Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs G. J. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2016 m. rugsėjo 13 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 12N-71538405-16,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2016 m. rugsėjo 13 d. nutarimu G. J. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 174 straipsnyje, ir jam paskirta 45 Eur bauda. G. J. nubaustas už tai, kad jis 2016 m. rugsėjo 10 d. 18.25 val. viešoje vietoje Vilniuje, Žirmūnų g. 89, policijos pareigūnų ir kitų asmenų akivaizdoje keikėsi necenzūriniais žodžiais, tuo pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Nesutikdamas su šiuo nutarimu, G. J. pateikė teismui skundą, kuriame nurodė, kad nutarimas priimtas be jokio tyrimo, neapklausus liudytojų, remiantis tik administracinio teisės pažeidimo protokolu, su kuriuo jis kategoriškai nesutinka. Tai, kad jis nekaltas, gali patvirtinti trys liudytojai: D. K., L. P. ir M.. Be to, G. J. teigimu, jis buvo suklaidintas tyrėjo K. T., kuris iš pradžių nukreipė jį į Vilniaus miesto apylinkės teismą, nors, kaip jam paaiškino teisme, pirminį tyrimą turėjo atlikti policijos komisariatas, dėl to jis prarado laiką ir pinigus.

Skundžiamą nutarimą priėmusi instituciją atsiliepimo į skundą nepateikė, tačiau persiųsdama skundą teismui nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu buvo visapusiškai ištirtos pažeidimo padarymo aplinkybės ir administracinė nuobauda skirta laikantis ATPK 30 ir 30² straipsnių reikalavimų, todėl skundas atmestinas ir paskirta nuobauda nekeistina.

Teismo posėdyje G. J. palaikė pateiktą skundą ir prašė panaikinti skundžiamą nutarimą. Paaiškino, kad rugsėjo 10 d. buvo šeštadienis. Nutarime nurodyta vieta Žirmūnų g. 89 – tai vaikų darželis, tačiau jo ten nebuvo. Jų kompanija (jis ir dar trys asmenys) buvo nuo vaikų darželio apie 200 metrų atstumu, prie 87 namo. Žirmūnų g. 89 yra parduotuvė „Maxima“, nuo ten iki ekipažo buvo apie 100-150 metrų. Išskyrus jų kompaniją, daugiau nieko nebuvo. Jis paprašė D., kad šis nueitų į parduotuvę nupirkti alaus ir maisto produktų. Netoli parduotuvės yra kiemelis ir akmenys. Jis ten sėdėjo, vėliau priėjo P. su M.. Jie kalbėjo apie darbus ir panašiai. Privažiavo mašina už 50 metrų, t. y. policijos pareigūnai, kurie stebėjo, ką jie veikia. Jie elgėsi normaliai, nieko negėrė, nevartojo keiksmažodžių. Pareigūnas sėdėjo mašinoje atidaręs langą ir žiūrėjo į juos. Jie rūkė, šnekėjo, priėjo dar pora kaimynų. Pareigūnai galėjo matyti alų, padėtą ant žemės, bet butelis buvo nepradarytas. Kadangi D. jam nupirko maisto, jis padavė D. vieną skardinę alaus atsidėkodamas. D. paėmė tą skardinę ir nuėjo namo. Tada pareigūnai privažiavo prie D. namo Nr. (duomenys neskelbtini), bet šis nusisuko ir nuėjo namo. Tada pareigūnai priėjo prie jų ir pasakė jam (G. J.), kad eitų prie mašinos. Jis klausė pareigūnų, kodėl turi eiti, nes alaus butelis nepradarytas, jie tvarkingai sėdi. Pareigūnai pasakė, kas jis atsakys už draugelio veiksmus, kadangi jis keikėsi prie kitų asmenų. Jis (G. J.) klausė, kur tie kiti asmenys. Tada pareigūnas paprašė duoti pasą. Jis paklausė, o ką daryti, jei jo neturi. Pareigūnas atsakė, kad tada teks važiuoti į 1 PK trims valandoms. Pareigūnai paėmė jo pasą, surašė ir įteikė jam protokolą, pridurdami „jei nori, skųsk“. Jis 13 dieną nuėjo į komisariatą ir tyrėjo T. paklausė, kaip apskųsti, nes yra liudytojų, kad kompanija tvarkingai sėdėjo. Jam pasakė važiuoti į teismą ir viską parašyti. Jis nežinojo, kad turi rašyti skundą, tai jam paaiškino teisme. Jo negalėjo nubausti, nes kompanija ramiai sėdėjo, negėrė, pareigūnai laukė prie ko prisikabinti. Aplink nebuvo jokių žmonių, išskyrus tuos tris minėtus asmenis, kurių niekas neapklausė. Komisariate jam išdavė nutarimą, tačiau niekas nebuvo nagrinėjama. Kai išdavė nutarimą, nurodė kreiptis į teismą. Jis komisariate prašė apklausti liudytojus, bet tyrėjas pasakė, kad neturi pagrindo netikėti pareigūnais. Jis su kompanija sėdėjo tokioje vietoje, kur nebūna žmonių. Tai daugiabučių kiemas. Jei rėki, tai ir girdisi, bet jie (G. J. su kitais asmenimis) normaliai bendravo, nevartojo necenzūrinių žodžių net bendraudami tarpusavyje. Kai buvo priėję pareigūnai, jis taip pat nevartojo necenzūrinių žodžių, tiesiog pavadino visa tai cirku, kai pareigūnai rašė protokolą. Patys pareigūnai elgėsi chamiškai, neturėjo dėl ko prisikabinti, nubaudė jį už nepadarytus veiksmus, pasinaudojo savo tarnybine padėtimi.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo (ATPK 300 straipsnio 1 dalis).

Skundas netenkintinas.

Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 straipsnis).

Teismas, siekdamas išsamiai ištirti G. J. nurodytas aplinkybes, iškvietė ir teismo posėdyje apklausė ne tik skunde nurodytus asmenis, tačiau ir tarnybinius pranešimus surašiusius policijos pareigūnus.

Liudytoja M. M. apklausiama teisme parodė, kad visi, t. y. ji, jos draugas, G. ir kitas asmuo, kurio pavardę pamiršo, sėdėjo prie vaikų darželio, kalbėjo, anekdotus pasakojo, juokavo. Jų kompanija turėjo alaus, o policininkai priėjo ir pasakė, kad G. keikiasi. Ji negirdėjo necenzūrinių žodžių. Alus buvo, bet jie jo negėrė. Kai pareigūnai priėjo, jis nesikeikė. Jis labai mandagiai šnekėjo. Ji visą laiką buvo šalia. Surašant protokolą jis irgi nevartojo necenzūrinių žodžių.

Liudytojas L. P. apklausiamas teisme parodė, kad jie, t. y. jis, G., M., dar buvo ir kitas žmogus, bet jis į parduotuvę vaikščiojo, sėdėjo ir bendravo. Yra tokie akmenys šalia namo, ten ir sėdėjo. Matė, kad pareigūnai stovi toliau, jie ilgą laiką stovėjo, žiūrėjo, ar jie gers alkoholį, bet jie negėrė, šnekėjo tiesiog. Nebuvo jokių barnių. Paskui pareigūnai privažiavo ir pasakė, kad keikėsi. Pareigūnai kreipėsi į G.. Niekas nesikeikė, nežino, kodėl į jį kreipėsi. Visą laiką buvo kartu. Tada G. pasikvietė prie mašinos, o ten, kas vyko, negirdėjo. Gal jiems pasigirdo, gal kažkas kitas keikėsi.

Liudytojas D. K. parodė, kad jis su G. priėjo prie L. P. ir M. M. pasisveikinti. G. paprašė jo nueiti į parduotuvę, po to davė jam skardinę alaus. Jis (D. K.) nuėjo namo. Kai buvo grįžęs iš parduotuvės, ekipažas stovėjo prie „Maximos“ rampos. Policijos pareigūnai žiūrėjo į juos, bet jų kompanija alaus negėrė. Jo jau nebuvo, kai policijos pareigūnai buvo priėję prie kompanijos. Tik kitą dieną G. jam papasakojo, kad policijos pareigūnai prie jų buvo priėję ir išrašė baudą už tai, kad šis keikėsi viešojoje vietoje. Kol jis buvo, jie kalbėjo, tvarkingai sėdėjo, nevartojo jokių necenzūrinių žodžių. Prie jo policijos pareigūnai nebuvo priėję. Jis nuėjo namo ir viskas.

