- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-10-23
- Bylos Nr.
- 1-148-948/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-54-1-00508-2013-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Edita Jusevičienė
- Civilinis ieškovas
- T. V., A. V.
- Kaltinamasis
- A. S.
- Kategorijos
- 1.2.26.2.1Viešosios tvarkos pažeidimas – nusikaltimas (BK 284 str. 1 d.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
dalyvaujant prokurorui R. B., P. J., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui T. V., civiliniam ieškovui A. V., nukentėjusiojo įgaliotai atstovei advokatei N. P., kaltinamojo gynėjui advokatui L. Z.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas vidurinis, dirbantis (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. S. 2013 m. spalio 19 dieną, apie 21 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) netoli šiame kaime esančios parduotuvės, viešoje vietoje, kitų piliečių akivaizdoje, įžūliu – neleistinu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu – elgesiu, tyčia, sugriebdamas T. V. už rankos, tempdamas prie parduotuvės apšvietimo, suplėšydamas T. V. striukę – 50 litų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam T. V. 50 Lt turtinę žalą, sukėlė nukentėjusiajam T. V. fizinį skausmą, taip pat grasino T. V. susidorojimu; šiais visais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d.
Kaltinamasis A. S. teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino. Parodė, kad 2013 m. spalio 19 d., apie 21.30 val., atėjęs anūkas pasiskundė, kad vėl sprogdina petardas. Nuėjo prie transformatorinės, išgirdo sprogstant petardą. Paėmė arčiausiai jo stovėjusį jaunuolį, kaip dabar žino, T. V., už dešinės rankos, nerėjo vestis į namus, bet šis nėjo. Kadangi buvo tamsu, T. V. nepažino. Nuėjo prie parduotuvės, T. V. uždegė šviesą, pasisakė vardą ir pavardę, tada jį paleido, o pats parėjo namo. Kitą dieną būtų pranešęs T. V. tėvams. Nors vaikinas gražiuoju nėjo, smurto prieš jį nenaudojo, tik laikė už rankos. T. V. bandė ištrūkti, tada ir galėjo stipriau suimti už rankos. T. V. negrasino, tik sakė, kad baigtų tuos sprogdinimus. Smūgių nesudavė. Ant laiptų nesistumdė, T. V. laiptais ėjo pats, nes pasiūlė eiti uždegti šviesą. Atstumas nuo tos vietos, kur suėmė T. V. už rankos, iki namų apie 80 metrų. Jei būtų parsivedęs T. V. namo, būtų paskambinęs arba tėvui, arba policijai. Kai laikė T. V. už rankos, kartu buvusios dvi mergaitės ir vienas berniukas, pasišalino. Apie suplėšytą striukę sužinojo tik iš policijos pareigūnų. T. V. petardas sprogdindavo ir anksčiau, dėl to žmona su dukra buvo nuvažiavusi pas T. V. tėvus į namus. Dėl striukės suplėšymo kaltės neprisiima, nes prie palangės priėję nebuvo. Piktumų su V neturėjo. Norėjo atlyginti T. V. tėvams už striukę, nes norėjo taikytis, ir kad viskas greičiau baigtųsi. Su ieškiniais nesutinka.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė dėl šio nusikaltimo įrodoma nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga.
