Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Panevėžio apygardos administracinis teismas, pirmininkaujant teisėjai Dalytei Zlatkuvienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. B. skundą dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į vidaus tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio AVPK įgaliotas pareigūnas 2014 m. liepos 22 d. surašė D. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) už tai, kad pareiškėja, būdama neblaivi (nustatytas 1.88 promilių girtumas), 2014 m. liepos 21 d., apie 23 val. 15 min. Panevėžyje, A.Smetonos gatvėje vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (41-42 b. l.). Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu D. B. buvo pripažinta kalta, padariusi teisės pažeidimą, nurodytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje, ir jai paskirta 2 000 Lt administracinė bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams (15-16 b. l.). Paaiškėjus, kad D. B. vykdo Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos biuro Areštinės ir konvojaus skyriaus postinės pareigas, jos atžvilgiu 2014 m. liepos 22 d. buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas (30,31 b. l.). Tarnybinis patikrinimas buvo baigtas 2014 m. rugpjūčio 6 d., surašyta Išvada (5-7 b. l.). Išvadoje konstatuota, kad D. B. savo veiksmais pažemino policijos įstaigos, kurioje ji dirba, autoritetą bei pareigūno vardą, ir dėl to pasiūlyta atleisti ją iš vidaus tarnybos. Panevėžio AVPK viršininkas, vadovaudamasis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir atsižvelgdamas į Išvadą, Įsakymu 2014 m. rugpjūčio 7 d. atleido pareiškėją D. B. iš vidaus tarnybos (4 b. l.).

Byloje nagrinėjamas ginčas yra kilęs dėl policijos pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą teisėtumo.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Statute įtvirtintos teisės normos, o tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką – Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 (2013 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. 1V-720 redakcija). Vidaus tarnyba grindžiama statutiniais pagrindais, kurių pobūdis lemia ypatingą tarnybinės drausmės ir tarnybinės atsakomybės reikšmę vidaus tarnybos sistemoje. Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad pareigūnas yra atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Šis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas Statute nurodytas kaip savarankiškas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas. Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyto vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindo turinys atskleistas Statuto 2 straipsnio 7 dalyje, kurioje pateiktas sąvokos ,,Pareigūno vardo pažeminimas“ išaiškinimas. Pagal šį išaiškinimą, pareigūno vardo pažeminimas suprantamas kaip kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis. Teisminėje praktikoje aiškinant Statuto 2 straipsnio 7 dalies ir 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatų taikymą, laikomasi pozicijos, kad pareigūno vardo pažeminimas yra sietinas su tokių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: turi būti nustatyta pareigūno kaltė įvykdžius tam tikrą veiką (veikimą ar neveikimą), priešingą teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams; ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga ar ją kompromituoti. Minėtos pasekmės nustatomos atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. Taip pat turi būti įvertinama, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei teisėtais lūkesčiais, ko visuomenė tikisi iš pareigūnų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimu, tokiam įvertinimui nėra reikšminga, ar pažeidimo faktas buvo nustatytas ir vertinamas viešai, kaip ir tai, ar tai įvyko pareigūnui atliekant ar neatliekant tarnybines pareigas, ar tuo metu pareigūnas turėjo ar neturėjo jo statusą atitinkančius atributus (2011 m. sausio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-662-252-11).

Įvertinus byloje esančių duomenų visumą, daroma išvada, kad D. B. atleidimo iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą faktinį pagrindą sudarė tokie jos veiksmai – pareiškėja 2014 m. liepos 21 d., 23 val. 15 min., ne tarnybos metu vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi (nustatytas 1.88 promilių girtumo laipsnis). Tarp bylos proceso dalyvių ginčo dėl nurodytų veiksmų nėra. Sprendžiant, ar toks D. B. poelgis, gali būti vertinamas kaip pažeminęs vidaus tarnybos pareigūno vardą ir sudarantis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytą pagrindą atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos, atsižvelgiama į tokias aplinkybes.

