Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui N. M., pareiškėjo atstovei advokato padėjėjai Rasai Hoppen, atstovui R. J.,

atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus, atstovei Linai Matukaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo N. M. skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas yra suformavęs teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, kad, sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo, taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, kartu atsižvelgiant į atsakovų profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką. Dėl to nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, ar egzistuoja visos būtinosios deliktinės atsakomybės sąlygos, bei įvertinti tai, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.

Sprendžiant dėl žalos pagal CK 6.271 straipsnį atlyginimo, pirmiausia turi būti įvertinama, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasi atsakovė privalėjo veikti priimdama atitinkamus aktus ir atlikdama veiksmus, susijusius su valstybine žemės kontrole ir administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimu, ar atsakovė pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų.

Žemės naudojimo valstybinę kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020-07-01 iki 2021-01-01), kurio 36 straipsnyje sakoma, kad žemės naudojimo valstybinę kontrolę pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus organizuoja ir vykdo Nacionalinė žemės tarnyba, o koordinuoja Vyriausybės įgaliota institucija; žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu sistemingai tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys savo veikla nepažeidė žemės naudojimo tvarkos, kurią nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai.

Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, jog Nacionalinės žemės tarnybos Raseinių skyriaus pareigūnai, 2020 m. liepos 1 d. gavę žemės sklypo (duomenys neskelbiami) savininkės G. L. atstovo G. L. prašymą įpareigoti ūkininką N. M. atstatyti įvažiavimą į privačią žemę, išpjauti žiemkenčius ir išvalyti kelią, kad būtų galima juo pravažiuoti, 2020 m. rugpjūčio 10 d. atliko 4 m pločio bendro naudojimo vietinės reikšmės viešojo kelio naudojimo patikrinimą ir 2020 m. rugpjūčio 17 d. surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą. Patikrinimo metu pareigūnai nustatė, kad kelias, einantis nuo sklypo, (duomenys neskelbiami) yra suartas ir užsėtas kviečiais, yra pravažiuotos vėžės per kviečius, nesilaikoma Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų 11.6. punkto reikalavimų, pažeistos gretimo sklypo savininko teisės ir įstatymo saugomi reikalavimai. Apie atliktą patikrinimą ir patikrinimo akto surašymą Nacionalinės žemės tarnybos Raseinių skyrius pareiškėją informavo 2020 m. rugpjūčio 20 d. raštu, kuriame taip pat nurodė, jog patikrinimo metu nustatyta, kad bendro naudojimo kelias, t. y. valstybinė žemė, yra savavališkai užimta ir naudojama, atsakomybė už žemės naudojimo tvarkos pažeidimą yra numatyta Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 110 straipsnio 1 dalyje, todėl pareiškėjas 2020 m. spalio 5 d. 14 val. kviečiamas atvykti į Raseinių skyrių dėl galimo pažeidimo aplinkybių išaiškinimo ir pažeidėjo nustatymo. 