Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutarimas

2020-03-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A17.-143-1008/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-03-03
Bylos Nr.
A17.-143-1008/2020
Teisminio proceso Nr.
4-29-3-00038-2020-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Daiva Maneikienė (pirm.)
Pažeidėjas
D. G.
Institucija
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono PK
Kategorijos
Administracinių nusižengimų byla Nr. A17.-143-1008/2020
Teisminio proceso Nr. 4-29-3-00038-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 1.5.4; 1.5.5; 18.13; 19.10; 21.9.10; 21.9.11 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 3 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Daiva Maneikienė,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. G. 2020 m. vasario 27 d., 00.29 val., iškvietė policijos bei medikų pagalbą žinant, kad pagalba yra nereikalinga. Be to einant su piliečiu link automobilio, šis ėmė stangrinti rankas, muistytis ir išsilaisvinęs ėmė bėgti bei nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų sustoti. Tokiais savo veiksmai D. G. padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 2 dalyje ir 506 straipsnio 4 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. G. į paskirtą teismo posėdį neatvyko, nors apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Tokiu atveju teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepageidauja būti išklausytas ir byla gali būti išnagrinėta D. G. nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. G. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad su pažeidimais sutinka, skambino į bendrąjį pagalbos centrą, kai jam pagalba buvo nereikalinga ir nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų – muistėsi ir stangrino rankas, kai jį sulaikinėjo.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas iškvietė priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ar kitas specialiąsias tarnybas žinant, kad pagalba nereikalinga. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio pažeidimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus (specialiųjų tarnybų iškvietimą). Teismų praktikoje konstatuota, jog ANK 493 straipsnio 2 dalies dispozicijoje esantis terminas „žinant, kad pagalba nereikalinga“ apibūdina būtinąjį šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Taigi, administracinei atsakomybei pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį kilti, yra reikšmingas asmens suvokimas, jog specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga.

Pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį administracinė atsakomybė inter alia (be kita ko) kyla už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus ANK 556 straipsnyje nurodytus atvejus. Šis straipsnis įtvirtintas ANK XXV skyriuje, reglamentuojančiame administracinius nusižengimus, susijusius su valdymo tvarka, todėl tam, kad būtų šio administracinio nusižengimo sudėtis, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką. Be to, kad atsirastų administracinė atsakomybė, statutinis valstybės tarnautojas (šiuo atveju policijos pareigūnas) turi vykdyti pareigas ir jo veikla bei veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar įstatymo įgyvendinamajame akte.

Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsnyje numatyta, jog įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas D. G. su padarytais nusižengimais sutinka, iš jo paaiškinimo akivaizdu, kad jis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad jam pagalba nereikalinga. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę be jo asmeniško prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai:

2020 m. vasario 22 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 73-ANR_P-727-2020, kuriame užfiksuotas administracinių nusižengimų padarymo faktas;

2020 m. vasario 21 d. įvykio registravimo duomenys, iš kurių matyti, jog buvo gautas pranešimas apie prie laiptinės stovintį vyrą, kuris turi peilį ir grasina nužudyti, tačiau nuvykus nurodytu adresu paaiškėjo, kad buvo švenčiamas gimtadienis, kurio metu D. G. pasiėmęs telefoną išėjo į lauką ir pats sau išsikvietė medikus bei policiją.

2020 m. vasario 22 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio tarnybinis pranešimas pavadinimu: „Pavojus gyvybei“, kuriame nurodytos nustatytos aplinkybės policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, t. y., kad nuvykus iškvietimo adresu prie laiptinės jokio vyro nebuvo, skambinant telefonu niekas neatsiliepė, o liudytoja nurodė, kad D. G. pats sau išsikvietė medikus bei policiją. Paklausus D. G., kodėl šis taip pasielgė, šis nurodė, kad nori, jog jį parvežtų namo. Einant su D. G. link tarnybinio automobilio protokolo surašymui, šis ėmė stangrinti rankas, muistytis bei išsilaisvinęs ėmė bėgti ir policijos pareigūnų reikalavimų sustoti neklausė, nors buvo keletą kartų įspėtas.

2020 m. vasario 22 d. 00.29 val. alkotesterio tikrinimo rezultatas, iš kurio matyti, kad D. G. nustatytas 1,87 promilių neblaivumas;

2020 m. vasario 22 d. administracinio sulaikymo protokolas; bendra įvykio informacija; išrašas iš Administracinių nusižengimo registro apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus.

Minėtų duomenų visuma neginčijamai patvirtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas D. G. veikdamas tyčia, be jokios rimtos priežasties, iškvietė policijos pareigūnus, suvokdamas, kad pateikta informacija yra melaginga, o atvykus policijos pareigūnams bei einant su jais link tarnybinio automobilio protokolo surašymui, nevykdė teisėtų policijos reikalavimų. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas D. G. padarė ANK 493 straipsnio 2 dalyje ir 506 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, todėl jam skirtinos administracinės nuobaudos.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (veikė tyčia, t. y. pažeidėjas suvokė, kad įstatymas imperatyviai draudžia kviesti specialiąsias tarnybas žinant, kad jos nereikalingos, tačiau vis vien iškvietė medikus bei policijos pareigūnus ir nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų), asmenybę (teistas – teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys; baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka). Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog administracinis nusižengimas padarytas neblaivaus asmens ir ši aplinkybė turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, atsižvelgęs į administracinį nusižengimą padariusio asmens asmenybę, padarytų nusižengimų pobūdį, į byloje nustatytą atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, pažeidėjui paskyrus 493 straipsnio 2 dalies ir 506 straipsnio 4 dalies sankcijose numatytas baudas, kurių dydis nustatytinas didesnis už baudų minimalius dydžius, tačiau mažesnis už vidurkį.

ANK 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, taip pat kai asmuo padarė du ar daugiau su eismo sauga susijusių administracinių nusižengimų, kurių duomenys gauti iš stacionarių ar mobiliųjų teisės pažeidimų fiksavimo sistemų, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalimi, 506 straipsnio 4 dalimi, 635-637, 646 straipsniais,

nutaria:

D. G. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalyje ir 506 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus ir paskirti jam administracines nuobaudas:

– pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalį – 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

– pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalį – 110 Eur (vieno šimto dešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, šias nuobaudas subendrinti ir D. G. paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti D. G., jog paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 1001 ir pažeidimo identifikavimo kodą ROIK: 20111103410 (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje).

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Šis nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, per nutarimą priėmusį teismą.

Teisėja Daiva Maneikienė