Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Žirmūnų būstas“ ieškinį atsakovui J. S. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys – Z. M., J. S., A. S., atstovaujamas įstatyminės atstovės M. R., A. V., J. B., V. G., R. Š., V. Š., R. V..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Žirmūnų būstas“ 2015-11-18 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo J. S. 167,60 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas suteikė namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektai, kuriuo atsakovas privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Atsakovo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2015-03-01 iki 2015-05-30 priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, tenkantis atsakovui nuosavybės teise priklausančiai patalpai, yra 167,60 Eur.

Atsakovas J. S. su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį prašė pakeisti netinkamą atsakovą tinkamais, t. y. ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-0001-15 nustatytais asmenimis, sukėlusiais name gaisrą, o ieškovui nesutikus su tokiu pakeitimu, ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovo prašoma priteisti suma susidarė už name (duomenys neskelbtini) kilusio gaisro padarinių šalinimą – šiukšlių išvežimą. 2015-09-30 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą patvirtina, kad gaisras kilo dėl Z. M. ir J. S. nusikalstamų veiksmų. Nei atsakovas, nei kiti namo bendrasavininkai, kurie netgi ir patys dėl gaisro patyrė žalos, neturi prievolės atlyginti išlaidų, susidariusių dėl kitų asmenų nusikalstamų veiksmų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė ieškovui UAB „Žirmūnų būstas“ iš atsakovo J. S. 145,07 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (145,07 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-10-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 16,71 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas konstatavo, kad paslaugų teikimo teisiniai santykiai yra susiformavę tarp ieškovo ir atsakovo, o atsakovo pareiga atlyginti ieškovui už suteiktas gaisro padarinių likvidavimo (atliekų išvežimo) paslaugas kyla iš įstatymo nustatytos jo prievolės prižiūrėti, tvarkyti ir kitaip rūpintis bendru daiktu proporcingai savo turto jame daliai, todėl ieškovo reikalavimas dėl 145,07 Eur skolos priteisimo iš atsakovo laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CK 4.76 str., 4.82 str., 6.38 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas J. S. prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas nepagrįstai atsakovo prievolę apmokėti šiukšlių išvežimo išlaidas iš bendrosios dalinės nuosavybės institutą sudarančių normų, kadangi ieškovo prašomas priteisti išlaidas už atliekų po gaisro išvežimą turi atlyginti gaisrą sukėlę asmenys CK 6.245 straipsnio pirmosios dalies pagrindu. Be to, teismas nesiaiškino ir nenurodė, kokią dalį bendrame atliekų, likusių po gaisro, kiekyje sudarė ieškovo išgabenti likučiai. Tokiu būdu teismas gaisro, sukelto atskirame bute kitų asmenų visų pasekmių likvidavimo nuostolių atlyginimą primeta asmenims, nekaltiems dėl šių nuostolių atsiradimo, net nenustatęs, ar išvežtos atliekos buvo bendro naudojimo objektų likučiai.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Žirmūnų būstas“ prašo apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti galioti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovo pareiga atlyginti ieškovui jo patirtas išlaidas už suteiktas gaisro padarinių likvidavimo (atliekų išvežimo) paslaugas kyla iš įstatymo kaip turto bendrasavininkui. Ikiteisminio tyrimo metu kalti asmenys dėl kilusio gaisro nustatyti nebuvo, ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nei daugiabučio namo gyventojai, nei atsakovas nesikreipė į teismą privataus kaltinimo tvarka. Ieškovas ėmėsi visų veiksmų, siekdamas tinkamai įvykdyti jo, kaip daugiabučio administratoriaus, veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Atlikti minėtus darbus – atliekų po gaisro išvežimą, iniciatyvos gyventojai nepareiškė, priešingai, kreipėsi į administratorių dėl atliekų išvežimo, kuris ir užsakė minėtą paslaugą iš UAB „Ecoservice“. Administratorius buvo gavęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įpareigojimą dėl gaisro padarinių šalinimo. Visos šios aplinkybės rodo, jog ieškovas teisėtai ir pagrįstai paskirstė mokestį už atliekų išvežimą visiems namo savininkams proporcingai turimai turto daliai.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ar atsiliepimų į jį ribas.

