- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-10
- Bylos Nr.
- e2YT-58-780/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00430-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramūnas Šarka
- Pareiškėjas
- Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Socia
- Suinteresuotas asmuo
- A. M., B. B., Veisiejų socialinės
- Advokatai
- Jonas Zenevičius, Renata Cibulskienė
dalyvaujant pareiškėjo Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovėms Linai Margelienei ir Rimai Šukienei,
suinteresuoto asmens Veisiejų socialinės globos namų atstovei advokatei Renatai Cibulskienei,
viešame teismo teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl teismo sprendimo, kuriuo A. M. pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo peržiūrėti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2000 m. sausio 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-55/2000, kuriuo A. M. pripažintas neveiksniu, ir pripažinti jį neveiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.
Pareiškimo reikalavimas grindžiamas šiais argumentais. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2000 m. sausio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2- 55/2000 A. M. pripažintas neveiksniu. Nuo 2013 m. kovo 26 d. A. M. neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis dėl ryškaus nekintamo asmenybės defekto (išeičių stadija), išsivystęs dėl visų formų šizofrenijos. Iš uždarosios akcinės bendrovės „Lazdijų sveikatos centras“ pateikto 2017 m. kovo 13 d. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo matyti, kad A. M. psichine liga serga nuo 1973 m., daug kartų yra gydytas psichiatrinio profilio ligoninėse, pagal savo psichinę būseną negeba tvarkytis visuose turtiniuose bei neturtiniuose santykiuose. Socialinio tyrimo išvadoje dėl gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nurodyta, kad A. M. geba iš dalies savarankiškai naudodamasis pagalba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savitvarkos įgūdžių srityje, o likusiose srityse nesugeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų. Išvadoje nurodoma, kad A. M. suvokia kokie pirkiniai jam reikalingi, žino pinigų nominalus bei jų vertę, tačiau vienas savarankiškai apsipirkti negali, nes neatsakingai nusiperka nereikalingų daiktų; nesuvokia mokesčių reikšmės; gerai orientuojasi laike, bet sunkiai orientuojasi nepažįstamoje aplinkoje; jam reikalinga pastovi priežiūra, pagalba, kadangi palikus vieną negalima numatyti jo elgesio, buvo pabėgęs iš globos namų; nesugeba savarankiškai suprasti sutarčių informacijos, dokumentuose pateikiamos informacijos; nežino ar turi kokio nors kilnojamojo bei nekilnojamojo turto; sunkiai suvokdamas jam pateikiamos informacijos esmę, kitų asmenų pakalbintas bei paprašytas pasirašytų sutartį nesusimąstydamas apie galimas neigiamas pasekmes; jis gali pats pavalgyti, ir mano, kad jeigu kas nors prižiūrėtų, galėtų gyventi vienas, tačiau maisto savarankiškai pats nepasigamina; dalinai susitvarko asmeninę higieną, tačiau Veisiejų socialinės globos namų darbuotojų teigimu, savarankiškai nei gyvenamosios aplinkos, nei asmeninės higienos tvarkyti nelabai nori, reikia paraginti, apsirengęs tuo pačiu rūbu gali vaikščioti savaitėmis; A. M. suvokia savo sveikatos būklę, bet, kad iš to kyla sunkumai jis nepripažįsta; naudoja jam paskirtus vaistus, bet tik prižiūrimas atsakingų asmenų, o savarankiškai lankytis gydymo įstaigose nesugeba. Atsižvelgiant teisminio nagrinėjimo metu atliktą teismo psichiatrijos ekspertizė ir pateiktą ekspertizės aktą pareiškėjas prašo pripažinti A. M. neveiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nes visose jis nesuvokia savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti.
