- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-23
- Bylos Nr.
- 2S-870-803/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06626-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Pareiškėjas
- V. L.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. L. skundą dėl antstolio Vitaliaus Milevičiaus veiksmų, suinteresuoti asmenys, antstolis Vitalis Milevičius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas V. L. 2019 m. vasario 25 d. kreipėsi į antstolį Vitalį Milevičių pateikdamas skundą, kuriame prašė panaikinti antstolio 2019 m. vasario 12 d. patvarkymą Nr. S-19-13-1105 kaip neteisėtą bei pažeidžiantį išieškotojo teises ir teisėtus interesus bei įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) įvykdyti antstolio Vitalio Milevičiaus 2018 m. gruodžio 7 d. patvarkymą Nr. S-18-13-13336 ir pervesti į antstolio Vitalio Milevičiaus depozitinę sąskaitą Valstybinės mokesčių inspekcijos areštuotas pinigines lėšas. Nurodė, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos areštuotas skolininkės turtas, t. y. 45 000 Eur mokesčių permoka, kuri turi būti skirta tenkinti visų kreditorių (išieškotojų) reikalavimus, bet ne išimtinai tik vieno iš kreditorių, t. y. Valstybinės mokesčių inspekcijos interesus.
2. Antstolis priėmė 2019 m. kovo 1 d. patvarkymą Nr. 0013/18/01558, kuriuo netenkino pareiškėjo skundo ir skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė nagrinėti teismui.
3. Antstolis nurodė, kad vykdo vykdomąją bylą Nr. 0013/18/01558 pagal Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 20 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-4931-590/2018 dėl negrąžintos paskolos išieškojimo išieškotojui V. L. iš skolininkų V. K. (V. K.) ir V. K. (V. K.). 2018 m. gruodžio 7 d. buvo pradėti priverstiniai vykdymo veiksmai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 624 straipsnyje nustatyta tvarka – areštuotas nekilnojamas turtas, priklausantis skolininkei, išsiųstas patvarkymas į VSDFV Vilniaus skyrių, buvo areštuotos piniginės lėšos pas trečiuosius asmenis CPK 688 straipsnyje nustatyta tvarka. Užklausus Turto areštų aktų regitrą buvo gauta informacija, kad Valstybinė mokesčių inspekcija yra areštavusi skolininkės V. K. (V. K.) 45 000 Eur. Šioms piniginėms lėšoms apribota naudojimosi, valdymo, disponavimo teisės, tikslu patenkinti trečios eilės išieškojimą. Piniginių lėšų saugotojas yra Valstybinė mokesčių inspekcija. Esant tokioms aplinkybėms 2018 m. guodžio 7 d. patvarkymu buvo areštuotos skolininkei V. K. (V. K.) priklausančios 45 000 Eur piniginės lėšos, esančios Valstybinės mokesčių inspekcijos žinioje, bei Valstybinė mokesčių inspekcija buvo įpareigota šias pinigines lėšas pervesti į anstolio Vitalio Milevičiaus depozitinę sąskaitą. Valstybinė mokesčių inspekcija 2019 m. sausio 3 d. raštu Nr. (20.21-06) RMA-65 konstatavo, kad 2018 m. gruodžio 7 d. patvarkymas įvykdytas, kadangi 45 000 Eur suma yra areštuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 101 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, V. K. (V. K.) mokėtinų permokų (skirtumų) šiai dienai neturi. 2019 m. vasario 12 d. buvo priimtas patvarkymas, kuriuo atsisakyta nukreipti skolos išieškojimą į V. K. (V. K.) pinigines lėšas, kurios yra areštuotos ir saugomos Valstybinės mokesčių inspekcijos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 25 d. nutartimi atmetė pareiškėjo V. L. skundą dėl anstolio Vitalio Milevičiaus veiksmų.
5. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Valstybinė mokesčių inspekcija neturėjo pagrindo į antstolio depozitinę sąskaitą pervesti 45 000 Eur mokestinę permoką. Pažymėjo, kad mokesčio permokos areštas savaime nereiškia, kad mokesčių mokėtojas turi analogiško dydžio grąžintiną mokesčio permoką. Piniginės sumos grąžinamos mokesčio mokėtojo prašymu, o antstolis neįgyja išskirtinės padėties mokesčių permokų įskaitymo ir grąžinimo procedūroje, vienintelė antstolio ypatybė šioje procedūroje – jis užtikrindamas vykdomojo dokumento įvykdymą, turi pareigą reikalauti, jog susidariusi permoka būtų grąžinta ne mokesčių mokėtojui, bet jam, tačiau grąžinimo ir įskaitymo procedūra atliekama laikantis MAĮ 87 straipsnyje nustatytos tvarkos. Teismas nustatė, jog antstolis, vykdydamas vykdomąją bylą, veikė laikydamasis įstatymų, reglamentuojančių vykdymo veiksmų atlikimo tvarką, reikalavimų, jokių teisės normų nepažeidė, pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudarė pagrindo konstatuoti anstolio veiksmų neteisėtumo, todėl pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. nutartį, panaikinti antstolio Vitalio Milevičiaus 2019 m. vasario 12 d. patvarkymą Nr. S-19-13-1101, kaip neteisėtą bei pažeidžiantį išieškotojo teises ir teisėtus interesus, įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją įvykdyti antstolio Vitalio Milevičiaus 2019 m. gruodžio 7 d. patvarkymą Nr. S-18-13-13336 ir pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą Valstybinės mokesčių inspekcijos areštuotas skolininkės pinigines lėšas. Nurodo tokius esminius atskirojo skundo argumentus:
6.1. buvo pažeista pareiškėjo teisė į efektyvią teisinę gynybą vykdymo proceso metu;
6.2. antstoliui areštavus skolininko turtines teises, mokesčių administratorius netenka teises pagal MAĮ nuostatas atlikti įskaitymą, nes vykdymo procesą reglamentuojančios proceso normos taikomos visiems asmenims ir turi būti įvykdytos per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 straipsnio 1 dalis);
6.3. mokesčių administravimo įstatyme nenustatyta išimčių dėl išieškojimo iš turtinių teisių. Taikius skolininko turtinių teisių areštą, ribojami ne tik skolininko, bet tam tikra prasme ir prievolės skolininko kreditoriaus veiksmai, todėl mokesčių administratorius turi paklusti teisėtiems antstolio nurodymams ir nebegali atlikti visų veiksmų, nustatytų MAĮ, mokesčio permokai įskaityti ir grąžinti. Antstoliui areštavus skolininko turtines teises į mokesčio permoką, mokesčių administratorius turi teisę tik patikrinti faktinį prievolės įvykdymą, t. y. atlikti patikrinimą mokesčių permokos egzistavimui ir jos realiam dydžiui patvirtinti;
6.4. tiek pareiškėjas, tiek Valstybinė mokesčių inspekcija turi galiojantį tos pačios patenkinimo eilės (III eilės) reikalavimą į areštuotą skolininkės turtą, todėl remiantis CPK 754 straipsnio 5 dalimi, abu šie reikalavimai turi būti patenkinami proporcingai kiekvienam išieškotojui priklausančiai sumai;
6.5. Valstybinė mokesčių inspekcija neturėjo pagrindo atsisakyti vykdyti antstolio 2019 m. gruodžio 7 d. patvarkymo Nr. S-l 8-13-13336, kadangi antstolio reikalavimai yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą;
6.6. Valstybinės mokesčių inspekcijos banko sąskaitoje esančios piniginės lėšos nepriklausomai nuo joms suteikto statuso Valstybinės mokesčių inspekcijos vidinėje administravimo sistemoje vykdymo proceso metu yra laikytinos skolininko piniginėmis lėšomis pagal CPK 688 straipsnio 1 dalį, todėl Valstybinė mokesčių inspekcija privalėjo pervesti pinigines lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą;
6.7. CPK 688 straipsnio 3 dalis nenustato išimčių dėl specialaus subjektų statuso ypatumų, t. y. antstolis nustatęs, kad pas kitus asmenis yra skolininko pinigų ir kitokio turto, antstolis juos aprašo ar surašo turto arešto aktą. Pagal MAĮ 101 straipsnio 6 dalies nuostatas, mokesčių administratoriaus pareigūnas taikydamas turto areštą turi visas teises ir pareigas dėl mokesčių mokėtojo ir trečiųjų asmenų, kaip ir CPK nustatyta tvarka turtą areštuojantis antstolis. Valstybinė mokesčių inspekcija neturi teisės atsisakyti vykdyti antstolio patvarkymą dėl turto arešto, motyvuojant tuo, kad pakito areštuoto turto statusas pagal MAĮ, esant pasikeitusiam mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus tarpusavio teisių ir pareigų statusui;
6.8. CPK prasme mokesčių administratorius veikia kaip antstolis, todėl turi buti taikomas analogiškas teisinis mechanizmas, jeigu skolininkės lėšas areštuotų kitas antstolis pagal kito kreditoriaus vykdomąjį dokumentą. Tokiu atveju abu antstoliai ir abu kreditoriai turėtų galiojantį tos pačios eilės reikalavimą į skolininkės turtą, todėl abu šie reikalavimai turėtų būti patenkinami proporcingai kiekvienam išieškotojui priklausančiai sumai;
6.9. teismas nevertino Valstybinės mokesčių inspekcijos pozicijos neatitikimo Turto arešto aktų registro išraše pateikiamai informacijai (Turto arešto aktas Nr. 2017068337), kad 2017 m. lapkričio 21 d. skolininkė V. K. (V. K.) sumokejo 45 000,00 Eur (įmokos kodas 1001), t. y. suma sudaranti permoką;
6.10. antstoliui areštavus skolininkei priklausančias pinigines lėšas, skolininkė neteko teisės valdyti, naudoti ir disponuoti areštuotomis turtinėmis teisėmis, antstolis įgijo teisę CPK 749 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka disponuoti areštuota turtine teise, o mokesčio administratorius, pas kurį buvo skolininkės lėšos, į kurias pareiškėjas turėjo turtinę teisę, nebegalėjo būti įskaitytos mokesčio nepriemokai padengti ir privalėjo jas pervesti į nurodyto antstolio sąskaitą.
Atsiliepimas
7. Suinteresuoti asmenys antstolis Vitalis Milevičius, Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimų į atskirąjį skundą pagal CPK 335 straipsnio 2 dalį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Byloje nustatyta kad antstolis 2018 m. lapkričio 26 d. priėmė patvarkymą vykdyti vykdomąjį raštą Nr. 2-4931-590/2018 ir pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0013/18/01558 (vykdomosios bylos 1-10 lapai) išieškotojo V. L. naudai dėl 70 000 Eur skolos, 2 666,02 Eur palūkanų iš skolininkų V. K. (V. K.) ir V. K. (V. K.) turto.
9. Antstolis 2018 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. S-18-13-13305 taikė turto areštą 77 549,61 Eur sumai (vykdomosios bylos 20 lapas).
10. Iš turto arešto aktų registro išrašo nustatyta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija 2017 m. lapkričio 23 d. priėmė arešto aktą Nr. (23.31-08)-319-2813. Akto 1.4.2. punkte nuodyta, kad areštuojamos lėšos. Iš aprašymo turinio galima spręsti, kad 2017 m. lapkričio 21 d. buvo sumokėta 45 000 Eur suma, sudaranti permoką (vykdomosios bylos 27 lapas). Iš areštuoto turto reikalavimų patenkinimo eilė yra III.
11. Antstolis 2018 m. gruodžio 7 d. priėmė patvarkymą Nr. S-18-13-13336 areštuoti skolininkės V. K. (V. K.) 45 000 Eur pinigines lėšas, esančias Valstybinės mokesčių inspekcijos žinioje, bei įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją per 10 dienų nuo šio patvarkymo gavimo dienos pervesti lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą.
12. Valstybinė mokesčių inspekcija, gavusi 2018 m. gruodžio 7 d. patvarkymą Nr. S-18-13-13336, 2019 m. sausio 3 d. raštu Nr. (20.21-06)RMA-65 (valdomosios bylos 30 lapas) informavo antstolį, kad šis patvarkymas yra laikomas visiškai įvykdytu, t. y. 45000 Eur permoka yra areštuota, tačiau mokesčio mokėtojos V. K. grąžintinų mokesčių permokų (skirtumų) nenustatyta.
13. Gavęs Valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m. sausio 3 d. raštą Nr. (20.21-06) RMA-65, antstolis ginčijamu 2018 m. vasario 12 d. patvarkymu Nr. S-19-13-1105 atsisakė nukreipti išieškojimą į V. K. (V. K.) 45 000 Eur pinigines lėšas, kurios yra areštuotos ir saugomos Valstybinės mokesčių inspekcijos žinioje.
14. Apeliantas įrodinėja, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m. sausio 3 d. rašte Nr. (20.21-06) RMA-65 nurodyta pozicija yra nenuosekli, kadangi vienoje pastraipoje nurodoma, kad permoka 45 000 Eur areštuota, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 101 straipsnio 3 dalies nuostatomis, o kitoje nurodoma, kad grąžintinų mokesčių permokų (skirtumų) nenustatyta. Išieškotojas nesutinka su permokos neigiamu faktu, kadangi Turto arešto registre yra įrašytas juridinis faktas dėl permokos.
15. Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 4 straipsnio 2 dalis numato, kad visi turto arešto duomenys, įrašyti į Turto arešto aktų registrą, laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas sutinka argumentu dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos raštas yra prieštaringas dėl patvarkymo visiško įvykdymo, kurio rezoliucinė dalis neatitinka dėstomosios. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nenuoseklus Valstybinės mokesčių inspekcijos raštas Nr. (20.21-06) RMA-65 negali paneigti Turto arešto aktų registro duomenų teisingumo.
16. Apeliantas įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl skolininkės V. K. (V. K.) mokesčių permokos, kaip turimos turtinės teisės, nepagrįstai taikė MAĮ nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su tokiu argumentu.
17. MAĮ 87 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių sumos, kurios lieka permokos sumas įskaičius mokestinei nepriemokai padengti, grąžinamos mokesčių mokėtojo prašymu. Tai reiškia, kad mokesčių mokėtojas gali reikalauti grąžinti jam mokesčių permoką tik tuomet ir tik tiek, kiek permoka viršija mokesčių nepriemoką, be to, tik esant mokesčių mokėtojo prašymui. Vadinasi, ginčai dėl permokos galimi su mokesčiu mokėtoju, todėl nagrinėjamos bylos kontekste permokos (ne) buvimo faktas neveikia antstolio veiksmų teisėtumo vertinimo.
18. Pagal MAĮ 101 straipsnio 6 dalį Mokesčių administratoriaus vykdomam turto areštui mutatis mutandis taikomos Civilinio proceso kodekso XLVIII skyriaus 675 straipsnio 1, 2, 4 ir 5 dalyse, 677, 678, 679, 680, 683, 684 straipsniuose, 686 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 688 straipsnyje nustatytos taisyklės. Šiuo atveju mokesčių administratoriaus pareigūnas turi visas teises ir pareigas dėl mokesčių mokėtojo ir trečiųjų asmenų, kaip ir šio kodekso nustatyta tvarka turtą areštuojantis antstolis.
19. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą, apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto prašymą įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją įvykdyti antstolio Vitalio Milevičiaus 2019 m. gruodžio 7 d. patvarkymą Nr. S-18-13-13336 ir pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą Valstybinės mokesčių inspekcijos areštuotas skolininkės pinigines lėšas, nes teismui tokia diskrecijos teisė nėra suteikta. Taigi, pagal MAĮ 101 straipsnio 6 dalį mokesčių administratoriaus pareigūnas turi visas teises ir pareigas dėl mokesčių mokėtojo ir trečiųjų asmenų, kaip ir šio kodekso nustatyta tvarka turtą areštuojantis antstolis, tačiau dėl tokios įstatyme numatytos pareigos vykdymo ginčo nėra.
20. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su apelianto argumentu, kad nagrinėjamoje byloje vertinant antstolio Vitalio Milevičiaus 2019 m. vasario 12 d. patvarkymą Nr. S-19-13-1101 kvalifikuojant jo veikos teisėtumą, turėjo būti vadovaujamasi civilinio proceso taisyklėmis, reglamentuojančiomis išieškojimą. Kasacinės instancijos teismas, vertindamas panašius teisinius santykius, yra nurodęs, kad reikia nustatyti, koks pagrindinis, vyraujantis santykis yra ginče (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354-969/2015).
21. Šiuo atveju ginčas yra civilinio, o ne mokestinio, administracinio teisinio pobūdžio, nes šalys neginčija mokestinių prievolių viena kitai, nekelia klausimo, ar permokos įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose įtvirtintas nuostatas. Apeliantas, įvertinęs Turto arešto aktų registro išrašą 1.4.2. punktą, sprendė, kad buvo areštuota 2017 m. lapkričio 21 d. skolininkės sumokėta 45 000 Eur suma, sudaranti permoką (vykdomosios bylos 27 lapas). Antstolis priėmė skundžiamą patvarkymą remiantis vienu dokumentu – Valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m. sausio 3 d. raštu Nr. (20.21-06) RMA-65. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien tai, jog įskaitymas galėtų atitikti mokestines normas, savaime nereiškia, kad permokos įskaitymas galimas ir pagal Civilinio proceso kodekse numatytas taisykles.
22. CPK 754 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu išieškotos sumos neužtenka visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, jie patenkinami proporcingai kiekvienam išieškotojui priklausančiai sumai. Antstolis neatliko jokių veiksmų, kad užtikrintų vykdymo proceso šalių teisių lygiateisiškumą, todėl apelianto skundas tenkinamas iš dalies ir panaikinamas antstolio Vitalio Milevičiaus 2019 m. vasario 12 d. patvarkymas Nr. S-19-13-1105 (CPK 513 straipsnis).
23. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė vykdymo procesą reglamentuojančias normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamą nutartį panaikinant dalyje dėl atsisakymo tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio Vitalio Milevičiaus 2019 m. vasario 12 d. patvarkymo Nr. S-19-13-1105 panaikinimo, kitoje dalyje paliekant nutartį nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo V. L. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. nutartį panaikinti iš dalies ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolio Vitalio Milevičiaus 2019 m. vasario 12 d. patvarkymą Nr. S-19-13-1105.
Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.