2020 m. spalio 5 d. NŽT Raseinių skyriuje gautas N. M. prašymas paskirti kitą atvykimo laiką dėl pažeidimo aplinkybių išsiaiškinimo, nes Raseinių rajono savivaldybė įtraukta į didelės rizikos savivaldybių sąrašą dėl COVID-19 grėsmės. Kaip nurodo liudytojas A. K., pareiškėjui registruotu laišku buvo išsiųstas kvietimas atvykti į NŽT Raseinių skyrių 2020-11-10 14.00 val. dėl aplinkybių išaiškinimo ir pažeidėjo nustatymo. Kadangi pareiškėjas kviečiamas neatvyko, 2020 m. lapkričio 10 d. Nacionalinės žemės tarnybos Raseinių skyriaus vyriausiasis specialistas A. K., nedalyvaujant pareiškėjui, surašė administracinio nusižengimo protokolą N. M. pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2020 m. rugpjūčio 10 d. atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, jog dalis bendro naudojimo kelio, esančio Girkalnio k., Girkalnio sen., Raseinių raj., t. y. valstybinė žemė, užsėta kviečiais ir tuo pažeisti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto reikalavimai. Į Administracinio nusižengimo protokolą įrašytas administracinis nurodymas, kuriame pažymėta, kad už nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 d., nustatyta bauda nuo 300 iki 560 Eur, ir asmeniui pasiūlyta iki 2020 m. gruodžio 11 d. į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą sumokėti 150 Eur baudą, taip pat nurodyta, kad iki šios datos nesumokėjus baudos, administracinio nusižengimo byla bus nagrinėjama 2020 m. gruodžio 15 d. 9.00 val. Šis administracinio nusižengimo protokolas pareiškėjui buvo išsiųstas su 2020 m. lapkričio 11 d. raštu, kuriame nurodyta, kad administracinis nurodymas yra neskundžiamas, administracinio nusižengimo bylos teisena baigiama įvykdžius administracinį nurodymą, o nesumokėjus baudos administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu, administracinio nusižengimo protokolas 2020 m. gruodžio 15 d. bus pateiktas įgaliotam pareigūnui nagrinėti administracinio nusižengimo bylą. 2021 m. gruodžio 21 d. raštu pareiškėjas buvo informuotas, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka įvyks 2021 m. vasario 4 d. 10 val. NŽT Raseinių skyriuje, kadangi pareiškėjas administracinio nurodymo per 30 kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo išsiuntimo dienos neįvykdė ir nustatytą dieną (2020 m. gruodžio 15 d.) administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas neįvyko; pareiškėjui pasiūlyta pateikti paaiškinimus dėl padaryto administracinio nusižengimo. 2020 m. gruodžio 29 d. Valstybinė mokesčių inspekcija informavo N. M., kad pagal VMI mokesčių apskaitoje turimus duomenis mokesčių mokėtojas valstybės ir/ar savivaldybės biudžetams, pinigų fondams yra skolingas 150,00 Eur ir nurodė, kad jeigu nustatytos aplinkybės nebus pašalintos per 7 darbo dienas, VMI patvirtins mokesčio mokėtojo nepakankamą atsiskaitymą su valstybės, savivaldybių biudžetais. 2020 m. gruodžio 29 d. pareiškėjas į VMI sąskaitą sumokėjo 150,00 Eur. 2021 m. vasario 4 d. pareiškėjas NŽT Raseinių skyriui pateikė rašytinius paaiškinimus dėl 2020 m. lapkričio 10 d. administracinio nusižengimo protokolo, kuriuose nurodė, jog su protokolu nesutinka, nes jokio administracinio nusižengimo nepadarė, savavališkai žemės neužėmė, pravažiavimas į kitus sklypus buvo užtikrintas, paskirtą nuobaudą sumokėjo vien dėl to, kad buvo būtina VMI pažyma, jog neskolingas valstybei, tačiau su administraciniu nusižengimu nesutinka. 2021 m. vasario 4 d. raštu NŽT Raseinių skyrius pranešė pareiškėjui, kad sumokėdamas nustatytą baudą jis administracinį nurodymą įvykdė, todėl administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu dėl ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo pasibaigė.