Suinteresuotas asmuo neveiksnaus A. M. globėja B. B. su pareiškėjo prašymu sutinka. Ji patvirtino, kad jos brolio A. M. būsena dabar geresnė, nes globos namuose jam sugirdomi vaistai. Tačiau kai jis gyveno vienas jo būklė buvo labai bloga, nes jis negėrė vaistų, nuolat rašydavo skundus ir artimieji nuolat neišeidavo iš policijos. Gyvendamas vienas brolis nesugebėjo pasirūpinti savimi, žiemą nesikūreno savo namo ir susirgo bei pateko į ligoninę. Turtiniuose santykiuose jis nesuvokia savo veiksmų, nes jau būdams neveiksiu, kai gyveno vienas, nusiėmęs nuo sąskaitos 16 000 litų juos kažkam atidavė. Jam pasireikšdavo kliedesiai, elgdavosi agresyviai, sumušdavo savo motiną. Dabar jis ramesnis, nes reguliariai gauna vaistus. Tačiau gyvendamas vienas vaistų jis negėrė, nes nesuvokė, kad reikia. Artimieji įdėdavo vaistus jam į maistą, kad jis nežinotų. Jis ir dabar pats negeria vaistų kai jį parsiveža atostogoms pas save. Vaistus broliui sugirdo ji. Viešėdamas pas ją brolis savo lovos nesikloja, nesiprausia, jeigu neraginamas. Jis galėtų ir mėnesį nesiprausti, jeigu jam to neprimintum. Savarankiškai gyventi jis negalėtų, savo sveikata nepasirūpintų.
Suinteresuoto asmens Veisiejų socialinės globos namų atstovė prašo pripažinti A. M. neveiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Nors buvo abejonių, kad jis galbūt galėtų būti ribotai veiksnus savitvarkos srityje, tačiau atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės aktas patvirtino, kad jis nesuvokia savo veiksmų visose srityse.
Šalies argumentai
Suinteresuoto asmens A. M. atstovas advokatas Jonas Zenevičius sutinka su pareiškėjo prašymu ir prašo pripažinti A. M. neveiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nes jo sveikata nepasikeitė, teismo psichiatrijos ekspertizės aktas patvirtino, kad jis visose srityse nesuvokia savo veiksmų ir negali jų valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. M. paaiškino, kad gyvena Veisiejų socialinės globos namuose, susitvarko savo kambarį, apsiprausia, pavalgo, apsipirkti neina, nes jam nieko nereikia, maisto įdeda sesuo. Paaiškino, kad jis geria vaistus ir žino kada juos pasiimti, globos namuose jam jau nesivaidena kaip anksčiau, jis norėtų gyventi namuose, jeigu sveikata leistų, bet nenorėtų gyventi vienas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas Konstatuoja:
Byloje nustatyta, kad Lazdijų rajono apylinkės teismo 2000 m. sausio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-55/2000 A. M. pripažintas neveiksniu. Nagrinėjant minėtą civilinę bylą A. M. buvo paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė jo psichinei būklei nustatyti ir ekspertizės metu buvo nustatyta, kad dėl psichikos ligos – paranoidinės šizofrenijos, jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 straipsnis reglamentuoja, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (šis įstatymas, išskyrus jo 72 straipsnio 5 dalį, įsigaliojo 2016-01-01) priimti teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi būti peržiūrėti per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksniu pripažinto asmens globėjas. Jei per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos šioje dalyje nurodyti asmenys nesikreipia dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksnaus asmens gyvenamosios vietos savivaldybės administracija ar jos įgaliota įstaiga.
Atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reguliavimą, įvertinus tai, kad globėja per vienerius metus nesikreipė į teismą dėl teismo sprendimo, kuriuo jos globotinis A. M. buvo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo, pareiškėjas pagrįstai kreipėsi į teismą, siekdamas, kad teismas nustatytų konkrečias sritis, kuriose A. M. yra neveiksnus.
Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 469 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje. Teismas, nagrinėdamas šiame straipsnyje nurodytas bylas, sprendžia, ar yra pagrindas panaikinti arba pakeisti teismo sprendimą, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje.
Šioje nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog A. M. psichinė būklė iš esmės pasikeitė ar bent kiek pagerėjo.
A. M. globėja paskirta jo sesuo patvirtino, kad jo sveikatos būklė tik stabilizavosi, nes jis nuolat gauna vaistus, kurių pats anksčiau negėrė ir savarankiškai negertų, tačiau jis savimi pats nesirūpina, jį reikia raginti susitvarkyti savo buitį ir higieną, jis niekuo nesidomi.
