- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-22
- Bylos Nr.
- 1S-301-719/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Artūras Ridikas
- Pareiškėjas
- A. U.
- Kategorijos
Teisėja Beatričė Bakanauskaitė Baudžiamoji byla Nr. 1S-301-719/2015
2015 m. birželio 22 d.
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas išnagrinėjo pareiškėjo A. U. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutarties ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2015 m. balandžio 1 d. rašytu skundu pareiškėjas A. U. kreipėsi į apylinkės teismą privataus kaltinimo tvarka dėl baudžiamosios bylos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalį iškėlimo A. O.. Tačiau skundžiama nutartimi apylinkės teismas atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesą A. O. pagal BK 154 straipsnio 1 dalį.
Skundu pareiškėjas A. U. prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir bylą perduoti apylinkės teismui spręsti iš esmės. Jis cituoja skundžiamą nutartį ir teigia, kad apylinkės teismas nenustatė jo pateikto privataus kaltinimo skundo turinio neatitikimo teisės aktams. Nurodo, kad savo privataus kaltinimo skunde jis kelia visiškai kitus klausimus, nei buvo nagrinėjami administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje jis buvo pripažintas kaltu pažeidęs medžioklę reglamentuojančius teisės aktus. Dar nepradėjus administracinio teisės pažeidimo bylos, t. y. 2014 m. kovo 21 d., A. O. pasirašė rašytinį paaiškinimą apie tai, kad jis (pareiškėjas) sumedžiojo du šernus. Tačiau administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjant teisme A. O. tvirtino, kad jis (pareiškėjas) jokių šernų nenušovė. Be to, iš 2015 m. kovo 16 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, jog A. O. tvirtino teisme davęs teisingus parodymus ir negalėjo nurodyti, kodėl 2014 m. kovo 21 d. paaiškinime jis kaltino jį (pareiškėją) nušovus du šernus. Tai rodo, kad duomenys dėl A. O. pripažinimo ar nepripažinimo kaltu pagal BK 154 straipsnio 1 dalį yra prieštaringi, todėl teismas neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo teigti, kad A. O. nėra paskleidęs apie jį tikrovės neatitinkančios informacijos. Apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi duomenimis, kurie buvo rinkti ir tirti administracinio teisės pažeidimo byloje dėl visiškai kito pažeidimo. Bet kokios teismo išvados dėl A. O. veikos subjektyviosios pusės galimos tik gavus jo paties paaiškinimus dėl privataus kaltinimo skunde nurodytų aplinkybių, įvertinus A. O. policijai pateikto rašytinio paaiškinimo turinį ir išanalizavus privataus kaltinimo skunde nurodytus teiginius bylą nagrinėjant teisme. Neištyrus visų aplinkybių nėra pagrindo konstatuoti nusikaltimo sudėties nebuvimo. Atsižvelgęs į šias aplinkybes pareiškėjas A. U. mano, kad skundžiama nutartis negali būti teisėta ir pagrįsta, ji grubiai pažeidžia asmens teisę į gynybą ir į teisingą teismą, todėl ji turi būti panaikinta.
Skundo nagrinėjimo metu A. O. raštu kreipėsi į aukštesnįjį teismą tvirtindamas, kad pareiškėjas A. U. niekada nėra nušovęs jokių šernų ir nurodo kitą asmenį, nušovusį šernus. Tai, kad šernus nušovė pareiškėjas A. U., pareigūnams jis pasakė liepus jo nurodytam asmeniui. Taip pat A. O. nurodo, kad teisme ir policijos tyrėjui jis sakė tiesą, o pareiškėją A. U. dėl šernų nušovimo jis apkaltino neteisingai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Visų pirmiausia aukštesnysis teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra nurodyta, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Ši nuostata yra glaudžiai susijusi su kitu teismų praktikoje įtvirtintu principu – teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti. Sprendimo argumentavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT sprendimas byloje Nr. 4968/99, Hirvisaari v. Finland). Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, aukštesnysis teismas gali tiesiog pritarti žemesniojo teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland).
