu atliekamas į ateitį orientuotas ekonominis vertinimas ir siekiama parinkti įpareigojimus, kurie galėtų geriausiai spręsti atsirasiančias problemas. Prognozuojamo elgesio vertinimui praktiškai neįmanoma pritaikyti teisinių kriterijų. Siekiant išvengti vertinimo subjektyvumo, ERĮ 16 straipsnio 7 ir 12-17 dalys bei Pagrindų direktyvos 7 straipsnio 3-5 dalys, 2008-10-15 Komisijos rekomendacija 2008/850/EB dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/2l/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos 7 straipsnyje numatytų pranešimų, terminų ir konsultacijų numato, kad rinkos tyrimo rezultatai derinami su Europos Komisija, taip pat gaunama Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos išvada. Tinkamą rinkos tyrimo procesą užtikrina viešo konsultavimosi procedūros, vykdomos vadovaujantis Viešo konsultavimosi dėl Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimų taisyklių, patvirtintų Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2004-09-16 įsakymu Nr. 1V-295 (toliau – Viešo konsultavimosi taisyklės), 4.1 papunkčiu. Konkurencijos taryba, išnagrinėjusi balso skambučių užbaigimo individualiuose viešuosiuose judriojo ryšio tinkluose rinkos tyrimo ataskaitos, kuria patvirtinti 2014-07-15, Įsakymo Nr. 1V-954 ir Įsakymo Nr. 1V-959 projektai, nenustatė netikslumų rinkų apibrėžimuose, jų nustatymo metodikoje. Europos Komisija 2014-07-14 raštu Nr. C(2014) 5103 final pastabų nei dėl rinkos apibrėžimo, nei dėl konkurencijos veiksmingumo analizės atlikimo, nei dėl balso skambučių užbaigimo UAB „Linkotelus“ viešajame judriojo ryšio tinkle rinkos neturėjo.

Balso skambučių užbaigimo individualiuose viešuosiuose judriojo ryšio tinkluose rinkos tyrimas pradėtas Ryšių reguliavimo tarnybos iniciatyva, kaip tą numato ERĮ 16 straipsnio 4 dalies 3 punktas ir ERĮ 16 straipsnio 9 dalis, direktoriaus 2013-04-24 įsakymu Nr. 1V-670 „Dėl balso skambučių užbaigimo individualiuose viešuosiuose judriojo telefono ryšio tinkluose rinkos tyrimo“.

Pagal Rinkos tyrimo taisyklių 10 punktą Ryšių reguliavimo tarnyba, atlikdama rinkos tyrimą, gali naudotis bet kuria turima ar prieinama informacija apie atitinkamą rinką ir (ar) ūkio subjektus, taip pat ir kitų rinkos tyrimų metu surinkta informacija, ūkio subjektų pareikštais vertinimais. Ryšių reguliavimo tarnyba 2013-06-26 raštu Nr. (43.4) 1B-3184 paprašė 14 balso skambučių užbaigimo individualiuose viešuosiuose judriojo ryšio tinkluose paslaugos teikėjų ir gavėjų užpildyti Ryšių reguliavimo tarnybos interneto svetainėje skelbiamą Balso skambučių užbaigimo individualiuose viešuosiuose judriojo telefono ryšio tinkluose rinkos tyrimo anketą. Rinkos tyrimui atlikti buvo naudojama informacija, gauta respondentams užpildžius anketas. Rinkos tyrimui taip pat buvo naudojamos Bendrųjų vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygų aprašo, patvirtinto Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005-04-08 įsakymu Nr. 1V-340 „Dėl Bendrųjų vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygų aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka pateiktos ketvirtinės ataskaitos, taip pat informacija ir duomenys, esantys 2009-2012 m. Ryšių reguliavimo tarnybos atliktų Rinkų tyrimų ataskaitose, bei kitų rinkų tyrimų metu gauta informacija.

Ryšių reguliavimo tarnyba Viešo konsultavimosi taisyklių nustatyta tvarka ir sąlygomis viešai paskelbia šio sprendimo projektą ir sudaro galimybę per 2 mėnesių terminą suinteresuotiems asmenims pateikti pastabas projektui. Ataskaitos, Įsakymo Nr. 1V-954 ir Įsakymo Nr. 1V-959 projektai buvo skelbti nuo 2014-04-28 iki 2014-06-02, pateiktos pastabos aptartos 2014-06-05 vykusio viešojo aptarimo metu, pareiškėjas pastabų ir pasiūlymų raštu nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Pagrindų direktyvos 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Europos Komisija priima rekomendaciją dėl atitinkamų produktų ir paslaugų rinkų, kurioje nurodomos tos elektroninių ryšių sektoriaus produktų ir paslaugų rinkos, kurių charakteristikos pagrįstai leidžia joms taikyti specifinėse direktyvose nurodytus reglamentuojančio pobūdžio įpareigojimus, jų netaikant rinkoms, kurios konkrečiais atvejais gali būti apibrėžtos pagal konkurencijos teisę. Pagal Pagrindų direktyvos 15 straipsnio 3 dalį nacionalinės reguliavimo institucijos, atsižvelgdamos į rekomendaciją ir gaires, pagal nacionalines aplinkybes ir konkurencijos teisės principus apibrėžia atitinkamas rinkas, pirmiausia atitinkamas geografines rinkas savo teritorijoje, o prieš apibrėždamos rinkas, kurios skiriasi nuo rekomendacijoje apibrėžtų rinkų, nacionalinės reguliavimo institucijos laikosi Pagrindų direktyvos 6 ir 7 straipsniuose nurodytos tvarkos. Šiuo metu galiojanti Europos Komisijos rekomendacija, nustatanti atitinkamas produktų ir paslaugų rinkas, yra 2007-12-17 Europos Komisijos rekomendacija 2007/879/EB dėl elektroninių ryšių sektoriaus atitinkamų produktų ir paslaugų rinkų, kurioms gali būti taikomas ex ante reguliavimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (toliau – Rinkų rekomendacija). Rinkų rekomendacija nustatė 7 atitinkamas elektroninių ryšių rinkas, kuriose nustatyti požymiai, dėl kuriose galimas ex ante reguliavimas. Pagal šios rekomendacijos priedo 7 punktą, viena iš didmeninių elektroninių ryšių rinkų yra balso skambučių užbaigimo UAB „Linkotelus“ viešajame judriojo ryšio tinkle paslaugų rinka.

Ryšių reguliavimo tarnyba vadovavosi technologinio neutralumo principu. Steigiant tiek viešąjį fiksuotojo ryšio tinklą, tiek viešąjį judriojo ryšio tinklą gali būti naudojamos bet kokios technologijos ir steigimo būdai. Šiuo metu technologiškai yra paplitę du viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo būdai: GSM korinio judriojo ryšio pagrindu suformuotos paslaugos ir IP telefonijos pagrindu suformuotos paslaugos. Teikiant viešąsias judriojo telefono ryšio paslaugas IP telefonijos pagrindu nėra reikalingos SIM kortelės, bazinės radijo ryšio stotys ir kiti GSM tinklo elementai. Vadovaujantis Bendrųjų vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygų aprašo 5.2 papunkčiu, ūkio subjektas privalo pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai apie viešojo judriojo ryšio tinklo, naudojamo viešosioms judriojo telefono ryšio paslaugoms teikti, ir (arba) viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimą. Pareiškėjas 2009-09-21 pateikė pranešimą apie viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimą. Pareiškėjo užpildytos anketos duomenis, nustatyta, kad jis atitinkamais laikotarpiais teikė balso skambučių užbaigimo paslaugas savo individualiame viešajame judriojo ryšio tinkle ir už tai gavo pajamas.

Pareiškėjas nepateikė įrodymų apie ketvirtinių ataskaitų neatitikimą Lietuvos Respublikoje teikiamoms elektroninių ryšių paslaugoms. Ketvirtinės ataskaitos apie vykdytą elektroninių ryšių veiklą forma yra patvirtinta Ryšių reguliavimo tarnybos (Bendrųjų vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygų aprašo 2 priedas). Pareiškėjas neteikė pasiūlymo peržiūrėti, pakeisti ar kitaip atnaujinti Bendrųjų vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygų aprašą. Ryšių reguliavimo tarnyba pareiškėjui yra skyrusi (duomenys neskelbtini) telefono ryšio numerius viešosioms judriojo telefono ryšio paslaugoms teikti, tačiau viešojo ryšio tinklo galinio taško realizavimo būdas rinkos tyrime neturėjo įtakos, nes nėra svarbu, kokiu būdu galutinis paslaugų gavėjas gauna viešąsias judriojo telefono ryšio paslaugas (ar per telefono ryšio aparatą, ar planšetinį kompiuterį, naudojant aplikacijas ir kt.). Telefono ryšio aparato programinė įranga taip pat yra programinė įranga kaip ir į planšetinį kompiuterį diegiama aplikacija. Teikiant viešąsias judriojo telefono ryšio paslaugas IP telefonijos pagrindu, GSM tinklas pakeičiamas viešuoju interneto tinklu. Šiuo būdu teikiamo viešojo ryšių tinklo galiniai taškai nėra fiksuoti.

Produkto (paslaugos) rinkos apibrėžimo tikslas yra nustatyti visus produktus ir (arba) paslaugas, kurie pirkėjų požiūriu yra tinkamas pakaitalas vienas kitam pagal jų savybes, naudojimą ir kainas. Tarnyba atliko balso skambučių užbaigimo viešajame judriojo ryšio tinkle paslaugos tarpusavio pakeičiamumo tiek paklausos, tiek ir pasiūlos atžvilgiu analizę ir paslaugos nepakeičiamumo. Nei vienas respondentas nenurodė alternatyvios paslaugos, kuri galėtų pakeisti balso skambučių užbaigimo konkretaus operatoriaus individualiame viešajame judriojo ryšio tinkle, paslaugą. Respondentai taip pat nurodė, kad joks kitas operatorius negalėtų teikti balso skambučių užbaigimo viešajame judriojo ryšio tinkle paslaugos kito operatoriaus individualiame viešajame judriojo ryšio tinkle. Respondentai anketose pažymėjo, kad neatsirado naujų paslaugų ar kitų aplinkybių, kurios galėtų daryti įtaką rinkos apibrėžimui.

Atitinkamos rinkos geografinė aprėptis Rinkos tyrimo taisyklių 15 punkte apibūdinama kaip geografinė teritorija, kurioje atitinkami ūkio subjektai dalyvauja atitinkamų produktų (paslaugų) pasiūloje bei paklausoje, kurioje konkurencijos sąlygos yra panašios ar pakankamai homogeniškos ir kuri gali būti atskirta nuo kaimyninių teritorijų, kuriose vyraujančios konkurencijos sąlygos yra pastebimai skirtingos. Tai, jog viešosios judriojo telefono ryšio paslaugos gali būti teikiamos ir už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, nesusiję su tyrimu, kadangi Ryšių reguliavimo tarnybos atliekami rinkų tyrimai neišeina už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų. Tarptinklinio ryšio (angl. roaming) paslauga taip pat nėra susijusi su šios rinkos tyrimu. Iš pareiškėjo anketoje pateiktų duomenų matyti, kad 2011 m. balso skambučių užbaigimo UAB „Linkotelus“ individualiame viešajame judriojo ryšio tinkle rinkos dydis buvo – (duomenys neskelbtini) min., o 2012 m. – (duomenys neskelbtini) min., iš kurių absoliuti dauguma skambučių buvo užbaigti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pareiškėjas neneigia, kad atitinkamais laikotarpiais teikė balso skambučių užbaigimo paslaugas savo individualiame viešajame judriojo ryšio tinkle Lietuvos Respublikos teritorijoje ir gavo pajamas. Ryšių reguliavimo tarnyba Ataskaitos 2.3 skyriuje apibrėžė atskiras balso skambučių užbaigimo individualiame viešajame judriojo ryšio tinkle rinkas, jų geografinę aprėptį ir toliau nagrinėjo situaciją kiekvienoje iš jų.

Ryšių reguliavimo tarnybos žiniomis, GSM judriojo ryšio operatoriai siekė susitarti su pareiškėju dėl tinklų sujungimo ir balso skambučių užbaigimo viešajame judriojo ryšio tinkle paslaugų kainos, tačiau pareiškėjui nesutikus mažinti kainos ir vilkinant derybų procesą, derybos buvo nutrauktos. Nepavykus deryboms UAB „Tele2“ 2013-08-12 pateikė prašymą išspręsti ginčą su pareiškėju dėl balso skambučių užbaigimo kainos UAB „Linkotelus“ viešajame judriojo ryšio tinkle. UAB „Omnitel“ kreipėsi 2013-11-29 raštu Nr. 6210-1901, kuriame pažymėjo, kad su pareiškėju susitarti nepavyksta ir prašė imtis priemonių konkurencijai apsaugoti ir įpareigoti pareiškėją taikyti simetrinę balso skambučių užbaigimo kainą. Ginčų tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, sprendimo komisija 2014-04-01 sprendimu Nr. (53.28) GPS-5 „Dėl UAB „Tele2“ ir UAB „Linkotelus“ ginčo“ konstatavo, kad taikydamas per dideles balso skambučių užbaigimo kainas, pareiškėjas sudaro kliūtis efektyviai konkurencijai dėl galutinių paslaugų gavėjų, kadangi kitų viešųjų ryšių tinklų operatoriai, kurių abonentai skambina į pareiškėjo tinklą, mokėdami jo taikomas per dideles balso skambučių užbaigimo pareiškėjo tinkle kainas, patiria daugiau sąnaudų, o pareiškėjas gauna nepagrįstai daugiau pajamų bei tenkino UAB „Tele2“ prašymą įpareigoti pareiškėją taikyti ne didesnes nei (duomenys neskelbtini) Lt/min. balso skambučių užbaigimo UAB „Linkotelus“ viešajame judriojo ryšio tinkle kainas.

