Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Irena Stasiūnienė, dalyvaujant pareiškėjui R. B. ir suinteresuotam asmeniui D. J., supaprastinta žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. B. pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Iš teismui pateikto 2012-11-30 paprastojo neprotestuotino vekselio matyti, kad vekselio davėjas Z. J. išdavė pareiškėjui paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo Z. J. įsipareigojo be sąlygų 2013-05-30 sumokėti R. B. 200 000 Lt. Vekselio davėjas Z. J. mirė 2013-02-28, Šiaulių miesto 1- ame notarų biure nėra užvestos bylos dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į Z. J. palikimą.

Pagal LR CK 5.63 straipsnio 1 dalį palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems įpėdiniams, testamento vykdytojui arba pareikšti ieškinį teisme dėl paveldimo turto. Šio straipsnio 2 dalis numato, jog reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą.

Vadovaujantis LAT praktika (LAT 2006-10-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2006), šia tvarka pareikštas reikalavimas nėra ieškinio reikalavimas – jis reiškiamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta ypatingosios teisenos tvarka. Jis sukelia tokius pačius padarinius kaip ir reikalavimas, pareikštas tiesiogiai įpėdiniui – tai yra informacija apie palikėjo kreditoriaus pretenzijas į paveldimą turtą. Ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose dėl paveldėjimo procedūrų taikymo (CPK 580 str. 2 d.) teismas gali tik patvirtinti, kad yra pareikštas atitinkamas kreditoriaus reikalavimas palikėjo įpėdinių atžvilgiu, tačiau įpėdiniams išlieka teisė, sužinojus apie kreditoriaus reikalavimą, šį reikalavimą ginčyti, kaip ir kreditoriui, sužinojus, kad atsirado palikėjo įpėdinių, išlieka teisė reikšti jiems savo reikalavimą ginčo teisenos tvarka. LAT yra išaiškinęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes informacija apie palikėjo kreditorius padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (LAT 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009).

Iš teismui pateiktos bylos medžiagos ir pareiškėjo bei suinteresuoto asmens paaiškinimų nustatyta, kad įpėdiniai šioje byloje nėra žinomi. Nesant palikimą priėmusių įpėdinių, nesant paskirto testamento vykdytojo ar palikimo administratoriaus, kreditoriui lieka tik viena galimybė – pareikšti reikalavimus dėl paveldimo turto teisme.

Kadangi kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio (vekselio), laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai, teismas sprendžia, kad pareiškėjas turi teisę paduoti pareiškimą teismui dėl kreditorinių reikalavimų palikėjo įpėdiniams patvirtinimo.

LR CPK 580 str. 2 d. nurodo, kad prašymas dėl paveldėjimo procedūrų taikymo paduodamas palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismui, o palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta (LR CK 5.4 str.1 d.). Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM duomenimis Z. J., mirusio 2013-02-28, deklaruota ir apskaityta gyvenamoji vieta buvo Šiauliuose, Girulių g. 27, todėl darytina išvada, kad šioje nurodytoje gyvenamojoje vietoje mirusysis gyveno iki pat mirties (6 b. l.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymas tenkintinas, jo kreditorinis reikalavimas mirusio palikėjo Z. J. įpėdiniams tvirtintinas (LR CK 5.63 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 579-582 str., teismas

nutaria:

Prašymą tenkinti.

Patvirtinti pareiškėjo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 200 000 Lt (dviejų šimtų tūkstančių litų) turtinį reikalavimą 2013-02-28 mirusio palikėjo Z. J., a. k. 3621108254, įpėdiniams.

Nutartis neskundžiama.