N. T. V. parodė, kad 2013 m. spalio 19 d., apie 21 val., su draugais ėjo pro parduotuvę link kultūros namų. Beeidami sprogdino petardas. Nuo tos vietos, kur sprogdino petardas, iki kaltinamojo namų, apie 100-150 metrų atstumas. Būdami tarp ambulatorijos ir parduotuvės, pamatė ateinantį žmogų. Kaltinamasis priėjo, nieko nesakė ir iš karto sugriebė už dešinės rankos, laužė ranką, sakė, kad eitų pas jį į namus, kad iškvies policiją. Kai jam paėmė už rankos, atpažino, kad tai A. S.. Kai kaltinamasis sugriebė už rankos, jis priešinosi, traukėsi atgal, nesileido tempiamas. Paskui kaltinamasis nusivedė jį prie parduotuvės durų esančio elektros mygtuko, iš kelio spyrė į kirkšnį, patraukė už peties ir sudraskė striukę. Tuo metu, kai spyrė, laikė už rankos, buvo prirėmęs prie sienos. Kaltinamasis jam grasino, siūlė į snukį ir išeidamas pasakė, kad čia nebevaikščiotų. Nuo tos vietos, kur kaltinamasis paėmė už rankos, iki parduotuvės apie 20 metrų. Nuo sugriebimo už rankos ir spyrimo sužalojimų neatsirado, bet kelias dienas skaudėjo kirkšnį, paskui praėjo, vaistų negėrė. Pas gydytoją dėl to nesikreipė. Tą patį vakarą grįžęs tėvams pasakė, kad skauda kirkšnį. Draugams to nesakė. Draugai tik matė, kad suplyšusi striukė. Striukė suplyšo, kai kaltinamasis nusivedė prie parduotuvės ir patempė žemyn nuo laiptų. Tempiant užkliuvo už palangės ir striukė suplyšo. Striukei suplyšo kairys petys. Anksčiau konfliktų su kaltinamuoju neturėjo, kaltinamasis dėl petardų sprogdinimo įspėjęs jo nebuvo. Civilinį ieškinį palaiko. Turtinę žalą vertina 300 Lt. Striukė pirkta parduotuvėje. Striukė suplėšyta nebepataisomai. Neturtinę žalą vertina 2000 Lt, nes buvo pažemintas dėl šio įvykio, kadangi matė draugai. Dėl to įvykio pablogėjo miegas.
Nukentėjusysis A. V. parodė, kad sūnus vakare parėjęs namo, pasakė, jog už tai, kad sprogdino petardas, jį užsipuolė A. S., spyrė į kirkšnį, grasino, sakė, kad susidoros. Dėl sūnaus elgesio iš kaltinamojo anksčiau pretenzijų nėra buvę. Sūnus teigė, kad petardų nesprogdino. Nuo tos įvykio vietos gyvena apie 1 km atstumu, petardų sprogdinant negirdėjo. Sūnus skundėsi, kad skauda ranką, kirkšnį, parodė suplėšytą striukę, buvo pasimetęs, pergyveno, sakė, kad bijos išeiti į kaimą. Mėlynių, sužalojimų nebuvo, į gydytojus nesikreipė. Sūnus papasakojo visas aplinkybes, sakė, kad laužė ranką, nes traukėsi tolyn, nėjo su A. S., o kai užlipo laiptais, A. S. spyrė koja į kirkšnį. Striukė sūnui buvo pirkta parduotuvėje. Kad sūnus sprogdina petardas, anksčiau kreipėsi R. S.. Palaiko pareikštą civilinį ieškinį – 800 Lt turtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad turėjo išlaidų važinėjimams iš gyvenamosios vietos ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimui bei į teismą. Be to, patyrė išlaidų dėl atsitraukimo nuo ūkio darbų. Įrodymų, patvirtinančių šias išlaidas, neturi.
Liudytoja K. S. parodė, kad su draugais ėjo pasivaikščioti. Girdėjo, kaip ties parduotuve buvo susprogdintos kelios „bambioškės“. Kas sprogdino, nematė, nes ėjo priešakyje. T. V. ir Š. G. ėjo atsilikę. Būnant netoli parduotuvės, priėjo kažkoks vyras, pačiupo T. V. už rankos. Pradėjo klausti, kas šaudo „bambioškes“. T. V. prašė paleisti. Su I. V. ji pabėgo. Vėliau po 10-15 min. visi vėl susitiko sporto salėje, ten visi pabuvo ir parėjo namo. Kai susitiko po 10-15 min. nieko daug nešnekėjo. Šuns tą vakarą neerzino.