Statuto 6 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad stojantis į vidaus tarnybą asmuo privalo būti nepriekaištingos reputacijos. Be to, pagal Statuto 12 straipsnio nuostatas, statutiniai pareigūnai tarnauti pradeda, prisiekę Lietuvos valstybei, taip prisiimdami atsakomybę už padidintų reikalavimų ir itin aukštų tarnybinės drausmės, nepriekaištingo elgesio standartų laikymąsi. Pareiškėja D. B., 2002 m. spalio 1 d. duodama priesaiką Lietuvos Respublikai, prisiekė sąžiningai vykdyti šalies įstatymus ir viršininkų įsakymus, negailėti jėgų ginant žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti patikėtas pareigas, susilaikyti nuo veiksmų, kurie galėtų pakenkti geram policijos vardui (55 b. l.). Be to, policijos pareigūnų elgesį tarnybos ir ne tarnybos metu reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtintas Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodeksas. Šio kodekso 14.1, 14.3 ir 15 punktai nustato, kad policijos pareigūnas turi elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultūra stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą policiją ir jos pareigūnus; privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir policijos pareigūno reputacija; laikytis šio kodekso reikalavimų - kiekvieno policijos pareigūno pareiga ir garbės reikalas, o jų pažeidimas smerkiamas ir užtraukia moralinę bei kompetentingų pareigūnų sprendimu tarnybinę atsakomybę. Taip pat byloje nustatyta, kad pareiškėja D. B. 2011 m. gegužės 30 d. susipažino su Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 5-V-437 „Dėl tarnybinių nusižengimų ir teisės pažeidimų prevencijos“ (51 b. l.). Šiuo įsakymu policijos įstaigų vadovybė įpareigota nesitaikstyti su policijos pareigūnais, vairuojančiais transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų ir taikyti griežtas atsakomybės priemones už tokius policijos vardą žeminančius veiksmus. Nurodyta aplinkybė patvirtina, jog pareiškėjai buvo žinomos pasekmės, kilsiančios už konkrečius teisės pažeidimus, vertinamus kaip žeminančius policijos vardą.

Teisminėje praktikoje ir visuomenėje yra susiformavusi nuosekli nuostata, kad transporto priemonės vairavimas, esant neblaiviam, yra vienas sunkiausių teisės normų pažeidimų. Teismas, įvertinęs pareiškėjos D. B. veiksmų pobūdį ir atsižvelgęs į tai, kad ji buvo policijos pareigūnė, kuriai keliami aukšti reikalavimai ne tik tarnyboje, bet ir ne tarnybos metu, konstatuoja, kad pareiškėjos, kuriai buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, veiksmai 2014 m. liepos 21 d., apie 23 val. 15 min. Panevėžio mieste, Smetonos gatvėje vairavus transporto priemonę, akivaizdžiai žemina policijos įstaigos, kaip institucijos, kurios viena iš pagrindinių funkcijų yra užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi transporto ir eismo saugumo teisinių santykių srityje, autoritetą; prieštarauja visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms bei nepateisina teisėtų visuomenės lūkesčių, kurių ji tikisi iš vidaus tarnybos pareigūnų. Tokie pareiškėjos veiksmai yra priešingi uždaviniams, kurie keliami policijai – viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas; nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija; nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas (Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), taip pat Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 14.1, 14.3, 15 punktuose nurodytoms pareiškėjos, kaip policijos pareigūnės, pareigoms. Pažymėtina, kad nagrinėjamas įvykis buvo paviešintas ir komentuojamas visuomenės informavimo priemonėse (39, 40 b. l.). Atsižvelgus į išvardintas aplinkybes, daroma išvada, kad atsakovas Panevėžio AVPK pagrįstai pareiškėjos D. B. aukščiau nurodytą poelgį įvertino kaip žeminantį policijos pareigūno vardą.

Pagal teisminėje praktikoje suformuotą Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto aiškinimą, atleidimas iš vidaus tarnybos, kai nustatomas pareigūno vardo pažeminimo faktas, yra imperatyviai taikoma įstatymo numatyta teisinė pasekmė ir ji negali būti keičiama alternatyviomis priemonėmis (2011 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-193/2011). Kadangi pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas, o ne tarnybinė nuobauda, todėl nei ankstesnė pareigūno tarnyba, nei jo elgesys ar kaltės pripažinimas neįtakoja šios teisinės sankcijos taikymo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimu, tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad būtų saugomas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, formuojamas teigiamas visuomenės požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą (2012 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-2659-2012). Taigi, Panevėžio AVPK nustačius, kad D. B. savo veiksmais pažemino pareigūno vardą, jos atleidimas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą buvo vienintelė Statute numatyta teisinė priemonė, kurią nurodytoje situacijoje atsakovas privalėjo taikyti. Dėl šių priežasčių atmetamas kaip nepagrįstas pareiškėjos D. B. tvirtinimas, kad atleidimas iš vidaus tarnybos, atsižvelgiant į jos asmenybę ir susiklosčiusias aplinkybes, yra neproporcinga poveikio priemonė jos padarytiems veiksmams ir jų sukeltoms pasekmėms. Vertinant pareiškėjos D. B. teiginius, kad teisės normoms priešingus veiksmus ji padariusi dėl psichinės ir fizinės gyvenimo draugo prievartos veiksmų sukelto didelio susijaudinimo, t. y. būtinojo reikalingumo sąlygomis, byloje esantys įrodymai, įskaitant ir tarnybinio patikrinimo medžiagos duomenis, tokio pobūdžio aplinkybių nepatvirtina. Pažymėtina, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas D. B. administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6-2465-902/2014, irgi nenustatė, kad pareiškėja būtų veikusi būtinojo reikalingumo sąlygomis.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė advokatė R. Butnevičienė tvirtino, kad Panevėžio AVPK negalėjo D. B. atleisti iš vidaus tarnybos, kadangi pareiškėja nėščia. Teismas tokius pareiškėjos atstovės argumentus vertina kaip nepagrįstus. Statuto 56 straipsnio 4 dalis draudžia atleisti iš vidaus tarnybos nėščią moterį, taip pat motiną arba tėvą, vienus auginančius vaiką iki 3 metų, jeigu nėra šių pareigūnų kaltės (išskyrus atvejus, kai vidaus reikalų įstaiga likviduojama). Byloje nustatyta, kad pareiškėja D. B., būdama neblaivi, ne tarnybos metu vairavo automobilį. Pareiškėja skunde pripažino, kad transporto priemonę vairavo išgėrusi keletą taurelių brendžio. Pareiškėja privalėjo suprasti, kad šis stiprus spiritinis gėrimas turės poveikį jos organizmui ir sukels apsvaigimą. Teismas sprendžia, kad byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, jog D. B. privalėjo suprasti, kad jos, kaip policijos pareigūnės, veiksmai vairuojant transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio, pažeidžia Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Statuto 3 straipsnio 9 dalies 2 punkto, Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 3 punkto, 14.1, 14.3 ir 14.5 punktų reikalavimus ir kvalifikuojami kaip žeminantys policijos pareigūno vardą ir vidaus tarnybos sistemos autoritetą, diskredituojantys policijos įstaigą, griaunantys pasitikėjimą policijos įstaiga ir ją kompromituojantys. Teismas sprendžia, kad nurodytos aplinkybės patvirtina pareiškėjos kaltę dėl nurodytų teisės normų pažeidimų. Pažymėtina, kad pareiškėja D. B. 2014 m. liepos 2 d. išduotos medicininės pažymos apie nėštumą ir rekomendacijomis dėl naktinio darbo atsakovui nebuvo pateikusi, apie savo nėštumą pareiškėja nepranešė ir tarnybinio patikrinimo metu, todėl atsakovas objektyviai negalėjo žinoti apie pareiškėjos nėštumą ir neturėjo realios galimybės vertinti šią aplinkybę.

Atsakovo Panevėžio AVPK atlikto tarnybinio patikrinimo medžiagos duomenys leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjant bylą, Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo taisyklių pažeidimų nebuvo nustatyta. Statuto 56 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, esant Statuto 53 straipsnio 1 dalies 2-10, 13, 14 ir 17 punktuose išvardytiems atleidimo pagrindams, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Pareigūno vardo pažeminimo faktas Panevėžio AVPK viršininkui, turinčiam įgalinimus atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos, paaiškėjo 2014 m. rugpjūčio 6 d., kai buvo parengta tarnybinio patikrinimo procedūrą užbaigianti Išvada. Skundžiamas Įsakymas dėl pareiškėjos D. B. atleidimo iš vidaus tarnybos buvo priimtas kitą dieną – 2014 m. rugpjūčio 7 d, t. y. nepažeidžiant Statute numatyto termino.

Remdamasis tuo, kas buvo nurodyta, teismas konstatuoja, kad Panevėžio AVPK viršininko 2014 m. rugpjūčio 7 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vyresniosios policininkės D. B. atleidimo iš vidaus tarnybos“ yra pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti nėra pagrindo. Pripažinus skundžiamą Įsakymą teisėtu ir pagrįstu bei atmetus pareiškėjos reikalavimą jį panaikinti, atmetami ir išvestiniai reikalavimai grąžinti pareiškėją į Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos biuro Areštinės ir konvojaus skyriaus postinės pareigas ir priteisti iš Panevėžio AVPK vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo pareiškėjos atleidimo iš vidaus tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos D. B. skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014 m. rugpjūčio 7 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vyresniosios policininkės D. B. atleidimo iš vidaus tarnybos“ panaikinimo, grąžinimo į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro Areštinės ir konvojaus skyriaus postinės pareigas ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.