Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2013-02-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-7-786/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-02-15Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-04-26Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-02-15
Bylos Nr.
1-7-786/2013
Teisminio proceso Nr.
1-53-1-00022-2011-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vitalija Ragauskienė
Nukentėjusysis
V. M.
Civilinis ieškovas
Panevėžio teritorinės ligonių
Kaltinamasis
A. R., M. T.
Advokatai
Raimundas Kurklietis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1 -7-786/2013Proceso Nr.1-53-1-00022-2011-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2;1.2.4.6.8; 2.3.2.2.8; 2.3.6.4.5; (S)
ANYKŠČIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 15 d.Anykščiai
Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Vitalija Ragauskienė,sekretoriaujant Nijolei Kriauzienei,dalyvaujant prokurorui Romualdui Prokopavičiui,nukentėjusiajam V. M., jo atstovei advokatei Vidai Leonovienei,gynėjams advokatams Raimundui Kurkliečiui, Alfonsui Mašalui,nedalyvaujant civilinio ieškovo Panevėžio teritorinės ligonių kasų atstovui,viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,

A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , Panevėžio r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, teistas 2008-01-10 pagal BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 m., uždraudžiant bendrauti su tam tikrais asmenimis, lankytis tam tikrose vietose, įpareigojant iki 2008-07-10 atlyginti padarytą turtinę žalą,

M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , Panevėžio m., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. Panevėžio r., (duomenys neskelbtini , turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, teistas 2007-12-13 pagal BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 1 d. laisvės apribojimu 10 mėn., įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį mokytis ir iki 2008-03-13 atlyginti nusikalstamą veiką padarytą turtinę žalą,

kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Teismas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji A. R. ir M. T. 2011 m. sausio 22 d., apie 17.30 val., Anykščių r., (duomenys neskelbtini) , prie baro-parduotuvės, viešoje vietoje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrai, įžūliu elgesiu, t.y. kumščiais smogiant V. M. į veidą, šiam pargriuvus ant žemės ne mažiau kaip 5 kartus spiriant į galvą bei M. T. smogiant į galvą nukentėjusiajam pilnu alaus buteliu - abiems kartu V. M. į įvairias kūno vietas suduodant ne mažiau kaip 10 smūgių - demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir dėl kraujo išsiliejimo dešinėse kaktinėje-momeninėje skiltyse, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinės kaktinės skilties, kraujo išsiliejimo po voratinkliniu galvos smegenų dangalu smegenų pjautuvo srityje, nosies kaulų lūžio, lengvo galvos smegenų sukrėtimo, veido odos nubrozdinimų, muštinių žaizdų kaktoje, viršutinėje lūpoje, dantų vainikų lūžių, kraujosruvų po dešinės akies obuolio jungine, poodinių kraujosruvų akių vokuose dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė V. M. sveikatą.

Kaltinamasis A. R. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2011 m. sausio 22 d., apie 17 val., su M. T. ir A. P. taksi automobiliu atvyko į barą-parduotuvę, esančią Anykščių r., (duomenys neskelbtini) nusipirkti alkoholio. Prieš tai visi gėrė alų. Jis su A. P., parduotuvėje nusipirkę alkoholio, sugrįžo į automobilį, o M. T. paliko bare. Išgirdęs triukšmą, išlipo iš automobilio. Išlipęs iš automobilio pamatė pro jį prabėgantį M. T. atsisėdo į automobilį ir pasakė, jog susiginčijo ir alaus buteliu sudavė į galvą. A. P. buvo pametęs telefoną, nes buvo apvirtęs prie automobilio, todėl grįžo atgal ieškoti telefono. Po kelių dienų jis kartu su M. T., M. T. paprašytas, aplankė ligoninėje gulintį V. M. ir tarėsi dėl žalos atlyginimo. Kaltu neprisipažįsta, nes V. M. nemušė ir jo nesužalojo.