Liudytojas E. S. parodė, kad kaltinamąjį A. S. pažįsta, piktumų, konfliktų nėra. Nukentėjusysis T. V. buvęs klasiokas, draugas. Tą vakarą stovėjo prie parduotuvės, T. V. su Š. G. ant kelio sprogdino „bambioškes“. Atėjo A. S., paėmė T. V. už rankos, o jis kartu su I. V. ir K. S. pabėgo. Anksčiau, vakarais irgi sprogdindavo petardas, bet nedažnai. Kiek prisimena, niekas nebuvo įspėjęs, kad nesprogdintų. Matė, kaip kaltinamasis griebė T. V. už rankos ir sakė: „einam prie parduotuvės, prie šviesos“. Ką daugiau sakė, negirdėjo. T. V. nenorėjo eiti, sakė, kad neis. Matė, kaip T. V. buvo tempiamas už rankos. Daugiau nieko nematė, nes išsigandęs nubėgo tolyn. Po įvykio nubėgo ne į namus, o į sporto salę. Su T. V. susitiko tą patį vakarą, gal už 20 min., kai T. V. irgi atėjo į sporto salę. T. V. pasakojo, kad A. S. nusivedė jį prie šviesos, kad klausė, kas sprogdino, rodė, kad suplėšyta striukė ties pažastimi. Draugas buvo išsigandęs. Po įvykio T. V. nesakė, kad jam skauda.
Liudytoja I. V. parodė, kad nukentėjusysis T. V. - pusbrolis. Kaltinamąjį A. S. pažįsta. Tą vakarą susitiko su draugais –, ir visi nuėjo į kaimą. Kuris iš vaikinų sprogdino petardas, nematė, nes su K. S. ėjo priekyje. Petardas sprogdino ant kelio, tarpe tarp bendruomenės namų ir parduotuvės, bet arčiau parduotuvės. Pamatė ateinantį žmogų, kuris pradėjo klausti T. V., kas šaudė, griebė jam už rankos. T. V. prašė paleisti. Su Knubėgo pas ją į namus. Paskui jos grįžo, nuėjo į sporto salę ir ten sutiko vaikinus. Pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b.l. 12), ši juos patvirtino, nes tada geriau prisiminė.
L. R. V. parodė, kad kaltinamąjį A. S. pažįsta, prieš įvykį nebuvo jokių konfliktų. Tą vakarą sūnus grįžo anksčiau, bet su ja nesišnekėjo. Apie įvykį sužinojo tik iš ryto, kai vyras pasakė, kad sūnus grįžo primuštas. Iš ryto sūnus sakė, kad su draugais buvo miestelyje ir kad sprogdino petardas. Atėjęs A. S. griebė sūnų už rankos, nes jis stovėjo arčiausiai, po to užsivedė laiptais prie parduotuvės, norėjo pamatyti, kas jis toks. Šviesa prie parduotuvės neužsidegė. Sūnus sakė, kad liepė prisipažinti, kas toks yra, jį kumščiavo, suko ranką ir spyrė. Smurto žymių nebuvo. Sūnus sakė, kad skauda ranką ir kirkšnį. Striukė buvo suplėšyta vienoje vietoje, ties mentimi ir praplyšusi rankovė. Kaltinamojo A. S. žmona anksčiau buvo pas juos su pretenzija, kad sūnus sprogdina petardas. Tada nesiaiškino, kas sprogdina, tiesiog parsivarė sūnų namo. Pirko striukę turguje, kiek mokėjo, nepamena. Negali įvertinti, kokia galėjo būti striukės vertė suplėšymo metu. Sūnui po įvykio buvo labai nesmagu, jautė stresą, išgyveno.
