Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

2019-05-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-90-1046/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-05-27
Bylos Nr.
II-90-1046/2019
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00187-2019-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė
Pareiškėjas
V. B.
Kategorijos
NuorašasAdm. nusižengimo byla Nr. II-90-1046/2019
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00187-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 21.8.4; 21.10.4 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. gegužės 27 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė,sekretoriaujant Evaldai Lukoševičienei,dalyvaujant administracine tvarka nubaustai V. B.,

institucijos, priėmusios nutarimą – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos – atstovui R. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos V. B., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialisto R. B. 2019 m. kovo 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-1245-2019 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skundžiamu nutarimu V. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 4 dalį nubausta 60 Eur bauda už tai, kad 2019 m. vasario 21 d., 11.55 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodama transporto priemonę – automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ir nepraleido į jos važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusio pėsčiojo, šiais savo veiksmais pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 30 punkto reikalavimus.

2019 m. balandžio 17 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose gautas V. B. skundas, kuriuo ji prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde nurodoma, kad 2019 m. vasario 21 d., 11.50 val., pareiškėją, važiuojančią (duomenys neskelbtini) gatve, sustabdė Lietuvos Kelių policijos Specialiosios paskirties skyriaus vyriausiasis patrulis G. R., kuris paaiškino, kad V. B. buvo sustabdyta, nes nepraleido pėsčiojo. Pareiškėja teigia, jog pareigūnui paaiškino, kad jai važiuojant pirma eismo juosta ir privažiavus pėsčiųjų perėją, pamatė, kad antroje eismo juostoje iš kairės stovi automobilis, prieš kurį pėsčiasis juda į kairę, pareiškėjai atsukęs nugarą. Pareigūnui paaiškino, kad pėsčiasis išėjo iš V. B. užimamos eismo juostos ir ji turėjo teisę važiuoti. Anot pareiškėjos, pareigūnas sutiko, kad žmogus išėjo iš V. B. eismo juostos ir ėjo į kairę, tačiau teigė, kad pareiškėja turėjo laukti kol pėsčiasis pereis dar dvi juostas ir užlips ant šaligatvio. Skunde teigiama, kad pareigūnas išėjo į tarnybinį automobilį, o grįžęs atnešė protokolą, kuris buvo surašytas sunkiai įskaitomomis mažo šrifto raidėmis. Anot pareiškėjos, pareigūnas neinformavo, kad ji turi teisė teikti paaiškinimus ir jos vardu į protokolą įrašė „gailiuosi“. V. B. teigia, jog pasirašydama protokole ir administraciniame nurodyme manė, kad pasirašo dėl jų gavimo, bei nesuvokia kodėl pareigūnas nesuteikė galimybės įrašyti į protokolą paaiškinimo ranka. Taip pat pareiškėja nurodo, kad pareigūnas jai paaiškino, jog keturių eismo juostų gatvėje esant pirmoje eismo juostoje, reikia laukti, kol pėsčiasis praeis ne tik pro pirmą eismo juostą, bet ir pro likusias tris eismo juostas. Anot V. B., važiuodama pagal šį išaiškinimą ji patyrė kitų vairuotojų nepasitenkinimą, todėl suprato, kad pareigūnas tyčia ją klaidino. Taip pat pareiškėja nurodo, jog teikė prašymus susipažinti su bylos medžiaga, tačiau buvo supažindinta tik su administracinio nusižengimo protokolu, o 2019 m. kovo 28 d., 13 val., pasiėmusi skundžiamą nutarimą sužinojo, kad filmuota įvykio medžiaga išsaugota nebuvo, motyvuojant tuo, kad pareigūnas protokole įrašė, jog pareiškėja gailisi. Mano, kad savo veiksmais KET nepažeidė ir nuobauda paskirta nepagrįstai.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusi institucija su V. B. surašytame skunde išdėstytu reikalavimu nesutinka. Mano, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus bei įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes.

