- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-10-17
- Bylos Nr.
- 1A-317-519/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gražvydas Poškus (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Virginija Žindulienė
- Advokatai
- Vigintas Strička
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Valentino Motiejūno apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžio, kuriuo M. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, M. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, nustatant jam pareigas: per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bei paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose ir nustatant, kad šį įpareigojimą M. J. privalo įvykdyti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Bausmės pradžia nustatyta nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Kaltinamasis M. J. nuteistas už tai, kad smurtavo artimoje aplinkoje, t. y. veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2018 m. birželio 13 d., apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini) namuose – virtuvėje, asmeninio konflikto metu tyčia kumščiu sudavė 2 smūgius savo šeimos nariui – sugyventinei S. R. į veidą bei rankomis ją pastūmė, ir dėl to ji atsitrenkė į spintelę, taip sukėlė S. R. fizinį skausmą ir padarė kraujosruvą, patinimą po dešiniąja akimi, patinimą virš dešinio antakio ir kraujosruvą ant kairės rankos žastikaulio.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras V. Motiejūnas prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį dėl bausmių skyrimo M. J., panaikinti nuosprendžio dalį, kuria laisvės atėmimo bausmės vykdymas nuteistajam atidėtas ir jam skirti įpareigojimai. Kitą nuosprendžio dalį prašo palikti nepakeistą.
2.1. Skunde prokuroras nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę M. J., netinkamai pritaikė BK 75 straipsnio nuostatas. Atkreipia dėmesį, kad teismas, spręsdamas dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
2.1. Pažymi, kad, nors BK 75 straipsnio nuostatos formaliai nedraudžia taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo asmeniui, turinčiam teistumą, tačiau sisteminis BK bendrosios dalies normų aiškinimas leidžia teigti, kad tokiam asmeniui laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir kitas bylos aplinkybes. Akcentuoja, kad vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį vaidina kaltininko elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos padarymo metu ir po nusikalstamų veikų padarymo. Nurodo, kad M. J. teistas 4 kartus, teistas ir už analogiškas veikas, naują nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, praėjus vos trims mėnesiams po jo paleidimo iš laisvės atėmimo vietos. Tai, kad M. J. vėl padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą panaudodamas fizinį smurtą, rodo jo pavojingumą visuomenei, tačiau pirmosios instancijos teismas, skirdamas pastarajam bausmę, visiškai nepasisakė dėl BK 56 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, nors teisingai konstatavo, kad kaltinamajam turi būti skirta laisvės atėmimo bausmė, nes jis nenori laikytis įstatymų.
2.2. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas, atidėdamas M. J. paskirtos bausmės vykdymą, nemotyvavo (atsižvelgė tik jauną amžių), kodėl bausmės vykdymas jam turi būti atidėtas ir kodėl yra pagrindas manyti, kad M. J. nedarys nusikalstamų veikų. Prokuroro vertinimu, teisme nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad M. J. negali būti atidėtas bausmės vykdymas: jis teistas tik už tyčinius nusikaltimus, teistumas jam neišnykęs, charakterizuojamas patenkinamai, daro administracinius teisės pažeidimus, nedirba, nusikaltimą įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nusikalto prieš šeimos narį (nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis), prieš šeimos narį smurtauja nebe pirmą kartą, turi kriminalinės patirties. Nors M. J. ankstesniais nuosprendžiais buvo skirtos arešto bausmės, tačiau jomis nebuvo pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai. Prokuroro įsitikinimu, esant paminėtoms aplinkybėms, kaip nepagrįstas turi būti vertinamas teismo manymas, kad penktą kartą teisiamas asmuo, kuriam teigiamo poveikio nepadarė ir arešto bausmės, neabejotinai laikysis įstatymų ir nebenusikals. Mano, kad šiuo atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).
3. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Valentino Motiejūno apeliacinis skundas tenkintinas
Žemesnės instancijos teismas
4. BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
4.1. Pažymima, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-565-139/2016). Pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012).
5. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo M. J., atsižvelgė į socialinės darbuotojos parodymus, į jauną kaltinamojo amžių, ir padarė išvadą, jog bausmės tikslai M. J. gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tačiau, kolegijos vertinimu, teismas, spręsdamas BK 75 straipsnio taikymo klausimą, nepagrįstai neatsižvelgė į kitas reikšmingas šio klausimo sprendimui aplinkybes, t. y. į tai, kad M. J. anksčiau teistas keturis kartus – vieną kartą pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, du kartus – pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir vieną kartą – pagal BK 140 straipsnio 2 dalį bei 140 straipsnio 3 dalį (b. l. 90–93, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), naują smurtinį nusikaltimą prieš šeimos narį padarė neišnykus teistumui, praėjus vos trims mėnesiams po jo paleidimo iš bausmės atlikimo vietos, kur jis atliko Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. sausio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą arešto bausmę už tai, kad smurtavo artimoje aplinkoje (tyčia įkando savo sugyventinei S. R. į abiejų rankų dilbius, o mažamečiui broliui – į dešinę šlaunį). Be to, M. J. yra baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 78–88), nedirba (b. l. 89), gydėsi dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį (b. l. 76 – 77). Nors, kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje, M. J. yra jauno amžiaus (26 metų), o kaip liudytoja apklausta socialinė darbuotoja V. G. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad ji M. J. ir S. R. šeimoje lankosi du - tris kartus per savaitę ir per pusantrų metų gal tik tris kartus pastebėjo išgertuves (b. l. 124), be to, įstatymas nedraudžia recidyvistui taikyti bausmės vykdymo atidėjimo, kolegija sprendžia, jog šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas leis pakeisti nusikalstamus M. J. polinkius.
5.1. Kaip teisingai pastebėta prokuroro skunde, ankstesniais nuosprendžiais M. J. buvo skirtos arešto bausmės, tačiau akivaizdu, kad jos teigiamo poveikio pastarajam nepadarė – jis ir toliau pažeidinėja baudžiamuosius įstatymus. Taigi darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Akivaizdu, kad M. J. savo veiksmų pavojingumo nesupranta, kritiškai savo elgesio nevertina, todėl bausmės vykdymo atidėjimas, net ir skyrus nuteistajam BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir pareigas, prisidėtų prie nebaudžiamumo už padarytą nusikalstamą veiką jausmo susiformavimo.
6. Dėl to prokuroro skundas tenkinamas ir skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas) – naikinama nuosprendžio dalis, kuria nuteistajam M. J. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendį pakeisti.
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas M. J. atidėtas 1 metams, nustatant jam pareigas: per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bei paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose ir nustatant, kad šį įpareigojimą M. J. privalo įvykdyti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. J. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.