L. R. S. parodė, kad spalio 19 d., tarp 21.00-22.00 val., būnant namuose, ji ir anūkas išgirdo, kad prie parduotuvės šaudo petardas. Vyras nuėjo pasižiūrėti, kas ten dedasi. Atėjęs pasakė, kad T. V. šaudė petardas. Gal po 20 min. paskambino A. V. ir klausė, kas nutiko, kodėl vyras mušė jo sūnų. Petardas sprogdino ne pirmą kartą. Rugpjūčio mėnesio pabaigoje išgirdę sprogdinant petardas, nuvažiavo kalbėtis su T. V. tėvu. Laiko šunį, kai šaudo petardas, šuo išsiveržia iš aptvaro. Iki to laiko su T. V. tėvais neturėjo jokių piktumų. Nemano, kad T. V. tėvai turėjo piktumą už pranešimą rugpjūčio mėnesį dėl sūnaus elgesio. Pirmadienį būtų kreipęsi į apylinkės inspektorių dėl petardų šaudymo.
L. Š. G. parodė, kad T. V. draugas. Su kaltinamuoju A. S. santykiai normalūs. 2013 m. spalio mėn., dienos nepamena, vakare, su draugais – T. V., K. S., I. V. ir E. S. - ėjo į kaimą sprogdinti petardų. Petardas sprogdino ant pagrindinio kelio prie parduotuvės. Atstumas nuo tos vietos iki A. S. namų apie 200 metrų. Sprogdino abu su T. V.. Stovėdami prie parduotuvės pamatė ateinant A. S.. Prie parduotuvės apšvietimo nebuvo. A. S. atėjęs nieko nesakė, pačiupo T. V. už rankos ir pradėjo stumdytis, bandė užlaužti ranką. Gal A. S. kažką ir sakė, nelabai atsimena. Su draugais buvo išsigandę. Kiti draugai pasišalino, jis liko žiūrėti. Tėvų nekvietė, apie įvykį tėvams papasakojo tik sugrįžęs į namus po kokių 20-30 min. Po įvykio su draugais susitiko štanginėje, T. V. pasakė, kad A. S. suplėšė striukę, kad laužė ranką, klausė kas esi. Teisėjai pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b.l. 16. 17), juos patvirtino, kadangi praėjus daug laiko po įvykio, sunku viską beatsiminti. Nematė, kad A. S. būtų spyręs T. V.. Patvirtino, kad galėjo sakyti T. V., kad „einam sprogdinto petardų, kad panervuoti A. S.“. T. V., kai A. S. sugriebė už rankos, ėjo nenoriai, buvo tempiamas. T. V. parodė jau suplėšytą striukę. Matė, kaip nusivedė T. V., tačiau kaip buvo tempiamas ant parduotuvės laiptelių nematė. Nematė, kaip T. V. buvo priremtas prie sienos.
Iš 2014-05-16 kaltinamojo A. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad A. S. parodė, kur ir kokiomis aplinkybėmis buvo įvykdyta nusikalstama veika (b.l. 73-78).
Iš 2014-05-16 nukentėjusiojo T. V. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis parodė, kur ir kokiomis aplinkybėmis prieš jį buvo įvykdyta nusikalstama veika (b.l. 79-84).
Iš 2013-10-30 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Biržų r. Kupreliškio k. prie Vidugirienei priklausančios parduotuvės (b.l. 5-6).
Iš 2014-01-29 papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra. Nuo parduotuvės, priklausančios Vi, iki asfaltuoto kelio yra apie 50 metrų. Nuo šios parduotuvės, asfaltuotu keliu į kairę pusę už maždaug 40 metrų, dešinėje pusėje yra įvažiavimas į žvyru padengtą kelią. Važiuojant šiuo keliu už maždaug 200 metrų stovi mūrinis A. S. priklausantis namas (b.l. 34-35).
Iš 2014-01-29 daikto apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrima nukentėjusiajam T. V. priklausanti striukė yra raudonos ir baltos spalvos dryžiais. Striukės kairės pusės rankovė, ties pažasties dalimi, yra įplėšta. Striukė apžiūrima (duomenys neskelbtini)., nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą A. V. gyvenamajame name. Striukė nufotografuota (b.l. 36-38).