ERĮ 3 straipsnio 70 dalyje nurodyta, kad veiksminga konkurencija yra situacija atitinkamoje rinkoje, kai nėra didelę įtaką toje rinkoje turinčių ūkio subjektų. Didelės įtakos rinkoje nustatymo gairėse Europos Komisija nurodė keletą kriterijų, kuriais remiantis gali būti nustatyta, ar atitinkamoje rinkoje yra dominuojantis ūkio subjektas. Ryšių reguliavimo tarnyba išskyrė kriterijus: rinkos dydis, įėjimo į rinką barjerų dydis, pirkėjo derybinė galia, kainos, potenciali konkurencija ir kiti. Konkurencijos veiksmingumo vertinimo kriterijų sąrašas Didelės įtakos rinkoje nustatymo gairėse nėra baigtinis. Buvo vertinamos pareiškėjo galimybės veikti nepriklausomai nuo konkurentų, klientų ir vartotojų. Ryšių reguliavimo tarnyba nustatė, kad UAB „Linkotelus“ užima 100 proc. balso skambučių užbaigimo UAB „Linkotelus“ individualiame viešajame judriojo ryšio tinkle paslaugų, teikiamų Lietuvos Respublikos teritorijoje, rinkos dalį. Šios rinkos dydis matuojamas UAB „Linkotelus“ individualiame viešajame judriojo ryšio tinkle užbaigtų pokalbių trukme, minutėmis. Balso skambučių užbaigimo UAB „Linkotelus“ individualiame viešajame judriojo ryšio tinkle paslaugų, teikiamų Lietuvos Respublikos teritorijoje, rinkos dydį atspindi UAB „Linkotelus“ individualiame viešajame judriojo ryšio tinkle užbaigtų balso skambučių, kurie inicijuoti kituose Lietuvos operatorių viešuosiuose ryšių tinkluose bei užsienio operatorių viešuosiuose ryšių tinkluose, trukmė. Balso skambučių užbaigimo UAB „Linkotelus“ individualiame viešajame judriojo ryšio tinkle paslaugų, teikiamų Lietuvos Respublikos teritorijoje, rinkos atveju, pareiškėjas yra vienintelis paslaugos teikėjas. Didelės įtakos rinkoje nustatymo gairių 75 punkte nurodyta, jog itin didelės rinkos dalys, viršijančios 50 proc., gali būti tiesioginiu dominuojančios padėties rinkoje įrodymu.

Pirkėjo derybinė galia nusako kitų operatorių, t. y. balso skambučių užbaigimo UAB „Linkotelus“ individualiame viešajame judriojo ryšio tinkle paslaugos gavėjų (pirkėjų), galimybes daryti vienpusę lemiamą įtaką balso skambučių užbaigimo paslaugos teikėjui (pardavėjui) UAB „Linkotelus". Pirkėjo derybinė galia egzistuoja, jei paslaugos teikėjams nusprendus padidinti kainas ar pabloginti parduodamo produkto savybes, klientai turi galimybę pasinaudoti atitinkamos rinkos siūlomų produktų alternatyvomis. Balso skambučių užbaigimo UAB „Linkotelus“ individualiame viešajame judriojo ryšio tinkle rinkoje kitas operatorius, norėdamas suteikti savo abonentui galimybę susisiekti su pareiškėjo abonentu, privalo pirkti balso skambučiu užbaigimo paslaugą iš pareiškėjo dėl paslaugos pakeičiamumo iš pasiūlos ir paklausos pusės negalimumo.

Kadangi tarp operatorių yra taikomas atsiskaitymo principas „skambinančioji pusė moka", operatorius, kurio viešajame ryšių tinkle inicijuojamas balso skambutis, turi šią paslaugą pirkti iš pareiškėjo. Dėl pareiškėjo individualaus viešojo judriojo ryšio tinklo prieigos kontrolės, technologinis įėjimo į rinką barjeras yra absoliutus ir potencialiai konkurencijai atsirasti nėra galimybės. Ataskaitos 3.5.3 skyriuje ir 2014-07-15 įsakyme Nr. 1V-959 Ryšių reguliavimo tarnyba konstatavo, kad konkurencija Balso skambučių užbaigimo UAB „Linkotelus“ individualiame viešajame judriojo ryšio tinkle paslaugų, teikiamų Lietuvos Respublikos teritorijoje, rinkoje nėra veiksminga kitų operatorių atžvilgiu, nes operatorius, norėdamas suteikti savo abonentui galimybę susisiekti su pareiškėjo abonentu, privalo pirkti balso skambučių užbaigimo paslaugą tik iš pareiškėjo.

Pagrindų direktyvos preambulėje nurodyta, kad labai svarbu, jog ex ante reguliavimo įsipareigojimai būtų taikomi ten, kur nėra veiksmingos konkurencijos, nes jų paskirtis – užtikrinti konkurencingos rinkos plėtrą. Nustatydama pareiškėjui kainų kontrolės įpareigojimą, Ryšių reguliavimo tarnyba atsižvelgė į 2009-05-07 Europos Komisijos rekomendaciją 2009/396/EB dėl skambučių užbaigimo fiksuotojo ir judriojo ryšio tinkluose tarifų reguliavimo ES reikalavimus, kurios 1 straipsnis nurodo, jog ūkio subjektams, kuriems yra nustatytas kainų kontrolės ir sąnaudų apskaitos įpareigojimas, balso skambučių užbaigimo individualiuose viešuosiuose judriojo ryšio tinkluose kainos turėtų būti nustatytos atsižvelgiant į efektyviai veikiančio operatoriaus patiriamas sąnaudas, o balso skambučių užbaigimo paslaugos kainos individualiuose viešuosiuose judriojo ryšio tinkluose turi būti simetriškos. Ryšių reguliavimo tarnyba, vadovaudamasi ERĮ 17 straipsniu, 2014-07-15 įsakymu Nr. 1V-959 nustatė įpareigojimą suteikti prieigą ir kainų kontrolės įpareigojimą, kurių nustatymas geriausiai sprendžia Ataskaitos 3.5.4 skyriuje nustatytas konkurencijos problemas.

Lietuvoje taikomas atsiskaitymo principas – „skambinančioji pusė moka" – sukuria natūralią monopoliją rinkoje, kas be išorinio įsikišimo sukuria galimybę laisvai nustatyti didmeninių paslaugų kainas. Rekomendacijos dėl skambučių užbaigimo tarifų reguliavimo preambulėje taip pat nurodyta, kad dideli balso skambučių užbaigimo paslaugų tarifai paprastai lemia didesnes mažmenines balso skambučių inicijavimo kainas ir atitinkamai mažesnius vartojimo rodiklius, todėl mažėja vartotojų gerovė. Tai, kad mažesniems fiksuotojo arba judriojo ryšio operatoriams buvo leista nustatyti didesnius balso skambučių užbaigimo paslaugų tarifus, remiantis tuo, kad tie operatoriai yra nauji rinkos dalyviai, kurie nepasinaudojo masto ekonomija ir (arba) turi skirtingų sąnaudų, lėmė atskirose šalyse egzistuojančių kainų asimetriją. Europos reguliuotojų grupės elektroninių ryšių tinklams ir paslaugoms bendrojoje pozicijoje dėl požiūrio į tinkamas priemones naujoje reguliavimo sistemoje pripažinta, kad balso skambučių užbaigimo paslaugų tarifai turėtų būti simetriški, o asimetriją reikia tinkamai pagrįsti.

Didžiausia pareiškėjo 2012 m. taikyta kaina už balso skambučių užbaigimo paslaugas buvo (duomenys neskelbtini) ct/min. piko metu ir (duomenys neskelbtini) ct/min. ne piko metu (be PVM), kai Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta balso skambučio užbaigimo reguliuojamiems ūkio subjektams UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Omnitel“ ir UAB „Tele2“ individualiuose viešuosiuose judriojo ryšio tinkluose kaina tais pačiais metais buvo tik (duomenys neskelbtini) ct/min. piko metu ir (duomenys neskelbtini) ct/min. ne piko metu (be PVM). Pareiškėjas 2012 m. taikė net 79 proc. didesnę balso skambučių užbaigimo savo individualiame viešajame judriojo ryšio tinkle paslaugos kainą. Tuo daromos kliūtys efektyviai konkurencijai dėl galutinių paslaugų gavėjų, kadangi operatoriai, kurių abonentai skambina į pareiškėjo viešąjį judriojo ryšio tinklą, mokėdami per dideles kainas, patiria daugiau sąnaudų, kurias turėtų padengti galutiniai paslaugų gavėjai. Kalbant apie skambučių užbaigimo UAB „Linkotelus“ tinkle paslaugos kainas, būtina jas lyginti su skambučių užbaigimo kituose tinkluose Lietuvoje kainomis.

Viena iš vidaus rinkos plėtros sąlygų yra panašių veiklos sąlygų, ypač analogiškų paslaugų kainų egzistavimas visoje Europos Sąjungoje. Buvo atlikta faktiškai visose Europos Sąjungos valstybėse narėse taikomų balso skambučių užbaigimo individualiuose viešuosiuose judriojo ryšio tinkluose paslaugų kainų analizė. Informacija buvo nagrinėta, vertinant 2014-02-21 taikomas balso skambučių užbaigimo individualiuose viešuosiuose judriojo ryšio tinkluose paslaugų kainas tiek bendrame balso skambučių užbaigimo individualiuose viešuosiuose judriojo ryšio tinkluose paslaugų kainų kontekste, tiek atskirai išskiriant Europos Sąjungos valstybes, kuriose balso skambučių užbaigimo individualiuose viešuosiuose judriojo ryšio tinkluose paslaugų kainos buvo nustatytos pagal „grynąsias" BU-LRIC apskaitos modelio sąnaudas. Ryšių reguliavimo tarnybos nuomone, Europos reguliuotojų grupės elektroninių ryšių tinklams ir paslaugoms bendroje pozicijoje dėl požiūrio į tinkamas priemones naujoje reguliavimo sistemoje minimas kitas kainų kontrolės metodas – kainų kontrolės metodas, atsižvelgiant į kitų šalių patirtį (angl. benchmarking) yra tinkamiausias nustatant kainų kontrolės įpareigojimą esamoje situacijoje, nes rinkos tyrimo laikotarpiu jau buvo trylika valstybių narių, kurios buvo įdiegusios BU-LRIC sąnaudų apskaitos modelį pagal Rekomendaciją dėl skambučių užbaigimo tarifų reguliavimo ir jau buvo pasiekusios joje keliamus reikalavimus. Paslaugos kainų simetriškumas turėtų būti užtikrinamas ne tik nacionaliniu, bet Europos Sąjungos mastu. Nuo 2014-04-28 iki 2014-06-02 vyko nacionalinė viešoji konsultacija dėl Rinkos tyrimo rezultatų. Viešosios konsultacijos metu buvo pateikti Rinkos tyrimo rezultatų projektai, pareiškėjas jau tuo metu žinojo apie numatomus sprendimus. Tik du operatoriai UAB „Omnitel“ ir UAB „CSC Telecom“ pateikė raštiškas pastabas dėl siūlomų projektų.

Ryšių reguliavimo tarnyba pateikė papildomus paaiškinimus. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu buvusią viešojo judriojo ryšio tinklo komutacinę stotį. Pažymėjo, kad rinkos tyrimo procedūros metu apibrėžta paslauga apima: a) skambučius, inicijuotus Lietuvoje (tame pačiame viešajame judriojo ryšio tinkle (skambučiai tinklo viduje), kitame viešajame judriojo ryšio tinkle, viešajame fiksuotojo ryšio tinkle) ir užbaigiami viešajame judriojo ryšio tinkle, kai galinis taškas yra Lietuvos Respublikos teritorijoje; b) skambučiai, inicijuoti užsienyje (viešajame judriojo ryšio tinkle, viešajame fiksuotojo ryšio tinkle) ir užbaigiami individualiame viešajame judriojo ryšio tinkle, kai tinklo galinis taškas yra Lietuvos Respublikos teritorijoje; c) skambučiai, inicijuoti Lietuvoje (tame pačiame viešajame judriojo ryšio tinkle (skambučiai tinklo viduje), kitame viešajame judriojo ryšio tinkle, viešajame fiksuotojo ryšio tinkle) ir užbaigiami individualiame viešajame judriojo ryšio tinkle, kai tinklo galinis taškas yra už Lietuvos Respublikos teritorijos; d) skambučiai, inicijuoti užsienyje (viešajame judriojo ryšio tinkle, viešajame fiksuotojo ryšio tinkle) ir užbaigiami individualiame viešajame judriojo ryšio tinkle, kai galutinis taškas yra už Lietuvos Respublikos teritorijos.

Viešojo judriojo ryšio tinklo galutinis taškas gali egzistuoti tokioje geografinėje teritorijoje, kurioje veikia viešasis judriojo ryšio tinklas. Atsižvelgiant į tai atitinkamos balso skambučių užbaigimo individualiame viešajame judriojo ryšio tinkle rinkos geografinė aprėptis (geografinė teritorija arba geografinė rinka) yra siejama su individualaus viešojo judriojo ryšio tinklo geografine teritorija. Rinkos geografinės aprėpties apibrėžimą įtakoja ir ekonominiai bei teisiniai veiksmai: a) valstybė, kurioje viešojo judriojo ryšio tinklo teikėjas yra apteikęs pranešimą apie toje valstybėje vykdomą veiklą; b) ar viešojo judriojo ryšio tinklo teikėjai, kurie yra pateikę pranešimą apie Lietuvos Respublikoje vykdomą veiklą, teikia paslaugas kitiems Lietuvos Respublikoje veikiantiems operatoriams; c) šalis, kurioje viešojo judriojo ryšio tinklo teikėjas ir kitas operatorius yra fiziškai sujungę savo viešuosius ryšių tinklus, kas sudaro sąlygas teikti paslaugas kitiems Lietuvos Respublikoje veikiantiems operatoriams; d) ar teikiant paslaugas naudojami Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių ištekliai; e) ar paslaugų teikėjai tinklai veikia Lietuvos Respublikoje.