Byloje pateiktas UAB „Lazdijų sveikatos centras“ 2017 m. kovo 13 d. medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad A. M. psichine liga serga nuo 1973 m., daug kartų yra gydytas psichiatrinio profilio ligoninėse ir pagal savo psichinę būseną negeba tvarkytis visuose turtiniuose bei neturtiniuose santykiuose.
Socialinio tyrimo išvadoje Nr. S-256 dėl A. M. gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nurodytas, kad jis suvokia kokie pirkiniai jam reikalingi, žino pinigų nominalus bei jų vertę, tačiau vienas savarankiškai apsipirkti negali, nes neatsakingai nusiperka nereikalingų daiktų, nesuvokia mokesčių reikšmės, sunkiai orientuojasi nepažįstamoje aplinkoje, jam reikalinga pastovi priežiūra, pagalba, kadangi palikus vieną negalima numatyti jo elgesio, nesugeba savarankiškai suprasti sutarčių informacijos, dokumentuose pateikiamos informacijos, nežino ar turi kokio nors kilnojamojo bei nekilnojamojo turto, sunkiai suvokdamas jam pateikiamos informacijos esmę, kitų asmenų pakalbintas bei paprašytas pasirašytų sutartį nesusimąstydamas apie galimas neigiamas pasekmes, jis gali pats pavalgyti, tačiau maisto savarankiškai pats nepasigamina, dalinai susitvarko asmeninę higieną, tačiau savarankiškai nei gyvenamosios aplinkos, nei asmeninės higienos tvarkyti nelabai nori, reikia paraginti, apsirengęs tuo pačiu rūbu gali vaikščioti savaitėmis, suvokia savo sveikatos būklę, bet, kad iš to kyla sunkumai nepripažįsta, naudoja jam paskirtus vaistus, bet tik prižiūrimas atsakingų asmenų, o savarankiškai lankytis gydymo įstaigose nesugeba.
Liudytoja apklausta Veisiejų socialinės globos namų socialinė darbuotoja E. J. patvirtino, kad A. M. yra ramus, problemų nekelia, pavalgo pats, tačiau pasigaminti pats nesugebėtų, rankas ir veidą apsiprausia, bet maudytis pagalbos jam reikia, nes nesuvokia kokių priemonių reikia ir kaip jomis tinkamai naudotis, savo kambaryje apsitvarko.
Kilus abejonių ar tikrai po ilgo laiko nuo ankstesnės teismo psichiatrinės ekspertizė atlikimo A. M. sveikata nepagerėjo byloje jam buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė, kurios akte konstatuota, kad: A. M. serga psichikos sutrikimu- Paranoidine šizofrenija; šis psichikos sutrikimas priskiriamas prie sunkių psichikos sutrikimų; A. M. nustatyti psichikos sutrikimai yra nuolatiniai, negrįžtami, psichinės veiklos defekto lygyje; A. M. nesupranta savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Ekspertizės akte nurodyta, kad A. M. sutrikusi valinga veikla, sutrikusi psichosocialinė adaptacija, jis laiko save sveiku, savo būklės atžvilgiu kritika nepakankama, mąstymas žemo produktyvumo, žymiai stokojantis kryptingumo, tolygumo, vientisumo, jis sunkia geba išskirti esmę, dažni menkai motyvuoti, nelogiški sprendimai, ryški valios stoka, nepajėgia organizuotis darbui, ne visos standartinės užduotys prieinamos, jo gebėjimas išskirti esmę, adekvačiai suvokti realybę bei daryti adekvačius sprendimus, numatyti pasekmes ir kryptingai veikti yra ryškiai sutrikę.
Iš byloje esančios pažymos dėl specialiųjų poreikių nustatymo ir iš UAB „Lazdijų sveikatos centras“ 2017 m. kovo 13 d. medicinos dokumentų išrašo matyti, kad A. M. neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir 25 procentų darbingumas.
Nurodytų duomenų visuma patvirtina, kad neveiksniu pripažinto A. M. sveiktos būklė nepagerėjo, todėl pripažinti jį nei ribotai veiksniu, nei juo labiau visiškai veiksniu turtinėse ir jam aktualiose asmeninėse neturtinėse kasdieninio gyvenimo srityse nėra pagrindo, nes tai neatitiktų jo interesų, jis nesugebėtų gyventi savarankiškai, nesugebėtų adekvačiai vertinti aplinką ir savo galimybes ir dėl to galėtų pakenkti pats sau. Srityse, kuriose reikia priimti sprendimus įvertinus galimą priimamų sprendimų riziką, ir kuriose reikia sugebėti numatyti galimas neigiamas savo sprendimų pasekmes, A. M. dėl savo sveikatos būklės savo veiksmų reikšmės suprasti negali, todėl negali gyventi savarankiškai, nes nesugebėdamas adekvačiai vertinti aplinkos, laiko ir savo galimybių, jis gali pakenti tiek sau, tiek kitiems asmenims, su kuriais turėtų teisinių santykių, priimdamas neadekvačius, neprognozuojamus sprendimus.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir į pasikeitusį teisinį reguliavimą, teismo sprendimas pripažinti A. M. neveiksniu keistinas ir jis pripažintinas neveiksniu tik atitinkamose srityse, nes visiškas neveiksnumas pagal naują teisinį reguliavimą negalimas. Pažymėtina, kad 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso pakeitimais, siekiama patobulinti asmens neveiksnumo ir riboto veiksnumo institutus ir priartinti juos prie 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 12 straipsnio nuostatų. Konvencijos 12 straipsnyje numatyta, kad neįgalieji turi būti visais atvejais laikomi teisės subjektais, kaip ir visi kiti asmenys, turi teisinį veiksnumą visose gyvenimo srityse. 2014 m. balandžio mėn. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto (toliau – Komitetas) Baigiamosiose pastabose dėl pirminės Lietuvos ataskaitos dėl Konvencijos įgyvendinimo pateiktose rekomendacijose Lietuvai nurodyta, kad turi būti panaikintas teisinis reguliavimas, kuris sudaro galimybes riboti neįgalių asmenų teisę balsuoti ir būti išrinktiems, t. y. asmenų veiksnumas šiose srityse apskritai neturi būti ribojamas. Taip pat nurodoma, kad neturi būti ribojama asmenų teisė į šeimą, teisė sudaryti santuoką. Atsižvelgiant į Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnio nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, o taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakoma, kad tokiose srityse kaip šeimos santykių sritis, santuokos sudarymas, rinkimų teisė (aktyvioji ir pasyvioji, kt.), asmuo neveiksniu arba ribotai veiksniu gali būti pripažįstamas tik išimtiniais atvejais. Teismų praktikoje pažymima, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutą yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t y. jam suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą. Todėl jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pvz., teisė sudaryti santuoką, rinkimų teisė), jos ir neturėtų būti ribojamos. Teismų praktikoje laikoma, kad kuo mažesnio neįgalių asmenų teisių ribojimo principas reiškia ir tai, jog nereikia pripažinti asmens neveiksniu tose srityse, kuriomis dėl savo sveikatos būklės asmuo vis tiek negalės pasinaudoti, t. y. atitinkamos sritys asmeniui dėl jo sveikatos būklės yra neaktualios.
Atsižvelgiant į nurodytus neįgaliųjų teisių ribojimo kriterijus ir įvertinus tai, kad A. M. psichikos sutrikimas egzistuoja negrįžtamai, o jo sveikatos būklė negerėja, taip pat atsižvelgiant į tai, kad jo darbingumas yra tik 25 procentai, teismas pripažįsta, jog veiksnumo ribojimas darbo teisinių santykių srityje jam nėra aktualus, nes dirbti jis iš esmės negali dėl konstatuoto nedarbingumo ir akivaizdaus psichikos sutrikimo pobūdžio, kuriam esant patys darbdaviai galėtų spręsti ar sudaryti su juo sutartį darbo santykių srityje, jeigu jis to norėtų. Todėl pripažinti jį neveiksniu šioje srityje, kuri nėra aktuali ir kurioje jam nekyla jokių pavojų nepripažinus jo neveiksniu, nėra būtinybės.