K. M. T. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2011 m. sausio 22 d., apie 17 val., su M. T. ir A. P., taksi automobiliu atvyko į barą-parduotuvę, esančią Anykščių r. (duomenys neskelbtini) nusipirkti alkoholio. Visi buvo išgėrę alaus. A. R. su A. P. pirmi išėjo iš baro – parduotuvės. Jis vienas išėjęs iš baro kieme prikibo prie V. M., jie tarpusavyje apsižodžiavo. V. M. sudavė vieną kartą jam į veidą, todėl jis smogė kumščiu jam į galvą. Antrą kartą V. M. į galvą jis smogė pilnu alaus buteliu. Nuo smūgio V. M. suklupus, jis spyrė jam du kartus į galvos sritį. Nuo suduotų smūgių V. M. pargriuvo, jam kraujavo iš nosies. Nukentėjusįjį V. M. sumušė vienas. Kai V. M. gydėsi Panevėžio ligoninėje, jis su A. R. buvo nuėjęs jo atsiprašyti ir susitarti dėl žalos atlyginimo

Nusikaltimai įrodyti tokiais įrodymais:

N. V. M. parodė, kad 2011 m. sausio 22d. vakare ėjo į parduotuvę - barą, esančią (duomenys neskelbtini). Netoli baro, prie jo be jokios priežasties prikibo A. R. ir M. T.. A. R. jį pavadino ūsoriumi ir pareikalavo prieiti prie jų. Jam priėjus arčiau, jie apsižodžiavo ir A. R. su M. T. vienu metu smogė kumščiais jam į veidą. Jam nuo smūgių pargriuvus, abu spyrė į galvos sritį. Buvo praradęs sąmonę, todėl konkrečiai negali pasakyti kiek kuris sudavė smūgių ir į kurias kūno vietas. Ar kuris smogė jam buteliu į galvą neprisimena. Dėl patirtų sužalojimų jaučia pasekmes ir šiuo metu, lankosi pas gydytojus, prarado darbingumą. Jam nustatytas neįgalumas.

Liudytoja D. K. parodė, kad 2011 m . sausio 22 d. vakare jai paskambinusi R. M. pranešė, kad prie (duomenys neskelbtini) baro buvo sumuštas jos tėvas V. M.. Jis pats jai sakė, kad prie jo prikibo ir sumušė du nepažįstami jaunuoliai. B. M. buvo gydomas ligoninėje. Ji prie jo budėjo kurį laiką. Jam buvo sumušta galva, lūžusi nosis, veidas sutinęs. Jis negalėjo vaikščioti, nelaikė šlapimo, išmatų, negalėjo valgyti, jį reikėjo maitinti. Po patirtų sužalojimų jis ir šiuo metu turi sveikatos problemų, jam sunku susikaupti, reikšti savo mintis, kankina nemiga, lankosi pas gydytojus, liko nedarbingas.

L. R. Š. parodė, kad Bare, esančiame (duomenys neskelbtini) , laukė medžiotojų. Į barą buvo atėję trys jaunuoliai. Sutvarkė medžioklės dokumentus ir išėjo iš baro į lauką. Lauke, priešais barą, prie stulpo pamatė stovintį automobilį ir du tie patys jaunuoliai kažką kojom spardė. Jiems išėjus, tie jaunuoliai sulipo į automobilį ir nuvažiavo. Iš baro išėjo ir kitas medžiotojas S. V.. V. M. atsikėlė ir atėjo link jų. Paklausus V. M., kas nutiko, jis paaiškino, jog suspardė. V. M. veidas buvo smarkiai sumuštas, kruvinas. Prie stulpo ant sniego buvo kraujo. M. parėjo į namus. Jiems besikalbant, sugrįžo vėl tas pats automobilis ir išlipę jaunuoliai prie stulpo spardė sniegą, suprato, jog jie buvo pametę telefoną. Jų klausė, kodėl taip sumušė ir jie atsakė, jog pasiuntė ne ten.

Analogiškus parodymus davė ir liudytojas S. V..

