- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-07
- Bylos Nr.
- 2-2394/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01674-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidija Tamošiūnienė
- Atsakovas
- UAB ,,Peteliškių kalva“
- Ieškovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo UAB ,,Peteliškių kalva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, kuria iškelta bankroto byla, civilinėje byloje Nr. B2-5084-781/2013 pagal ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Peteliškių kalva“, trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė iškelti UAB „Peteliškių kalva“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB ,,Actualis“. Nurodė, kad jis yra atsakovo kreditorius, atsakovo įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 387 509,98 Lt, tačiau, pranešus įmonei apie ketinimą inicijuoti bankroto bylą ir nustačius papildomą terminą prievolei įvykdyti, atsakovas skolos nesumokėjo. Bendrovė veiklos nevykdo, paskutinės deklaracijos pateiktos už 2009 m., privalomo registruoti turto bendrovė neturi.
Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės finansinės atskaitomybės rinkinio ir kitų dokumentų nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi iškėlė UAB „Peteliškių kalva“ bankroto bylą. Įmonės administratoriumi paskyrė UAB ,,Actualis“. Teismas nurodė, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 7 d. reikalavimus bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, jog įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Viena iš šių sąlygų – įmonės nemokumas – yra apibrėžta Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d., kuriame nurodyta, kad įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Konstatavo, kad atsakovas nepateikė teismui Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 1 d. nurodytų dokumentų: įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašų, kuriuose nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai; praėjusių metų ir ataskaitinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinio; informacijos apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus. Kadangi teismui atsakovo vadovas nepateikė finansinių dokumentų, teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo atsakovui klausimą, vadovavosi ieškovo nurodytomis aplinkybėmis apie atsakovo finansinę padėtį. Ieškovas pareiškime nurodė, kad atsakovas skolingas 387 509,98 Lt. Skola VSDFV biudžetui sudaro 419,15 Lt. Klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo dieną pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis atsakovas nekilnojamojo turto neturėjo. Atsakovas Juridinių asmenų registre yra pažymėtas raudonai, t. y. Registro tvarkytojui atsakovas finansinės atskaitomybės dokumentų neteikia ilgiau nei 24 mėnesius. Duomenų apie tai, kad atsakovas realiai vykdytų veiklą, nėra, todėl ši aplinkybė leido teismui daryti išvadą, kad atsakovas veiklos nevykdo. Atsižvelgęs į duomenis, atspindinčius atsakovo UAB „Peteliškių kalva“ finansinę padėtį, t. y. į duomenis apie atsakovo įsiskolinimą ieškovui, į tai, kad atsakovas nekilnojamojo turto neturi, kad duomenų, jog įmonė vykdytų veiklą, nėra, bei vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 p. ir 9 str. 7 d. 1 p., teismas sprendė, kad atsakovas UAB „Peteliškių kalva“ yra nemokus, todėl jam keltina bankroto byla.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atsakovas UAB „Peteliškių kalva“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartį panaikinti ir bankroto bylos atsakovui nekelti. Nurodo, kad ieškovas kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes atsakovas skolingas valstybės biudžetui. Pareiškime teismui dėl bankroto bylos iškėlimo teigė, kad kreipėsi į atsakovą 2012 m. spalio 25 d. pranešimu. Kadangi pranešimas ieškovui negrįžo, todėl padarė išvadą, jog atsakovas jį gavo ir buvo informuotas tinkamai. Tokia ieškovo pozicija neatitinka tikrovės. Atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas atsakovui pakartotinai siuntė pranešimus dėl bankroto bylos iškėlimo 2012 