Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-04-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-370-350/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-11
Bylos Nr.
1S-370-350/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Gaputis
Advokatai
Rima Keblienė
Kategorijos
T. Z. G. 1S-370-350/2012
Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLietuvos Respublikos vardu2012 m. balandžio 11 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis,sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui,gynėjai advokatei Rimai Keblienei,asmeniui, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė M. T.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo M. T. skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-03-19 nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiama Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-03-19 nutartimi tenkintas (duomenys neskelbtini) ligoninės teikimas M. T. pratęsti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis.

Rokiškio rajono apylinkės teismas ginčijama nutartimi konstatavo, kad teismui pateikti duomenys rodo, kad M. T. psichinė būklė yra stabiliai pagerėjusi. Laikytina, kad jo socialinis pavojingumas sumažėjęs, bet negalima užtikrinti ambulatorinio stebėjimo, todėl stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pratęstinas.

Šalies argumentai

M. T. prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-03-19 nutartį ir pakeisti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Pareiškėjas teigia, kad priverstinai gydomas trejus metus. Per visus šiuos metus jis jokių pažeidimų nėra padaręs, laikosi vidaus tvarkos taisyklių, charakterizuojamas gerai, lanko užimtumo terapiją. Dėl praeityje padarytų nusikaltimų gailisi ir yra padaręs atitinkamas išvadas, žada nebenusikalsti. Teigia, kad yra kritiškas susirgimui ir užtikrina, kad vartos jam paskirtus vaistus, nepažeis ambulatorinio gydymo nustatytų sąlygų, bus prižiūrimas savo tetos I. A.. M. T. nuomone jo psichikos sveikata pagerėjo, pavojingumas visuomenei išnyko, skundžiama apylinkės teismo nutartis turėtų būti panaikinta.

Teismo posėdyje asmuo, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė ir jo gynėja prašo skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą medžiagą teismas konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-03-19 nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina. Skundžiama nutartimi M. T. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymas. Tačiau skundą nagrinėjančio teismo nuomone, pateiktoje medžiagoje yra pakankamai faktinių duomenų, rodančių apie tai, kad M. T. psichikos būklė tiek pagerėjo bei jo pavojingumas tiek sumažėjo, kad jis gali būti gydomas ambulatorinėmis sąlygomis.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 str. 6 d. ir BPK 405 str. 4 d. įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Todėl skundžiamoje nutartyje išsakytas motyvas, jog dėl M. T. nepakankamų socialinių ryšių negali būti užtikrintas priverstinio gydymo ambulatorinėmis sąlygomis tęstinumas, yra nepagrįstas.

Pažymėtina, kad šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 str.), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.

Teismui pateiktoje 2012-02-24 Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvadoje Nr. 68 nurodyta, kad M. T. psichikos būsena gerėja, kliedėjimo idėjų, haliucinacijų neišaiškinta, mąstymas nuoseklus, nuotaika gera, stabili. Režimo nepažeidinėja. Kritika formali. HCR-20 smurto rizika vidutinė.

Nepaisant šių konstatavimų, gydytojų komisija rekomendavo priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis M. T. pratęsti, nes nesant tvirtų socialinių ryšių galimai nebus užtikrintas gydymas ambulatorinėmis sąlygomis.

(duomenys neskelbtini) atstovė pirmosios instancijos teisme taip pat pasisakė, kad M. T. stebėjimo laikotarpiu stebėti nuotaikos svyravimai, padidinta veikla, savęs pervertinimo idėjos. Be to, patvirtino, kad pareiškėjas lanko sporto, užimtumo terapiją skyriuje ir reabilitacijos centre užsiėmimus, mokosi 12 klasėje, agresijos, rėžimo pažeidimų nestebėta, kliedėjimo idėjų, haliucinacijų neišaiškinta, o jo mąstymas nuoseklus, paralogiškas.

Kaip matyti iš aukščiau aptartos išvados, gydytojų išvadą – tęsti priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis nulėmė jų turimi duomenys, kad M. T. bendrauja tik su savo motina, kuri yra pripažinta neveiksnia. Tačiau niekaip nepaneigti paties M. T. nurodyti duomenys, kad jis palaiko pakankamai glaudžius socialinius ryšius ne tik su motina ar senyvo amžiaus močiute, tačiau ir su savo teta I. A.. Pirmosios instancijos teismas į šiuos M. T. argumentus neatsižvelgė ir visiškai dėl jų nepasisakė.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, M. T. ne tik turi kur gyventi, bet ir turi kas juo rūpintųsi ir užtikrintų jo gydymo tęstinumą. Duomenų, kad jo teta I. A. neturi galimybių prižiūrėti M. T., teismui pateiktoje medžiagoje nėra, kas atitinkamai sąlygoja išvadą, kad yra tinkamos sąlygos jo priežiūrai ir gydymo užtikrinimui. Svarbu ir tai, kad pats M. T. supranta esantis ligonis ir būtinybę gydytis, ką patvirtina jo paaiškinimai bei teismui pateiktieji rašytiniai duomenys. Šie duomenys rodo, kad M. T. sugeba (kiek tai įmanoma esant jo sveikatos būklei) kritiškai įvertinti savo tiek psichinę, tiek fizinę sveikatą ir jaučiasi atsakingas už savo planų įgyvendinimą, elgesį ir ligos eigos kontrolę ambulatorinio gydymo metu.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, įvertinus M. T. psichinės sveikatos būklę bei jo pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, taip pat galimybę užtikrinti tokį pat gydymą namų sąlygomis, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad M. T. reikia pratęsti priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių taikymą, tačiau tai galima daryti ne stacionare, o ambulatorinėmis sąlygomis. Šiuo atveju tai yra pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių tikslui pasiekti. Teismas įsitikinęs, kad toks gydymas padidins paciento vidines pastangas grįžti į pilnavertį gyvenimą, stiprinti socialinius ryšius. Tokiu būdu skundžiama teismo nutartis naikintina ir priimtinas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 2 p., 2 d.,

nutaria:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-03-19 nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą: M. T. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Gaputis