LR BK 284 str. 1 d. nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Kvalifikuojant veiką pagal 284 str. 1 d. neturi reikšmės, kas pradėjo konfliktą, neturi reikšmės ir veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą lemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Nusikalstamo elgesio padariniai yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors aptariamas BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė.
Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo A. S. kaltė įrodyta, nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 284 str. 1 d., kadangi kaltinamasis viešoje vietoje, matant keletui nepilnamečių asmenų, tyčia įvykdė smurtinius veiksmus prieš nepilnametį nukentėjusįjį, sugriebė jį už rankos, be jokio pagrindo tempdamas, taip sukeldamas fizinį skausmą, sugadindamas nukentėjusiojo turtą – striukę, taip pat grasino susidorojimu. Šiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Nors kaltinamasis A. S. teigia, kad jis tik norėjo sužinoti petardas sprogdinusio jaunuolio pavardę ir pranešti jo tėvams ar policijai, tačiau kaltinamojo nusikalstamus veiksmus patvirtina byloje surinkti ir aukščiau aptarti įrodymai. Kaltinamasis įvykio esmines detales pripažino, jos sutampa su nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais. Kaltinamasis pripažįsta, kad buvo paėmęs T. V. už dešinės rankos, vedėsi į namus, bet šis gražiuoju nėjo. Kadangi T. V. bandė ištrūkti, galėjo stipriau suimti už rankos. T. V. negrasino, tik sakė, kad baigtų tuos sprogdinimus. Tai, kad A. S. buvo suėmęs T. V. už rankos ir panaudodamas jėgą tempė, patvirtina įvykio vietoje buvę nukentėjusiojo draugai. Tokie kaltinamojo veiksmai laikytini neleistinais, nepriimtinais moralės požiūriu, jie sukėlė paties nukentėjusiojo T. V. ir kartu buvusių nepilnamečių jaunuolių išgąstį, dėl ko jie išsilakstė.
Teismų praktikoje pripažįstama, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Baudžiamojoje teisėje ypatingai svarbus ir in dubio pro reo principas, reiškiantis, jog jeigu jau abejonės egzistuoja, jas reikia aiškinti kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog šioje byloje nesurinkta neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, jog A. S. spyrė keliu T. V. į kirkšnies sritį, todėl ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo. Kaltinamasis tai neigia, nei vienas iš įvykyje dalyvavusių liudytojų nematė, kad kaltinamasis būtų spyręs, kitokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę, byloje nėra. Liudytojos R. V. ir civilinio ieškovo A. V. parodymai dėl šios aplinkybės yra tik išvestiniai, kadangi jie betarpiškai įvykio aplinkybių nematė ir negirdėjo, be to, šių asmenų, kaip nukentėjusiojo šeimos narių, parodymai laikytini šališkais ir vertintini kritiškai, todėl nėra laikytini patikimais.
Kaltinamasis viso ikiteisminio tyrimo metu ir teisme neigė suplėšęs T. V. striukę. Kaltinamasis nurodo, kad apie suplėšytą striukę sužinojo tik iš policijos pareigūnų. Dėl striukės suplėšymo kaltės neprisiima, nes prie palangės priėję nebuvo. Norėjo atlyginti T. V. tėvams už striukę, nes norėjo taikytis, ir kad viskas greičiau baigtųsi. Nors A. S. neigia galėjęs sudraskyti nukentėjusiajam striukę, teigia, kad nukentėjusiojo prie parduotuvės sienos prirėmęs nebuvo, be to, kad nuo laiptelių iki palangės aukštis siekia 118 cm, todėl striukė negalėjo būti įplėšta nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti paties nukentėjusiojo bei liudytojų, mačiusių, kad buvo suplėšyta striukė, parodymais.