Liudytojas K. K. parodė, kad yra Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyr. patrulis. G. J. jam yra matytas. Buvo atvejis, kai prie jų priėjo garbaus amžiaus moteris. Suprato, kad ji yra netoliese esančių namų gyventoja, ten darželis dar yra netoli. Moteris teigė, kad prie darželio yra kompanija. Toje vietoje yra suoliukas, ten dažniausiai sėdi kompanijos, girtauja, šiukšlina, keikiasi. Kadangi jie buvo netoliese prisiparkavę, į tai atkreipė dėmesį, tuo metu ten sėdėjo kompanija. Nežino, kiek laiko ten stovėjo, kad užfiksuotų kokį nors pažeidimą. G. J. irgi buvo toje kompanijoje, buvo dar moteris ir dar vienas jaunuolis. Nepamena, kiek tiksliai asmenų buvo. Matėsi, kad vienas iš jų turėjo alkoholinių gėrimų, bet jų nevartojo. Vienas jaunuolis, pasiėmęs alkoholinį gėrimą ir cigaretes nuėjo į laiptinę. Jis laiptinėje rūkė, išėjo iš jos berūkydamas. Kadangi laiptinėse negalima rūkyti, jie staigiai privažiavo, kad galėtų jį sulaikyti dėl protokolo surašymo. Jaunuolis, jiems privažiuojant, įbėgo į laiptinę, o jie negalėjo ten patekti, nes laiptinės durys buvo kodinės. Ant suoliuko sėdėjo kompanija ir G. J., pasityčiodamas pasakė keiksmažodžius. Nepamena tų keiksmažodžių, bet jie nurodyti tarnybiniame pranešime. Dėl to, kad G. J. keikėsi, jis buvo sulaikytas ir jam surašytas protokolas. G. J. draugams kažkokias replikas pradėjo sakyti su keiksmažodžiais, tiksliai nepamena. Suprato, kad dėl jų (pareigūnų) veiksmų G. J. taip sakė. Jie iš karto priėjo prie asmens, kuris keikėsi. Tarnybiniame automobilyje buvo, nes pildė dokumentus ir stebėjo, ar bus koks pažeidimas. Fiksavo G. J. draugą ir važiavo jį sulaikyti, bet jis (G. J.) su keiksmažodžiais prisitraukė sau atsakomybę. Ta moteris sakė, kad toje vietoje kompanija ne pirmą vakarą sėdi, geria, triukšmauja, keikiasi ir šlapinasi.

K. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016 m. rugsėjo 10 d., apie 18.25 val., patruliuodamas kartu su M. L., Vilniuje, Žirmūnų g. 89, sulaikė pilietį G. J., kuris viešoje vietoje pareigūnų ir kitų žmonių akivaizdoje keikėsi necenzūriniais žodžiais (nevartotini žodžiai, nurodyti tarnybiniame pranešime) (b. l. 5).

Liudytojas M. L. parodė, kad yra Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyr. patrulis. G. J. teko matyti kelis kartus, nes dirba toje teritorijoje, kur šis asmuo gyvena. Pagarsinus tarnybinį pranešimą (b. l. 4), M. L. jį patvirtino. Papildomai parodė, kad toje vietoje yra toks akmuo, prie kurio renkasi visokie asocialūs asmenys, jie ten girtauja, šlapinasi, triukšmauja, gulinėja. Tą dieną buvo trys asmenys – moteris ir du vyrai. Kai jie (pareigūnai) privažiavo, kompanija turėjo butelį, bet nieko nedarė. Už tai bausti negalima, nors ir turėjo tą butelį ar skardinę. Buvo gal 20-25 metrų atstumu nuo kompanijos. Pro šalį ėjo moteris, gal namo gyventoja, kuri priėjo prie jų (pareigūnų) ir pradėjo piktintis, kad asmenys ten sėdi ir geria, bet pareigūnai nieko nedaro, tik stovi. Jie (pareigūnai) stovėjo, tada prie kompanijos (G. J. ir kitų asmenų) atėjo dar vienas draugas, kuris pabuvo prie jų ir nuėjo prie namo laiptinės. Tas asmuo akivaizdžiai, kad pareigūnai matytų, užsirūkė prie laiptinės ir įėjo į ją. Laiptinėje rūkyti draudžiama, už tai yra baudžiama. Dar alkoholio, berods, turėjo. Kompanijoje vyko pokalbis „negerk, mentai stovi“, o tas asmuo atsakė, kad „(nevartotinas žodis, nurodytas teismo posėdžio protokole), ką jie man padarys“ ir nuėjo į laiptinę tam, kad atsigertų, bet taip demonstratyviai leisdamas suprasti, kad gėrė, bet jie (pareigūnai) nematė, todėl nieko negali padaryti. Jie pradėjo privažinėti prie laiptinės ir tas asmuo nubėgo į laiptinę, o laiptinė su kodu, todėl jie negalėjo į ją patekti. Tada iš G. J. išgirdo juoką, kad pareigūnai nieko nepadarė. Įspėjo G. J., kad nerėkautų, bet šis keikėsi necenzūriniais žodžiais, sakė, kad nieko nepadarys. Aiškiai girdėjo tuos žodžius, nes buvo išlipę ir priėję prie kompanijos.