Iš 24 apie vykdomą viešojo judriojo ryšio tinklo ar paslaugų teikimą pranešusių asmenų tik 6 asmenys (UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Omnitel“, UAB „Tele2“, UAB „Mediafon“, UAB „Linkotelus“, UAB „CSC Telecom“) 2012-12-31 dienai teikė paslaugas kitiems Lietuvoje veikiantiems operatoriams. Visi Lietuvos Respublikoje veikiantys operatoriai tiriamuoju laikotarpiu buvo sujungę savo viešuosius ryšių tinklus. Faktas, kad viešosios judriojo telefono ryšio paslaugos gali būti suteikiamos ir už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, yra nesusijęs su balso skambučių užbaigimo individualiuose viešuosiuose judriojo ryšio tinkluose rinkos tyrimu, nes nėra šios rinkos tyrimo objektas.

Rinkos geografinę aprėptį apibrėžus plačiau nei Lietuvos Respublikos teritorija, nei Ryšių reguliavimo tarnyba, nei (duomenys neskelbtini) nacionalinė reguliavimo institucija, nei kitų Europos Sąjungos valstybių narių arba kitų šalių nacionalinės reguliavimo institucijos neturėtų teisinių priemonių užtikrinti ERĮ 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą vieną pagrindinių uždavinių – užtikrinti sąlygas, reikalingas veiksmingai konkurencijai elektroninių ryšių rinkose ir apriboti UAB „Linkotelus“ veiksmus, kurie galimai ribotų konkurenciją Lietuvoje, nes konkrečių valstybių nacionalinės reguliavimo institucijos veikia tik savo valstybių jurisdikcijoje. Kitų valstybių nacionalinės reguliavimo institucijos taip pat negalėtų įtakoti viešųjų tinklų sujungimo sąlygų, nes UAB „Linkotelus“ viešasis ryšių tinklas su kitais Lietuvoje veikiančiais viešaisiais ryšių tinklais tiriamuoju laikotarpiu buvo sujungtas Lietuvoje, tinklų sujungimo sutartis yra pasirašyta su Lietuvoje veikiančiu viešojo ryšių tinklo operatoriumi.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepimo argumentus.

Skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Ginčas byloje kilo dėl Ryšių reguliavimo tarnybos įsakymais nustatytos UAB „Linkotelus“ užimamos rinkos apibrėžties, konkurencijos neveiksmingumo rinkoje konstatavimo, pareiškėjo pripažinimo turinčiu didelę įtaką bei įpareigojimų, susijusių su paslaugos kaina bei prieiga prie tinklo, nustatymo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius 2013-04-24 įsakymu Nr. 1V-670 (t. 4, b. l. 110) įsakė atlikti balso skambučių užbaigimo individualiuose viešuosiuose judriojo telefono ryšio tinkluose rinkos tyrimą. Ryšių reguliavimo tarnyba 2013-06-26 14 asmenų pagal sąrašą (t. 2, b. l. 96-97) išsiuntė rinkos tyrimo anketas. Anketas asmenys, tame tarpe ir pareiškėjas (t. 2, b. l. 134-152), užpildę grąžino Ryšių reguliavimo tarnybai.

Ryšių reguliavimo tarnyba 2014-06-05 organizavo viešąsias konsultacijas dėl skambučių užbaigimo paslaugų rinkų tyrimų rezultatų pastabų vertinimo (t. 3, b. l. 109-115). Buvo aptartos pastabos, gautos iš UAB „CSC Telecom“, AB „Teo LT“, UAB „Omnitel“.

Europos Komisijos 2014-07-14 sprendime (t. 3, b. l. 96-107) nurodyta, kad dėl bylos LT/2014/1623 Balso skambučių užbaigimas individualiuose judriojo ryšio tinkluose Lietuvoje Europos Komisija pastabų neturi. Konkurencijos taryba 2014-06-04 raštu Nr. (2.30-25)6V-1115 (t. 3, b. l. 108) informavo, kad išnagrinėjusi viešai konsultacijai pateiktus balso skambučių užbaigimo individualiuose viešuosiuose judriojo ryšio tinkluose rinkos tyrimus, pastabų ir pasiūlymų neturi. Ryšių reguliavimo tarnyba 2014-07-15 patvirtino Balso skambučių užbaigimo individualiuose viešuosiuose judriojo ryšio tinkluose rinkos tyrimo ataskaitą.

Ryšių reguliavimo tarnyba 2014-07-15 įsakymo Nr. 1V-954 „Dėl balso skambučių užbaigimo individualiuose viešuosiuose judriojo ryšio tinkluose rinkos apibrėžimo“ (t. 1, b. l. 14-16), atsižvelgusi į 2014-07-15 Balso skambučių užbaigimo individualiuose viešuosiuose judriojo ryšio tinkluose rinkos tyrimo ataskaitą Nr. LD-1587, 1.5.5 punktu nustatė, kad Ataskaitos 2.3 skyriuje yra apibrėžta balso skambučių užbaigimo UAB „Linkotelus“ viešajame judriojo ryšio tinkle paslaugų, teikiamų Lietuvos Respublikos teritorijoje, rinka. To paties įsakymo 2.5 punktu konstatavo, kad rinkos, kurių charakteristikos pateisina įpareigojimų, nurodytų ERĮ 17 straipsnyje taikymą, yra balso skambučių užbaigimo UAB „Linkotelus“ viešajame judriojo ryšio tinkle paslaugų, teikiamų Lietuvos Respublikos teritorijoje, rinka, kuri apibrėžta Įsakymo Nr. 1V-954 1.5.5 papunktyje, ūkio subjektą UAB „Linkotelus“ sudaro UAB „Linkotelus“.

Ryšių reguliavimo tarnyba 2014-07-15 įsakymu Nr. 1V-959 „Dėl ūkio subjekto UAB „Linkotelus“, turinčio didelę įtaką balso skambučių užbaigimo UAB „Linkotelus“ viešajame judriojo ryšio tinkle rinkoje“ (t. 1, b. l. 17-19) konstatavo, kad balso skambučių užbaigimo individualiuose viešuosiuose judriojo ryšio tinkluose rinka, apibrėžta kaip nurodyta Ataskaitos 3.5.1 skyriuje, t. y. UAB „Linkotelus“ teikiama balso skambučių užbaigimo UAB „Linkotelus“ viešajame judriojo ryšio tinkle paslauga sudaro atskirą balso skambučių užbaigimo UAB „Linkotelus“ viešajame judriojo ryšio tinkle rinką Lietuvos Respublikoje. Atliktas tyrimas dėl konkurencijos balso skambučių užbaigimo UAB „Linkotelus“ tinkle rinkoje veiksmingumo parodė, kad konkurencija atitinkamoje rinkoje nėra veiksminga. Ryšių reguliavimo tarnyba pripažino ūkio subjektą UAB „Linkotelus“ turinčiu didelę įtaką balso skambučių užbaigimo UAB „Linkotelus“ tinkle rinkoje, kaip nustatyta Ataskaitos 3.5.5 skyriuje. Ryšių reguliavimo tarnyba nustatė ūkio subjektui UAB „Linkotelus“ nuo įsakymo įsigaliojimo dienos įpareigojimą suteikti prieigą, nurodytą ERĮ 21 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5, 6 ir 9 punktuose ir kainų kontrolės įpareigojimą, nurodytą ERĮ 23 straipsnio 1 dalyje. Ūkio subjektas UAB „Linkotelus“ įpareigotas užtikrinti, kad balso skambučių užbaigimo UAB „Linkotelus“ tinkle paslaugų kaina nebūtų didesnė bei Ryšių reguliavimo tarnybos ūkio subjektams UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Omnitel“ ir UAB „Tele2“ nustatyta skambučių užbaigimo atitinkamos bendrovės tinkle kaina. Kiek tai susiję su balso skambučių užbaigimo UAB „Linkotelus“ tinkle paslaugų teikimu susijusiomis priemonėmis, kai ūkio subjektas UASB „Linkotelus“ yra sujungęs (arba ketina sujungti) savo tinklą su kito operatoriaus viešuoju ryšių tinklu, nereikalauti kito operatoriaus mokėti už su balso skambučių užbaigimo UAB „Linkotelus“ tinkle paslaugų teikimu susijusias priemones, t. y. ūkio subjekto UAB „Linkotelus“ sąnaudas, susijusias su balso skambučių užbaigimo UAB „Linkotelus“ tinkle paslaugų teikimu susijusiomis priemonėmis, išskyrus ryšių liniją, dengia pats. Operatoriui, sujungusiam viešąjį tinklą su UAB „Linkotelus“ tinklu, nustačius mokesčius už skambučių užbaigimo to operatoriaus tinkle paslaugų teikimu susijusias priemones, UAB „Linkotelus“ gali nustatyti analogiškus mokesčius už savo balso skambučių užbaigimo UAB „Linkotelus“ tinkle paslaugų teikimu susijusias priemones. Kiek tai susiję su tinklų sujungimui naudojama linija, jungiančia UAB „Linkotelus“ tinklą su kito operatoriaus viešuoju tinklu leisti įrengti bei teikti ryšių liniją viešą ryšių tinklą su UAB „Linkotelus“ tinklu ketinančiam sujungti (ar sujungusiam) operatoriui (arba šio operatoriaus pasirinktam trečiajam asmeniui), jei jo siūloma ryšių linijos įrengimo bei teikimo kaina yra žemesnė negu kaina, už kurią šią liniją įrengti bei teikti siūlo UAB „Linkotelus“ ir padengti 50 proc. ryšių linijos įrengimo ir tiekimo sąnaudų.

Pagrindiniai ginčo santykius reglamentuojantys teisės aktai yra Elektroninių ryšių įstatymas, Rinkos tyrimo taisyklės, Pagrindų direktyva, Prieigos direktyva, Didelės įtakos nustatymo rinkoje gairės, Atitinkamų rinkų apibrėžimo rekomendacija. ERĮ taikymas santykiams, susijusiems su elektroninių ryšių paslaugomis, tinklais ir su jais susijusiomis priemonėmis bei paslaugomis, elektroninių ryšių išteklių naudojimu, sureguliuoti yra siejamas su įstatymo aiškinimu atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas. Gausus teisinis reglamentavimas Europos Sąjungos mastu rodo, jog kiekvienos šalies narės nustatytas teisinis reglamentavimas turi atitikti bendrą Europos Sąjungos institucijų požiūrį į elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių nustatymą. Pagrindų direktyvos 1 straipsnio 1 dalis pabrėžia, kad šia direktyva nustatomos nacionalinių reguliavimo institucijų užduotys ir procedūros, kurios užtikrintų, kad reguliavimo sistema būtų suderintai taikoma visoje Bendrijoje.

Dėl teismo diskrecijos

Nagrinėjant bylas dėl administravimo subjektų reguliacinės veiklos ūkio srityse taikomas teismo diskrecijos apribojimas, numatytas Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnyje. Ši teisės norma nustato, jog teismas sprendžia ginčus dėl teisės. Teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-12-18 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-415-2203-06, Administracinių teismų praktika, 2006 m. Nr. 10, detaliai nustatytos teismo kompetencijos ribos bylose dėl Ryšių reguliavimo tarnybos su rinkos tyrimu susijusių nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo. Teismas pažymėjo, kad Ryšių reguliavimo tarnyba turi ekonominių klausimų vertinimo laisvę, tuo tarpu teismas atlieka šios tarnybos teisinės ekonominių duomenų kvalifikacijos kontrolę. Administracinio teismo kompetencija apima tikrinimą, ar viešojo administravimo institucija nepažeidė jai suteiktos diskrecijos išorinių ribų. Teismas privalo patikrinti formalių procedūrinių reikalavimų laikymąsi, o taip pat tai, ar Ryšių reguliavimo tarnyba kruopščiai ir nešališkai ištyrė visas svarbias aplinkybes, ar pakankamai motyvavo savo sprendimą. Minėtoje nutartyje pažymėta, kad teismas turi įvertinti tokias aplinkybes:

1. ar įrodymai bei informacija, kuria grindžiamas administracinės institucijos sprendimas, yra faktiškai tikslūs, patikimi ir nuoseklūs;

2. ar įrodymai apima visą informaciją, į kurią turi būti atsižvelgiama, norint įvertinti sudėtingą situaciją;

3. ar įrodymai pakankamai pagrindžia iš jų daromas išvadas.

Šioje byloje teismas vadovaujasi teismų praktiką formuojančioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-415-2203-06 pateiktais išaiškinimais ir pasisako tik dėl procedūrinių ginčijamų sprendimų priėmimo aspektų, tyrimo metu surinktų įrodymų apimties, teisingumo bei jų pakankamumo pareiškėjui nustatytiems įpareigojimams pagrįsti.