Nukentėjusysis T. V. 2013-10-30 duodamas parodymus apie įvykios aplinkybes, nurodė, kad prie parduotuvės durų kaltinamasis patempė jam už rankos, dėl to plyšo striukė, apie tai, kad kaltinamasis būtų prirėmęs jį prie palangės, nenurodė. Civilinis ieškovas A. V. 2013-10-30 duodamas parodymus, parodė, kad striukė buvo suplėšyta per siūlę. 2014-03-04 duodamas parodymus parodė, kad sūnus nepasidavė, muistėsi, todėl striukė ir suplyšo. Liudytojas Š. G. patvirtino, kad po įvykio matė, jog striukė suplyšusi. Liudytoja R. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sūnus jai pasakojo, jog neleido užlaužti rankos, muistėsi, todėl jam plyšo striukė. Tačiau nei vienas iš įvykio liudytojų negalėjo nurodyti, kokius konkrečiai įplyšimus matė. Pažymėtina, kad striukė ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėta praėjus po įvykio daugiau nei 3 mėnesiams, ją apžiūrint nustatyta, kad striukės kairės pusės rankovė, ties pažasties dalimi, yra įplėšta. Apžiūrint daiktinį įrodymą striukę teisme, buvo nustatyta, kad striukė įplyšusi per siūlę ties pažastimi, taip pat yra įplėšta ties ta pačia pažastimi. Be to, apžiūrėjus striukę teisme, nustatyta, kad ji yra įplyšusi ir eilėje kitų vietų per siūles, be to, matyti daug ranka atliktų susiuvimų. Pats nukentėjusysis T. V. nurodė, jog striukė buvo suplėšyta į skardinę palangę tik 2014-05-16, kai su juo buvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje. Todėl teismas daro išvadą, jog šioje byloje nesurinkta neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, jog ant striukės esantis įplėšimas ties pažastimi atsirado būtent konflikto su A. S. metu nukentėjusiojo T. V. nurodytomis aplinkybėmis – t.y. prirėmus prie palangės. Todėl teismas sprendžia, kad striukė įvykio metu buvo įplėšta tik per siūlę ties pažastimi. Be to, teismas, vertindamas nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, atsižvelgia į bendrą striukės nusidėvėjimą. Todėl tikslintinas kaltinimas dalyje dėl suplėšytos striukės vertės toks tikslinimas reikšmės neturi.
Kaltinamasis neigia grasinęs T. V.. T. V. posėdžio metu parodė, kad A. S. jam grasino, siūlė į snukį ir išeidamas pasakė, kad čia nebevaikščiotų. 2013-11-15 papildomos apklausos metu T. V. parodė, kad A. S. jam siūlė „į snukį“. Tai, kad A. S. neprisipažįsta grasinęs T. V., vertintina kaip jo pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant sušvelninti savo padėtį. Teismas neturi pagrindo netikėti paties nukentėjusiojo bei liudytojų, tiesiogiai mačiusių įvykį, parodymais. Kaltinamojo pasakyti žodžiai: „daugiau čia nevaikščiosi“, pasakyti nustatytomis įvykio aplinkybėmis nepilnamečiui asmeniui, taip pat pagrįstai galėjo būti suprasti kaip grasinantys.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nukentėjusiojo T. V. striukė, paimta 2014-05-16 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (b.l. 85), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintina jos savininkui nukentėjusiajam T. V..
Byloje yra pareikšti civiliniai ieškiniai: nukentėjusiojo T. V. civilinis ieškinys dėl 300 Lt turtinės, 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo A. S., taip pat nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą, civilinio ieškovo A. V. ieškinys dėl 800 Lt turtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo A. S. (b.l. 27-30, 124).
LR CK 6.250 str. 1 d. konstatuota, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kt.
Nustatyta, jog kaltinamojo A. S. smurtinių veiksmų pasekoje nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, emocinius pergyvenimai ir nepatogumai, todėl jis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
LR CK 6.250 str. 2 d. konstatuota, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, o taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgiama ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (LR CK 1.5.). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ne tik į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 str. 1, 2 d.), bet ir susiformavusią teismų praktiką.
