Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Kolyčienės, Vladislavo Lenčiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ugniaus Trumpulio,

UAB „Mogo.lt“ atstovei V. P.,.

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. balandžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta 60 MGL dydžio bauda, kuri, remiantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 6 mėnesiams bei transporto priemonės konfiskavimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

P. L. nuteistas už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, o būtent: jis, 2018 m. sausio 28 d., apie 15.45 valandą, Trakų rajono sav., Lentvario mieste, Geležinkelio gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo UAB "Mogo LT" priklausantį automobilį "Volvo V70", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta 3,08 promilės etilo alkoholio.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, laiduotoja paskiriant jo motiną, taip pat panaikinti dalį dėl baudos paskyrimo ir paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Taip pat prašo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 1 metų, panaikinti nuosprendžio dalį dėl automobilio konfiskavimo. Jeigu apygardos teismas netenkintų skundo dalyje dėl laidavimo taikymo – sumažinti jam paskirtą baudą iki 500 Eur, netaikyti automobilio konfiskavimo ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 1 metų.Skunde nurodo, kad yra vertas pasitikėjimo laidavimo taikymo prasme. Be to, jis pripažino savo kaltę, turtinės žalos nebuvo padaryta. Akcentuoja, kad jo ir motinos tarpusavio ryšys yra labai artimas ir ji galės jam daryti teigiamą įtaką. Dėl automobilio konfiskavimo teigia, kad įmonė negalėjo žinoti, kad automobilis bus naudojamas nusikalstamai veikai daryti. Taip pat teigia, kad šios nusikalstamos veikos atveju apskritai negalimas automobilio konfiskavimas, nes aptariamo nusikaltimo padarymas nevairuojant automobilio yra neįmanoma. Be to akcentuoja, kad turto konfiskavimas visais atvejais turi būti proporcingas. Pažymi, jog automobilio vertė, kuri nurodyta byloje, neatitinka realios jo vertės. Apeliantas nurodo, kad atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą automobilio konfiskavimas nėra būtinas pagal BK nuostatas. Dėl paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo pažymi, kad turi mažametį vaiką, prižiūri nedarbingą tėvą, charakterizuojamas teigiamai. Jo vertinimu, apylinkės teismas neindividualizavo skiriamos bausmės.Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, UAB „Mogo.lt“ atstovė prašė tenkinti apeliacinį skundą.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka yra siekiama užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.Šioje baudžiamojoje byloje nuteistasis neginčija savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, todėl, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų apygardos teismas skundžiamą nuosprendį patikrins tik tiek, kiek to prašoma skunde. Nuteistasis iš esmės teismo prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, panaikinti dalį dėl baudos paskyrimo ir paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Taip pat prašo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 1 metų, panaikinti nuosprendžio dalį dėl automobilio konfiskavimo.Dėl P. L. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindas manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik šių sąlygų visuma sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad net ir esant visoms BK 40 straipsnio nurodytoms sąlygoms, teismas gali motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos duomenis pagal savo vidinį įsitikinimą, ir padaręs išvadą, kad yra arba nėra galimybės atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima atitinkamą sprendimą.Byloje yra duomenų, kad P. L. praeityje buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju asmeniu. Susitaikymo aplinkybės ir su tuo susiję aspektai apygardos teismo nebus vertinami, tačiau šiuo atveju reikšminga tai, kad nuteistasis jau ankščiau buvo elgęsis netinkamai, kas neigiamai apibūdina jo asmenybę. Be kita ko, jis buvo baustas administracine tvarka už tai, kad vairavo automobilį, kuris buvo neapdraustas privaloma tvarka. Šioje baudžiamojoje byloje P. L. nuteistas už nusikaltimo, susijusio su transporto priemonės vairavimu, padarymą. Taigi, apygardos teismo teisėjų kolegija vertina, jog apeliantas negali būti charakterizuojamas išimtinai teigiamai. Kartu turi būti įvertinamas ir jo padaryto nusikaltimo pavojingumas, jo aplinkybės. P. L. buvo nustatytas 3,08 promilių girtumas, kuris laikytinas dideliu. Pats nuteistasis apklausiamas apylinkės teisme neprisiminė įvykio aplinkybių, nes, pasak jo, buvo toks girtas, kad prisimena tik tai, kad su draugais girtavo, o vėliau jau atsidūrė policijos komisariate. Tokie jo veiksmai vertintini kaip ypatingai neatsakingi ir pavojingi. Nuteistasis, būdamas suaugęs, pakankamai gyvenimiškos patirties turintis žmogus, mažamečio vaiko tėvas, turi suvokti savo daromų veiksmų esmę ir užtikrinti, kad, jeigu jau vartoja alkoholį, neturėtų galimybės sėstis už automobilio vairo. Šiuo atveju P. L. savo veiksmų tinkamai nevaldė, elgėsi neteisėtai, o apygardos teismui kyla abejonių dėl to, ar jis gali ateityje užtikrinti, kad elgsis tinkamai, nepiktnaudžiaus alkoholiu. Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad baudžiamoji atsakomybė, visų pirma, yra retrospektyvinė reakcija į žmogaus neteisėtus veiksmus, o šiuo konkrečiu atveju, atleidus P. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, manytina, nebus pasiekti baudžiamosios atsakomybės tikslai. Ypač svarbus tikslas panašių bylų atveju yra bendrosios prevencinės funkcijos užtikrinimas ir įgyvendinimas, o šioje byloje atleidus apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės būtų sukuriamas nebaudžiamumo įspūdis panašaus pobūdžio bylose, kas prieštarautų baudžiamosios atsakomybės neišvengiamumo principui. Vertindamas apeliacinio skundo turinį teismas pažymi, jog skundo antro puslapio antroje, didžiausioje pastraipoje nuteistasis teigia, kad jis niekam nėra davęs jokio pažado nenusikalsti. Tokie jo teiginiai taip pat vertinami jo nenaudai, nes atsakingas ir protingas žmogus ir be papildomų įpareigojimų turi suvokti šią bendražmogišką, universalią pareigą. Be to, ši jo pozicija tik sustiprina apylinkės teismo argumentą, kad P. L., vis dėlto, nekeičia savo elgesio ir požiūrio į savo veiksmus, be to, tarsi ignoruoja savo veiksmų pavojingumą. Pastebėtina, kad nors nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, kad jis gailisi padaręs nusikalstamą veiką, apygardos teismas nei bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu (susipažinęs su teisiamųjų posėdžių protokolais), nei apeliaciniame skunde nemato, jog P. L. vienareikšmiškai prisiimtų tiek teisinę, tiek moralinę atsakomybę už savo veiksmus ir juos vertintinų išimtinai neigiamai. Apeliaciniame skunde vyraujantys argumentai labiau skirti kvestionuoti apylinkės teismo atliktą bylos medžiagos vertinimą, tačiau iš esmės neskiriama dėmesio, nenurodoma, kad pats nuteistasis visapusiškai suprato savo veiksmų pavojingumą. Manytina, kad ir nuteistojo apeliacinio skundo turinys yra vienas argumentų, kurių pagrindu tikslinga jo atžvilgiu netaikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Dėl nuteistojo argumentų susijusių su jo motina, kaip tinkama laiduotoja, pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į ankstesnėje pastraipoje išdėstytas aplinkybes, nėra tikslinga vertinti jos asmenybę bei galimą teigiamą įtaką nuteistajam, nes padaryta išvada, kad P. L. nėra vertas teismo pasitikėjimo, todėl pagrindo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra. Apeliantas prašo, tuo atveju, jeigu nebus patenkintas jo skundas dalyje dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, sumažinti jam paskirtą baudą ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo tenkinti nė vieno iš šių prašymų. Pagal BK nuostatas, bausmės dydis parenkamas nuo jos aritmetinio vidurkio. P. L. padarė vieną nesunkų nusikaltimą už kurio padarymą gali būti skiriama nuo 50 iki 2000 MGL dydžio bauda. P. L. buvo paskirta 60 MGL dydžio bauda, kuri vėliau sumažinta vienu trečdaliu. Taigi, apylinkės teismas nuteistajam paskyrė beveik minimalią BK nustatytą baudą. Skiriant baudą buvo atsižvelgta į jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, apelianto asmenybę ir kt. Nors apeliaciniame skunde P. L. akcentuoja kaip svarbu skiriant bausmę įvertinti kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš ir po nusikaltimo ir kt., apygardos teismo teisėjų kolegija, kaip jau minėta, P. L. asmenybės negali vertinti išimtinai teigiamai, nes kyla abejonių tiek dėl jo nuoširdumo gailintis dėl nusikaltimo padarymo, tiek dėl jo požiūrio į įstatymų laikymąsi apskritai (jau minėti argumentai dėl tariamo neįpareigojimo jam nenusikalsti). Šių aplinkybių kontekste konstatuotina, jog P. L. paskirta bausmė nėra per griežta, o tai, kad ji sukels nepatogumų, yra logiška kriminalinės bausmės pasekmė.Nors BK įsakmiai nereglamentuota, kad ir baudžiamojo poveikio priemonių dydis skaičiuotinas (jos paskiriamos) atsižvelgiant į konkrečios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkį (toks reikalavimas yra keliamas tik skiriant bausmes, BK 61 straipsnio 2, 3 dalys), tačiau į vidurkį, apygardos teismo vertinimu, tikslinga atsižvelgti ir šiuo atveju. Šiuo atveju P. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Taigi, šiuo atveju nuteistajam yra paskirta vidutinio dydžio (griežtumo) baudžiamojo poveikio priemonė. Spręsdamas dėl jos švelninimo apygardos teismas remiasi tais pačiais argumentais ir aplinkybėmis, kurios buvo reikšmingos sprendžiant dėl bausmės švelninimo. Nuteistojo akcentuojamos aplinkybės, kad jis turi mažametį vaiką ir prižiūri sergantį tėvą nelaikytinos išimtinėmis ar neįprastomis, jos yra būdingos daugeliui panašaus amžiaus žmonių. Be kita ko, kaip minėta, neigiamų pasekmių bei nepatogumų kilimas yra objektyvi baudžiamosios atsakomybės pasekmė.Apygardos teismo teisėjų kolegija vertina, kad apylinkės teismas neteisingai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas konfiskuodamas automobilį, kuris nepriklauso nuteistajam. Byloje nekyla ginčo dėl to, kad automobilio savininkas yra bendrovė „Mogo.lt“ (b. l. 14). Taip pat ginčo nekyla ir dėl to, kad būtent aptariamą automobilį būdamas neblaivus vairavo P. L.. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Tačiau nagrinėjamu atveju turi būti įvertintos ir BK 72 straipsnio 4 dalies nuostatos, esant tam tikroms numatytoms sąlygoms leidžiančios konfiskuoti ne kaltininkui, o kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantį konfiskuotiną turtą. BK 72 straipsnio 5 dalis numato plačius pagrindus teismui taikyti turto vertės konfiskavimą. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko, jo bendrininkų ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjamu atveju aktuali BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostata, pagal kurią kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Šioje baudžiamojoje byloje turtas (automobilis) yra identifikuotas, žinoma jo buvimo vieta, jis nėra paslėptas. Nepaisant to svarbu, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad bendrovė (juridinis asmuo) būtų galėjusi žinoti, kad P. L. automobilį vairuos būdamas neblaivus. Šių aplinkybių kontekste svarbu ir tai, kad minėta bendrovė verčiasi automobilių pardavimu lizingo būdu, todėl negali būti laikoma atsakinga už visų jos klientų veiksmus. Tokiu atveju turtas (automobilis) yra grąžinamas teisėtam jo savininkui – bendrovei, o iš kaltininko gali būti išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.Dėl skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio buvo gautas tik nuteistojo skundas, o prokuratūra apeliacinio skundo nepadavė. Nesant prokuratūros apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, apeliacinės instancijos teismas negali savo iniciatyva sunkinti nuteistojo padėties ir konfiskuoti iš jo automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Tokia išvada kyla iš BPK 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde bei iš BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatos, jog apeliacinės instancijos teismas gali pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde, t. y. negali būti priimtas sprendimas, sukeliantis nuteistajam ar išteisintajam sunkesnes teisines pasekmes, negu buvo nustatytos apskųstame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje: nustatyti aplinkybes, sunkinančias nuteistojo teisinę padėtį, sugriežtinti paskirtą bausmę, kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemones, padidinti priteistą sumą žalai atlyginti ir pan. Tokiu atveju konstatuotina, jog apylinkės teismo nuosprendis dalyje dėl automobilio konfiskavimo yra naikintinas.Remiantis visuma aukščiau išdėstytų argumentų darytina išvada, kad nėra pagrindo atleisti P. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ar švelninti jam paskirtą bausmę, trumpinti baudžiamojo poveikio priemonės terminą, tačiau yra pagrindas naikinti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl automobilio konfiskavimo ir automobilio nekonfiskuoti.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

P. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. balandžio 20 d. nuosprendį: panaikinti BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio UAB „Mogo.lt“, konfiskavimą.

Kitoje dalyje skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą.