- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-30
- Bylos Nr.
- e2YT-8776-1004/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03594-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Vaidotas Narvidas (pirm.)
- Pareiškėjas
- O. J.
- Suinteresuotas asmuo
- M. J., E. J., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, Turto bankas
dalyvaujant pareiškėjui O. J., pareiškėjo atstovei advokatei D. L. - M., suinteresuotiems asmenims M. J. ir E. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo O. J. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys M. J., E. J., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir valstybės įmonė Turto bankas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Pareiškėjas pareiškimu (b. l. 1 – 2) prašo atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą 3 mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po motinos G. J., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priimti.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė mama G. J., iki mirties gyvenusi (duomenys neskelbtini). Po G. J. mirties liko ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir namų apyvokos bei asmeniniai jos daiktai. Palikėja G. J. testamento sudariusi nebuvo, todėl jis yra įstatyminis įpėdinis mamos palikimui priimti. Paaiškino, jog yra kitų įpėdinių, t. y. brolis E. J. ir tėvas M. J., kurie neprieštarauja, kad būtų atnaujintas terminas palikimui priimti. Pažymėjo, jog mirus motinai G. J. dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, nes laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) atliko laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), ko pasekoje, neturėjo galimybių laiku atvykti į notaro biurą ir susitvarkyti reikiamų dokumentų, o grįžus iš kolonijos, dėl esančios šalyje pandemijos, buvo sudėtinga efektyviai susirinkti reikiamus dokumentus ir juos pateikti teismui.
3. Dėl palikėjos G. J. turto yra užvesta paveldėjimo byla, pareiškimą dėl palikimo priėmimo 2020-01-21 pateikė valstybės įmonė Turto bankas, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas iki šiol. Yra duomenų, kad yra susidaręs komunalinių patarnavimų įsiskolinimas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), paslaugų tiekėjams, tačiau pastaruoju metu yra vykdomas dalinis jų apmokėjimas.
4. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių per įstatymų nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškėjas nepriėmė motinos palikimo, todėl dėl svarbių ir objektyvių priežasčių prašo atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė pareiškimą patenkinti ir dėl svarbių priežasčių atnaujinti terminą palikimui priimti, nes dėl atliekamos laisvės atėmimo bausmės, o vėliau ir dėl esančios šalyje pandemijos praleido įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti po mamos mirties.
6. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė prašė pareiškėjo pareiškimą patenkinti, kadangi pareiškėjas pateikė svarių argumentų, kad būtų pagrindas dėl svarbių priežasčių atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti po motinos mirties. Pažymėjo, suinteresuoti asmenys nepateikė prieštaravimų dėl pareiškėjo pareiškimo.
Šalies argumentai
7. Suinteresuoti asmenys M. J. ir E. J. teismo posėdžio metu neprieštaravo pateiktam pareiškėjo pareiškimui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Atsiliepimas
8. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu prašė pareiškimo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad pagal turimą informaciją, pareiškimą dėl palikimo priėmimo notaro biurui 2020-01-21 pateikė valstybės įmonė Turto bankas, tačiau liudijimas nėra išduotas.
9. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimu prašė pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra atstovui nedalyvaujant. Pažymėjo, jog yra kreipęsis į notaro biurą dėl G. J. palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas valstybei nėra išduotas. Nurodė, kad yra pradėjęs, bet dar nebaigęs palikėjos palikimo perėjimo valstybei procedūros. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą pareiškimui dėl G. J. palikimo priimti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjo prašymo tenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
10. Atsižvelgiant į tai, kad nėra bylos šalių prieštaravimų dėl pareiškimo tenkinimo, civilinė byla išnagrinėta iš esmės suinteresuotų asmenų atstovams nedalyvaujant teismo posėdyje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).
Pareiškimas tenkintinas.
11. Iš pareiškimo turinio ir byloje esančių dokumentų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė O. J. (b. l. 3) motina G. J., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 4 – 5). Pateikti (duomenys neskelbtini) duomenys, kad O. J. laisvės atėmimo bausmę atliko nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso G. J. (b. l. 7 – 9). Pateikti Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro duomenys patvirtina, kad po G. J., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties paveldėjimo byla yra užvesta, pareiškimą dėl palikimo priėmimo 2020-01-21 pateikė valstybės įmonė Turto bankas, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas (b. l. 10). Rašytiniai duomenys patvirtina pareiškėjo pareiškimo argumentus, jog yra susidaręs komunalinių patarnavimų įsiskolinimas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), paslaugų tiekėjams, tačiau pastaruoju metu yra vykdomas dalinis jų apmokėjimas (b. l. 11 – 16). Pateikti ir duomenys apie palikėjos skolą privalomojo sveikatos draudimo fondui.
Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
12. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
13. Paveldėjimo teisės institutas yra vienas iš konstitucinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniu garantuota paveldėjimo teisė, įtvirtinant savininko teisę palikti nuosavybę kaip palikimą (Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutarimas).