L. R. S. parodė, kad 2011 m. sausio 22 d. vakare ėjo pas kaimynę. Matė, kaip prie (duomenys neskelbtini) esančio baro stovėję du jaunuoliai pareikalavo prieiti prie jų V. M.. Jam priėjus, abu vienu metu smogė jam po vieną kartą kumščiais į veidą, pargriovė ant žemės ir gulinčiam spyrė ne mažiau kaip du kartus. Vienas iš jaunuolių buvo užsimojęs ranka, kurioje laikė blizgų daiktas, ir ja smogė V. M.. Kur pataikė nematė. Iš baro išėjus dviems vyrams, jaunuoliai, kurių ji nepažino, palikę V. M. gulintį, nubėgo link automobilio. Matė, jog automobilyje važiavo trys asmenys, kuris nuvažiavo link(duomenys neskelbtini) .

Liudytojas A. P. parodė, kad su draugais M. T. ir A. R. (duomenys neskelbtini) bare gėrė alų. Paskui važiavo į (duomenys neskelbtini) nusipirkti čeburekų ir alaus. Juos vėžė nepažįstamas asmuo. Bare A. R. nupirkus alkoholio, kartu su juo grįžo į automobilį, o M. T. pasiliko bare aluke kad pašildys čeburekus. Sėdėdamas automobilyje iš girdo triukšmą ir lipo iš automobilio pažiūrėti. Paslydo ir pargriuvo, o kai atsikėlė triukšmo jau nebuvo. Lipdamas iš automobilio matė link baro nubėgantį V. M.. Važiuojant M. T. papasakojo, kad jis apsižodžiavo su V. M. ir buteliu smogė jam į galvą. Pastebėjęs, jog pametė telefoną, sugrįžo visi ieškoti telefono.

L. R. M. parodė, kad 2011 m. sausio 22 d. , apie 17.30 val., jos tėtis V. M. būdamas blaivus išėjo į netoliese esantį barą. Po pusvalandžio jis grįžo namo sumuštu, kruvinu veidu. V. M. sakė, kad prie baro prikibo ir, spardydami į galvą, jį sumušė du nepažįstami jaunuoliai.

Iš 2011-01-26 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėta įvykio vieta – Anykščių r. (duomenys neskelbtini) prie baro- parduotuvės ir nustatyta, kad kelkraštyje ir ant betonuoto takelio prie baro-parduotuvės, esančio Anykščių r., (duomenys neskelbtini)., yra į kraują panašių dėmių, rastas sudaužyto alaus butelio kaklelio dalis su kamšteliu, kuris paimtas ir apžiūrėtas (bt.1, l. 9-15).

Iš 2011-03-08 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, jog V. M. iš pateiktų nuotraukų ir 2011-03-31 asmens parodymo atpažinti metu atpažino A. R. kaip tą jaunuolį, kuris 2011-01-22 prie baro-parduotuvės Anykščių r., (duomenys neskelbtini) prie jo prikibo ir kartu su M. T. jį sumušė (b.t.1, l. 27-30,38-40).

Iš 2011-03-08 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo ir 2011-03-25 asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, jog V. M. asmens parodymo atpažinti metu atpažino M. T. kaip tą jaunuolį, kuris 2011-01-22 prie baro-parduotuvės Anykščių r., (duomenys neskelbtini) kartu su A. R. jį sumušė (b.t.1, l. 31-37).

2011-03-03 specialisto išvadoje Nr. G 308/11 (05) nurodyta, kad V. M. konstatuotas kraujo išsiliejimas dešinėse kaktinėje-momeninėse skiltyse bei kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos dangalu virš dešinės kaktinės skilties, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų pjautuvo srityje, nosies kaulų lūžis, lengvas galvos smegenų sukrėtimas, veido odos nubrozdinimai, muštinės žaizdos kaktoje, nosyje, viršutinėje lūpoje, nenurodytų dantų vainikų lūžiai, kraujosruva po dešinės akies obuolio jungine, poodinės kraujosruvos akių vokuose. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip penkiais trauminiais poveikiais. Dėl kraujo išsiliejimo dešinėse kaktinėje-momeninėje skiltyse bei kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinės kaktinės skilties bei nosies kaulų lūžio V. M. sveikata sutrikdyta nesunkiai (b.t.1, l. 51-52).

