Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. birželio 17 d. nutarimo taikyti nuteistajam A. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas 2014 m. birželio 9 d. Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, galutine bausme 14 metų laisvės atėmimu; 2017 m. lapkričio 10 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu 2014 m. birželio 9 d. Kauno apygardos teismo nuosprendis pakeistas, nuspręsta laikyti nuteistu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 249 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 4 dalį, 5 dalies 1 punktą, 2 punktą, galutine bausme 14 metų laisvės atėmimu; 2018 m. spalio 25 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi 2014 m. birželio 9 d. Kauno apygardos teismo ir 2017 m. lapkričio 10 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiai pakeisti: vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu paskirta galutinė bausmė 13 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2010 m. spalio 16 d., bausmės pabaiga – 2024 m. balandžio 16 d. Liko atlikti 3 metai 9 mėnesiai 29 dienos laisvės atėmimo bausmės.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija), išnagrinėjusi nuteistojo prašymą, 2020 m. birželio 17 d. priėmė nutarimą prašymą tenkinti ir lygtinai paleisti nuteistąjį A. Š. iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą. Komisija nutarimą motyvavo tuo, kad nuteistasis yra atlikęs daugiau kaip 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo pripažįsta, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Teigiamai vertino tai, kad nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę motyvuotas prasmingam užimtumui: mokėsi, įgijo keletą specialybių. Nuo 2020 sausio mėnesio nuteistajam suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos, dirba pagalbiniu darbininku. Per visą bausmės atlikimo laiką yra baustas, tačiau nuobaudos yra negaliojančios, skatintas 9 kartus. Dalyvavo ne tik privalomose, bet ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, aktyviai dalyvauja įvairiuose sporto renginiuose, dalyvavo ir baigė „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“ programą. Nuteistasis suvokia savo nusikalstamo elgesio neigiamas pasekmes, geba įvardinti iš nusikaltimo kylančią žalą sau, supranta neigiamą poveikį visuomenei. Nuteistasis prie socialinio tyrimo išvados yra pateikęs medicininį išrašą apie savo mamos sveikatą, lygtinio paleidimo taikymas nuteistajam A. Š. suteiktų galimybę prižiūrėti savo mamą, palengvinti jai buitį. Teigiamai vertino ir tai, kad išleidžiant į trumpalaikes išvykas nuteistąjį, jis sugeba sugrįžti laiku ir be pažeidimų. Bendrauja, palaiko tvirtus ryšius su artimaisiais. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žemėjo nuo 64 balų iki 49 balų, kadangi nuteistasis aktyviai dalyvavo papildomose socialinės reabilitacijos programose, todėl geba atpažinti įvykius ir situacijas, kurios jį erzina, geba su jomis susidoroti, taip pat suvokia savo sprendimų ilgalaikes ir trumpalaikes pasekmes. Paminėtos aplinkybės duoda pagrindo tikėtis, kad išėjęs į laisvę nuteistasis šį kartą laikysis įstatymų reikalavimų ir daugiau nenusikals. Gautas pranešimas iš Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus, kuriame pranešama, kad nuteistojo nurodytoje gyvenamojoje vietoje yra galimybė taikyti intensyvią priežiūrą. Esant tokioms aplinkybėms Komisija sprendė, kad tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam. Nuteistajam bus lengviau adaptuotis visuomenėje jeigu jis toliau bausmę atlikinės neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Komisijos 2020 m. birželio 17 d. nutarimą atsisakoma patvirtinti.

2019 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2264 (toliau – Įstatymo) pagrindu nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo šiuo metu aktualūs BVK 157 straipsnio, reglamentuojančio lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų, pakeitimai. Tačiau pirmiau minėto Įstatymo 75 straipsnio 4 dalis numato, jog <...> Sprendimai dėl iki 2020 m. birželio 30 d. teismui perduotų tvirtinti kitų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos priimami neatsižvelgiant į tai, už kokią nusikalstamą veiką ar kokia bausme asmuo yra nuteistas. Šiuo atveju Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam A. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos buvo pateiktas tvirtinti teismui dar iki 2020 m. birželio 30 d., todėl ir teismo sprendimas dėl šio nutarimo turi būti priimtas neatsižvelgiant į tai, už kokią nusikalstamą veiką ar kokia bausme A. Š. yra nuteistas.

Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusi BVK 157 straipsnio 1 dalies redakcija numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Taigi iš šių įstatymo nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjamas klausimas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo, teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti <...>.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis A. Š. jau yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (du trečdalius paskirtos bausmės), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, o tai sudaro tik formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip jau minėta pirmiau, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui taip pat būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką.