m. lapkričio 11 d. ir 2012 m. gruodžio 14 d. Jei ieškovas būtų manęs, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie ketinimą iškelti bankroto bylą 2012 m. spalio 25 d. pranešimu, jis nebūtų siuntęs dviejų vėlesnių pranešimų, kurie taip pat buvo neįteikti atsakovui. Priežastis, dėl ko visi trys pranešimai atsakovui nebuvo įteikti, nėra žinoma, tačiau galimai tai įvyko dėl pašto (kurjerių) tarnybos darbuotojų neatidumo ir aplaidumo, nes minėtame pastate („Europos“ verslo centre) yra labai daug įmonių, todėl galimai įteikiantis pranešimą asmuo nebuvo pakankamai rūpestingas, jog įteiktų pranešimą, tačiau tik pažymėjo, kad įmonė „persikraustė“. Tačiau net ir gavęs pranešimą apie įmonės „persikraustymą“ ieškovas turėjo galimybę įteikti įspėjimą atsakovo direktoriui ar akcininkui, kurių adresai nesikeitė kelis paskutinius metus. Todėl darytina išvada, jog buvo pažeistos imperatyvios Įmonių bankroto įstatymo normos, reglamentuojančios pranešimo įteikimo tvarką. Jei toks pranešimas būtų įteiktas, atsakovas būtų svarstęs finansavimo gavimo klausimą, tame tarpe paskolos gavimą ar mokestinės prievolės atidėjimo klausimą ir galimai bankroto byla atsakovui nebūtų iškelta. Kitas pagrindas naikinti skundžiamą nutartį yra tai, jog atsakovas nebuvo informuotas apie nagrinėjamą bylą, todėl negalėjo pareikšti savo nuomonės ir gintis nuo pareikštų reikalavimų. Teismas neatsiuntė atsakovui nei pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, nei kitų dokumentų, tame tarpe ir siūlomos bankroto administratoriaus kandidatūros, todėl buvo pažeista atsakovo teisė pasisakyti dėl šių klausimų. Procesiniai dokumentai atsakovui nebuvo įteikti galimai dėl tos pačios priežasties, kad įmonė nebuvo rasta pastate, kuriame veiklą vykdo daug įmonių, tačiau nežiūrint to teismas nutartį išsiuntė ir atsakovo direktoriui, savo iniciatyva nustatęs direktoriaus ir akcininko gyvenamosios vietos adresą, todėl kyla pagrįstas klausimas, kodėl teismas negalėjo tokiu pačiu būdu informuoti atsakovo direktoriaus gyvenamosios vietos adresu apie ieškovo inicijuotą bankroto bylą. To nepadarius, atsakovas prarado galimybę į teisingą ir sąžiningą teismą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 str. 2 d.), reiškia, jog, pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir neanalizuoja teisėtumo ir pagrįstumo tų sprendimo dalių, kurios nėra skundžiamos. Antra, ši norma reiškia, kad apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus.
Apeliantas savo atskirąjį skundą grindžia aplinkybėmis, susijusiomis su pranešimu apie ieškovo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bei jo informavimu apie nagrinėjamą bylą, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos atsakovui (apeliantui) iškėlimo. Apeliacinės instancijos teismas įvertina ginčijamą Vilniaus apygardos teismo nutartį šiais aspektais.
CPK 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Taigi tiek pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo tvarką, tiek šių bylų nagrinėjimą, visų pirma, reglamentuoja specialus įstatymas - Įmonių bankroto įstatymas (toliau ĮBĮ).
Pagal kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos UAB „Peteliškių kalva“ iškėlimo metu galiojusias ir šiuo metu galiojančias ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatas kreditorius apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį, o tuo atveju, kai vienu iš nurodytų būdų pranešimo įteikti nepavyksta, jis turi išsiųsti pranešimą įmonės buveinės adresu ir pranešimas laikomas įteiktu praėjus 5 dienoms nuo jo išsiuntimo. Be to, pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei privalo pateikti pareiškimo ir prie jo pateikiamų priedų nuorašus (ĮBĮ 6 str. 4 d.).
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo būtent dėl pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bei teismo procesinių dokumentų įteikimo juridiniam asmeniui tvarkos, nes iš kartu su pareiškimu pateiktų duomenų aišku, kad atsakovas UAB „Peteliškių kalva“ buvo nerastas buveinės registracijos Juridinių asmenų registre adresu.
Juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai pats asmuo nurodo kitą adresą (CPK 122 str. 2 d., ĮBĮ 6 str. 2 d.). Byloje nėra duomenų, kad UAB „Peteliškių kalva“ būtų nurodęs kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą, priešingai ir atskirajame skunde apeliantas nurodo tą patį adresą, todėl visas susirašinėjimas jo buveinės registracijos adresu (Konstitucijos pr. 7, Vilnius) laikytinas tinkamu (CK 2.49 str. 3 d.). Pagal byloje esančius duomenis ieškovas Valstybinė mokesčių inspekcija atsakovui pranešimą dėl ketinimo kreiptis į teismą siuntė kelis kartus (b. l. 17-22, 26-28) jo Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu bei adresu Ulonų g. 5, Vilnius. Visi šie pranešimai buvo grąžinti ieškovui su pašto žyma „persikraustė“. Vertinant šias aplinkybes būtina vadovautis ĮBĮ nuostatomis, reglamentuojančiomis skolininko informavimą apie kreditoriaus ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal ĮBĮ 6 straipsnio 2 dį kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį. Tuo atveju, kai vienu iš nurodytų būdų pranešimo įteikti nepavyksta, kreditorius (kreditoriai) turi išsiųsti pranešimą įmonės buveinės adresu. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo jo išsiuntimo. Pagal šios bylos duomenis nustatyta, jog ieškovas, gavęs informaciją, kad 2012-10-25 pranešimas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo neįteiktas (b. l. 21-22), atsakovui siuntė pakartotinius pranešimus (b. l. 17-20, 26-28) atsakovo buveinės vietos adresu (ĮBĮ 6 str. 4 d.). Pareiga pranešti apie atsakovo buveinės vietos pakeitimą ar kitą galimą procesinių dokumentų įteikimo adresą tenka būtent atsakovui (CK 2.49 straipsnio 2-3 dalys, 2.62, 2.66 straipsniai, CPK 122 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovas prieš kreipdamasis į teismą laikėsi išankstinės neteisminės ginčo sprendimo tvarkos ir tinkamai informavo atsakovą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ 6 straipsnio nustatyta tvarka.
Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie civilinės bylos, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo, nagrinėjimą ir tokiu būdu buvo pažeista jo teisė į teisingą ir sąžiningą teismą. Su tokais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
Teismui sprendžiant ginčą, konstitucinės teisės į teisingą teismą garantija lygiais pagrindais naudojasi tiek į teismą besikreipiantis, tiek ir nuo jo reikalavimų besiginantis asmuo. Bylą nagrinėjantis teismas jiems turi sudaryti vienodas ir tinkamas galimybes naudotis įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ginant savo teises ir teisėtus interesus. Teisingas teismo procesas neatskiriamas nuo asmens teisės būti išklausytam teisme, t. y. teisės žinoti apie jam reiškiamus reikalavimus ir pateikti atsikirtimus į juos, o kad pasinaudotų šia teise, asmuo visų pirma turi būti tinkamai, įstatyme nustatyta tvarka informuotas apie pradėtą teismo procesą ir procesinių dokumentų turinį. Pagal CPK 122 straipsnio 2 dalį juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Pagal šios bylos duomenis apeliantas nebuvo nurodęs jokio kito procesinių dokumentų įteikimo adreso. Pagal CPK 123 straipsnio 4 dalį, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo.
Teisė būti informuotam apie teismo procesą Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje traktuojama kaip sudėtinė teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtintos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, dalis. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pripažinęs, kad valstybės pozityviosios pareigos užtikrinant šią teisę nėra absoliučios ir asmens teisė dalyvauti procese nereiškia valdžios institucijų pareigos „pristatyti“ jį į teismą, jei jis pats nerodo pakankamai pastangų dalyvauti procese. Valstybė gali nustatyti specialias procesines nuostatas, leidžiančias teismui išspręsti ginčą nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui, tik su sąlyga, kad užtikrinama su procesu susijusių asmenų tinkama teisių apsauga. Šioje byloje pranešimas apie tai, kad bus nagrinėjama civilinė byla, kurioje sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui, buvo skelbiamas specialiame interneto tinklapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis). Sprendžiant dėl teisės į teisingą teismą pažeidimo – tai, ar asmuo, kurio byla išnagrinėta jam nedalyvaujant, turi prieinamą gynybos priemonę nacionaliniu lygiu, t. y. ar jis gali veiksmingai ginčyti bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant teisėtumą. Šiuo atveju atsakovas buvo informuotas apie teismo priimtą procesinį sprendimą, jį skundė apeliacine tvarka. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartimi atsakovas UAB „Peteliškių kalva“ buvo įpareigotas iki 2013 m. lapkričio 4 d. 15.00 val. pateikti Lietuvos apeliaciniam teismui UAB „Peteliškių kalva“ kreditorių ir skolininkų sąrašus, nurodant jų adresus, įsipareigojimų ir skolų sumas, atsiskaitymo terminus; einamųjų metų laikotarpio iki pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinę atskaitomybę; informaciją apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, apie įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus; įmonės turto įvertinimą bei pasiūlyti išdėstyti UAB „Peteliškių kalva“ nuomonę dėl Vilniaus apygardos teismo 2013-08-28 nutartimi konstatuoto UAB „Peteliškių kalva“ nemokumo ir skirto įmonės administratoriaus. Taigi minėta teismo nutartimi atsakovui buvo sudaryta galimybė išdėstyti savo nuomonę byloje sprendžiamais klausimais. Atsakovas 2013 m. lapkričio 4 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktoje nuomonėje nurodė, kad sutinka, jog įmonė yra nemoki, pateikė įmonės finansinę būklę patvirtinančius dokumentus. Iš pateiktų įmonės finansinių ataskaitų už 2013 m. sausio-spalio mėnesius taip pat galima spręsti, kad įmonė atitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą nemokumo sąvoką, t. y. įmonės pradelsti įsipareigojimai (1 593 922 Lt) beveik penkis kartus viršija į jos balansą įrašyto turto vertę (338 193 Lt). Beveik visi įsipareigojimai pradelsti daugiau kaip 365 dienas. Tokia situacija atitinka bankroto bylos iškėlimo sąlygas (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalis).
Atmestini kaip teisiškai nereikšmingi ir apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad, jei pranešimas apie ieškovo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo būtų įteiktas, atsakovas būtų svarstęs finansavimo gavimo klausimą, tame tarpe paskolos gavimą ar mokestinės prievolės atidėjimo klausimą ir galimai bankroto byla atsakovui nebūtų iškelta. Pagal bylos duomenis atsakovo mokestinė nepriemoka susidarė dar 2009 m. (b. l. 4-5), 2009-11-16 buvo nuspręsta šią nepriemoką išieškoti iš jo sąskaitos (sąskaitų) ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš visų kitų kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų esančių mokesčio mokėtojo sąskaitų, o 2012-03-28 buvo priimtas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos viršininko sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš atsakovo turto ( b. l. 6-7). Šio sprendimo pagrindu buvo pradėtas išieškojimas iš atsakovo turto, tačiau 20013-03-07 buvo surašytas antstolio S. M. Išieškojimo negalimumo aktas (b. l. 9). Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos viršininkas priėmė dar du sprendimus dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš atsakovo ( b. l. 10-11). Esant tokioms aplinkybėms atsakovo argumentai apie jo galimą finansavimo gavimą atmetami kaip nepagrįsti, kadangi apie susidariusią mokestinę nepriemoką atsakovui buvo žinoma dar nuo 2009 metų, tačiau jis nesiėmė jokių priemonių jos likvidavimui.
Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, buvo pateiktas S. K., Ž. T. B., UAB „Vilniaus požeminių garažų plėtros grupė“ ir R. P. B. prašymas įtraukti šiuos kreditorius į bylą trečiaisiais asmenimis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal teismų formuojamą praktiką kreditoriai gali įstoti į bylą trečiaisiais asmenimis bankroto bylos iškėlimo stadijoje tik iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo. Nors tam tikri padariniai, nustatyti ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalyje, atsiranda įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, tačiau kreditoriaus galimybei įstoti į bylą ir jo procesinei padėčiai bankroto bylos iškėlimo stadijoje esminiu laikytinas nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo momentas. Kreditorių, kurie kreipėsi į teismą šioje stadijoje, įstojimo į bylą trečiaisiais asmenimis klausimas turi būti sprendžiamas iki nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo. Po nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo kreditorius byloje dalyvaujančiu asmeniu tampa tik teismui patvirtinus kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2012). Atsižvelgiant į minėtą teismų formuojamą praktiką toks kreditorių prašymas negali būti tenkinamas ir išaiškinama, kad kreditoriai gali į procesą įstoti kreipdamiesi į pirmosios instancijos teismą su prašymu patvirtinti jų kreditorinius reikalavimus po bankroto bylos iškėlimo. Reikalavimų pareiškimo tvarka nustatyta ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalyje - teisme iškėlus bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodyti, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas aplinkybes, jas teisingai įvertino ir priėmė motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą nutartį. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes klausimas išspręstas teisingai (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.