Dėl rinkos tyrimo principų ir tikslų

Elektroninių ryšių reguliavime viena pagrindinių krypčių yra konkurencijos tarp rinkos dalyvių užtikrinimas. Elektroninių ryšių veiklos reguliavimas grindžiamas veiksmingo ribotų išteklių valdymo ir naudojimo, technologinio neutralumo, funkcinio lygiavertiškumo, proporcingumo, mažiausio būtino reguliavimo, teisinio tikrumo kintančioje rinkoje, ekonominės plėtros, veiksmingos konkurencijos užtikrinimo, vartotojų teisių apsaugos, reguliavimo kriterijų, sąlygų ir procedūrų objektyvumo, skaidrumo ir nediskriminavimo principais (ERĮ 2 straipsnio 1 dalis). ERĮ 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad Ryšių reguliavimo tarnybos tikslas yra užtikrinti veiksmingą konkurenciją elektroninių ryšių srityje, efektyvų elektroninių ryšių išteklių naudojimą bei elektroninių ryšių paslaugų vartotojų teisių apsaugą. Vienas iš ERĮ 8 straipsnio 2 dalyje nurodytų Ryšių reguliavimo tarnybos uždavinių yra užtikrinti sąlygas, reikalingas veiksmingai konkurencijai elektroninių ryšių, pirmiausia perduodant informacijos turinį elektroninių ryšių tinklais, rinkose, taip pat užtikrinti, kad nebūtų diskriminuojami ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, bei skatinti elektroninių ryšių infrastruktūros plėtrą ir vystymą. ERĮ 14 straipsnio 1 dalis pabrėžia, jog Ryšių reguliavimo tarnyba siekia, kad būtų sudarytos sąlygos veiksmingos konkurencijos elektroninių ryšių srityje egzistavimui ir plėtrai bei sąlygos, užkertančios kelią ūkio subjektams piktnaudžiauti savo įtaka rinkoje. Šių uždavinių įgyvendinimas užtikrina reikiamą Konstitucijos 46 straipsnio nuostatų taikymą. Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad valstybė gina vartotojų interesus, o 4 dalyje įtvirtinta, kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. Elektroninių ryšių veiklą reguliuojančių nacionalinių institucijų diskrecijos teisę pabrėžia Pagrindų direktyvos 8 straipsnio nuostatos. Pagrindų direktyvos 3 straipsnio 3a dalyje pažymėta, kad nepažeidžiant 4 ir 5 dalių nuostatų, nacionalinės reguliavimo institucijos, atsakingos už ex ante rinkos reguliavimą arba ginčų tarp įmonių sprendimą pagal Pagrindų direktyvos 20 ar 21 straipsnį, vykdydamos tas užduotis, kurios yra joms paskirtos pagal nacionalinę teisę, įgyvendinančią Bendrijos teisę, veikia nepriklausomai ir nesiekia gauti arba nepriima kitų institucijų nurodymų.

ERĮ 16 straipsnio 1 dalis nustato, kad rinkos tyrimą atlieka Ryšių reguliavimo tarnyba. Ryšių reguliavimo tarnybos atliekamo rinkos tyrimo tikslas – siekti, kad elektroninių ryšių srityje būtų užtikrinta veiksminga konkurencija, o didelę įtaką turintiems ūkio subjektams būtų užkirstas kelias piktnaudžiauti savo įtaka rinkoje. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato rinkos tyrimo taisykles. Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2004-09-17 įsakymu Nr. 1V-297 buvo patvirtintos Rinkos tyrimo taisyklės. Rinkos tyrimo taisyklių 5 ir 14 punktai atliekant rinkos tyrimą ir apibrėžiant rinkas Ryšių reguliavimo tarnybą įpareigoja remtis ERĮ, Pagrindų direktyva, kitais privalomais Europos Sąjungos teisės aktais, atsižvelgti į Didelės įtakos nustatymo rinkoje gaires, 2007-12-17 Komisijos rekomendaciją dėl elektroninių ryšių sektoriaus atitinkamų produktų ir paslaugų rinkų, kurioms gali būti taikomas ex ante reguliavimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (2007/879/EB) (toliau – Atitinkamų rinkų apibrėžimo rekomendacija), 2008-10-15 Komisijos rekomendaciją 2008/850/EB dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos 7 straipsnyje numatytų pranešimų, terminų ir konsultacijų (toliau – Pranešimų rekomendacija), kitas Europos Komisijos gaires bei rekomendacijas, Europos reguliuotojų grupės elektroninių ryšių tinklams ir paslaugoms bendrą poziciją dėl požiūrio į tinkamas priemones naujoje reguliavimo sistemoje, taip pat Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos priimtas nuomones ir bendrąsias pozicijas.

Pagrindų direktyvos 15 straipsnio 1 dalis numato Europos Komisijos pareigą priimti rekomendaciją dėl atitinkamų produktų ir paslaugų rinkų, kurioje nurodomos tos elektroninių ryšių sektoriaus produktų ir paslaugų rinkos, kurių charakteristikos pagrįstai leidžia joms taikyti specifinėse direktyvose nurodytus reglamentuojančio pobūdžio įpareigojimus, jų netaikant rinkoms, kurios konkrečiais atvejais gali būti apibrėžtos pagal konkurencijos teisę. Ryšių reguliavimo tarnybos rinkos tyrimo atlikimo metu galiojo 2007-12-17 Komisijos rekomendacija dėl elektroninių ryšių sektoriaus atitinkamų produktų ir paslaugų rinkų, kurioms gali būti taikomas ex ante reguliavimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (2007/879/EB). Šiuo metu priimta 2014-10-09 Komisijos rekomendacija dėl elektroninių ryšių sektoriaus atitinkamų produktų ir paslaugų rinkų, kurioms gali būti taikomas ex ante reguliavimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (2014/710/ES). Komisijos rekomendacijos tikslas – nurodyti tas produktų ir paslaugų rinkas, kuriose ex ante reguliavimas gali būti pagrįstas pagal Pagrindų direktyvos 15 straipsnio 1 dalį, o bet kokio ex ante reguliavimo tikslas – suteikti naudos galutiniams naudotojams, padarant mažmenines rinkas tvariai konkurencingas. Komisijos rekomendacijoje nacionalinėms reguliavimo institucijoms rekomenduota analizuoti priede nurodytas produktų ir paslaugų rinkas, tame tarpe ir balso skambučių užbaigimą individualiuose judriojo ryšio tinkluose (voice call termination on individual mobile networks), bei nurodyti kriterijai, kurie tirtini apibrėžiant rinkas, kuriose galimas išankstinis reguliavimas. Kadangi skambučių užbaigimo individualiuose judriojo ryšio tinkluose paslaugos rinka yra įtraukta į Atitinkamų rinkų apibrėžimo rekomendacijos priedą, tai šiai rinkai be papildomų aplinkybių įvertinimo gali būti taikomas ex ante reguliavimas. Šiuo metu galiojanti 2014-10-09 Komisijos rekomendacija dėl elektroninių ryšių sektoriaus atitinkamų produktų ir paslaugų rinkų, kurioms gali būti taikomas ex ante reguliavimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (2014/710/ES) savo priede taip pat kaip rinką Nr. 2 numato didmeninę balso skambučių užbaigimo individualiuose judriojo ryšio tinkluose rinką.

Dėl procedūrų

Rinkos tyrimo atlikimo pagrindinės taisyklės išdėstytos ERĮ 16 straipsnyje. Kaip jau minėta, rinkos tyrimas pradėtas Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius 2013-04-24 įsakymu Nr. 1V-670 (ERĮ 16 straipsnio 5 dalis). Rinkos tyrimo taisyklių 10 punktas numato, kad Ryšių reguliavimo tarnyba, atlikdama rinkos tyrimą, gali naudotis bet kuria turima ar prieinama informacija apie atitinkamą rinką ir (ar) ūkio subjektus, taip pat ir kitų rinkos tyrimų metu surinkta informacija, ūkio subjektų pareikštais vertinimais. Ryšių reguliavimo tarnyba 2013-06-26 14 asmenų pagal sąrašą išsiuntė rinkos tyrimo anketas. Anketas asmenys, tame tarpe ir pareiškėjas, užpildę grąžino Ryšių reguliavimo tarnybai. Rinkos tyrimui naudotos ir Bendrųjų vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygų aprašo nustatyta tvarka pateiktos ketvirtinės ataskaitos, kita Ataskaitoje įvardinta medžiaga.

ERĮ 16 straipsnio 11 dalis nurodo, jog Ryšių reguliavimo tarnyba rinkos tyrimo procedūrą atlieka per 4 mėnesius nuo sprendimo pradėti rinkos tyrimą pradžios, neįskaitant konsultacijų dėl rinkos tyrimo, nustatytų 11 straipsnio 1 dalyje ir šio straipsnio 12–16 dalyse, trukmės. Motyvuotu Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus sprendimu šis terminas gali būti pratęstas, tačiau ne daugiau kaip 3 kartus, kiekvieną kartą tyrimą pratęsiant ne ilgiau kaip 3 mėnesiams. Iš bylos medžiagos bei atsakovo paaiškinimų atsiliepime matyti, jog 2014-07-15 įsakymo Nr. 1V-954 ir 2014-07-15 įsakymo Nr. 1V-959 bei Ataskaitos projektai viešosioms konsultacijoms paskelbti 2014-04-28. Taigi, rinkos tyrimas vyko vienerius metus, Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymų dėl tyrimo trukmės pratęsimo atsakovas nepateikė. Naudojantis ERĮ 16 straipsnio 11 dalyje Ryšių reguliavimo tarnybai suteiktais įgaliojimais pratęsti rinkos tyrimą, bendras rinkos tyrimo trukmės terminas sudaro 13 mėnesių. Šis periodas nagrinėjamoje byloje neviršytas, Rinkos tyrimui reikalingi duomenys surinkti per pirmus 4 tyrimo mėnesius, kitą laiko dalį užėmė Ataskaitos rengimas, Europos Komisijos atsakymo gavimas, Konkurencijos tarybos konsultacija. Šis pažeidimas nelaikomas turinčiu esminę reikšmę atliktam tyrimui.

Rinkos tyrimas užbaigtas Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus sprendimu dėl rinkos tyrimo rezultatų, įformintais 2014-07-15 įsakymu Nr. 1V-954 ir įsakymu Nr. 1V-959. ERĮ 16 straipsnio 11 dalies įpareigojimas sprendime išdėstyti visus atliktų rinkos tyrimo etapų rezultatus įvykdytas parengiant ir 2014-07-15 patvirtinant Ataskaitą, kuri vertinama kaip sudėtinė skundžiamų įsakymų dalis.

ERĮ 11 straipsnio 2 dalis nurodo, kad Ryšių reguliavimo tarnyba savo nustatytais atvejais, tvarka ir sąlygomis viešai paskelbia Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimų dėl klausimų, susijusių su visomis galutinių paslaugų gavėjų ir vartotojų teisėmis, susijusiomis su viešosiomis elektroninių ryšių paslaugomis, ypač kai šių klausimų sprendimas turi reikšmingą poveikį rinkai, projektus ir suteikia galutiniams paslaugų gavėjams ir vartotojams (ypač neįgaliesiems paslaugų gavėjams), gamintojams, elektroninių ryšių tinklų ir (ar) paslaugų teikėjams protingumo kriterijų atitinkantį terminą pastaboms pateikti. Pagal Viešo konsultavimosi taisyklių 4.1 punktą viešas konsultavimasis skelbiamas, kai Ryšių reguliavimo tarnyba parengia savo sprendimo projektą, kuris turės reikšmingą poveikį atitinkamai elektroninių ryšių rinkai, t. y. ERĮ 16 ir 17 straipsniuose numatytais atvejais, išskyrus atvejus, nurodytus ERĮ 16 straipsnio 18 dalyje. Ryšių reguliavimo tarnyba 2014-06-05 organizavo viešąsias konsultacijas dėl skambučių užbaigimo paslaugų rinkų tyrimų rezultatų pastabų vertinimo, kurių metu aptartos pastabos, gautos iš UAB „CSC Telecom“, AB „Teo LT“, UAB „Omnitel“.

ERĮ 16 straipsnio 12 dalis nurodo, kad prieš priimdama sprendimą, kuriuo būtų apibrėžta atitinkama produktų ar paslaugų rinka ar nustatyti arba nenustatyti ūkio subjektai, turintys didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, ar nustatyti, nenustatyti ar panaikinti vienas ar keli ERĮ 17 straipsnyje nurodyti įpareigojimai šiems ūkio subjektams, jeigu toks sprendimas paveiktų prekybą tarp Europos Sąjungos valstybių narių, Ryšių reguliavimo tarnyba, pasibaigus vadovaujantis šio ERĮ 11 straipsnio 1 dalimi Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytam viešo konsultavimosi terminui, privalo pateikti tokio sprendimo projektą Europos Komisijai, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijai ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėms reguliavimo institucijoms. Europos Komisija, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija ir kitų Europos Sąjungos valstybių nacionalinės reguliavimo institucijos gali pateikti savo nuomonę per vieną mėnesį. Europos Komisijai priėmus gaires ir (arba) rekomendacijas, nustatančias kitokią, nei šiame straipsnyje nustatyta, viešo konsultavimosi tvarką ir terminus, taikoma Europos Komisijos gairėse ir (arba) rekomendacijose nustatyta viešo konsultavimosi tvarka ir terminai. Šioje byloje pateiktame Europos komisijos 2014-07-14 sprendime nurodyta, kad dėl bylos LT/2014/1623 Balso skambučių užbaigimas individualiuose judriojo ryšio tinkluose Lietuvoje Europos Komisija pastabų neturi. Pranešimas Europos Komisijai vykdytas sutinkamai su 2008-10-15 Komisijos rekomendacija dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos 7 straipsnyje numatytų pranešimų, terminų ir konsultacijų Nr. C(2008) 5925). Taip pat gautas Konkurencijos tarybos 2014-06-04 raštas Nr. (2.30-25)6V-1115 (ERĮ 16 straipsnio 7 dalis).

Pareiškėjo skunde jokių procedūrinių pažeidimų, kuriuos galėjo padaryti Ryšių reguliavimo tarnyba, nenurodyta, teismas jų taip pat nenustatė.

Dėl paslaugų ir geografinės rinkos apibrėžties

Pagrindų direktyvos 15 straipsnio 3 dalis nurodo, kad atidžiai atsižvelgdamos į rekomendaciją ir gaires, nacionalinės reguliavimo institucijos pagal nacionalines aplinkybes ir konkurencijos teisės principus apibrėžia atitinkamas rinkas, pirmiausia, atitinkamas geografines rinkas savo teritorijoje. ERĮ 16 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad rinkos tyrimo procedūrą sudaro šie etapai:

1) atitinkamos rinkos (produktų (paslaugų) ir geografinės), kurios charakteristikos gali pateisinti įpareigojimų, nurodytų ERĮ 17 straipsnyje, taikymą, apibrėžimas;

2) tyrimas, ar konkurencija atitinkamoje rinkoje yra veiksminga, ir, jeigu konkurencija nėra veiksminga, didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turinčių ūkio subjektų įvardijimas;

3) ERĮ 17 straipsnyje nurodytų įpareigojimų nustatymas, pakeitimas ir (arba) panaikinimas didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams.

Rinkos tyrimo taisyklių 15 punktas patikslina įstatymo normą, nurodydamas, kad atitinkama rinka apibrėžiama apibūdinant ją sudarančius produktus (paslaugas) ir įvertinant atitinkamos rinkos geografinę aprėptį, atsižvelgiant į pradinius produktus (paslaugas) ir pradinę geografinę teritoriją. Atitinkamą rinką sudaro visi produktai (paslaugos), kurie yra pakankamai pakeičiami tarpusavyje, atsižvelgiant į jų objektyvias charakteristikas, kainas ir (ar) paskirtį, taip pat į konkurencijos sąlygas ir paklausos bei pasiūlos struktūrą tiriamoje rinkoje. Atitinkamos rinkos geografinė aprėptis yra geografinė teritorija, kurioje atitinkami ūkio subjektai dalyvauja atitinkamų produktų (paslaugų) pasiūloje bei paklausoje, kurioje konkurencijos sąlygos yra panašios ar pakankamai homogeniškos ir kuri gali būti atskirta nuo kaimyninių teritorijų, kuriose vyraujančios konkurencijos sąlygos yra pastebimai skirtingos.

Pateiktas teisinis reguliavimas rodo, jog apibrėžiant rinką turi būti nustatomi:

visi rinkoje esantys produktai;įvertinamas produktų pakeičiamumas, nustatant:

produkto objektyvias charakteristikas;produkto kainas;produkto paskirtį;konkurencijos sąlygas rinkoje;paklausos bei pasiūlos struktūrą rinkoje.

apibrėžiama geografinė teritorija, nustatant:

konkurencijos sąlygų panašumą;galimumą atskirti nuo kaimyninių teritorijų.

Atitinkamų rinkų apibrėžimo rekomendacijos preambulės 3 punkte numatomas rinkos apibrėžimo tikslas – rinkų, kuriose gali būti pagrįstas ex ante reguliavimas, nustatymas, įpareigoja apibrėžiant rinką įvertinti, ar rinkos turi ypatybių, kuriomis gali būti pateisinamas ex ante reguliavimo įpareigojimų nustatymas. Preambulės 4 punktas įpareigoja apibrėžiant rinkas įvertinti ir ateities perspektyvą, o 5 punktas įtvirtina pareigą remtis trimis suvestiniais kriterijais. Pirmasis kriterijus – didelės ir pastovios patekimo į rinką kliūtys, kurios gali būti struktūrinio, teisinio arba reguliuojamojo pobūdžio. Rinkose, kurių struktūra neleidžia veiksmingos konkurencijos, tiriamas antrasis kriterijus – konkurencijos būklė. Trečiasis kriterijus įpareigoja įvertinti, ar vien tik taikant konkurencijos teisės normas galima išspręsti rinkos nepakankamumo klausimą. Preambulės 6 punktas nurodo, kad ex ante reguliavimas gali būti taikomas rinkai, kuri nesant ex ante reguliavimo atitinka visus tris kriterijus. Taigi, nacionalinė reguliavimo institucija turi ne tik apibrėžti produktą, kuris sudaro rinko bei nustatyti geografines tokios rinkos ribas, tačiau ir įvertinti būtinumą taikyti įpareigojimus nekonkurencingos rinkos dalyviams, o taip pat atsižvelgti į tai, ar konkurencijos rinkoje pagerėjimas yra galimas vien tik taikant konkurencijos teisės normas.

Pareiškėjas ginčija 2014-07-15 įsakymu Nr. 1V-954, atsižvelgiant į Ataskaitos 2.3 skyrių, apibrėžtos balso skambučių užbaigimo UAB „Linkotelus“ viešajame judriojo ryšio tinkle paslaugų, teikiamų Lietuvos Respublikos teritorijoje, rinkos produktų (paslaugų) nustatymo kriterijų taikymą. Pareiškėjas nurodo, kad nebuvo atsižvelgta į jo veiklos technologinę specifiką, veiklos masto skirtumą, o bendrovės užimama rinka nepagrįstai apribota Lietuvos Respublika.

Iš Ataskaitos 2.2 skirsnio matyti, jog duomenys apie rinkoje teikiamas paslaugas buvo paimti iš paslaugų teikėjų pildytų anketų. Tiriama paslauga apibūdinta kaip balso skambučių užbaigimo paslauga, kuri apibrėžta kaip balso skambučių perdavimas nuo individualaus viešojo judriojo ryšių tinklo stoties, esančios arčiausiai abonento, kuriam skambinama, ir kurioje gali būti įvykdytas tinklų sujungimas, iki individualaus viešojo judriojo ryšių tinklo galinio taško, nepriklausomai nuo to, kokiame tinkle balso skambutis yra inicijuotas.

Apibrėždama rinką Ryšių reguliavimo tarnyba Ataskaitos 2.3 punkte ištyrė balso skambučio užbaigimo paslaugos pakeičiamumą iš paklausos ir pasiūlos pusės bei konstatavo, kad tiek iš paklausos, tiek iš pasiūlos pusės skambučio užbaigimo paslauga nėra pakeičiama, kadangi taikant principą „skambinančioji pusė moka“ ir skambinančiajam abonentui inicijavus skambutį, jis turi tikslą susijungti tik su tam tikru kito tinklo abonentu, o sujungimas galimas tik skambutį gaunančio abonento tinklu. Teismas su tokiu paslaugos vertinimu sutinka. Skambučio iniciavimas sukuria pareigą skambinančio abonento operatoriui tiesiogiai ar netiesiogiai, sujungiant per kitų operatorių tinklus, sumokėti už balso skambučio užbaigimo paslaugą tam operatoriui, kuriam skambinama, jokios galimybės pirkti skambučio užbaigimo paslaugą iš kito paslaugos teikėjo pirkėjas neturi, kadangi jo aptarnaujamas klientas tik tokiu būdu gali įgyvendinti savo poreikį. Analogiškai bet kuris kitas paslaugos teikėjas negali pasiūlyti paslaugą perkančiam operatoriui alternatyvios galimybės. Ataskaitoje Ryšių reguliavimo tarnyba negalimumą sukurti alternatyvią paslaugą grindė dabartine technologijų būkle.

Pareiškėjas teigia, kad jo suteikiamos paslaugos negali būti įtrauktos į Ataskaitoje tirtas paslaugas dėl šių paslaugų technologinio skirtingumo nuo kitų operatorių paslaugų. Pareiškėjo vertinimu, taip nustatydama pradinę rinkos paslaugą Ryšių reguliavimo tarnyba remiasi tik GSM (angl. Global Standart for Mobile Communications) operatorių veiklai tinkamu apibrėžimu, kadangi kalbama apie signalą perduodančias stotis, nors UAB „Linkotelus“ neturi tokių signalą perduodančių stočių. Pareiškėjas nurodo, kad jis nėra užregistravęs nei vienos radijo ryšio stoties, o jo abonentai balso telefonijos paslaugomis naudojasi viešojo interneto ryšio pagalba, naudojant SIP (angl. Session Initiation Protocol) technologiją. Ryšių reguliavimo tarnyba teigia, jog apibrėždama paslaugą taikė ERĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatytą technologinio neutralumo principą. ERĮ 2 straipsnio 2 dalyje suformuluotas technologinio neutralumo principo apibrėžimas, nurodantis, kad teisės normos turi būti taikomos atsižvelgiant į tikslus, kurių siekiama atitinkamomis teisės normomis, ir stengiantis, kad, kiek tai pagrįsta, vien tik dėl jų taikymo nebūtų skatinamas arba diskriminuojamas konkrečių technologijų naudojimas, taip pat kad teisės normos būtų taikomos kiek įmanoma neatsižvelgiant į technologijas, kurios naudojamos su konkrečiu teisiniu santykiu susijusiems elektroninių ryšių tinklams ar elektroninių ryšių paslaugoms teikti.

Kaip jau buvo minėta ERĮ 2 straipsnis nurodo, jog elektroninių ryšių reguliavimas grindžiamas tame tarpe ir technologinio neutralumo ir funkcinio lygiavertiškumo principais. ERĮ 2 straipsnio 2 dalis apibrėžia, kad technologinio neutralumo principas reiškia, jog teisės normos turi būti taikomos atsižvelgiant į tikslus, kurių siekiama atitinkamomis teisės normomis, ir stengiantis, kad, kiek tai pagrįsta, vien tik dėl jų taikymo nebūtų skatinamas arba diskriminuojamas konkrečių technologijų naudojimas, taip pat kad teisės normos būtų taikomos kiek įmanoma neatsižvelgiant į technologijas, kurios naudojamos su konkrečiu teisiniu santykiu susijusiems elektroninių ryšių tinklams ar elektroninių ryšių paslaugoms teikti. ERĮ 2 straipsnio 3 dalis apibrėžia, kad funkcinio lygiavertiškumo principas reiškia, kad teisės normos turi būti kuo vienodžiau taikomos elektroninių ryšių tinklams ar paslaugoms, atliekantiems analogiškas funkcijas. Pagrindų direktyvos preambulės 18 punktas pažymi, jog reikalavimas, kad valstybės narės užtikrintų, kad nacionalinės reguliavimo institucijos kuo labiau atsižvelgtų į tai, jog reguliavimas technologiniu požiūriu būtų neutralus, tai yra kad tam tikrai technologijų rūšiai nebūtų teikiama pranašumo ir nebūtų teigiamai diskriminuojama, nekliudo taikyti proporcingas priemones tam tikroms konkrečioms paslaugoms skatinti, kai tai yra pateisinama, pavyzdžiui, skaitmenine televizija kaip priemone spektro efektyvumui didinti.

Pareiškėjas taip pat aiškino, jog netinkamo paslaugų priskyrimo problema kilo dėl to, kad Bendrųjų vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygų aprašo tvarka pildomose Elektroninių ryšių veiklos ataskaitose nėra pareiškėjo suteikiamų paslaugų rūšies. Bendrųjų vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygų aprašo 32 punktas įpareigoja viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjus per 29 ir 30 punktuose nustatytus terminus pateikti Ryšių reguliavimo tarnybai užpildytas atitinkamų ataskaitų apie vykdytą elektroninių ryšių veiklą formų, pateiktų 2 ir 3 prieduose, atitinkamas dalis pagal vykdytą elektroninių ryšių veiklą. Pareiškėjas teismui pateikė savo pildytas Elektroninių ryšių veiklos ataskaitas už 2013-2014 metus (t. 2, b. l. 9-47, t. 5, b. l. 98-112). Pareiškėjo nurodymu, neturėdamas galimybės tinkamai klasifikuoti paslaugos, jis ją turi priskirti viešojo judriojo ar fiksuotojo ryšio paslaugai. Kaip matyti iš bylos nagrinėjimo metu pateiktų argumentų pareiškėjų paslaugų priskyrimas Elektroninių ryšių veiklos ataskaitose jų įtraukimui į Ataskaitos tyrimo sritį neturėjo įtakos. Nors Elektroninių ryšių veiklos ataskaitos ir buvo tiriamos, tačiau Ryšių reguliavimo tarnyba paslaugas apibrėžė ne remdamasi formaliu paslaugos priskyrimu tam tikrai kategorijai, tačiau remdamasi paslaugos esmės apibūdinimu. Šiame teismo sprendime taip pat buvo pasisakyta dėl paslaugų įtraukimo kitais argumentais, t. y. remiantis teikiamos paslaugos esme, todėl Elektroninių ryšių veiklos ataskaitų struktūros nagrinėjimas nėra šios bylos dalykas. Atsakant į pareiškėjo argumentą pažymėtina, jog ERĮ 2 straipsnio 16 punktas elektroninių ryšių tinklą apibūdina kaip perdavimo sistemos ir (arba) komutavimo bei maršruto parinkimo įrangą, kitas priemones, įskaitant pasyviuosius tinklo elementus, leidžiančią perduoti signalus laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis, įskaitant palydovinius tinklus, fiksuotuosius (kanalų ir paketų komutavimo, įskaitant internetą) ir judriuosius antžeminius tinklus, elektros perdavimo kabelines sistemas (kiek jos naudojamos signalams perduoti), tinklus, naudojamus radijo ir (arba) televizijos programoms transliuoti (retransliuoti), ir kabelinės televizijos bei mikrobangų daugiakanalės televizijos tinklus neatsižvelgiant į perduodamos informacijos pobūdį. Tai rodo, jog internetiniai tinklai, kuriais naudojasi pareiškėjas, yra įtraukiami į bendrą signalus perduodančios įrangos, t. y. elektroninių ryšių tinklo sąvoką.

Pareiškėjo teikiamos paslaugos savo esme vartotojo požiūriu yra tokios pat paslaugos, kokios yra teikiamos įprasto GSM ryšio pagalba. Paslauga apima telefoninio ryšio paslaugą tarp dviejų abonentų. Ta aplinkybė, kad paslaugos teikiamos ne per radijo ryšio stotis, o viešojo interneto ryšio pagalba, gali būti suprantama tik technologiškai išprususiam žmogui. Bendroje telefoninių paslaugų rinkoje pareiškėjo teikiama paslauga dėl savo technologinių skirtumų nėra atskiriama nuo GSM paslaugų. Esant tokiai situacijai pareiškėjo teikiamos paslaugos vertinimas kitaip nei GSM paslaugos reiktų išskirtinį požiūrį į tam tikrą technologiją, o kartu tai reikštų ir technologinio neutralumo principo pažeidimą. Taigi, pareiškėjo argumentas pripažįstamas nepagrįstu.