Teismas pažymi, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi jo nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Teismo vertinimu, pagrindžiamu žemiau šioje nutartyje, nuteistasis tokios pažangos vis dar nepadarė, nes nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vis dar išlieka vidutinė – 49 balai pagal OASys. Pirminio vertinimo, atlikto Laivės atėmimo vietų ligoninėje, metu rizika buvo 45 balai, kas rodo, kad dabar rizika nusikalsti padidėjo 4 balais, todėl šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi bei ženkli pažanga mažinant veiksnius, praeityje lėmusius nuteistojo nusikalstamą elgesį, ir leidžianti pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokia nuteistojo pažanga nenustatyta. Teismo vertinimu, jau vien tai, kad iš nustatyto nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos 49 balų net 14 balų yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu gali pakeisti, o jo nusikalstamo elgesio rizikos balų padidėjimas nuo prieš tai buvusio vertinimo nepatvirtina esminių jo elgesio pokyčių ir nerodo akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Be to, byloje nėra duomenų apie akivaizdų rizikos balų sumažėjimą nuo pačio pirmojo rizikos vertinimo, kadangi pirmojo vertinimo metu rizikos vertinimo rezultatas buvo 64 balai ir iš to galima spręsti, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika viso bausmės atlikimo metu mažėjo nežymiai – tik 15 balų.

Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, jog šios bausmės vykdymo metu A. Š. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dirba, dalyvavo socialinės adaptacijos programose, įvairiuose sporto renginiuose, bausmės atlikimo metu mokėsi ir įgijo keletą specialybių, nuo 2020 sausio mėnesio nuteistajam suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos, dirba pagalbiniu darbininku. Už gerą elgesį ir stropų darbą paskatintas devynis kartus, nuo 2018 m. liepos 5 d. perkeltas bausmę atlikti į lengvąją grupę. Nors visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja vien teigiamai, tačiau tokios aplinkybės negali būti išskirtinai sureikšmintos, kadangi, kaip jau minėta, būtina įvertinti nagrinėjimo klausimo reikšmės turinčių aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant.

Teismas, įvertinęs tai, kad nuteistajam, kuris yra atlikęs didesnę dalį bausmės, vis dar nustatomi trys kriminogeniniai veiksniai (ankstesni teisės pažeidimai; gyvenimo stilius ir draugai; finansiniai sunkumai), sprendžia, kad tokia nuteistojo pažanga nenustatyta ir pirmiau minėtos nuteistąjį palankiai charakterizuojančios aplinkybės nepatvirtina esminių jo elgesio pokyčių, o nuteistajam nustatytas rizikos vertinimo mažėjimas neleidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimaliai sumažinti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo A. Š. elgesį bausmės atlikimo metu, jo nuostatų ir mąstymo pasikeitimą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, pagrindo nėra.

Nuteistasis anksčiau teistas penkis kartus, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kurio sąlygas ji pažeidė. Šiuo metu bausmę atlieka už kelių nusikalstamų veikų – nesunkaus (BK 259 straipsnio 1 dalis), apysunkio (BK 199 straipsnio 2 dalis) ir dviejų labai sunkių (BK 260 straipsnio 3 dalis ir 249 straipsnio 1 dalis) nusikaltimų padarymą ir, nors Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad kaltę dėl nusikaltimo jis pripažino, tačiau iš 2014 m. birželio 9 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad kaltu jis prisipažino tik iš dalies, t. y. prisipažino, kad laikė Anglijoje įsigytos kanapių dervos savo naudojimui, tačiau neprisipažino dalyvavęs nusikalstamo susivienijimo veikloje ir gabenęs per valstybės sieną didelį kiekį narkotikų. Tuo tarpu kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su nusikalstamomis veikomis ir leidžia vertinti, kad nuteistasis suvokia nusikalstamą savo veiksmų pobūdį ir paskirtą bausmę laiko pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o ne neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu. Visos šios aplinkybės rodo didesnį jo pavojingumą visuomenei ir padarytų nusikaltimų pobūdis bei pavojingumas sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui, juolab, kad nuteistojo ankstesni nusikalstami veiksmai yra kriminogeninis veiksnys. Pažymėtina, kad A. Š. dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, tuo tarpu gyvenimo stilius ir draugai išlieka jo kriminogeniniu veiksniu, kas rodo, jog nuteistojo elgesio ir mąstymo korekcija teigiama linkme nėra pakankama lygtiniam paleidimui. Komisija nutarime pažymėjo, kad nuteistasis motyvuotas prasmingam užimtumui, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistasis laisvėje oficialiai nėra dirbęs, o pataisos namuose dirba su pertraukomis tik nuo 2016 m., kas tik patvirtina, jog nuteistasis laisvėje neturėjo teigiamos darbinės motyvacijos, o tai yra svarbi aplinkybė sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Nuteistasis pateikė (duomenys neskelbtini) 2020 m. balandžio 16 d. pažymą dėl jo įdarbinimo pagalbiniu darbininku, tačiau, vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, kad tokia pažyma nėra teisiškai įpareigojanti bei negarantuoja, kad paleistas lygtinai nuteistasis realiai įsidarbins bei turės legalų pragyvenimo šaltinį. Taigi, nuteistojo teiginį, kad laisvėje jis dirbs, galima traktuoti ir laikyti deklaratyviu, nesuteikiančiu absoliučiai jokių garantijų, jog laisvėje nuteistasis legaliai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu uždirbtomis piniginėmis lėšomis, tuo labiau, kad jo paties požiūris į darbą pataisos namuose kelia abejonių dėl to, kad jis išėjęs į laisvę nesieks įgyti pajamų neteisėtais būdais, juolab, kad praeityje nuteistasis teistas už nusikaltimus nuosavybei (vagystes, plėšimą). Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas ne kartą pasisakė dėl pažymų (pranešimų) apie nuteistųjų įdarbinimą deklaratyvumo (Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartis byloje Nr. 1S-1257-6658/2016, 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 1S-1123-634/2016, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-1022-317/2017).

Teismas pabrėžia, jog, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, jo elgesys privalo būti vertinamas viso bausmės vykdymo metu. Nuteistasis turi devynis paskatinimus, bet jis buvo ir baustas drausmine tvarka (iš viso net vienuolika kartų), ir nors drausminės nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau tai, kad nuteistasis pažeidinėjo bausmės atlikimo tvarką, jį charakterizuoja neigiamai ir rodo, jog jo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo išskirtinai pavyzdingas. Paskutinė nuobauda nuteistajam paskirta 2019 m. vasario 14 d. Teismo vertinimu, nuteistojo padaryti drausmės pažeidimai, įvertinus nusikalstamų veikų, už kurių padarymą jis atlieka bausmę, pavojingumą ir išlikusius kriminogeninius veiksnius, neduoda pagrindo spręsti apie nuteistojo elgesio teigiamus pokyčius, tuo labiau, kad didelė dalis nuobaudų jam buvo skirta už šiurkščius drausmės pažeidimus (režimo pažeidimus, bendravimą su kitais suimtaisiais, draudžiamų daiktų turėjimą, apsvaigimą nuo alkoholio ir nuo narkotinių medžiagų bei triukšmavimą). Iš Socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, kad nuteistasis nusikaltimus darė siekdamas materialinės naudos, impulsyvumas įtakojo jo nusikalstamą elgesį, taip pat būdingas rizikingo elgesio modelis, kuriam būdingi stiprūs impulsai, pojūčių troškimas, spontaniški, neapgalvoti veiksmai, sunkumai numatant priežasties-pasekmės ryšį. Nuteistojo problemų sprendimo įgūdžiai išvystyti silpnokai, pasirenkamos neadekvačios, netinkamos ir su teisės normomis ar žmogiškąja morale nesuderinamos strategijos. Be to, jis turėjęs priklausomybę narkotinėms medžiagoms. Teismas pažymi ir tai, kad nuteistasis A. Š. turi neatlygintų didelių finansinių prievolių, kurios stipriai sunkins jo integraciją į visuomenę ir dabartinę darbo rinką. Be to, laisvėje jis gyveno nuomojamame būste, paleistas lygtinai planuoja gyventi sesers name, kas rodo, kad savo gyvenamojo būsto jis neturi, kas irgi gali tapti kliūtimi sėkmingai integracijai.

Vertinama ir tai, kad nuteistajam Komisijos nutarimo priėmimo metu buvo likę atlikti 3 metai 9 mėnesiai 29 dienos laisvės atėmimo bausmės. Tuo tarpu, teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Teismo vertinimu, tam, kad būtų taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, likus pakankamai didelei neatliktos bausmės daliai, lyginant su atliktąja bausmės dalimi, nuteistojo pažanga mažinant kriminogeninius veiksnius bei keičiant savo elgesį tinkama linkme turi būti akivaizdi ir nekelianti abejonių. Šiuo atveju nėra duomenų, pakankamų vertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu kaip išskirtinai pavyzdingą. Pažymėtina, kad yra svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikaltimus darantis asmuo būtų nubaustas adekvačia bausme, kuri paveiktų nuteistąjį tiek, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas nagrinėjamos bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, jog Komisija tik vienpusiškai įvertino nuteistojo A. Š. asmenybę, jo elgesį ir mąstymo pokyčius, nutylėdama nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis ir atvirkščiai – pernelyg išskirdama vien tik teigiamus. Teismas daro išvadą, jog nuteistasis A. Š. vis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir jis nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam ir negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Komisijos nutarimą atsisakoma tvirtinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2, 4 dalimis,

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. birželio 17 d. nutarimą taikyti nuteistajam A. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Nutarties nuorašus išsiųsti nuteistajam ir prokurorui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.