Utenos apylinkės teismo nutartis

Zarasų rajono apylinkės teismo teisėjas Vladimiras Kurasovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjų E. M. ir I. M. prašymą suinteresuotam asmeniui G. M. dėl teismo leidimo išdavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai prašė išduoti leidimą parduoti I. M. nuosavybės teise priklausantį ½ dalį žemės sklypo, su jame esančia ½ dalimi gyvenamojo namo ir ½ dalimis jo priklausinių, esančius (duomenys neskelbtini) Pareiškėjai nurodė, kad pardavus minėtą nekilnojamąjį turtą, gautos lėšos bus investuojamos į naujai įsigyjamą turtą, o nepilnamečio vaiko teisės ir interesai nebus pažeisti, nes jie šiuo metu nuomoja kitą būstą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Kadangi sprendžiamas klausimas susijęs su nepilnamečio vaiko G. M., gim. (duomenys neskelbtini), teisėmis ir interesais, šio turto pardavimui reikalingas teismo leidimas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Kai sprendžiamas klausimas dėl leidimo parleisti šeimos turtą, kuris susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus (LR CPK 582 str. 4 d.).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad E. M. ir I. M. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (b.l. 19). Iki santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus G. M. (b.l. 18). Norimas parduoti nekilnojamasis turtas: ½ dalis žemės sklypo su jame esančia ½ dalimi gyvenamojo namo ir ½ dalimis jo priklausinių, esantys (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso pareiškėjai I. M. (b.l. 4-10). Šeima nuo 2014-05-01 iki 2015-05-01 nuomoja butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 11-13).

2003 m. birželio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarimo „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant bylas dėl teismo leidimų išdavimo pagal Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriaus taisykles“ Nr. 41, 8.1. punktas numato, kad „CK 3.85 str. 2 d. įpareigoja gauti teismo leidimą sudarant sandorius ne dėl bet kokio turto, o tik dėl turto, atitinkančio dvi sąlygas: šis turtas yra nekilnojamasis daiktas; šis nekilnojamasis daiktas yra pripažįstamas šeimos turtu. Pagal CK 3.84 str. 2 d. šeimos turtu pripažįstama šeimos gyvenamoji patalpa – nekilnojamasis daiktas, nuosavybės teise priklausantis vienam arba abiem sutuoktiniams. Pagal LR CK 3.85 str. 2 d. žemės sklypas nėra pripažįstamas šeimos turtu ir jam parduoti ir įkeisti teismo leidimas nereikalingas. Taip pat parduodant šeimos gyvenamąją patalpą – gyvenamąjį namą, teismo leidimas parduoti šio nekilnojamojo daikto priklausinius nereikalingas, nes pagal LR CK 4.12 str. pagrindiniais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais civilinių santykių objektais, o priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas (LR CK 4.14 str., 4.19 str.), todėl žemės sklypo daliai ir gyvenamojo namo priklausinių dalims parduoti, teismo leidimas nėra reikalingas.

Pareiškėjų prašyme išduoti leidimą sudaryti gyvenamojo dalies, kuri yra šeimos turtas, pardavimo sandorį nurodytos aplinkybės ir prie prašymo pateikti dokumentai nepavirtina, jog, pardavus šeimos turtą, bus užtikrintos pareiškėjų nepilnamečio vaiko teisės turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo tinkamam vystymuisi, nes iš nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjai ketina parduoti vienintelį bei paskutinį turimą savo gyvenamąjį būstą. Pareiškėjai pareiškime nurodo, jog pardavus šį nekilnojamąjį turtą, gautos lėšos bus investuojamos į naujai įsigyjamą turtą, tačiau nenurodė aplinkybių ir nepateikė jokių rašytinių įrodymų, iš kurių butų matyti, jog pardavus turtą, bus realiai perkamas kitas gyvenamasis būstas ir taip bus pagerintos šeimos gyvenimo sąlygos. Pareiškėjai tik nuomoja kitą gyvenamąjį būstą ir tik iki 2015-05-01, be to, buto nuomos sutartis nuomotojo (buto savininko) nepasirašyta. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjai nepateikė pažymos iš vaiko teisių apsaugos skyriaus, iš kurios būtų matyti aiški institucijos nuomonė, būtent apie šį numatomą sudaryti pareiškėjų sandorį.

Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta, jog pardavus nekilnojamąjį turtą, kuris yra paskutinis šeimos gyvenamasis būstas, o šeimai gyvenant tik nuomojamame gyvenamajame būste, nebus pakankamai užtikrinti ir apsaugoti pareiškėjų nepilnamečio sūnaus G. M., gim. (duomenys neskelbtini), teisėti interesai, todėl pareiškėjams atsisakytina išduoti leidimą ½ daliai gyvenamojo namo, esantiems (duomenys neskelbtini) parduoti (LR CK 3.85 str. 2 d.).

Atsisakymas išduoti leidimą neatima iš pareiškėjų teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl tokio pat leidimo išdavimo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Prašymo netenkinti ir atsisakyti pareiškėjams E. M. ir I. M. išduoti teismo leidimą.

Išaiškinti pareiškėjams, kad atsisakymas išduoti teismo leidimą neatima iš pareiškėjų teisės pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių nebuvo išduotas teismo leidimas, pakartotinai kreiptis į teismą dėl tokio paties leidimo išdavimo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Zarasų rajono apylinkės teismą.