T. V. dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų buvo sukeltas fizinis skausmas, padaryta nežymi turtinė žala, nukentėjusysis po įvykio pas gydytojus nesikreipė, nes kaip ir pats nurodė, jokių akivaizdžių sužalojimo požymių nesimatė, jokių pasekmių nekilo, tik perštėjo užlaužtą ranką. Atsižvelgus į įvykio aplinkybes, į priežastis, dėl kurių kilo konfliktas, į padarytos turtinės žalos dydį, darytina išvada, kad prašoma priteisti 2000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė. Todėl atsižvelgus į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kilusias pasekmes bei susiformavusią teismų praktiką, nukentėjusiajam nustatytinas 500 Lt neturtinės žalos dydis.
Nukentėjusysis T. V. prašo priteisti patirtą žalą 300 Lt sumai dėl striukės suplėšymo. Nurodo, kad striukė buvo pirkta 2013 m. parduotuvėje už 300 Lt. Liudytoja R. V. parodė, kad striukė sūnui buvo pirkta turguje, mokėjo 300 Lt, tačiau tai patvirtinančių įrodymų neturi. Teismas, atsižvelgdamas į bendrą striukės nusidėvėjimą, į tai, kad neįrodyta aplinkybė dėl striukės medžiagos įplėšimo, todėl laiko neįrodytą ieškovo patirtą žalą 300 Lt sumai dėl striukės suplėšymo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiojo T. V. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, iš A. S. T. V. priteistina 50 Lt turtinei žalai atlyginti.
Civilinis ieškovas A. V. prašo priteisti 800 Lt turtinės žalos atlyginimui, tačiau jokių duomenų, patvirtinančių tokį turėtos žalos dydį (pvz., čekių iš degalinių apie užsipiltą kurą ir pan.), nepateikė. Todėl ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (LR BPK 115 str. 1 d.).
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, ir taisyklėmis, kurias nustato Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso VIII – sis skyrius, t.y., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
A. S. neteistas (b.l. 49), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 50), psichiatriniame kabinete neįrašytas (b.l. 52), dirbantis (b.l. 47). Įvykdė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis smurtą naudojo neapibrėžta tyčia. Atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Tokiu būdu, įvertinęs paminėtas aplinkybes, padaryto nusikaltimo pobūdį, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant A. S. sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą bausmę - baudą.
Iš kaltinamojo išieškotinos teismo turėtos proceso išlaidos į valstybės pajamas (LR BPK 105 str.). Nukentėjusiojo patirtos atstovavimo, teisinių paslaugų teikimo išlaidos 700 Lt, sumokėtos įgaliotam atstovui advokatei pripažintinos proceso išlaidomis. Pateiktas išlaidas patvirtina pateikti pinigų priėmimo kvitai (b.l. 31, 32, 122, 123), jos nėra aiškiai per didėlės, todėl priteistinos iš kaltinamojo A. V. (LR BPK 105 str. 1 d., 106 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301-305 str., 307-308 str., teismas
nusprendžia:
A. S. pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir nubausti 8 MGL (1040 Lt) (301 EUR) bauda.
A. S. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.
Tenkinti iš dalies nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo T. V. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. P. T. V. iš A. S. 500 Lt (penkis šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti ir 50 Lt turtinei žalai atlyginti.
Atmesti civilinio ieškovo A. V. ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo kaip nepagrįstą.
A. V. turėtas advokato išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir iš A. S. priteisti A. V. 700 Lt joms atlyginti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nukentėjusiojo T. V. striukę, paimtą 2014-05-16 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jos savininkui nukentėjusiajam T. V..
Išieškoti iš A. S. 33,75 Lt pašto išlaidų valstybei.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Biržų rajono apylinkės teismą.