2011-11-28 Valstybinės teismo medicininės tarnybos prie LR TM Panevėžio skyriaus ekspertizės akte Nr.EG1324/11(05) nurodyta, kad V. M. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos akių vokuose, kraujosruva dešinėje akies obuolio junginėje, muštinės žaizdos kaktoje, nosies srityje ir viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimai veide, nenurodytų dantų vainikų lūžiai, nosies kaulų lūžis, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dešinio pusrutulio kaktinės skilties dangalu bei po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kraujosruva dešinio galvos smegenų pusrutulio kaktinės-momeninės skilties medžiagoje, galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai padaryti ne mažiau penkių smūgių pasekoje, V. M. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.t.2. l.77).

Iš akistatų protokolų matyti, jog akistatos metu su įtariamaisiais A. R. ir M. T. nukentėjusysis .M. patvirtino savo parodymus, duotus apklausų metu ( T.1. b .l. 44-47).

Motyvuojamoji dalis

Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamųjų A. R. ir M. T. kaltė visiškai įrodyta, t.y. jog jie veikdami grupėje, viešoje vietoje įžūliais veiksmais – smūgių sudavimas nukentėjusiems, kurie susiję su akivaizdžiu nepagarbos aplinkiniams demonstravimu ir dorovės nepaisymu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, viešąją tvarką, konfliktas prasidėjo dėl menkavertės priežasties, konflikto motyvai buvo chuliganiški. Kaltinamieji viešoje vietoje ne tik įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, bet ir prieš vyresnį nukentėjusiuosius panaudojo smurtą – jį sužalojo, suduodami smūgius rankomis, spardydami kojomis, M. T. smogiant pilnu alaus buteliu. Dėl kaltinamųjų padarytų sužalojimų nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta nesunkiai.

Teismas mano, kad nėra pagrindo tikėti kaltinamojo A. R. parodymais, jog jis nukentėjusiojo nesužalojo, ir vertinti juos kaip teisingus, tai tik pretekstas jo chuliganiškoms paskatoms pateisinti. Šių versijų nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys.

Teismo nuomone, nusikaltimų aplinkybes patvirtina pačio nukentėjusiojo parodymai, kurie yra nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje tiek iki teisminio tyrimo metu, kurie buvo patvirtinti akistatų metu, tiek teisiamojo posėdžio metu. Nukentėjusysis išsamiai parodė kokius smurto veiksmus prieš jį naudojo kaltinamieji. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtino specialisto išvados, ekspertizės aktas, liudytojų parodymai.

Nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai sutampa. Visi įrodymai tarpusavyje iš esmės sutampa ir visi kartu sudaro vieningą įrodomąją medžiagą. Nėra duomenų, kad jie būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos, yra susiję ir tarpusavyje neprieštarauja ir nėra pagrindo abejoti.

Išdėstyti ir aptarti įrodymai nebejotinai patvirtina, kad kaltinamieji padarė viešosios tvarkos pažeidimą ir nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų. Kaltinamųjų veikos teisingai kvalifikuotos pagal LR BK 284 straipsnio 1dalį, BK 138 straipsnio 2dalies 8punktą.

Teismas, skirdamas kaltinamiesiems bausmę už padarytas nusikalstamas veikas, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininkų asmenybę, jų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str.).

LR BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Byloje nėra nustatytų sąlygų taikyti kaltinamiesiems BK 62 straipsnį ar 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti švelnesnę bausmę nei numatyta sankcijoje.

Kaltinamasis A. R. padarė vieną apysunkį ir vieną nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 3d.,4d.), nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, nusikalstamą veiką padarė iš chuliganiškų paskatų, jo veiksmais buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata nukentėjusiajam.

Kaltinamojo A. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimus padarė neblaivus, dėl chuliganiškų paskatų, bendrininkų grupėje.

Vertindamas kaltinamojo A. R. asmenybę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis teistas, teistumas neišnykęs, administracine tvarka metų laikotarpyje nebaustas, charakterizuojamas neigiamai, teisiamas už analogišką nusikaltimą, kas rodo, jog kaltinamasis nelinkęs laikytis teisės normų reikalavimų, nedirba.

Įvertinęs visas aplinkybes, teismas mano, kad kaltinamajam A. R. skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, nes tik taip bus įgyvendinti bausmės tikslai (LR BK 41 str.). Skirtinas laisvės atėmimo bausmės dydis, numatytas bausmės vidurkyje. Už kiekvieną veiką paskirtos bausmės subendrinamos, taikant bausmių apėmimo būdą, vadovaujantis LR BK 65 str. ir 63 str. 1d., 2d., 5d.,1p. Teismo manymu , yra pagrindo daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant įpareigojimus ( LR BK 75 str.)

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. R. skirtina kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas.

K. M. T. padarė vieną apysunkį ir vieną nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 3d.,4d.), nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, nusikalstamą veiką padarė iš chuliganiškų paskatų, jo veiksmais buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata nukentėjusiajam.

K. M. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimus padarė neblaivus, dėl chuliganiškų paskatų, bendrininkų grupėje.

Vertindamas kaltinamojo M. T. asmenybę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis teistas, teistumas neišnykęs, administracine tvarka metų laikotarpyje nebaustas, nedirba.

Įvertinęs visas aplinkybes, teismas mano, kad kaltinamajam M. T. skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, nes tik taip bus įgyvendinti bausmės tikslai (LR BK 41 str.). Skirtinas laisvės atėmimo bausmės dydis, numatytas bausmės vidurkyje. Už kiekvieną veiką paskirtos bausmės subendrinamos, taikant bausmių apėmimo būdą, vadovaujantis LR BK 65 str. ir 63 str. 1d., 2d., 5d.,1p. Teismo manymu , yra pagrindo daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant įpareigojimus ( LR BK 75 str.)

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. T. skirtina kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas.

Byloje yra pareikštas Panevėžio teritorinės ligonių kasos ir nukentėjusiojo V. M. civiliniai ieškiniai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

LR CK 6.246 str. 1d. nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, t.y. esant neteisėtam veikimui. Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti asmuo, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės žalos (LR (duomenys neskelbtini) str.). Nustatyta, kad kaltinamieji tyčia iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo V. M. .

Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį 5101,83Lt (b.t.1., l. 68-69) . Ieškovo valstybinės ligonių kasos atstovas posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Teismas mano, kad valstybinės ligonių kasos ieškinys pagrįstas. Valstybinės ligonių kasos pažyma patvirtina, kad nukentėjusiojo V. M. gydymas Valstybinei ligonių kasai kainavo 5101,83Lt (b.t.1., l. 72-75) Civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

N. V. M. pareiškė civilinį ieškinį 18934,65Lt turtinei ir 40000 litų neturtinei žalai atlyginti ir teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Pateikė receptus, vaistų pirkimo kvietus, kuro pirkimo kvitus. Nurodė, jog turėjo važiuoti pas gydytojus, dėl neįgalumo nustatymo, pirko vaistus. Jis dirbo ir gaudavo darbo užmokestį, o dėl patirtų sužalojimų negalėjo dirbti ir negavo pajamų, jam paskirta netekto darbingumo pensiją, kuri yra žymiai mažesnė nei jo gautas darbo užmokestis. Esant nurodytoms aplinkybėms nukentėjusiajam iš kaltinamųjų solidariai priteistinas turtinės žalos atlyginimas ir 1200 litų teisinės pagalbos išlaidų.