M. L. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016 m. rugsėjo 10 d., apie 18.25 val., patruliuodamas kartu su K. K., Vilniuje, Žirmūnų g. 89, sulaikė pilietį G. J., kuris viešoje vietoje pareigūnų ir kitų žmonių akivaizdoje keikėsi necenzūriniais žodžiais (nevartotini žodžiai, nurodyti tarnybiniame pranešime) (b. l. 4).

Pagal ATPK 174 straipsnį nedidelis chuliganizmas yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiantis kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Šio pažeidimo pagrindinis objektas yra viešoji tvarka, papildomi objektai yra žmogaus orumas, jo saugumas. Veika pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas. Tai yra neleistinas, nepadorus, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Viešoji vieta – tai vieta, kurioje įprasta laikytis žmonėms (gatvės, keliai, įstaigų, įmonių patalpos, gyvenamųjų namų kiemai ir t. t.). Šį pažeidimą sudarantys veiksmai gali pasireikšti viešoje vietoje tiek tada, kai aplink yra kitų žmonių (nepagarbos demonstravimas aplinkiniams), tiek ir tada, kai aplink žmonių nėra (nepagarbos demonstravimas aplinkai).

Byloje surinktų (administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai) ir teismo posėdyje papildomai iširtų (liudytojų teisme duoti parodymai) įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad G. J. 2016 m. rugsėjo 10 d. 18.25 val. viešoje vietoje Vilniuje, Žirmūnų g. 89, policijos pareigūnų ir kitų asmenų akivaizdoje keikėsi necenzūriniais žodžiais, tuo pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Paties G. J. paaiškinimus ir teisme apklaustų liudytojų M. M. ir L. P. parodymus, kad G. J. viešoje vietoje nesikeikė necenzūriniais žodžiais, teismas vertina kritiškai. Juos paneigia policijos pareigūnų K. K. ir M. L. surašyti tarnybiniai pranešimai ir teisme duoti parodymai, kad G. J., stebėdamas, kaip policijos pareigūnams nepavyksta sulaikyti D. K. už rūkymą ir (ar) gėrimą namo laiptinėje, komentavo policijos pareigūnų veiksmus vartodamas necenzūrinius žodžius. Teismas neturi pagrindo netikėti šių policijos pareigūnų surašytų tarnybinių pranešimų duomenimis ir teisme duotais parodymais, nes jie yra neprieštaringi, sutampantys, nuoseklūs. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad minėti policijos pareigūnai būtų linkę apkalbėti G. J. ar kitaip būtų suinteresuoti bylos baigtimi. Tuo tarpu liudytojai M. M. ir L. P., paties G. J. teigimu, yra jo pažįstami (draugai), su kuriais jis praleidžia laisvalaikį, todėl yra pagrindas manyti, kad šie liudytojai, atsižvelgiant į tai, kad jų parodymai (t. y. parodymų dalis, kad G. J. nesikeikė necenzūriniais žodžiais) prieštarauja minėtoms policijos pareigūnų nurodytoms aplinkybėms, yra linkę padėti G. J. išvengti administracinėn atsakomybėn. Teisme apklaustas liudytojas D. K. paties įvykio nematė, nes buvo pasišalinęs iš įvykio vietos dar iki policijos pareigūnų atvykimo, todėl bylai reikšmingų aplinkybių nurodyti negalėjo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, G. J. skundžiamu nutarimu pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 174 straipsnį. Skundžiamame nutarime nenustatyta G. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (b. l. 16). G. J. paskirta administracinė nuobauda – bauda, jos dydį nustatant mažesnį nei ATPK 174 straipsnio sankcijoje numatytas baudos vidurkis. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2016 m. rugsėjo 13 d. nutarimą palikti nepakeistą ir G. J. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.