V. B. teismo posėdžio metu palaikė savo skundą ir davė analogiškus paaiškinimus.

Liudytojas G. R. teismo posėdžio metu parodė, kad pareiškėją sustabdė jo kolega, o jis (liudytojas) surašė protokolą ir bendravo su vairuotoja. Protokolas buvo surašytas už KET 30 punkto pažeidimą, nes vairuotoja nepraleido per perėją ėjusio pėsčiojo. Kalbant su vairuotoja kalba visą laiką sukosi apie eismo juostas, nors (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur buvo padarytas, pažeidimas, yra vienpusis eismas, visi įsuką į vieną ir tą pačią eismo juostą, todėl ten daugiau jokių eismo juostų nėra. Tokiu atveju, kai nėra eismo juostų, kiekvienas vairuotojas turi sustoti ir stovėti prie perėjos tol, kol pėsčiasis praeis visą perėją. Vairuotoja netgi nepristabdė prie pėsčiųjų perėjos, nors jai iš dešinės pusės stovėjo žmogus, kuris rūkė ir neaišku, ar ketino eiti per perėją, ar ne, o iš kairės pusės matė prie perėjos artėjančius dar kelis asmenis, kurie nebuvo įžengę į perėją. Vairuotoja turėjo sustoti prie pėsčiųjų perėjos, palaukti kol praeis perėjoje buvęs pėsčiasis, tada įsitikinti, ar tie kiti žmonės, kurie buvo netoli pėsčiųjų perėjos, tikrai neis per perėją, ir tik tada važiuoti toliau. Tam, kad vairuotojas galėtų pradėti važiuoti toliau perėja turi būti tuščia. Šiuo konkrečiu atveju vairuotoja turėjo pristabdyti ir palaukti kol pėstieji praeis. Rašydamas administracinio nusižengimo protokolą įrašė žodį „gailiuosi“ todėl, kad kai kolega bendravo su sustabdyta vairuotoja, jokių ginčų ir diskusijų dėl pažeidimo su vairuotoja nebuvo. Kai nėra ginčo, situacija aiški, laiko taupymo sumetimais yra taikoma nerašyta taisyklė tarp pažeidimus forminančių pareigūnų, kad į paaiškinimų skiltį įrašomas žodis „gailiuosi“, kuris laikomas pažeidėjo kaltės pripažinimu ir atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tačiau vairuotojas visą laiką turi teisę savo ranka parašyti rašytinį paaiškinimą dėl padaryto nusižengimo protokole ar ant atskiro lapo. Įvykio metu buvo filmuojama. Tarnybinis automobilis buvo pastatytas priekiu į minėtą perėją ir viskas buvo užfiksuota vaizdo įraše, tačiau šis vaizdo įrašas išsaugotas nebuvo, nes nusižengimo aplinkybės buvo aiškios.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos – atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad protokole nurodyta kaltinimo formuluotė yra neteisinga ir ji yra koreguotina į kaltinimo formuluotę, kad „V. B., vairuodama transporto priemonę, nesustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ir nepraleido per perėją tiek iš kairės, tiek ir iš dešinės pusių ketinusių eiti pėsčiųjų“. Pėsčiųjų perėjoje buvo einantis vienas pėsčiasis, o kitų ėjusių pėsčiųjų perėjoje nebuvo, tačiau buvo pėsčiųjų, sustojusių ant šaligatvio ir ketinančių eiti per perėją. Tokiu atveju akivaizdu, kad V. B. turėjo sustoti prie pėsčiųjų perėjos, ko ji nepadarė, ir turėjo praleisti pėsčiuosius, ketinančius eiti per pėsčiųjų perėją. Perėja ėjusio pėsčiojo, kuris jau buvo išėjęs iš V. B. eismo juostos, praleisti jai nebereikėjo ir laukti kol jis pabaigs eiti per visą perėją. Nesutinka su pareigūno G. R. aiškinimu dėl eismo juostų (duomenys neskelbtini) gatvėje nebuvimo. Eismo juostos gatvėje būna sužymėtos, o jeigu jos būna nesužymėtos, jos dalijamos į tam tikrus atstumus. Eismo juostų plotis gali būti nuo 2,75 m iki 3,75 m, todėl šioje (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpoje pagal išmatavimus yra net trys eismo juostos. Priimdamas skundžiamą nutarimą vertino tik administracinio nusižengimo protokolą, nes daugiau jokių duomenų byloje nebuvo. Jeigu pareigūnas G. R. teismo posėdžio metu nebūtų paminėjęs ketinusių per perėją eiti pėsčiųjų, būtų reikėję nusižengimo teiseną nutraukti, nes nebūtų padarytas nusižengimas. Šiuo atveju nepaisant netikslios kaltinimo formuluotės, pažeidimą V. B. padarė ir atsakomybė jai turi būti taikoma.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Iš bylos duomenų matyti, kad V. B. ginčija nubaudimą pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį. ANK 417 straipsnio 4 dalyje be kita ko administracinė atsakomybė numatyta už nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja V. B., važiuodama (duomenys neskelbtini) gatve, pasuko į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur yra pėsčiųjų perėja, ir nesustodama prie minėtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos važiavo toliau, nors per perėją tuo metu ėjo pėsčiasis. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas G. R., kuris pareiškėjai būtent už tai surašė administracinio nusižengimo protokolą, paaiškino, kad pareiškėja nepraleido per perėją ėjusio pėsčiojo. Kalbant su vairuotoja kalba visą laiką sukosi apie eismo juostas, nors (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur buvo padarytas, pažeidimas, yra vienpusis eismas, visi įsuka į vieną ir tą pačią eismo juostą, todėl ten daugiau jokių eismo juostų nėra. Tokiu atveju, kai nėra eismo juostų, kiekvienas vairuotojas turi sustoti ir stovėti prie perėjos tol, kol pėsčiasis praeis visą perėją. Taigi pareigūno G. R. vertinimu, V. B. turėjo sulaukti, kol perėjoje buvęs pėsčiasis ją visą praeis ir tik tada galėjo važiuoti toliau, nes toje vietoje eismo juostų iš viso nėra. Tuo tarpu teismo posėdžio metu apklaustas Institucijos atstovas R. B. paaiškino, kad nesutinka su tuo, jog minėtoje vietoje (duomenys neskelbtini) gatvėje eismo juostų nėra. Jis nurodė, kad eismo juostos gatvėje būna sužymėtos, o jeigu būna nesužymėtos, jos dalijamos į tam tikrus atstumus. Eismo juostų plotis gali būti nuo 2,75 m iki 3,75 m, todėl šioje (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpoje pagal išmatavimus yra net trys eismo juostos. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 punkte taip pat numatyta, kad eismo juosta – kelių horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais pažymėta arba nepažymėta išilginė važiuojamosios kelio dalies juosta, kurios pločio pakanka automobiliams važiuoti viena eile. Taigi iš R. B. paaiškinimų bei minėtos teisės normos turinio akivaizdu, kad nagrinėjamoje(duomenys neskelbtini) gatvės atkarpoje yra ne viena, o net trys eismo juostos.