Įvertinus išdėstytas faktines aplinkybes ir išanalizuotą teisinį reglamentavimą, laikytina, kad Nacionalinės žemės tarnybos Raseinių skyriaus pareigūnai, atlikę neplaninį žemės naudojimo patikrinimą pagal fizinio asmens - žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbiami) savininkės G. L. atstovo G. L. prašymą, ir nustatę, kad bendro naudojimo kelio dalis užsėta kviečiais, turėjo teisėtą pagrindą pradėti administracinio nusižengimo teiseną ir tyrimą. 2020 m. spalio 5 d. NŽT Raseinių skyriuje gavus N. M. prašymą paskirti kitą atvykimo laiką, pareiškėjui dėl aplinkybių išaiškinimo ir pažeidėjo nustatymo registruotu laišku buvo išsiųstas kvietimas atvykti į NŽT Raseinių skyrių 2020-11-10 14.00 val. Pareiškėjui nurodytu laiku neatvykus į skyrių, pareigūnas, atlikęs administracinio nusižengimo tyrimą – A. K., surašė administracinio nusižengimo protokolą, protokolas buvo surašytas pareiškėjui nedalyvaujant, o tai atitinka ANK 608 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus, nes administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo – N. M. šaukiamas į skyrių neatvyko. Protokolas surašytas pagal patvirtintą formą, jame nurodyta, kokio teisės akto reikalavimai galimai pažeisti (Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 p.), koks ANK straipsnis numato atsakomybę už tokį nusižengimą (110 str. 1 d.) ir kokio dydžio bauda nustatyta (nuo 300 iki 560 Eur), taip pat įrašytas administracinis nurodymas sumokėti pusę ANK 110 straipsnio 1 dalyje nustatytos minimalios baudos – 150 Eur, nurodyta, kad šią baudą jis turėtų sumokėti iki 2020-12-11, t. y. per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu išsiuntimo dienos (protokolas išsiųstas 2020-11-11). Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas per nustatytą 30 kalendorinių dienų terminą baudos nesumokėjo ir administracinio nurodymo neįvykdė, todėl administracinis nurodymas, vadovaujantis ANK 613 straipsnio 1 dalimi, turėjo būti laikomas negaliojančiu. Administracinio nusižengimo protokole buvo nurodyta ir administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data – 2020 m. gruodžio 15 d. 9.00 val. Į bylą pateiktas NŽT Raseinių skyriaus 2020 m. gruodžio 21 d. raštas, pasirašytas skyriaus patarėjos, atliekančios vedėjos funkcijas, V. B., iš kurio matosi, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas atidėtas 2021 m. vasario 4 d. 10.00 val. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. K. paaiškino, kad 2020 m. gruodžio 15 d. paskirtas administracinės bylos nagrinėjimas neįvyko dėl to, jog buvo paskirtas rašytinis posėdis, o N. M. nepateikė jokio pasiaiškinimo, todėl atidedant posėdį jam buvo sudaryta galimybė pasiaiškinti. Rašytinius paaiškinimus pareiškėjas pateikė 2021 m. vasario 4 d. ir gavo atsakymą, kad administracinio nusižengimo teisena dėl ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo jo atžvilgiu pasibaigė, kadangi jis nurodytą baudą sumokėjo, tuo patvirtindamas, kad pripažįsta savo padarytą neteisėtą veiką. Iš byloje esančio mokėjimo nurodymo matosi, kad 150 Eur dydžio baudą pareiškėjas sumokėjo tik 2020 m. gruodžio 29 d., t. y. pasibaigus administracinio nurodymo įvykdymo terminui ir administraciniam nurodymui nebegaliojant, todėl nebuvo jokio pagrindo laikyti, kad pareiškėjas baudą sumokėjo per nustatytą terminą (iki 2020-11-11) ir pabaigti administracinio nusižengimo teiseną, be to, iš pareiškėjo pateikto 2021-02-04 paaiškinimo matėsi, kad pareiškėjas nesutiko padaręs jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Administracinio nusižengimo byla pareiškėjo atžvilgiu liko neišnagrinėta, jo atžvilgiu nebuvo priimtas nutarimas ir nebuvo sudaryta galimybė pareiškėjui jį apskųsti nustatyta tvarka, pareiškėjui tik laisvos formos raštu buvo pranešta apie tai, jog administracinio nusižengimo teisena pasibaigė. Taigi atsakovė, padariusi išvadą, kad administracinio nusižengimo teisena pasibaigė pareiškėjui sumokėjus baudą pagal nebegaliojantį administracinį nurodymą, veikė netinkamai, pažeisdama ANK normų reikalavimus, o tai sudaro pagrindą konstatuoti neteisėtus NŽT Raseinių skyriaus pareigūnų veiksmus.

Iš byloje esančios medžiagos matosi, kad 2020 m. rugpjūčio 20 d. laikraštyje „Alio, Raseiniai“ buvo patalpintas straipsnis „Žemės nepardavė – sulaukė nemalonumų“, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad žemėtvarkininkai, atvykę patikrinti gautos informacijos, atliko matavimus ir surašė patikrinimo aktą, straipsnyje pažymėta, kad, kaip teigė vienas iš patikrinimą atlikusių žemėtvarkininkų, šioje situacijoje nebus apsiribojama tik akto surašymu, bus surašomas ir administracinio nusižengimo protokolas. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta žurnalistė A. V. paaiškino, kad straipsnyje nurodė tas aplinkybes, apie kurias kalbėjosi su matavimus atlikusiais žemėtvarkininkais, jeigu ji parašė, kad apie administracinio nusižengimo protokolo surašymą pasakė žemėtvarkininkai, vadinasi taip ir buvo.

Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, administracinio nusižengimo protokolas surašomas tik baigus administracinio nusižengimo tyrimą ir nustačius pažeidėją (ANK 608 str.). Nagrinėjamoje situacijoje Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Raseinių skyriaus specialistai, dar neatlikę tyrimo ir neįvertinę situacijos, nenustatę administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, viešai pareiškė, kad bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas, t. y. išreiškė išankstinę nuomonę dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn. Nors straipsnyje konkrečiai nenurodyta, kokiam asmeniui bus surašytas protokolas, tačiau iš pateiktos informacijos galima aiškiai suprasti, kad administraciniu nusižengimu kaltinamas ūkininkas N. M.. Taigi Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Raseinių skyriaus specialistai, viešai išreikšdami išankstinę nuomonę dėl galimo asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, pažeidė LR Konstitucijoje įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą, Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintus atsakomybės už savo veiksmų padarinius, konfidencialumo, tarnybinės etikos principus.

Konstatavus neteisėtus atsakovės veiksmus, svarstytinas klausimas, ar pareiškėjui buvo padaryta žala.

Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas pagal nebegaliojantį administracinį nurodymą sumokėtą 150 Eur sumą laiko jam padaryta turtine žala ir prašo šiuos pinigus priteisti iš atsakovės, tačiau teismas neturi pagrindo pareiškėjo sumokėtą 150 Eur baudą vertinti kaip jo patirtą turtinę žalą. Pareiškėjas baudą sumokėjo pagal nebegaliojantį administracinį nurodymą, todėl jis turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją su prašymu grąžinti be pagrindo sumokėtą sumą. Pareiškėjas nurodė, kad į Valstybinę mokesčių inspekciją su prašymu grąžinti jo sumokėtus 150 Eur jis nesikreipė. Kadangi pareiškėjas į mokesčių inspekciją nesikreipė ir neigiamo atsakymo iš VMI negavo, nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėjas patyrė nurodyto dydžio turtinę žalą, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti jam 150 Eur sumą atmestinas, kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-939/2013).

Dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017 ir kt.).

Pareiškėjas nurodo, kad neturtinė žala pasireiškė tuo, jog dėl to, kad žemėtvarkos specialistai paskelbė surašysiantys administracinio nusižengimo protokolą, neigė fotonuotraukomis užfiksuotą ir aiškiai matomą bendro naudojimo keliuką, nesant įsiteisėjusio galutinio sprendimo perdavė duomenis mokesčių inspekcijai, patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo jo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės. Įvertinus nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes pripažintina, kad Nacionalinės žemės tarnybos Raseinių skyriaus specialistams be tyrimo viešai paskelbus informaciją apie jo patraukimą administracinėn atsakomybėn bei netinkamai pabaigus administracinio nusižengimo bylos teiseną pareiškėjas galėjo patirti tam tikrus nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, tačiau pareiškėjas neįrodė, kad dėl straipsnyje pasirodžiusios informacijos pablogėjo jo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. Civilinio kodekso 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.), CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008), ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., LVAT 2018-10-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2087-602/2018).

Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė į tinkamą administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo procedūrą buvo pažeista ir jis dėl neteisėtų atsakovės atstovės veiksmų patyrė tam tikrus išgyvenimus ir nepatogumus, tačiau pažymėtina, kad pareiškėjas nebuvo aktyvus ir nepasinaudojo visomis įstatymo nustatytomis galimybėmis apginti savo pažeistas teises. 2020 m. spalio 5 d. 14 val. kviečiamas atvykti į Raseinių skyrių dėl galimo pažeidimo aplinkybių išaiškinimo ir pažeidėjo nustatymo neatvyko, rašytinio pasiaiškinimo nepateikė, taip pat neatvyko ir paskyrus kitą atvykimo laiką 2020-11-10 14.00 val., dėl to administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas jam nedalyvaujant. Gavęs šį protokolą pareiškėjas jokių veiksmų neatliko, pasiaiškinimo neparašė, todėl atsakovui nebuvo žinoma jo pozicija dėl galimo administracinio nusižengimo. Pareiškėjas nepagrindė ir nenurodė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma, byloje nenustatyta, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų pareiškėjas būtų patyręs kokias nors ilgalaikes neigiamas pasekmes, todėl konstatuotina, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju nepatyrė tokio sunkaus pobūdžio išgyvenimų ir nepatogumų, kad būtų pagrindas jo patirtą neturtinę žalą atlyginti pinigais. Vertintina, kad pripažinimas, jog jo teisės buvo pažeistos, yra pakankama satisfakcija jo patirtai neturtinei žalai kompensuoti.

ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalyse nustatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 ir 2 dalis, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

Pareiškėjas 2022 m. sausio 19 d. teismui pateikė išrašą iš 2021 m. lapkričio 15 d. teisinių paslaugų sutarties, taip pat pateikta 2022 m. sausio 24 d. išrašyta sąskaita už teisines paslaugas Nr. 03 140,00 Eur sumai, nurodytas teisinių paslaugų pobūdis – atstovavimas 2022-01-24 teismo posėdyje (2 val.) ir pasirengimas bylai, bei šios sumos sumokėjimą patvirtinantis dokumentas.

CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos, bylai taikytina 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Rekomendacijų 8 punktas reglamentuoja maksimalius priteistinus užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas dydžius; 8.19 punktas numato, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą taikomas koeficientas 0,1. Advokato padėjėja dalyvavo teismo posėdyje, įvykusiame 2022-01-24, ir kartu su pasirengimu posėdžiui sugaišo 2 val., už šias dvi valandas paskaičiuota užmokesčio už advokato paslaugas suma sudaro 140,00 Eur. Teismo posėdis įvyko 2022 m. sausio mėn., t. y. I metų ketvirtyje, nagrinėjamu atveju aktualus 2021 m. III ketvirtis, kurio vidutinis mėnesinis bruto buvo 1598,1 Eur, todėl maksimali priteistina suma už vieną valandą laikytina 159,81 Eur, už dvi valandas – 319,62 Eur; už advokato padėjėjo teikiamas paslaugas skaičiuojama 80 procentų Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Prašymas priteisti 140,00 Eur už dvi atstovavimo teisme valandas neviršija maksimalaus Rekomendacijose nustatyto paslaugos dydžio, todėl yra pagrįstas, tačiau pareiškėjo skundas yra tenkinamas iš dalies, atmetant reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo ir tenkinant reikalavimą dėl neturtinės žalos (tik kitu būdu), todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkintinas iš dalies ir pareiškėjui iš atsakovės atstovės priteistina 70,00 Eur suma už atstovavimo paslaugas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsniu,

Pareiškėjo N. M. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo N. M. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytą administracinio nusižengimo bylų tyrimo ir nagrinėjimo procedūrą, o reikalavimą dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti pareiškėjui N. M. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus, 70,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.