Iš esmės sutiktina su paslaugos apibrėžimu atliekant rinkos tyrimą. Šios procedūros metu buvo įvertintos produkto objektyvios charakteristikos, jo paskirtis, konkurencijos sąlygos rinkoje bei paklausos ir pasiūlos struktūra rinkoje.

Didelės įtakos rinkoje nustatymo gairių 55 punktas pabrėžia, kad nustačius produkto rinka turi būti apibrėžiama geografinė rinka. Rinkos tyrimo taisyklių 15 punktas įtvirtina, kad atitinkamos rinkos geografinė aprėptis yra geografinė teritorija, kurioje atitinkami ūkio subjektai dalyvauja atitinkamų produktų (paslaugų) pasiūloje bei paklausoje, kurioje konkurencijos sąlygos yra panašios ar pakankamai homogeniškos ir kuri gali būti atskirta nuo kaimyninių teritorijų, kuriose vyraujančios konkurencijos sąlygos yra pastebimai skirtingos. Didelės įtakos rinkoje nustatymo gairių 59 punktas nustato, jog elektroninių ryšių sektoriuje geografinė aprėptis nustatoma pagal du pagrindinius kriterijus: 1) plotą, kurį dengia tinklas ir 2) teisinių ar kitų reguliacinių instrumentų buvimą. To paties teisės akto 60 punktas pažymi, kad geografinė rinka gali būti vietinė, regioninė, nacionalinė ar apimanti dviejų ar daugiau šalių teritorijas.

Ataskaitos 2.3 punktu Ryšių reguliavimo tarnyba pasirėmė pirmuoju kriterijumi ir nustatė, kad rinkos geografinė teritorija yra konkretaus operatoriaus tinklo aprėpiama teritorija, o Lietuvos Respublikos geografinė teritorija atitinka tinklo aprėpiamą teritoriją. Pareiškėjas su tokiu nustatymu nesutinka ir teigia, kad, jog jo turimas tinklas apima didesnę teritoriją nei Lietuvos Respublika, todėl rinkos geografinė teritorija turėjo būti apibrėžta ne mažiau nei kelių Europos Sąjungos šalių teritorijomis. Taip pat pareiškėjas 2015-02-20 pažymoje nurodė (t. 5, b. l. 46), jog UAB „Linkotelus“ valdoma judriojo telefono ryšio tinklo komutacinė stotis, kurioje galimas tinklų sujungimas ir kuri yra arčiausiai galutinių vartotojų yra įrengta bei eksploatuojama (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pažymėjo, jog UAB „Linkotelus“ klientai naudojasi geografiškai neapribota rinka, nes turėdami prieigą prie interneto tinklo vienodomis sąlygomis gali priimti skambučius visame pasaulyje. Taip pat buvo pateiktas (duomenys neskelbtini) bendrovės „Teles“ 2014-10-27 pažymėjimas (t. 5, b. l. 50-51), jog pareiškėjas 2004-04-02 yra įsigijęs telekomunikacijų įrangą iSWITCH S50 bei šios įrangos pirkimo komercinis pasiūlymas (t. 5, b. l. 52-63). Pareiškėjas pateikė Atlygintinų paslaugų sutartį su SIA Dialspeak, kurios dalykas yra duomenų bazės priežiūros ir palaikymo paslaugos bei VoIP platformos priežiūros bei palaikymo paslaugos (t. 6, b. l. 30-33).

Papildomuose paaiškinimuose (t. 5, b. l. 138-145), pateiktuose 2015-04-01, Ryšių reguliavimo tarnyba papildomai atkreipė dėmesį į antrąjį kriterijų apibūdinančius faktorius, t. y, kad rinkos geografinę aprėptį įtakoja valstybė, kurioje viešojo judriojo ryšio tinklo tiekėjas yra pateikęs pranešimą apie toje valstybėje vykdomą elektroninių ryšių veiklą; tai, ar viešojo judriojo ryšio tinklo tiekėjai, kurie yra pateikę pranešimą apie Lietuvos Respublikoje vykdomą veiklą, teikia paslaugas kitiems Lietuvos Respublikoje veikiantiems subjektams; šalis, kurioje viešojo judriojo ryšio tinklo teikėjas ir kitas operatorius yra fiziškai sujungę savo viešuosius tinklus; ar teikiant paslaugas yra naudojami Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių ištekliai; ar paslaugų teikėjų tinklai veikia Lietuvos Respublikoje.

Byloje yra nustatyta, kad pareiškėjas yra pranešęs Ryšių reguliavimo tarnybai apie vykdomą viešojo judriojo ryšio tinklo ir (arba) viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimą (t. 4, b. l. 111-112). Ryšių reguliavimo tarnyba pareiškėjui yra skyrusi (duomenys neskelbtini) viešuosius judriojo telefono ryšio paslaugų numerius (t. 4, b. l. 113-114). Atsakovo papildomuose paaiškinimuose nurodyta ir pareiškėjo nebuvo paneigta, kad paslaugos buvo teikiamos naudojantis šiais numeriais. Visi Lietuvos Respublikoje veikiantys operatoriai tiesiogiai ar netiesiogiai tiriamuoju laikotarpiu buvo sujungę savo tinklus. Operatorių viešieji tinklai veikė Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsakovas pateikė kitų Europos šalių nacionalinių reguliavimo institucijų sprendimus, kurie rodo, jog elektroninių ryšių rinka apibrėžiama šalies teritorija (t. 5, b. l. 146-166).

Teismas sutinka su atsakovo 2015-04-01 paaiškinimuose išdėstytais argumentais dėl geografinės rinkos apibrėžties. Papildomai pažymėtina tai, kad pareiškėjo siekiama situacija, kai jis būtų pripažįstamas dalyvaujančiu rinkoje globaliu mastu, reikštų tai, kad jo veikla apskritai nebūtų kontroliuojama konkurencijos užtikrinimo prasme, nes nei viena nacionalinė reguliavimo institucija negalėtų jo teikiamų paslaugų įtraukti į rinkos tyrimą, o kartu ir nustatyti atitinkamus įpareigojimus. Tai, kad pareiškėjas savo aprėpiamą teritoriją apibrėžia kaip ne mažesnę nei kelios Europos šalys ar veikiančią visame pasaulyje, rodo nekonkretumą.

Taip pat teismas akcentuoja, jog dėl šioje byloje aptariamo rinkos tyrimo yra gauta Europos Komisijos išvada (t. 3, b. l. 96-107), kurioje pastabų dėl rinkos apibrėžimo nepateikta. Pagrindų direktyvos preambulės 15 punktas numato, kad siekdamos užtikrinti, kad nacionaliniu mastu priimti sprendimai nedarytų neigiamo poveikio bendrajai rinkai ar kitiems sutarties tikslams, nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų taip pat pranešti kai kuriuos sprendimų projektus Komisijai ir kitoms nacionalinėms reguliavimo institucijoms, kad jos turėtų galimybę pateikti pastabas. Rinkos tyrimo taisyklių 17 punktas nurodo, jog, jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba mano, kad atitinkama geografinė rinka apima ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių teritoriją, Tarnyba nutraukia rinkos tyrimą ir siūlo Europos Komisijai apibrėžti Europos Sąjungos rinką. Kadangi Europos Komisija sutiko su Ryšių reguliavimo tarnybos vykdomu tyrimu, jo rezultatais ir turėdama tam kompetenciją nepareiškė pastabų, rodo, jog rinkos geografinė apibrėžtis rinkos tyrimo metu nustatyta tinkamai. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog Ryšių reguliavimo tarnybos pozicija sutampa su kitų Europos Sąjungos valstybių nacionalinių reguliavimo institucijų (t. 5, b. l. 146-166), kas atitinka Pagrindų direktyvos 87 straipsnio 2 dalį, įtvirtinančią, kad nacionalinės reguliavimo institucijos prisideda prie vidaus rinkos plėtros skaidriai bendradarbiaudamos tarpusavyje ir su Komisija, kad visose valstybėse narėse šios direktyvos ir specifinių direktyvų nuostatos būtų taikomos nuosekliai. Jau buvo pažymėta anksčiau, kad pareiškėjas jokių pastabų dėl atlikti rinkos tyrimo viešųjų konsultacijų metu nepateikė.

Dėl dominuojančios padėties

Kaip jau buvo minėta anksčiau, elektroninių ryšių sektoriuje rinka apibrėžiama ne vien tik apibrėžiant produktus bei nustatant rinkos geografinę aprėptį, bet kartu turi būti nustatoma, ar šioje rinkoje reikalingas ex ante reguliavimas, t. y. įvertinami Atitinkamų rinkų apibrėžimo rekomendacijos nurodomi kriterijai – struktūrinės, teisinės ir reguliuojamojo pobūdžio kliūtys; konkurencijos būklė; konkurencijos teisės normų pakankamumas. ERĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad įpareigojimai gali būti taikomi rinkos dalyviams, kurie užima dominuojančią padėtį toje rinkoje. Rinkos tyrimo taisyklių 16 punktas įtvirtina, kad vertindama, ar atitinkamos rinkos charakteristikos gali pateisinti įpareigojimų, nurodytų ERĮ 17 straipsnyje, taikymą, Ryšių reguliavimo tarnyba įvertina: kliūtis, kurios trukdo pradėti veikti atitinkamoje rinkoje ir (ar) vystytis konkurencijai joje; ar rinka pasižymi tokiomis charakteristikoms, kurios lemia veiksmingos konkurencijos atsiradimo tendenciją be poreikio taikyti įpareigojimus, nurodytus ERĮ 17 straipsnyje; bendrosios konkurencijos teisės pakankamumą sumažinti ar pašalinti kliūtis, kurios trukdo pradėti veikti rinkoje ir (ar) vystytis konkurencijai joje, ir (ar) įtvirtinti veiksmingą konkurenciją atitinkamoje rinkoje, netaikant ERĮ 17 straipsnyje nurodytų įpareigojimų.

Pagrindų direktyvos 14 straipsnio 2 dalis pažymi, kad įmonė turi didelę įtaką rinkoje, jei jos vienos ar bendrai su kitomis įmonėmis padėtis prilygsta dominuojančiai, tai yra ji turi ekonominę galią, kuri jai leidžia būti gana dideliu mastu nepriklausomai nuo konkurentų, klientų ar galų gale nuo vartotojų. Spręsdamos, ar vienos ar kelių įmonių bendra padėtis rinkoje yra dominuojanti, nacionalinės reguliavimo institucijos visų pirma laikosi Bendrijos teisės normų ir su didžiausiu atidumu atsižvelgia į rinkos analizės ir didelės įtakos rinkoje vertinimo gaires, kurias Europos Komisija paskelbia pagal 15 straipsnį. Tokio vertinimo kriterijai pateikti II priede. II priedas numato, jog laikoma, kad dviejų ar daugiau įmonių bendra padėtis yra dominuojanti, kaip apibrėžta 14 straipsnyje, jei, net ir nesant tarp jų struktūrinių ar kitokių ryšių, jos veikia rinkoje, kurioje nėra veiksmingos konkurencijos ir kurioje nėra vienos įmonės, turinčios didelę įtaką rinkai. Remiantis galiojančiais Bendrijos teisės aktais ir Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktika bendros dominuojančios padėties klausimu, tokia padėtis greičiausiai susidarytų koncentruotoje rinkoje, kuriai būdingos tam tikros savybės, iš kurių elektroninių ryšių srityje labiausiai būtų tikėtinos šios:

mažas paklausos elastingumas;panašios rinkos dalys;didelės teisinės ir ekonominės patekimo į rinką kliūtys;vertikalioji integracija ir kolektyvinis atsisakymas vykdyti tiekimą;kompensuojamos perkamosios galios nebuvimas;potencialios konkurencijos nebuvimas.

Sąrašas yra orientacinis ir nebaigtinis, o kriterijai nėra išsamūs. Sąrašas tik iliustruoja, kokius įrodymus galima naudoti teigiant, kad egzistuoja bendra dominuojanti padėtis. Detalios dominuojančios padėties įvertinimo taisyklės numatytos Didelės įtakos rinkoje nustatymo gairių 3.1 skyriuje. Didelės įtakos rinkoje nustatymo gairių 73 punktas detalizuoja, kad ex ante reguliavimui rinkos galia iš esmės matuojama įvertinant atitinkamos įmonės galimybę pakelti kainas, ribojant produkciją ir nepatiriant reikšmingo pardavimų ar pajamų praradimo. Didelės įtakos rinkoje nustatymo gairių 75 punktas pažymi, kad daugiau nei 50 proc. rinkos dalis, išskyrus ypatingas aplinkybes rodo dominuojančios pozicijos buvimą. Didelės įtakos rinkoje nustatymo gairių 78 punktas pabrėžia, kad dominuojanti padėtis negali būti nustatyta remiantis atsižvelgiant vien tik į didelę rinkos dalį. Didelė rinkos dalis tiesiogiai reiškia, jog atitinkamas operatorius gali užimti dominuojančią padėtį. Todėl nacionalinės reguliavimo institucijos, prieš padarydamos išvadą apie didelės įtakos rinkoje egzistavimą, turėtų atlikti išsamią bendrą ekonominių savybių atitinkamoje rinkoje analizę. Matuojant įmonės galią elgtis pakankamai nepriklausomai nuo savo konkurentų, klientų ir vartotojų taip pat gali būti naudojami sekantys kriterijai. Šie kriterijai apima, be kita ko: bendrą įmonės dydį, negalimumą lengvai pakartoti valdymo infrastruktūros, technologinius privalumus ar pranašumą, perkamosios galios nebuvimą arba žemą kompensavimą, lengvą ar privilegijuotą prieigą prie kapitalo rinkų / finansinių išteklių, produkto / paslaugos pakeičiamumą, masto ekonomiją, vertikalią integraciją, gerai išvystytą platinimo ir pardavimo tinklą, potencialios konkurencijos nebuvimą, kliūtis plėstis.