KET 30 punkte nustatyta, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti. Iš šio KET punkto turinio akivaizdu, kad vairuotojas turi praleisti į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad toje atkarpoje (duomenys neskelbtini) gatvėje yra trys eismo juostos, o perėjoje buvęs pėsčiasis tuo metu, kai prie perėjos priartėjo V. B., jau buvo išėjęs iš pareiškėjos važiavimo krypties eismo juostos, V. B. neturėjo pareigos sustoti prie šios pėsčiųjų perėjos ir laukti, kol minėtas pėsčiasis pereis visą perėją, todėl pareiškėja už tai negalėjo būti nubausta. Šį faktą teismo posėdžio metu pripažino ir Institucijos atstovas. Tačiau Institucijos atstovas R. B. prašė teismo pakeisti pareiškėjai pareikšto kaltinimo formuluotę ir nubaudimą pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį palikti. Šį savo prašymą Institucijos atstovas grindžia tuo, kad iš teismo posėdžio metu liudytoju apklausto pareigūno G. R. paaiškinimų matyti, jog V. B., vairuodama transporto priemonę, nesustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ir nepraleido per perėją tiek iš kairės, tiek ir iš dešinės pusių ketinusių eiti pėsčiųjų. Teismo vertinimu, toks Institucijos atstovo prašymas yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad byloje nėra surinkta absoliučiai jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių tai, jog aptariamoje (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpoje buvo žengiančių arba prieš pat V. B. eismo juostą stovinčių ir laukiančių galimybės įžengti pėsčiųjų. Pareiškėja teisme parodė, kad nei perėjoje, nei prie perėjos nebuvo jokių kitų asmenų, kurie būtų ketinę eiti per perėją. Tuo tarpu pareigūnas G. R. teisme parodė tik tai, kad pareiškėjai iš dešinės pusės stovėjo žmogus, kuris rūkė ir neaišku, ar ketino eiti per perėją, ar ne, o iš kairės pusės matė prie perėjos artėjančius dar kelis asmenis, kurie nebuvo įžengę į perėją. Vaizdo įrašas, kuriame buvo fiksuojama ši pėsčiųjų perėja, nebuvo išsaugotas.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-2791/2009 N575-1326/2010). Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Nagrinėjamu atveju pačiai Institucijai neišsaugojus vaizdo įrašo, taip pat nesurinkus kitų objektyvių įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjos kaltę, teismas daro išvadą, kad ANK 417 straipsnio 4 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymo faktas nėra įrodytas, administracinio nusižengimo sudėties nėra, todėl administracinio nusižengimo teisena V. B. atžvilgiu turi būti nutraukta ir skundžiamas nutarimas panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

V. B. skundą tenkinti.

Panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialisto R. B. 2019 m. kovo 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-1245-2019 ir administracinio nusižengimo teiseną V. B. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.

Teisėja Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė