Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Nerijus Meilutis, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo kaltinamojo V. M. gynėjo advokato Rolando Tilindžio skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 8 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. M. priklausančiam turtui paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas nuo 2022 m. liepos 8 d. iki 2022 m. lapkričio 12 d.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje, be kitų asmenų, V. M. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 270 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, t. y. kaltinamas tuo, kad organizuotoje grupėje sistemingai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles dėl ko buvo padaryta didelė žala gamtai, klastojo dokumentus ir jais disponavo dėl ko buvo padaryta didelė žala, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės ir kitokios asmeninės naudos.

2. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Vilijos Žukauskienės 2020 m. birželio 25 d. nutarimu šešiems mėnesiams buvo laikinai apribota V. M. nuosavybės teisė į turtą: 1) 1/2 žemės sklypo, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/2 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 3 390 Eur; 2) 1/2 pastato – blokuoto gyvenamojo namo, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/2 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 77 800 Eur, leidžiant naudotis nekilnojamuoju turtu, paliekant draudimą atlikti veiksmus, kurie sumažintų turto vertę, šį turtą parduoti, įkeisti, išnuomoti, kitaip perleisti kitam asmeniui ar kitokiu būdu keisti jo teisinę padėtį. Šios procesinės prievartos priemonės terminas buvo tęsiamas Klaipėdos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartimis. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartimi minėtam V. M. turtui iš naujo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuo 2022 m. kovo 30 d., kuris baigėsi 2022 m. birželio 30 d.

II. Skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Kaltinamojo V. M. gynėjo advokato Rolando Tilindžio skundas atmetamas.

6. Susipažinus su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, skundo argumentais, įvertinus skundžiamos apygardos teismo nutarties motyvus, konstatuotina, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. M. nekilnojamajam turtui paskirtas pagrįstai, nepažeidžiant BPK 151 straipsnyje numatytų sąlygų, o taip pat BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo reikalavimų.

7. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Sprendžiant klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, būtina nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog galimai padaryta nusikalstama veika, o byloje gali būti pareikštas ar jau yra pareikštas civilinis ieškinys arba galimas turto konfiskavimas, ar išplėstinis turto konfiskavimas. Šia procesine prievartos priemone, be kita ko, siekiama išsaugoti turtą, kad jis nebūtų perleistas, paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas, o asmuo, galimai padaręs nusikalstamą veiką, atlygintų nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, neįgytų nepagrįstos turtinės naudos iš nusikalstamos veikos ir pan. Nagrinėjamu atveju aptariama procesinė prievartos priemonė paskirta teismui konstatavus, kad nagrinėjamoje byloje būtina užtikrinti pareikštą civilinį ieškinį.

8. Šioje baudžiamojoje byloje V. M. kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 270 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 228 straipsnio 2 dalį tuo, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, veikdamas organizuotoje grupėje, kartu su kitais grupės nariais, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės ir kitokios asmeninės naudos, klastojo dokumentus, sistemingai pažeidinėjo teisės aktus, dėl ko buvo padaryta didelė žala (duomenys neskelbtini) vandeniui, vandens storymėje gyvenantiems vėžiagyviams (zooplanktonui) ir moliuskams, bei galėjo būti padaryta didelė žala žuvims ir paukščiams. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad byloje yra pakankamai duomenų, užfiksuotų ikiteisminio tyrimo metu dalies įtariamųjų, liudytojų, asmenų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės, apklausų protokoluose, kratų, apžiūrų protokoluose, specialistų išvadose ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje, suteikiančių pagrindą manyti, jog kaltinamasis V. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad tiek skirdamas ar pratęsdamas laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymą, tiek nagrinėdamas skundą dėl šios procesinės prievartos priemonės paskyrimo ar jos termino pratęsimo, teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenis kaltinti jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Minėtuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti V. M. jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymu.

9. Nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, jog dėl to, kad V. M. niekada neužėmė nuolatinio AB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų ir tik laikinai vadovavo bendrovei tris savaites, jo atžvilgiu negali būti reikalaujama žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad aukštesnysis teismas iš esmės nesprendžia baudžiamojon atsakomybėn patraukto asmens kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei civilinio ieškinio pagrįstumo klausimų. Į šiuos klausimus atsakys pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą ir priimdamas galutinį procesinį sprendimą V. M. atžvilgiu. Todėl aplinkybės, kurias kaltinamojo gynėjas nurodo kaip šalinančias galimybę priteisti žalos atlyginimą, šioje proceso stadijoje laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrįstumo bei teisėtumo nešalina.

10. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir AAD) ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį (78 t., b. l. 104–109), o vėliau ir patikslintą civilinį ieškinį (78 t., b. l. 158–179) dėl 48 257 676,57 Eur aplinkai padarytos žalos atlyginimo. Civiliniai ieškiniai priimti, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos prokurorės 2021 m. sausio 26 d. nutarimu pripažintas civiliniu ieškovu (78 t., b. l. 180–181). V. M. šioje byloje yra kaltinamasis, o patikslintame ieškinyje yra išskirtas laikotarpis, kuomet įmonei vadovavo V. M., nurodant padarytos žalos aplinkai dydį: laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 22 d. iki 2019 m. birželio 13 d., t. y. apytiksliai tuo metu, kai AB „(duomenys neskelbtini)“ vadovavo V. M., galimai aplinkai buvo padaryta 904 392,72 Eur žala. Žalos dydžiai atskiriems laikotarpiams yra pateikti ir AAD 2020 m. gruodžio 14 d. specialisto išvadoje (77 t., b. l. 23–80). Tuo tarpu šiuo metu laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas V. M. turtui, kurio vertė apytiksliai 40 595 Eur. Taigi, V. M. turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės apribojimas, nepakaktų atlyginti galimai tik jo laikino vadovavimo laikotarpiu gamtai padarytai žalai. Šios aplinkybės, įvertinus BPK 151 straipsnio nuostatas, leidžia spręsti dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrįstumo, nes aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindas ir sąlygos nėra išnykę ar pasikeitę. Šioje proceso stadijoje netaikant šios procesinės prievartos priemonės į kaltinamojo turtą, gali būti apsunkintas nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymas. Šios išvados savaime nepaneigia skunde nurodoma aplinkybė, kad tuo metu, kai laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo pasibaigęs, kaltinamasis nesiėmė veiksmų, siekdamas perleisti jam priklausantį turtą ar sumažinti jo vertę.

11. Skunde taip pat keliamas ir taikomos procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo, proporcingumo klausimas. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Nuosavybės neliečiamumo ribojimai baudžiamojo proceso kontekste reglamentuojami nacionaliniais įstatymais, šiuo atveju – BPK, ir yra galimi. Šios procesinės prievartos priemonės taikymu yra siekiama svarbių BPK įtvirtintų tikslų, šiuo atveju – užtikrinti baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį. Atsižvelgiant į galimai kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, bylos apimtį, galimai padarytos žalos mastą ir civilinio ieškinio dydį, laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamojo V. M. turtą, taikant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, ji yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams. Šioje proceso stadijoje netaikant šios procesinės prievartos priemonės į kaltinamojo turtą, gali būti apsunkintas nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymas. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tokio masto ir griežtumo procesinė prievartos priemonė varžo kaltinamojo teises akivaizdžiai labiau, nei reikia tokios rūšies procesine prievartos priemone siekiamiems tikslams pasiekti. Šios išvados nepaneigia gynėjo skundo teiginiai, jog dėl V. M. nekilnojamajam turtui taikomos procesinės prievartos priemonės kaltinamasis su turto bendrasavininke negali įsirengti saulės energijos elektrinės ir pasinaudoti jos įrengimui teikiama valstybės parama, kadangi pagal skunde nurodomo Aprašo 11 punktą tokia parama neskiriama jei namas, kuriame būtų įrengtos saulės baterijos, yra areštuotas (įskaitant ir priverstinį fizinio asmens nuosavybės teisės į turto atskirų sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikiną apribojimą). Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamojo atžvilgiu taikoma procesinė prievartos priemonė neleidžia pasinaudoti tik valstybės teikiama parama įsirengiant saulės energijos elektrinę, tačiau neužkerta kelio V. M. ir turto bendrasavininkei jiems priklausančiame name įsirengti saulės baterijas už savo lėšas, ir taip pasiekti tų tikslų, kurie akcentuojami skunde (pvz. tausojant aplinką, pasididinant turto vertę, sumažinant išlaidas, mokamas už elektrą). Be to, net jų neįsirengus, teismui nepateikta duomenų, kad dėl to pablogėtų pačio namo būklė, dėl ko jame nebūtų galima gyventi, ir tik skunde nurodyti veiksmai užtikrintų didesnės žalos kilimo turtui sustabdymą. Skunde nurodomos sumos, sumokėtos už elektros energiją ir dujas, taip pat neleidžia spręsti, kad tai daro didelę įtaką kaltinamojo šeimos biudžetui, kadangi šios išlaidos patirtos per 20 mėnesių laikotarpį ir, įvertinus gyvenamojo namo plotą, nelaikytinos itin didelėmis. Taigi, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo į nurodytą turtą, V. M. patiria / patirs tokius suvaržymus, kurie viršija teisingos pusiausvyros tarp taikomų prievartos priemonių ir siekiamo tikslo ribas. Atsižvelgiant į tai, aukštesnysis teismas sprendžia, jog tikslas užtikrinti visuomenės interesą atlyginti aplinkai padarytą žalą šiuo atveju nusveria kaltinamojo norą dar labiau pa(si)gerinti gyvenimo sąlygas, kurios šiuo metu pilnai užtikrina tiek kaltinamojo, tiek jo šeimos teises ir teisėtus interesus. Be to, V. M. nekilnojamajam turtui nėra nustatytas visiškas daiktinių teisių suvaržymas ar daiktų paėmimas iš savininko. Yra nustatyti apribojimai tik uždraudžiant atlikti veiksmus, kurie sumažintų šio turto vertę, šį turtą parduoti, įkeisti, išnuomoti, kitaip perleisti kitam asmeniui ar kitokiu būdu keisti jo teisinę padėtį, tačiau nedraudžiant juo naudotis. Pažymėtina, kad nuosavybės teisių suvaržymai į kaltinamojo V. M. nekilnojamąjį turtą yra laikino pobūdžio ir ši procesinė prievartos priemonė gali būti panaikinta teismo nutartimi, vos tik ji taps nereikalinga arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad iš esmės bet kuri procesinė prievartos priemonė vienu ar kitu aspektu varžo asmens teises, tačiau vien toks teisių varžymas savaime nereiškia, kad procesinė prievartos priemonė yra taikoma neteisėtai ir nepagrįstai. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teigti, kad kaltinamajam V. M. taikoma procesinė prievartos priemonė yra neproporcinga nėra pagrindo.

12. Kaltinamojo V. M. gynėjas skunde taip pat nurodo, kad ilgiausią laikotarpį bendrovei vadovavęs buvęs bendrovės generalinis direktorius V. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės neišsprendus jo veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimo. Pažymėtina, kad procesinių prievartos priemonių skyrimo ar termino pratęsimo klausimai sprendžiami vertinant konkrečiai su tam tikru asmeniu, kuriam pareikšti kaltinimai, susijusias byloje nustatytas aplinkybes. Todėl aplinkybės, susijusios su kito asmens atsakomybės klausimu, negali būti absoliučiu pagrindu netaikyti minėtos procesinės prievartos priemonės V. M. atžvilgiu. Visi atvejai yra individualūs ir kiekvieną kartą reikia kruopščiai analizuoti aplinkybių visumą. Tuo labiau, kad kaltinamojo gynėjo teiginiai, susiję su kito asmens atsakomybės klausimu, nėra skundo nagrinėjimo dalykas, nes šiuo atveju sprendžiamas skundžiamos nutarties dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas V. M. turtui.

13. Išanalizavus skundžiamą 2022 m. liepos 8 d. nutartį matyti, jog teismas atsižvelgė į laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymui reikšmingas aplinkybes – įvertino nusikaltimų, kuriais yra kaltinamas V. M. sunkumą, pagrindinius duomenis, kurie sudaro pagrindą manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, įvertino ar egzistuoja šios procesinės prievartos priemonės taikymui būtinas pagrindas, atsižvelgė į galimai nusikalstamomis veikomis padarytą žalą, pareikšto civilinio ieškinio dydį. Taip pat, priešingai nei teigiama gynėjo skunde, apygardos teismas įvertino kaltinamojo gynėjo 2022 m. liepos 7 d. prašyme nurodytas aplinkybes, susijusias su saulės energijos elektrinės įsirengimu V. M. priklausančiame nekilnojamajame turte. Vien aplinkybės, kad skundžiamos nutarties motyvai yra glausti ir joje labai trumpai pasisakyta dėl kaltinamojo gynėjo prašyme nurodytų aplinkybių, savaime nereiškia, kad teismas neįsigilino į sprendžiamo klausimo esmę ir nesudaro pagrindo naikinti priimtos nutarties. Esminiai aspektai, aukštesniojo teismo manymu, buvo įvertinti.

14. Apibendrinant konstatuojama, kad Šiaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartis, kuria išspręstas procesinės prievartos priemonės paskyrimo klausimas, iš esmės yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo kaltinamojo V. M. turtui, iš esmės nepažeidė šios procesinės prievartos priemonės taikymo reikalavimų. Skundžiamoje nutartyje nurodytas nuosavybės teisės apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimas – šiuo metu nėra išnykęs ar pasikeitęs, todėl kaltinamojo V. M. gynėjo skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

kaltinamojo V. M. gynėjo advokato Rolando Tilindžio skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 8 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.