Pagal LR BPK 44 str 10 d., 109 str. nukentėjusysis dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos, turi teisę į jos atlyginimą. Byloje nustatyta, kad kaltinamieji panaudodami fizinį smurtą, nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą, dvasines kančias, nepatogumus, baimę, gydėsi ligoninėje, tapo neįgalus, tapo impotentu. Jo sveikata blogėja, sumažėjo darbingumas. Jis tvarkydavo visą namų ūkį, nes jo sutuoktinė yra neįgali. Dėl patirto sužalojimo pats vienas negali tvarkyti namų ūkio ir rūpintis sutuoktine, turi prašyti kitų asmenų pagalbos, nebeturi galimybių materialiai padėti dukrai, kuri mokosi. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą skriaudą, praradimus. Neturtinė žala padaryta nusikaltimu, todėl LR CK 6.250 str. 2 d. pagrindu kaltinamiesiems, padariusiems nusikaltimą, atsiranda pareiga atlyginti neturtinę žalą. Teismas priteisdamas neturtinę žalą iš kaltinamųjų, neturtinės žalos dydį nustato, vadovaudamasis LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Kaltinamieji pasikėsino į vieną labiausiai saugomų vertybių – žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką, absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju vienas esminių neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijų yra veikos padariniai. Tačiau pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, atitinkantį situaciją neturtinės žalos atlyginimo dydį. Atsižvelgiant į nukentėjusiam padarytų sužalojimų aplinkybes bei sunkumą, į jo bei kaltinamųjų turtinę padėtį ir kitas bylos aplinkybes, spręstina, kad nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydis atitiktų 2000 litų sumą, kuris yra pagrįstas LR CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) str., 303 str. 304 str. - 307 str.,

nusprendė:

A. R. pripažinti kaltu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir paskirti :

-pagal LR BK 284 straipsnio 1dalį – dešimt mėnesių laisvės atėmimo,

- pagal LR BK 138 straipsnio 2dalies 8 punktą - dvejus metus ir šešis mėnesius laisvės atėmimo,

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir A. R. paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą dviems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 ir 8 punktais, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 5 punktu, 9 punktu, 70 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dviems metams ir šešiems mėnesiams, paskiriant įpareigojimus – per bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, iki 2013 m. gruodžio 31d. neišeiti iš namų nuo 22 valandos vakaro iki 6 valandos ryto, jai tai nesusiję su darbu, ir baudžiamojo poveikio priemones - iki 2014 m. vasario 15 d. atlyginti nukentėjusiajam V. M. turtinę žalą, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlikti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. R. skirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą.

M. T. pripažinti kaltu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir paskirti :

-pagal LR BK 284 straipsnio 1dalį – dešimt mėnesių laisvės atėmimo,

- pagal LR BK 138 straipsnio 2dalies 8 punktą - dvejus metus ir šešis mėnesius laisvės atėmimo,

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir M. T. paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą dviems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 ir 8 punktais, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 5 punktu, 9 puntu, 70straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dviems metams ir šešiems mėnesiams, paskiriant įpareigojimus - per bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, iki 2013 m. gruodžio 31d. neišeiti iš namų nuo 22 valandos vakaro iki 6 valandos ryto, jai tai nesusiję su darbu, ir baudžiamojo poveikio priemones - iki 2014 m. vasario 15 d. atlyginti nukentėjusiajam V. M. turtinę žalą, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlikti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. T. palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą.

Civilinio ieškovo V. P. teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti Panevėžio teritorinei ligonių kasai solidariai iš kaltinamųjų A. R. ir M. T. 5101,83 Lt (penkis tūkstančius vieną šimtą vieną litą 83 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. M. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų A. R. ir M. T. 18934,65 Lt (aštuoniolika tūkstančių devynis šimtus trisdešimt keturis litus 65 ct) turtinei žalai atlyginti, 1200 (vieną tūkstantį du šimtus) litų teisinės pagalbos išlaidų bei po 10000 (dešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą, o nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.

Teisėja Vitalija Ragauskienė