Byloje kilo ginčas dėl atsakovo – buto savininko – pareigos sumokėti ieškovui – namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratoriui – įsiskolinimą už suteiktas atliekų išvežimo po gaisro paslaugas. Atsakovas apeliaciniame skunde pripažįsta ir neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad ieškovas patyrė ieškinyje nurodytas ir iš atsakovo prašomas priteisti išlaidas už šiukšlių po gaisro išvežimą, neginčija šių išlaidų dydžio, taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pagal CK 4.76 bei 4.82 straipsnius bendraturčiai privalo atsakyti tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu, apmokėti jo išlaikymo išlaidas, jį prižiūrėti ir tvarkyti. Tačiau atsakovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas klaidingai kildina atsakovo prievolę apmokėti šiukšlių išvežimo išlaidas iš bendrosios dalinės nuosavybės institutą sudarančių normų, kadangi šias ieškovo patirtas išlaidas turi atlyginti dėl gaisro kilimo atsakingi asmenys kaip žalą CK 6.245 straipsnio 1 dalies pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas - daugiabučio namo administratorius prašė teismo priteisti iš atsakovo – buto savininko, skolą už suteiktas atliekų išvežimo po gaisro paslaugas. Savo reikalavimą grindė CK 4.82 straipsnio 3-4 dalimis, 4.84 straipsnio 9 dalimi. Teismas šio ieškinio pagrindo bei dalyko ribose ir nagrinėjo ieškovo pareikštą reikalavimą atsakovui - vertino ieškovo nurodytas aplinkybes, argumentus, įrodymus apie tai, kad atsakovas liko skolingas ieškovui už šiukšlių po gaisro išvežimą, taip pat atsakovo atsikirtimus ir sprendė, kad ieškovo reikalavimai yra pagrįsti ir atsakovas turi prievolę už ieškovo suteiktas gaisro padarinių likvidavimo (atliekų išvežimo) paslaugas apmokėti proporcingai savo turto daliai. Ieškovas ieškinyje nenurodė aplinkybių, kad jis patyrė žalą dėl kilusio gaisro, jomis negrindė savo reikalavimo atsakovui ir jų neįrodinėjo, t. y. jos nebuvo teisminio nagrinėjimo byloje dalyku. Kaip jau minėta, teisę pasirinkti ieškinio pagrindą ir dalyką turi ieškovas, todėl jei ieškovas negrindė savo ieškinio tuo, kad jam buvo padaryta žala gaisro metu ir neprašė šios žalos priteisti iš apelianto ar iš gaisrą sukėlusių asmenų, teismas neturėjo pagrindo ir vertinti tokių aplinkybių ar savo iniciatyva koreguoti ieškinį ir nurodyti ieškovui, kokius reikalavimus ir kokiu pagrindu bei kokiems asmenims pareikšti. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, jei atsakovas, sumokėjęs ieškovui skolą už šiukšlių po gaisro išvežimą, mano, kad dėl to patyrė žalos, jis turi teisę kreiptis dėl savo nuostolių atlyginimo, reikalavimus reikšdamas gaisrą sukėlusiems asmenims.

Apeliantas skundą grindžia taip pat tuo, kad teismas nesiaiškino ir nenurodė, kokią dalį bendrame atliekų, likusių po gaisro, kiekyje sudarė iš bendro naudojimo objektų ieškovo išgabenti likučiai. Tačiau ir šiuos atsakovo argumentus apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus, nes pagal CPK 178 straipsnio nuostatas kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus. Atsakovas, teigdamas, jog dalis atliekų buvo susidariusios iš asmeninės nuosavybės teise priklausančių daiktų, turėjo pateikti savo teiginius įrodančias aplinkybes, t.y. teikti įrodymus, kokia dalis atliekų buvo išvežta iš bendro naudojimo objektų ir kokią dalį išlaidų turi atlyginti namo gyventojai bendrai. Šiuo atveju atsakovas teiginių pagrindimui neteikia jokių įrodymų, todėl teismo išvada, kad ieškovo turėtus nuostolius turi atlyginti turto bendrasavininkiai. Tai, kad atlikto ikiteisminio tyrimo nutarime, kuris buvo priimtas tiriant gaisro aplinkybes, nurodyta, jog dėl kilusio gaisro galimai kalti Z. M. ir J. S., atsakovas, atlyginęs ieškovui turėtus nuostolius, turi pagrindo reikšti ieškinį šiems asmenims, kaip turėjęs žalos, atsiradusios dėl šių asmenų kaltės.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, jame nurodyti atsakovo argumentais nesudaro pagrindo skundžiamo teismo sprendimo panaikinimui ar pakeitimui, todėl apeliacinį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka galioti nepakeistą.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.