Ataskaita rodo, jog Ryšių reguliavimo tarnyba didelės įtakos rinkoje aplinkybę tyrė pagal sekančius kriterijus: 1) rinkos dydis; 2) įėjimo į rinką barjerų dydis; 3) pirkėjo derybinė galia; 4) kainos; 5) potenciali konkurencija. Iš esmės Ryšių reguliavimo tarnybos taikyti kriterijai yra panašūs į apibrėžtus Pagrindų direktyvoje, tačiau skiriasi nuo nurodytų Didelės įtakos rinkoje gairių 78 punkte nustatytų kriterijų.

Kaip jau buvo minėta ankstesniuose skyriuose nagrinėjamu atveju UAB „Linkotelus“ rinka apibrėžta kaip atskira balso skambučių užbaigimo UAB „Linkotelus“ viešajame judriojo ryšio tinkle paslaugų, teikiamų Lietuvos Respublikos teritorijoje, rinka. Šioje rinkoje pareiškėjas užima 100 proc. balso skambučių užbaigimo UAB „Linkotelus“ tinkle rinkos dalį. Kadangi UAB „Linkotelus“ tinklas yra vienintelė galima infrastruktūra teikti balso skambučių užbaigimo paslaugą šiame tinkle ir pareiškėjas turėdamas šį tinklą kartu kontroliuoja ir prieigą prie tinklo, tai Ryšių reguliavimo tarnyba pagrįstai pripažino technologinį įėjimo į rinką barjerą absoliučiu. Ryšių reguliavimo taryba Ataskaitoje konstatavo, jog ūkio subjektas nesusiduria su pirkėjo derybine galia atitinkamoje rinkoje, kai joje yra tik vienas pardavėjas dėl to, kad kitas operatorius privalo pirkti skambučio užbaigimo paslaugą iš pareiškėjo. Tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, jog UAB „Linkotelus“ 2012 m. taikyta kaina už balso skambučių užbaigimą UAB „Linkotelus“ tinkle buvo (duomenys neskelbtini) ct/min piko metu ir (duomenys neskelbtini) ct/min. ne piko metu (be PVM), kai kitiems operatoriams UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Omnitel“ ir UAB „Tele2“ Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta kaina buvo (duomenys neskelbtini) ct/min. piko metu ir (duomenys neskelbtini) ct/min. ne piko metu (be PVM). Taikydamas 79 proc. didesnes kainas UAB „Linkotelus“ gauna nepagrįstai daugiau pajamų iš už skambučio užbaigimą mokančių operatorių. Dėl galinių įrenginių kontrolės UAB „Linkotelus“ nesudaro galimybės rinkoje atsirasti potencialiai konkurencijai.

UAB „Linkotelus“ skunde buvo pateikti argumentai dėl išvados, kad jis nesusiduria su pirkėjo derybine galia, galinčia turėti įtakos paslaugos kainai, klaidingumo. Pareiškėjas pažymėjo, kad neturi tiesioginių tinklo sujungimų su UAB „Omnitel“, UAB „Bitė Lietuva“ ir UAB „Tele2“ tinklais (signalas keliauja per TEO LT tinklą). Dėl tiesioginių sujungimų nebuvimo įmonė negali teikti visų paslaugų, pvz. SMS siuntimo paslaugos. Pareiškėjas pateikė savo 2013-07-08 raštą (t. 1, b. l. 35), kuriuo atsako į UAB „Tele2“ pasiūlymą dėl bendrovių tinklų sujungimo ir atkreipia dėmesį į tai, jog nuo 2013-07-05 iš UAB „Tele2“ tinklo negalima susisiekti su UAB „Linkotelus“ numeriais bei kviečia susitikti dėl tinklų sujungimo klausimų aptarimo. Taip pat skunde nurodoma, jog UAB „Tele2“ nuo 2013-07-05 iki 2013-07-16 atjungė savo klientams galimybę skambinti į UAB „Linkotelus“ tinkle esančius numerius, dėl ko sumažėjo skambučių srautas ir bendrovė patiria nuostolius. Byloje taip pat pateikti su nurodytomis aplinkybėmis susiję dokumentai. UAB „Linkotelus“ 2015-02-18 raštu UAB „Tele2“ (t. 5, b. l. 89), raštu UAB „Bitė Lietuva“ (t. 5, b. l. 91), raštu TEO LT, AB (t. 5, b. l. 94), raštu UAB „Omnitel“ (t. 5, b. l. 95) paprašė paaiškinti, kodėl nėra persiunčiami skambučiai. UAB „Tele2“ 2015-02-20 raštu (t. 5, b. l. 88) nurodė, kad apribojimų balso skambučiams netaiko, o ryšio trikdžiai atsiranda dėl to, kad TEO LT, AB nepersiunčia pokalbių ir pasiūlė sujungti tinklus. UAB „Bitė Lietuva“ 2015-02-19 raštu (t. 5, b. l. 90) paaiškino analogiškai ir taip pat pasiūlė pasirašyti tiesioginio tinklų sujungimo sutartį. TEO LT, AB 2015-02-19 raštu (t. 92, b. l. 92-93) nurodė, jog skambučių persiuntimo paslauga neteikiama dėl to, kad pareiškėjas nesilaiko 2014-07-15 įsakyme Nr. 1V-959 nustato kainos apribojimo. Apie būsimą skambučių tranzito nutraukimą TEO LT AB pareiškėją informavo 2015-02-03 raštu (t. 5, b. l. 93). UAB „Linkotelus“ 2015-02-18 raštu (t. 5, b. l. 97) apie tai, kad trukdoma pasiekti UAB „Linkotelus“ tinklą informavo Ryšių reguliavimo tarnybą ir pradėti ERĮ 72 straipsnyje nustatytą procedūrą ir ištirti didžiųjų operatorių veiksmų atitikimą teisės aktų reikalavimams. Ryšių reguliavimo tarnyba 2015-03-30 raštu (t. 6, b. l. 11) nurodė, kad teisės aktų pažeidimų nenustatyta ir atkreipė pareiškėjo dėmesį į tai, kad UAB „Omnitel“, UAB „Tele2“ bei UAB „Bitė Lietuva“ yra pasiūlę pareiškėjui sujungti tinklus, tačiau pareiškėjas nesiėmė aktyvių veiksmų dėl sutarčių sudarymo ir tinklų sujungimo. Taip pat nurodė, jog UAB „Linkotelus“ neturi skambučių perdavimo sutarties su TEO LT, AB.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais dėl netinkamo pirkėjų derybinės galios įvertinimo, kadangi byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad kuris nors pirkėjas būtų suderėjęs mažesnę kainą už UAB „Linkotelus“ teikiamas paslaugas. UAB „Linkotelus“ rinkos požymis yra tas, kad pritraukdamas vartotojus žemomis skambučių į užsienį kainomis, pareiškėjas siekia gauti didžiųjų operatorių mokesčius už skambučių užbaigimo paslaugą didesnius, nei pats moka kitiems operatoriams dėl jų taikomų mažesnių paslaugos kainų. Aukščiau minėtas pareiškėjo ir didžiųjų operatorių susirašinėjimas rodo, jog pareiškėjas net ir esant ryšių trikdžiams bei tiesioginiam dėmesio atkreipimui į 2014-07-15 įsakymo neatitinkančias kainas, nemažina skambučio užbaigimo paslaugos kainos bei nesiima priemonių sujungti tinklus, tuo užtikrindamas tinkamų paslaugų teikimą savo abonentams.

Atsižvelgiant į bendrą vartotojams teikiamo telefoninio ryšio struktūrą, o taip pat Didelės įtakos rinkoje nustatymo gairių 78 punktą, atlikdama dominuojančios padėties rinkoje tyrimą Ryšių reguliavimo tarnyba turėtų įvertinti ir pareiškėjo užimamos rinkos bei kitų operatorių rinkų sąveiką konkurencijos plotmėje. Tyrimo metu Ryšių reguliavimo tarnyba, darydama Ataskaitoje nurodomas išvadas bei priimdama 2014-07-15 įsakymą Nr. 1V-954 neįvertino aplinkybės, kad Lietuvos Respublikoje egzistuoja ne vien tik UAB „Linkotelus“ užimama rinka, tačiau dar kelios rinkos, kurios teikia tokias pačias paslaugas. Taigi, mažmeninėje rinkoje bet kuris pareiškėjo abonentas bet kada gali nustoti naudotis UAB „Linkotelus“ paslaugomis ir tokias pat paslaugas gauti iš bet kurio kito rinkoje veikiančio operatoriaus, pvz. UAB „Bitė Lietuva“ ar UAB „Omnitel“. Kito operatoriaus pasirinkimas yra nesudėtinga ir įprasta procedūra. Bet kurio mažmeninės rinkos paslaugų vartotojo požiūriu UAB „Linkotelus“ konkuruoja su kitais tokias pat paslaugas teikiančiais operatoriais tiek paslaugų kiekiu, tiek kokybe, tiek kaina. Iš esmės nei vienam eiliniam vartotojui nėra svarbi ir netgi dažniausiai nežinoma atsiskaitymo tarp balso skambučių paslaugas teikiančių operatorių taisyklė „skambinančioji pusė moka“, pagal kurią operatorius, kurio abonentas skambina į UAB „Linkotelus“ tinklą, turi mokėti UAB „Linkotelus“ nustatytą tarifą už skambučio užbaigimą. Vis tik Ataskaitoje įvertintos aplinkybės, o ypač UAB „Linkotelus“ elgesys, kai jis vartotojų nenaudai nesudaro tinklų sujungimo sutarčių su kitais operatoriais pagrindžia Ryšių reguliavimo tarnybos išvadą, jog UAB „Linkotelus“ nepatiria konkurencijos didmeninėje UAB „Linkotelus“ užimamoje rinkoje ir šioje rinkoje užima dominuojančią padėtį. Iš esmės ataskaitoje nebuvo tirta ir dar viena ex ante reguliuojamai rinkai svarbi ypatybė, t. y., ar ši rinka gali būti kontroliuojama ne elektroninių ryšių teisės, tačiau konkurencijos teisės priemonėmis. Kadangi pareiškėjas dėl šios aplinkybės argumentų nepateikė ir galimų reguliavimo konkurencijos teise sprendimo būdų nenurodė, o Konkurencijos taryba 2014-06-04 raštu Nr. (2.30-25)6V-1115 (t. 3, b. l. 108) pažymėjo, jog pastabų ir pasiūlymų dėl atlikto tyrimo neturi, tai teismas šios aplinkybės nevertina kaip darančios rinkos tyrimą atliktu netinkamai.

Dėl įpareigojimų nustatymo

Didelės įtakos rinkoje nustatymo gairių 114 punktas numato, kad nustačius, jog rinkoje veikiantis subjektas užima dominuojančią padėtį, turi būti nustatomas bent vienas įpareigojimas. ERĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę ūkio subjektams, turintiems didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, nustatyti šiuos įpareigojimus, atsižvelgdama į tai, kurie iš jų tinkami konkrečiu atveju, ir nustatydama tokių įpareigojimų vykdymo pradžios momentą:

1) skaidrumo įpareigojimą pagal ERĮ 18 straipsnio nuostatas;

2) nediskriminavimo įpareigojimą pagal ERĮ 19 straipsnio nuostatas;

3) apskaitos atskyrimo įpareigojimą pagal ERĮ 20 straipsnio nuostatas;

4) įpareigojimą suteikti prieigą pagal ERĮ 21 ir 22 straipsnių nuostatas;

5) kainų kontrolės ir sąnaudų apskaitos įpareigojimus pagal ERĮ 23 straipsnio nuostatas;

6) funkcinio atskyrimo įpareigojimą pagal ERĮ 23¹ straipsnio nuostatas;

7) įpareigojimus, susijusius su paslaugų galutiniams paslaugų gavėjams teikimu, pagal ERĮ 32 straipsnio nuostatas.

Rinkos tyrimo taisyklių 20 punktas nurodo, kad nustačius, kad konkurencija atitinkamoje rinkoje nėra veiksminga, nustatomi įpareigojimai didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams vadovaujantis ERĮ 17 straipsniu, taip pat vadovaujantis ir atsižvelgiant į Rinkos tyrimo taisyklių 5 punkte nurodytus teisės aktus.

2014-07-15 Įsakymu Nr. 1V-959 atsakovas UAB „Linkotelus“ nustatė įpareigojimą suteikti prieigą, nurodytą ERĮ 21 straipsnio 1, 2, 3, 5, 6 ir 9 punktuose bei kainų kontrolės įpareigojimą, nurodytą ERĮ 23 straipsnio 1 dalyje. Detalizuojant nurodyta, jog UAB „Linkotelus“ privalo užtikrinti, jog balso skambučių užbaigimo UAB „Linkotelus“ tinkle paslaugų kaina nebūtų didesnė nei Ryšių reguliavimo tarnyba yra nustačiusi UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Omnitel“ ir UAB „Tele2“. Taip pat pareiškėjas įpareigotas tuo atveju, kai kitas operatorius yra sujungęs savo tinklą su pareiškėjo tinklu, padengti savo sąnaudas, išskyrus ryšių liniją. Sutinkamai su minėtu 2014-07-15 įsakymu Nr. 1V-959 UAB „Linkotelus“ privalo leisti įrengti bei teikti ryšių tinklą su pareiškėjo tinklu ketinančiam sujungti operatoriui, jei jo siūloma ryšių linijos įrengimo ir teikimo kaina žemesnė nei UAB „Linkotelus“ linijos įrengimo kaina, o taip pat padengti 50 proc. ryšių linijos įrengimo ir teikimo sąnaudų.