Aukštesniajam teismui pateiktą skundą pareiškėjas iš esmės grindžia tais pačiais argumentais ir motyvais, kaip ir žemesniajam teismui pateiktą skundą. Naujų esminių duomenų, kurie nebūtų buvę žinomi žemesniajam teismui, pareiškėjas savo skunde nenurodė. Žemesnysis teismas skundžiamoje nutartyje nurodė ir išvardijo visus esminės reikšmės turinčius medžiagoje esančius duomenis, pakankamai išsamiai juos išanalizavo, atliko objektyvų jų vertinimą ir pakankamai detaliai argumentavo savo sprendimą. Žemesniojo teismo argumentai dėl duomenų vertinimo nekelia abejonių, nes priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą žemesnysis teismas patikrino duomenų liečiamumą, leistinumą, jų pakankamumą, tarpusavio ryšį ir įvertino visus medžiagoje esančius duomenis kaip jų visumą. Visi žemesniojo teismo argumentai ir motyvai pakankamai išsamiai, detaliai ir aiškiai nurodyti skundžiamoje nutartyje, todėl aukštesnysis teismas jų nekartoja.
Aukštesnysis teismas pažymi, jog A. U. kreipėsi į žemesnįjį teismą kaltindamas A. O. šmeižtu, t. y. tuo, kad pastarasis apkaltino jį neteisėta medžiokle, nes 2014 m. kovo 21 d. pasirašė po paaiškinimu, jog jis (pareiškėjas) nušovė du šernus. Tokioje A. O. veikoje, pareiškėjo A. U. manymu, yra BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Tačiau su tokiu pareiškėjo A. U. kaltinimu sutikti negalima.
Pagal aukštesniajam teismui pateiktoje medžiagoje esančius duomenis seka, kad 2014 m. kovo 21 d. A. O. iš tiesų paaiškino, jog A. U. maždaug prieš 2–3 savaites nušovė du šernus. Po to, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio rajono agentūros (toliau – Institucija) 2014 m. balandžio 16 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje A. U. buvo nubaustas, be kita ko, už tai, kad neteisėtai sumedžiojo ir dorojo du šernus. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartimi ir Panevėžio apygardos teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartimi minėtas nutarimas buvo paliktas nepakeistu. Taigi, A. O. 2014 m. kovo 21 d. duotas paaiškinimas apie tai, kad A. U. neteisėtai sumedžiojo du šernus, be jokių abejonių atitiko vėliau Institucijos ir teismų nustatytas faktines aplinkybes, todėl jis laikytinas teisingu, įrodytu kitais duomenimis ir pripažintas įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais. Priešingai, nei savo skunde teigia A. U., 2014 m. kovo 21 d. duodamas teisingą ir atitinkantį kitiems duomenims paaiškinimą apie jam žinomas aplinkybes A. O. nepaskleidė apie pareiškėją A. U. tikrovės neatitinkančios informacijos, t. y. neapšmeižė pareiškėjo A. U.. Tokioje A. O. veikoje akivaizdžiai nėra BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, todėl žemesnysis teismas pagrįstai skundžiama nutartimi atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesą A. O. pagal BK 154 straipsnio 1 dalį.
Atsižvelgdamas į šias aplinkybes aukštesnysis teismas, sutikdamas su žemesniojo teismo motyvais ir argumentais bei pritardamas jiems konstatuoja, kad atsisakydamas pradėti privataus kaltinimo bylos procesą žemesnysis teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė medžiagoje esančius duomenis, tinkamai taikė teisės aktus, todėl priėmė teisės aktų nuostatas ir suformuotą teismų praktiką analogiškose bei panašiose bylose atitinkantį procesinį sprendimą. Toks sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, jis priimtas nepažeidžiant materialinių ir procesinių teisės normų, todėl naikinti jį pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo A. U. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartį.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.