14. Pareiškėjas nepriėmė po motinos G. J. mirties atsiradusio palikimo. G. J. palikimo nėra priėmę ir kiti įpėdiniai. Pagal įstatymą, G. J. palikimo paveldėtojai yra jos vaikai pareiškėjas O. J. ir suinteresuotas asmuo E. J., sutuoktinis M. J. (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis). Suinteresuoti asmenys E. J. ir M. J. nepateikė atsiliepimų, tačiau teismo posėdžio metu nepareiškė prieštaravimų, kad pareiškėjo pareiškimas nebūtų patenkintas. Suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir valstybės įmonė Turto bankas neprieštarauja pareiškimo tenkinimui.
15. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
16. Įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo.
17. Atsižvelgdamas į tai, kad su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.50, 5.57 straipsniai), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).
18. Vertinant prašančiojo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Pagal kasacinio teismo praktiką, teismas turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso.
19. Palikimo atsiradimo laiku pagal įstatymą laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). G. J., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą pareiškėjas ar kiti įpėdiniai turėjo priimti iki (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas ir kiti įpėdiniai nurodytu terminu į notaro biurą nesikreipė, į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo O. J. kreipėsi 2021-07-09.
20. Tačiau pareiškėjas nurodo, kad jis terminą parleido dėl svarbių ir objektyvių priežasčių. Paaiškino, jog jis laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) atliko laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), o vėliau ir dėl esančios šalyje pandemijos praleido įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti po mamos mirties.
21. Suinteresuoti asmenys M. J. ir E. J. teismo posėdžio metu nepareiškė prieštaravimų dėl pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių.
22. Pareiškėjas aktualiu pareiškimui spręsti laikotarpiu atliko laisvės atėmimo bausmę, o po jos atlikimo domėjosi ir sprendė palikimo po motinos mirties priėmimo klausimus, o išsiaiškinęs galimybes pareiškė pareiškimą teismui dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo. Šios aplinkybės įrodo buvus pareiškėjo valiai priimti palikimą, tačiau laisvės apribojimo bausmės atlikimo ir po jos atlikimo esančios pandemijos šalyje buvo apribota galimybė aktyviai pasinaudoti savo teisėmis. Todėl, atsižvelgiant į visas teisinę reikšmę turinčias objektyvias aplinkybes (laisvės atėmimo bausmės laikotarpį, jos vykdymą, pandemijos suvaržymus), spręstina, kad pateisinamos priežastys sutrukdė pareiškėjui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo per trijų mėnesių terminą, bet ir sąlygojo ilgesnį terminą (iki pareiškimo pateikimo teismui) kreiptis dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir ginti pažeistas teises.
23. Teismas pažymi, kad atsižvelgiant į paveldimo turto apimtį galima spręsti, jog tenkinus pareiškėjo pareiškimą nebus pažeisti suinteresuotų asmenų teisėti interesai ir civilinių teisinių santykių stabilumas. Atsižvelgiant į palikimą praleidusio įstatyminio įpėdinio (pareiškėjo) materialinę padėtį (jam teikiama nemokama antrinė teisinė pagalba) pripažintina, kad suinteresuotų asmenų interesai nėra svarbesni ir nenusveria šiuo atveju būtinumo laikytis civilinių santykių stabilumo, tačiau yra pagrindu taikyti šalių interesų pusiausvyros principą (CK 1.5 straipsnis). Išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo išvadai, jog nustatytu terminu nesikreipdamas į notarą pareiškėjas elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas. Pareiškėjo nurodytos svarbios priežastys ir susiklosčiusios objektyvios aplinkybės pagrįstai galėjo lemti, kad jis laiku nerealizavo teisės per įstatyme nustatytą terminą notaro biure priimti palikėjos palikimą, juolab, kad praleistas terminas palikimui priimti nėra neprotingai didelis.
24. Todėl dėl anksčiau išdėstyto, teismas vertina, jog teisinga, protinga ir sąžininga pareiškėjui atnaujinti praleistą įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti po motinos G. J. mirties, tuo tenkinant pareiškimą. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių ir objektyvių priežasčių, suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštarauja, o termino palikimui priimti po motinos G. J. mirties atnaujinimas nepažeidžia įpėdinių ar suinteresuotų asmenų teisėtų interesų (CK 1.5 straipsnis, 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).
25. Pareiškėjui kreipiantis dėl termino palikimui priimti atnaujinimo 2021-03-23 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu suteikta valstybės garantuojama ir 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, todėl jis nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir bylinėjimosi išlaidų (susidariusių 5,04 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų) yra atleistas (b. l. 17).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 292, 577, 578 straipsniais,
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjui O. J., a.k. (duomenys neskelbtini), dėl svarbių priežasčių praleistą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po motinos G. J., a.k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priimti.
Nepriteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.