ERĮ 21 straipsnis reguliuoja įpareigojimo suteikti prieigą nustatymo taisykles. Teisės norma nurodo, kad Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti operatorių, turintį didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, patenkinti pagrįstus kitų ūkio subjektų prašymus suteikti prieigą prie konkrečių tinklo elementų ir susijusių priemonių ar juos (jas) naudoti. Pareiškėjo atžvilgiu parinkti įpareigojimai: suteikti prieigą prie konkrečių tinklo elementų ir (ar) priemonių kitiems ūkio subjektams, įskaitant atsietą prieigą prie vietinės linijos (1 punktas); sąžiningai derėtis su ūkio subjektais, prašančiais suteikti prieigą (2 punktas); nenutraukti prieigos prie jau suteiktų priemonių (3 punktas); suteikti atvirą prieigą prie techninių sąsajų, protokolų ar kitų technologijų, kurios yra būtinos paslaugų suderinamumui ar virtualaus tinklo paslaugoms teikti (5 punktas); suteikti prieigą prie patalpų ar kitus elektroninių ryšių infrastruktūros bendro naudojimo būdus (6 punktas); sujungti tinklus ar tinklų priemones, įskaitant galimybę sujungti tinklus bet kuriame techniškai galimame tinklo taške (9 punktas).

ERĮ 21 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad priimdama sprendimą nustatyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus įpareigojimus ar juos panaikinti, Ryšių reguliavimo tarnyba atsižvelgia į ERĮ principus, tikslus bei šiuos veiksnius: 1) technines ir ekonomines galimybes naudoti ar įrengti konkuruojančias technines priemones pagal rinkos išsivystymo lygį, atsižvelgiant į prieigos prigimtį bei tipą; 2) galimybes suteikti prašomą prieigą, atsižvelgiant į laisvus pajėgumus (išteklius); 3) priemonių savininko pradines investicijas ir investavimo riziką; 4) būtinybę užtikrinti ilgalaikę konkurenciją; 5) intelektinės nuosavybės teises; 6) paslaugų, apimančių daugiau nei vieną Europos Sąjungos valstybę narę, teikimą. Sutinkamai su ERĮ 3 dalimi, nustatydama konkretų įpareigojimą, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti prieigos teikėjui ir (ar) gavėjui privalomas prieigos suteikimo veiklos ir (ar) technines sąlygas, būtinas tinkamai tinklo veiklai užtikrinti.

Ataskaitoje atsakovas nurodo, jog prieigos įpareigojimas kyla iš Ataskaitos 3.5.4 skirsnio 3 punkto, kuris konstatuoja, jog UAB „Linkotelus“ su pirkėjo derybine galia ir balso skambučių užbaigimo paslaugos pirkėjas neturi galimybės daryti vienpusę lemiamą įtaką UAB „Linkotelus“ taikomoms paslaugos kainoms ir kitoms paslaugos teikimo sąlygoms.

ERĮ 2 straipsnio 38 dalis pateikia sekantį prieigos apibrėžimą: tai – laikantis nustatytų sąlygų, išimtiniu ar neišimtiniu pagrindu elektroninių ryšių infrastruktūros, įskaitant patalpas, tinklų ir (arba) paslaugų suteikimas kitam ūkio subjektui elektroninių ryšių paslaugoms teikti, įskaitant atvejus, kai elektroninių ryšių paslaugos naudojamos informacinės visuomenės ir transliavimo (retransliavimo) paslaugoms perduoti. Prieigos direktyvos preambulės 15 punktas įtvirtina, kad būtina pagrįsti, jog būtent toks įpareigojimas yra tikslingas ir pagal nustatytos problemos pobūdį proporcingas, o 19 punkte pažymima, kad prieigos prie tinklo infrastruktūros reikalavimą galima pateisinti kaip konkurencijos didinimo priemonę, bet nacionalinės reguliavimo institucijos privalo išlaikyti pusiausvyrą tarp infrastruktūros savininko teisių naudoti tą infrastruktūrą savo naudai ir kitų paslaugų teikėjų teisių prieiti prie priemonių, absoliučiai būtinų konkurencinėms paslaugoms teikti. Kai operatoriams yra nustatomi įpareigojimai tenkinti pagrįstus prašymus suteikti prieigą prie jų tinklų elementų ir susijusių priemonių bei leisti jais naudotis, tokie prašymai turėtų būti atmetami tik remiantis objektyviais kriterijais, kaip antai techninės galimybės ar būtinybė išlaikyti tinklo vientisumą. Prieigos direktyvos 8 straipsnis numato nacionalinių reguliavimo institucijų teisę taikyti prieigos įpareigojimus.

Aiškaus nepritarimo prieigos įpareigojimo taikymui pareiškėjas nepateikė, pažymėjo, kad jam būtų pernelyg didelė tinklo sujungimo kaina. Kaip matyti iš aukščiau analizuotos bylos medžiagos pareiškėjas vengia derybų su kitais operatoriais dėl tinklų sujungimo, todėl iš esmės tinklų sujungimo sąlygos lieka nežinomos. Konkretūs praradimai dėl tinklų sujungimo kainos ar kitų ypatybių teismui nėra pateikti, todėl nėra duomenų, pagal kuriuos būtų galima spręsti dėl netinkamo prieigos įpareigojimo paskyrimo. Įpareigojimo tikslingumas matyti iš Ataskaitos 3.5 skirsnio išvadų, o taip pat ir pareiškėjo vengimo derėtis dėl tinklų sujungimo. Įpareigojimo proporcingumas Ataskaitoje nebuvo skaičiuojamas, tačiau pareiškėjas dokumentais ir skaičiavimais pozicijos dėl netinkamo įpareigojimo šioje plotmėje nepagrindė. Teismas dėl konkrečių techninių prieigos suteikimo aplinkybių nepasisako, remdamasis teismo diskrecijos apribojimu.

ERĮ 23 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti operatoriui, turinčiam didelę įtaką rinkoje, įpareigojimus, susijusius su sąnaudų padengimu ir kainų kontrole, įskaitant įpareigojimus teikti prieigą tokiomis kainomis, kurios būtų pagrįstos sąnaudomis (atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą), bei įpareigojimus, susijusius su sąnaudų apskaitos sistemomis, skirtomis konkrečioms prieigos rūšims teikti, kai rinkos tyrimo metu nustatyta, kad veiksmingos konkurencijos trūkumas (ūkio subjektų, turinčių didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, buvimas) reiškia, kad atitinkamas operatorius galėtų palaikyti pernelyg dideles kainas arba naudoti kainų spaudimą, tuo darydamas žalą galutiniams paslaugų gavėjams. Nustatant įpareigojimus atsižvelgiama į operatoriaus teisę gauti protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą, apskaičiuotą įvertinus naujų investicijų į elektroninių ryšių tinklų plėtrą ir technologijų vystymąsi riziką. Nustatytas sąnaudų padengimo mechanizmas ir (arba) kainų nustatymo metodikos turi skatinti efektyvumą ir ilgalaikę konkurenciją ir, kiek įmanoma, padidinti naudą vartotojams. Tam tikslui Ryšių reguliavimo tarnyba gali atsižvelgti į kainas, siūlomas palyginamose konkurencingose rinkose.

2009-05-07 Europos Komisijos rekomendacijos 2009/396/EB dėl skambučių užbaigimo fiksuotojo ir judriojo ryšio tinkluose tarifų reguliavimo ES reikalavimų 1 straipsnis nurodo, jog ūkio subjektams, kuriems yra nustatytas kainų kontrolės ir sąnaudų apskaitos įpareigojimas, balso skambučių užbaigimo individualiuose viešuosiuose judriojo ryšio tinkluose kainos turėtų būti nustatytos atsižvelgiant į efektyviai veikiančio operatoriaus patiriamas sąnaudas, o balso skambučių užbaigimo paslaugos kainos individualiuose viešuosiuose judriojo ryšio tinkluose turi būti simetriškos. Taigi Ryšių reguliavimo tarnybos įpareigojimas nustatytas tinkamai. Pareiškėjas nėra pateikęs duomenų apie patiriamas veiklos sąnaudas ir skambučio užbaigimo paslaugos savikainą, todėl jo motyvai dėl netinkamo kainos nustatymo negali būti išnagrinėti, pareiškėjo nurodomas veiklos sumažėjimas bei galimas bankrotas pagrįsti tik įmonės pelno (nuostolių) ataskaita, iš kurios nematyti, kokie veiksniai lėmė pajamų sumažėjimą. Reikšdamas argumentus dėl galimo veiklos nutraukimo bei konkurencijos pažeidimo dėl vartotojų galimybės pigiau skambinti į užsienio tinklus praradimo, pareiškėjas jų nepagrindžia skaičiavimu, veiklos planu, kokias sąnaudas patirtų dėl tinklų sujungimo, kainos sumažėjimo, kokią naudą gautą dėl geresnio abonementų pasiekiamumo. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo naudojama įranga lemtų tai, kad balso skambučių užbaigimo paslauga turėtų būti suteikiama gerokai didesne nei didžiųjų operatorių kaina. Pigūs skambučiai į užsienį dėl naujos technologijos yra akivaizdus pareiškėjo privalumas rinkoje, kuris galėtų esmingai įtakoti vartotojų pasirinkimą. Pagal byloje esančią medžiagą teismas negali padaryti išvados, kad tokia skambučių į užsienį kainą yra būtinai susijusi su kitomis pareiškėjo taikomomis kainomis.

Įpareigojimų UAB „Linkotelus“ nustatymas Ataskaitoje yra išsamiai pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisės aktais. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl masto ekonomijos, gresiančių įmonės veiklos nutraukimo pasekmių nėra pagrįstos tinkamais paskaičiavimais, todėl jų teisingumas negali būti patvirtintas teisme. Pareiškėjas viešųjų konsultacijų metu turėjo galimybę atsakovui pateikti pastabas, sąnaudų skaičiavimus, kitą sprendime įvardintą kaip trūkstamą medžiagą, tačiau šia galimybe nesinaudojo. Esant tokioms aplinkybėms Ryšių reguliavimo tarnyba rinkos tyrimą atliko bei įpareigojimus nustatė įvertinusi turimus duomenis. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Ryšių reguliavimo tarnyba neapskaičiavo jo patiriamų sąnaudų. ERĮ 23 straipsnio 3 dalis nustato, kad įrodinėjimo našta, kad operatoriaus, įpareigoto kainas grįsti sąnaudomis, kainos yra pagrįstos sąnaudomis, atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą, tenka operatoriui, įpareigotam kainas grįsti sąnaudomis. Analogiškai šioje byloje tik pats pareiškėjas, o ne Ryšių reguliavimo tarnyba gali žinoti ir paskaičiuoti savo sąnaudas. ERĮ 17 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad Ryšių reguliavimo tarnybos nustatomi ūkio subjektams įpareigojimai turi būti pagrįsti, atitikti nustatytos problemos prigimtį, būti proporcingi ir pateisinami elektroninių ryšių veiklos reguliavimo principais ir tikslais. Pareiškėjui nustatyti įpareigojimai šias sąlygas atitinka. Norėdamas paneigti padarytas išvadas teisme, jis turėjo pateikti savo pagrįstą poziciją ir paneigti Ryšių reguliavimo tarnybos išvadas.

Pažymėtina tai, kad šioje byloje nagrinėjamas rinkos tyrimas atitiko prieš tai vykdyto rinkos tyrimo rezultatus. Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2009-12-24 įsakymu Nr. 1V-1525 (t. 2, b. l. 49-51) UAB „Linkotelus“ užimama rinka apibrėžta kaip skambučių užbaigimo UAB „Linkotelus“ viešajame telefono ryšio tinkle, teikiamame fiksuotoje vietoje paslauga, kuri apibrėžta UAB „Linkotelus“ tinklu. Konkurencija šioje rinkoje pripažinta neveiksminga, kadangi UAB „Linkotelus“ užima 100 proc. rinkos, įėjimo į rinką barjerai absoliutūs dėl technologinių veiksnių, potencialios konkurencijos nėra, pirkėjo derybinė galia nenustatyta. UAB „Linkotelus“ pripažintas turinčiu didelę įtaką bei nustatyti prieigos ir kainų kontrolės apribojimai. Jau Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2008-11-26 įsakymu Nr. 1V-1024 (t. 2, b. l. 52-4) UAB „Tele2“, UAB „Bitė Lietuva“ ir UAB „Omnitel“ buvo nustatyta balso skambučių užbaigimo atitinkamuose viešuosiuose judriojo telefono ryšio tinkluose ir susijusių priemonių aukščiausia kainų riba. Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2009-12-24 įsakymais Nr. 1V-1515, Nr. 1V-15-16 ir Nr. 1V-15-17 (t. 2, b. l. 55-68) UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Omnitel“ ir UAB „Tele2“ buvo nustatytos maksimalios skambučių užbaigimo kainos (duomenys neskelbtini) Lt nepiko metu ir (duomenys neskelbtini) Lt piko metu. Tai iš esmės rodė ryšių reguliavimo tendencijas ir pareiškėjas galėjo suprasti, jog tokie įpareigojimai ateityje jam gali būti nustatyti remiantis simetriškumo principu.

Remdamasis išdėstytais argumentais teismas konstatuoja, kad prašomi panaikinti Ryšių reguliavimo tarnybos 2014-07-15 įsakymas Nr. 1V-954 dalyje dėl UAB „Linkotelus“ bei Ryšių reguliavimo tarnybos 2014-07-15 įsakymas Nr. 1V-959 yra pagrįsti tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisiniais argumentais. Ataskaitos trūkumai esminės įtakos administracinių sprendimų teisėtumui neturi. Tuo remiantis pareiškėjo skundas atmetamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44–45 straipsniais, 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendė:

Skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rytis KrasauskasMefodija PovilaitienėJūra Marija Strumskienė