Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), traukiamai administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pareiškimas, kuriuo prašoma iškelti administracinio nusižengimo bylą UAB „E.“ (toliau – ir Bendrovė) vadovei V. K. dėl galimai padaryto nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai sankcijoje numatytą baudą.

Teismui pateiktame pareiškime nurodoma, kad VMI 2024 m. liepos 24 d. duomenimis Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 26 903,54 Eur, iš jų 8 348,76 Eur – gyventojų pajamų mokestis, 454,74 Eur – šio mokesčio delspinigiai, 17 298,00 – pridėtinės vertės mokestis, 795,40 Eur – šio mokesčio delspinigiai, 6,64 Eur – pagal vykdomuosius dokumentus. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2023 m. spalio 17 d. Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių ir pagal VMI suformuotas pakaitines deklaracijas. Bendrovei geranoriškai nevykdant mokestinių įsipareigojimų, taip pat atsižvelgiant į tai, kad mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai nėra įvykdomi visa apimtimi, VMI kredito įstaigų užklausė apie Bendrovės banko sąskaitų apyvartas nuo 2023 m. spalio 1 d. iki informacijos pateikimo dienos. Paysera Lt, UAB 2024 m. gegužės 6 d. pateikto išrašo duomenimis, atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) likutis 2023 m. spalio 1 d. buvo 0,16 Eur, įplaukos sudarė 520,16 Eur, išlaidos 519,56 Eur. Sąskaitos likutis 2024 m. gegužės 6 d. buvo 0,60 Eur. AS „Citadele banka“ Lietuvos filialo 2024 m. gegužės 9 d. pateikto išrašo duomenimis, atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) likutis 2023 m. spalio 1 d. buvo 13,50 Eur, įplaukos sudarė 2 181,90 Eur, išlaidos 2 172,90 Eur. Sąskaitos likutis 2024 m. gegužės 9 d. buvo 4,50 Eur. AB SEB banko 2024 m. balandžio 29 d. pateikto išrašo duomenimis, atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (Eur) likutis 2023 m. spalio 1 d. buvo 14 079,67 Eur, įplaukos sudarė 496 280,02 Eur, išlaidos 509 993,61 Eur. Sąskaitos likutis 2024 m. balandžio 28 d. buvo 366,08 Eur. Atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (PLN) likutis 2023 m. spalio 1 d. buvo 0,00 PLN, įplaukos sudarė 37 274,57 PLN, išlaidos 6 275,28 PLN. Sąskaitos likutis 2024 m. balandžio 28 d. buvo 30 999,29 PLN. Išanalizavusi iš finansinių įstaigų gautus Bendrovės sąskaitų duomenis, VMI nustatė, kad analizuojamu laikotarpiu turimose Bendrovės bankų sąskaitose vyko piniginių lėšų judėjimas, nesilaikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Didžiausi mokėjimai iš AB SEB banko atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (Eur), laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. balandžio 28 d., atlikti pažeidžiant atsiskaitymo eiliškumą. Vien šių mokėjimų būtų užtekę VMI mokestinei nepriemokai padengti. VMI vertinimu, aukščiau nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovė V. K. atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, o ne VMI. Dėl tokių V. K. veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. V. K. pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi pradėta UAB „E.“ vadovei V. K. administracinio nusižengimo teisena dėl galimo pažeidimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymo dėl to, kad ji, būdama UAB „E.“ vadove ir galimai žinodama apie UAB „E.“ finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau galimai pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, ir tokiu būdu pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus bei nevykdė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

Teismo posėdžių metu V. K. parodė, kad skolos mokesčių inspekcijai neturėjo. Vykdė savo veiklą, atsiskaitymai buvo su klientais, su tiekėjais, prekių supirkimas buvo aktualus kiekvieną dieną ir tai buvo išankstiniai mokėjimai, kitokiu būdu negalėjo prekiauti. Nurodė, jog kol vykdė tą atsiskaitymą, inspekcijai skolos nebuvo, kitu atveju, ji būtų užblokavusi sąskaitas. Nurodė, jog tiesiog vykdė, o skola atsirado, kai jie (VMI), spalio mėnesį paskaičiavo vidurkį ir todėl atsirado skola. Spalio bei lapkričio mėnesių metu buvo labai mažos apyvartos, o galiausiai, gruodžio pradžioje, buvo užblokuota sąskaita, todėl iš viso nieko nebevykdė. Moters teigimu, negalėjo būti tokia didelė nepriemoka, nes nebuvo pardavimų, buhalterinės ataskaitos buvo nepriduodamos, nes buhalterė išėjo iš darbo ir nepridavė ataskaitų ir tada, mokesčių inspekcija paskaičiavo, išvedė, didelį vidurkį visiems 4 mėnesiams, taigi susidarė 30 000 Eur permoka. Šiuo metu, kai turi naują buhalterę, advokatą, perskaičiavo visas ataskaitas ir atsirado permoka, nes buvo nepriduotos ataskaitos ir ta ataskaita, parodė permoką, padengė įsiskolinimą mokesčių inspekcijai ir liko sumokėti ,,SoDra“. Dėl eiliškumo nurodė, kad pirmiausiai turėjo vykdyti išankstinius apmokėjimus tiekėjams, kad galėtų vykdyti prekybą. Nebuvo jokios minties dėl bankroto, kadangi norėjo gyventi, dirbti. Nurodė, jog buvo pranešimas apie vėlavimą, bet nebuvo jokio apribojimo, kad negalima vykdyti, naudotis savo banko sąskaita. V. K. pažymėjo, kad šiuo metu bendradarbiauja su bankroto administratoriumi, labai nori, kad anuliuotų bankroto bylą, daro viską, ruošiasi taikos sutarčiai. Šiuo metu su „SoDra“ viskas taip ir yra, iš pradžių nori padengti viską su VMI. Kol tą sutvarkė, reikėjo ir ataskaitas buhalterines pateikti, nes neturėjo buhalterės, tas užtruko, taigi buvo paskelbtas bankrotas. VMI turi apie 13 000 Eur permoką, todėl tais pinigais ruošiasi padengti ,,SoDra“. Šiuo metu ,,SoDra“ yra skola. Žino, kad skola ,,SoDra“ yra žymiai didesnė, nei yra permoka. Turi dar vieną įmonę, parduotuvę, todėl nori iš jos gauti pajamas ir dengti ,,SoDra“ skolą. Kita įmonė priklauso darbuotojai – jos dukrai.

VMI atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuoti tinkamai, pateikė prašymą bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, todėl vadovaujantis ANK 630 straipsnio 2 dalimi, byla išnagrinėta pareiškėjo atstovui nedalyvaujant.

Teisme 2024 m. rugsėjo 10 d. gautas VMI raštas dėl informacijos pateikimo dėl V. K. pateiktų dokumentų, kuriais grindžiama, jog Bendrovė nėra skolinga VMI. Rašte nurodyta, jog Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. rugsėjo 10 d. duomenimis, UAB „E.“ įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių fondų biudžetams pagal VMI apskaitomas prievoles yra 6,64 Eur (pagal Lietuvos institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus). Mokestinės nepriemokos neliko dėl Bendrovės 2024 m. liepos 31 d. pateiktų ankstesnių mokestinių laikotarpių deklaracijų. VMI nurodė, jog tai nepaneigia fakto, kad Bendrovės vadovė V. K., šioje byloje inkriminuojamu laikotarpiu (nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. balandžio 28 d.), Bendrovei turint mokestinę nepriemoką, atsiskaitymų prioritetą teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais, o ne VMI. Nei šioje byloje, nei Bendrovės bankroto byloje atsakovė nenurodė jokių aplinkybių, nepridėjo įrodymų apie bendrovės vykdomą veiklą, joje dirbančius darbuotojus, atsiskaitymą su jais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad viešai prieinamais www.sodra.lt duomenimis, 2024 m. rugsėjo 9 d. atsakovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondui (toliau — VSDFV) – 31 427,36 Eur, taip pat nėra nei vieno darbuotojo. Bendrovės bankroto byloje pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, kad iš atsakovės yra vykdomas išieškojimas 56 vykdomosiose bylose. Atsakovė su atskiruoju skundui nepateikė duomenų, kaip ji atsiskaitys su kitais savo kreditoriais. Pelno (nuostolio) ataskaitos duomenimis, atsakovė iki 2023 m. rugsėjo 30 d. gavo 9 755 Eur pelno, tačiau byloje nėra atsakovės paaiškinimų, dėl kokių priežasčių iš pelningai dirbančios bendrovės yra vykdomas priverstinis skolų išieškojimas daugiau kaip 50 vykdomųjų bylų.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina.

ANK 590 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena dėl šio kodekso 120 straipsnyje nurodyto administracinio nusižengimo pradedama atitinkamai pagal akcininko, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nario ar kreditoriaus pareiškimą, kuriame turi būti išvardyti asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn už akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių ar kreditorių teisių pažeidimus. Šioje dalyje numatytais atvejais administracinio nusižengimo tyrimas neatliekamas, protokolas nesurašomas, o pareiškimas siunčiamas teismui bylai nagrinėti.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).

Šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai. Kita vertus, siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, be objektyviosios atitinkamo nusižengimo pusės, būtina nustatyti ir subjektyviąją – t. y. asmens, traukiamo atsakomybėn, kaltę.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Pažymėtina, kad pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Asmuo pripažįstamas kaltu, jeigu teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). ANK 120 straipsnio 1-2 dalyse nurodyti nusižengimai gali būti padaromas tik tyčia. Pažymėtina, kad asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda. Visi neaiškumai ir abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Jeigu padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Nesant finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, reikia laikytis CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymų eiliškumo.

Pažymėtina, jog minėtame CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis atsiskaitinėjant su kreditoriais, jeigu skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai Bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais neturint galimybių patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

V. K. kaltinama tuo, kad ji,

būdama UAB „E.“ vadove ir galimai žinodama apie UAB „E.“ finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau galimai pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, ir tokiu būdu pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus bei nevykdė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos aišku, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Iš byloje pateiktų dokumentų, t. y. VMI atsiliepimo į atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. EB2-2319-392/2024 bei Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pažymos Nr. FR0321, matyti, jog VMI pripažino, kad Bendrovė yra neskolinga VMI, taip pat turi 13 689,65 Eur permoką, tuo tarpu VMI pareiškime nurodoma, jog Bendrovė yra skolinga 26 903,54 Eur.

Iš byloje esančiame VMI rašte dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad viešai prieinamais www.sodra.lt duomenimis, 2024 m. rugsėjo 9 d. Bendrovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondui siekė 31 427,36 Eur, taip pat nėra nei vieno darbuotojo. Nurodyta, jog Bendrovės bankroto byloje pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, kad iš atsakovės yra vykdomas išieškojimas 56 vykdomosiose bylose. Pelno (nuostolio) ataskaitos duomenimis, atsakovė iki 2023 m. rugsėjo 30 d. gavo 9 755 Eur pelno, tačiau byloje nėra atsakovės paaiškinimų, dėl kokių priežasčių iš pelningai dirbančios bendrovės yra vykdomas priverstinis skolų išieškojimas daugiau kaip 50 vykdomųjų bylų.

Teismo vertinimu, V. K. pateikti VMI dokumentai bei VMI pateiktas raštas dėl informacijos pateikimo, prieštarauja VMI pareiškimui dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo. Pažymėtina, jog Bendrovė skolos VMI neturi (skola buvo susidariusi laiku nepateikus deklaracijų, tačiau jas pateikus, paaiškėjo, jog yra susidariusi permoka), VMI pateiktu raštu dėl informacijos pateikimo tai patvirtino bei nurodė su nagrinėjama byla, kuri iškelta remiantis būtent VMI pareiškimo pagrindu, nesusijusius Bendrovės kreditorinius įsipareigojimus (atkreiptinas dėmesys, jog prie rašto, nurodant kitus bendrovės kreditorinius įsipareigojimus, nepateikti visiškai jokie įrodymai). Pažymėtina, jog šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas nei dėl savalaikio deklaracijų pateikimo ar nepateikimo, taip pat Sodros interesų pažeidimo klausimas (pareiškime, kuriuo remiantis pradėta ši byla, tokios aplinkybės nenurodytos ir jas pagrindžiantys įrodymai nebuvo teikiami). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti išvados, jog VMI pareiškimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Nors teismas nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą negali būti pasyvus bylų proceso stebėtojas, tačiau tai negali būti suprantama kaip besąlygiška pareiga teismui perimti institucijos, inicijuojančios administracinį procesą, pareigą tinkamai parengti administracinio nusižengimo bylą.

Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas tiek objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, tiek ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Taigi priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės.

Remdamasis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad Bendrovės vadovės veikoje nėra neabejotinai nustatytų būtinų ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo objektyviųjų bei subjektyviųjų požymių, dėl ko ji negali būti pripažinta kalta padarius minėtą nusižengimą, nes esant tokioms aplinkybėms, teismas, visus neaiškumus ir abejones vertina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, V. K. atžvilgiu pradėta administracinė teisena nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 565¹ straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 ir 646 straipsniais, teismas

nutaria:

nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 120 straipsnio 1 dalį UAB „E.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vadovei V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nesant jos veikoje šio administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.