A. M. veiksnumo ribojimas šeimos ir politinių santykių srityse prieštarautų minėto Konvencijos 12 straipsnio nuostatoms, nes tai yra asmeninės teisės, kurios dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą – globėją. Todėl globa šiose srityse neprasminga ir nereikalinga, nes negali padėti įgyvendinti jo teisių šiose srityse.
Taip pat nėra prasmės riboti A. M. veiksnumą gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityje, nes tokiu asmeniu negalima tapti vien tik savo asmeniniu sprendimu, todėl nėra grėsmės, kad šioje srityje A. M. galėtų pakenti sau ar kitiems asmenims, jeigu jo veiksnumas nebūtų apribotas. Asmens tinkamumą eiti globėjo ar rūpintojo pareigas vertina teismas ar kitos įgaliotos institucijos, kurios asmenį gali paskirtis į tokias pareigas, todėl nėra jokios rizikos ar grėsmės, kad A. M. pagal savo sveiktos būklę galėtų būti paskirtas kito asmens globėju (rūpintoju) ar notaro patvirtina sutartimi būtų paskirtas pagalbininku pagal sutartį kitam asmeniui su turima medicinine psichikos sutrikimo diagnoze.
Tuo tarpu kitose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse jis pripažintinas neveiksniu, nes nesuvokdamas savo veiksmų reikšmės ir negalėdamas jų valdyti jis gali kelti grėsmę tiek savo interesams, tiek kitiems asmenims, su kuriais turėtų teisinių santykių. Dėl savo psichikos sutrikimo A. M. negali suvokti finansinių įsipareigojimų pasekmių ir rizikos, todėl negali dalyvauti jokiuose turtiniuose santykiuose. Atitinkamai ir tokių asmeninių neturtinių santykių srityse kaip savitvarkos įgūdžių sritis, sveikatos priežiūros sritis, jis negali savarankiškai patenkinti būtinų savo poreikių bei įgyvendinti savo teisų be kito asmens pagalbos ir nuolatinės priežiūros, nes iš viso nesuvokia, kad reikia rūpintis higiena, sveikata, savo aplinka, nesuvokia, kad jo priimami sprendimai ar sprendimų nepriėmimas gali turėti neigiamų pasekmių jam pačiam. Nors jis ir turi kai kuriuos savitvarkos įgūdžius, tačiau jis nesuvokia jų prasmės, nes jais nesinaudotų jeigu nebūtų raginamas. Todėl šiose srityse A. M. pripažintinas neveiksniu.
Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato, jog peržiūrint iki 2016 m. sausio 1 d. priimtus sprendimus, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, savaime turėtų būti peržiūrimas ir globėjo ar turto administratoriaus paskyrimo klausimas. Sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu peržiūrėjimą reglamentuojantis CPK 469 straipsnis nenumato, kad peržiūrėjus teismo sprendimą savaime pasibaigia tokiam asmeniui paskirta globa ar rūpyba. Peržiūrėjus teismo sprendimą, kuriuo asmuo buvo pripažintas neveiksniu, ir nustačius naują sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu, sąrašą, anksčiau nustatyta tokio asmens globa ir toliau išlieka reikalinga, o paskirtasis globėjas ir toliau turi vykdyti savo pareigas, jeigu nėra pagrindo jį nušalinti ar atleisti nuo pareigų CPK 494 straipsnyje numatyta tvarka.
Šioje byloje nebuvo pareikštas reikalavimas nušalinti ar globėją nuo šių pareigų, jokių pagrindų tokiam nušalinimui ar atleidimui byloje nenustatyta, todėl globa išlieka nepakeista, o globėja turi vykdyti savo pareigas toliau.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259, 268, 270, 468, 469 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pakeisti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2000 m. sausio 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-55/2000, kuriuo A. M., a. k . (duomenys neskelbtini) pripažintas neveiksniu, ir pripažinti A. M., a. k . (duomenys neskelbtini) neveiksniu tik šiose srityse:
- turtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo -pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; 3) kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; 4) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; 5) paveldėjimo teisiniai santykiai; 6) dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje;
- asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) savitvarkos įgūdžių sritis; 2) sveikatos priežiūros sritis.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.