Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Teisėjas Vytautas Krikščiūnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-602-366/2013

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUOSPENDIS

2013 m. rugpjūčio 29 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Eligijaus Gladučio ir Evaldo Vanago, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės J. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 18 d. nuosprendžio, kuriuo E. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 1 d., ir vadovaujantis BK 54 str. 3 d., jam skirta laisvės apribojimo bausmė dvejiems metams, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu; pradėti dirbti arba būti registruotam darbo biržoje; nevartoti alkoholinių gėrimų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų be gydytojo paskyrimo.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

E. G. nuteistas už tai, kad 2011 m. lapkričio 2 d., laikotarpiu tarp 16.00 - 18.00 valandos, Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., J. M. gyvenamojo namo virtuvėje, būdamas neblaivus tyčia sužalojo J. M., jam du kartus durdamas peiliu į pilvą ir padarydamas du durtinius pjautinius kiauryminius pilvo sužalojimus su skrandžio ir plonosios žarnos pataiso pažeidimu, dėl ko J. M. grėsė realus pavojus gyvybei.

Tenkinama apeliacinio skundo dalis.

Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylai teisingai išspręsti svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai E. G. pripažino kaltu pagal BK 135 str. 1 d. Tačiau kolegija sutinka su prokurorės apeliacinio skundo argumentais ir konstatuoja, jog bausmė nuteistajam iš tiesų skirta neteisingai.

BK 54 str. nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat, įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Taigi bendrasis principas skiriant bausmę yra tai, kad skiriama būtent sankcijoje numatyta bausmės rūšis, parenkant jos dydį sankcijoje nurodytose ribose. Ir tik išskirtiniais, išimtinais atvejais, esant tam tikroms, įstatyme numatytoms aplinkybėms, ar tada kai sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas akivaizdžiai pažeistų teisingumo principą, gali būti skiriama švelnesnė bausmė, nei numatyta sankcijoje ar mažesnis jos dydis. Bet kuriuo atveju, toks teismo sprendimas turi būti motyvuotas.

Kaip minėta, E. G. skundžiamu teismo nuosprendžiu nuteistas už BK 135 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą, už kurį sankcijoje numatyta tik vienos rūšies bausmė - laisvės atėmimo. Tuo tarpu apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 54 str. 3 d., nusprendė, kad realus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nuteistajam E. G. nepadėtų įgyvendinti bausmės paskirties, numatytos BK 41 str. bei prieštarautų teisingumo principui ir nuteistajam skyrė švelnesnę nei sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą su tam tikrais jau pirmiau paminėtais įpareigojimais. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. G. švelnesnę nei sankcijoje numatytą bausmę BK 54 str. 3 d. pagrindu, atsižvelgė į tai, kad E. G. dėl psichinės ligos anksčiau jau buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, kad jam diagnozuota liga – paranoidinė šizofrenija, kuri, pasak teismo, kol kas yra mažiausiai pažintų prognozuojamų ligų, o jos eiga kiekvienu atveju gali būti individuali, taip pat atsižvelgė į liudytojų parodymus, kad po įvykio nuteistasis kalbėjo nerealius dalykus, elgėsi neadekvačiai, itin šaltai policijos pareigūnams pasakojo apie jį neva užpuolusius šunis, buvo nuo kapinių prisirinkęs kapinių žvakių, į nukentėjusiojo J. M. bei jo žmonos R. M. paaiškinimus, kad nuteistasis ir anksčiau nei iš šio nei iš to imdavo į rankas peilį ir klausdavo, ką jam papjauti. Taip pat atsižvelgė į nuteistojo ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius bei nukentėjusiojo išsakytą poziciją (nukentėjusysis prašė nebausti nuteistojo, nes pastarasis jį sužalojo vien dėl psichinės ligos), į tai, kad E. G. yra teisiamas pirmą kartą bei į kitas nuosprendyje išdėstytas aplinkybes – kad E. G. nusikalstama veika priskiriama sunkiam nusikaltimui, padaryta žmogaus sveikatai, kad nuteistasis galiojančių administracinių nuobaudų neturi, Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centre registruotas nuo 1993 m., diagnozė F20.00, į bausmės paskirtį, įtvirtintą BK 41 str., teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje formuojasi nuostata, kad pagal BK 54 str. 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra tik išimtinės aplinkybės ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę pagal BK 62 str., o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 str. 3 d. pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-45/2007, 2K-230/2010, 2K-476/2010 ir kt.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinė nutartis Nr. 2K-420/2006).

Kolegijos nuomone, aplinkybės, kurias skundžiamame nuosprendyje nurodė apylinkės teismas, jokiu būdu nerodo nuteistojo ar jo padarytos veikos mažesnio pavojingumo, t. y. nėra išimtinės ir nesudaro pagrindo taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas. Apibendrinant pirmosios instancijos teismo motyvus, darytina išvada, kad teismas švelnesnę bausmę paskyrė dėl nuteistojo psichinės būklės, tačiau nepasisakė, kodėl tuo klausimu (dėl E. G. sveikatos būklės, pakaltinamumo) nesutinka su ekspertais.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme E. G. buvo atliktos stacionarinės teismo psichiatrijos ekspertizės. Ekspertizių aktuose konstatuota, kad inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu E. G. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti ir E. G. nereikalinga taikyti priverstinio medicininio pobūdžio priemones, jis dėl psichikos sveikatos būsenos galėjo dalyvauti bylos nagrinėjime, su juo galima atlikti proceso veiksmus. Netikėti ekspertų išvadomis dėl E. G. sveikatos būklės kolegija neturi pagrindo. Pažymėtina, kad asmens pakaltinamumas ir nepakaltinamumas nustatomas dėl konkrečios baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos ir gali būti tik tos veikos padarymo metu, todėl tai, kad anksčiau nuteistajam buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė - ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, taip pat tai, kad nuteistajam diagnozuota liga (ekspertizės aktais E. G. diagnozuota šizofreninio sutrikimo remisija) nėra pagrindas taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas. Be to, byloje nėra duomenų, kad nuteistasis dėl susirgimo neturės galimybės tinkamai gydytis bausmės atlikimo vietoje, o, kaip pagrįstai savo apeliaciniame skunde nurodė prokurorė, paaiškėjus, kad galimybė tinkamai gydyti nuteistąjam nustatytą susirgimą yra ribota, gali būti keliamas klausimas dėl jo atleidimo nuo tolesnio bausmės atlikimo, vadovaujantis BK 76 str. 2 d. nuostatomis. Tačiau šiuo metu tokių duomenų byloje nėra. Teisėjų kolegija taip pat visiškai pritaria prokurorės skundo argumentams, kad apylinkės teismas, skirdamas E. G. švenesnę bausmę nei numatyta įstatymo, nepakankamai įvertino nuteistojo padarytos veikos pavojingumą ir E. G. charakterizuojančių aplinkybių visumą. Nors apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje ir nurodė, kad E. G. teisiamas pirmą kartą ir už sunkaus nusikaltimo padarymą žmogaus sveikatą, tačiau visai neatsižvelgė į tai, kad jo padaryta veika yra tyčinė, baigta, taip pat į tai, kad savo nusikalstamam sumanymui įgyvendinti E. G. panaudojo peilį, kuriuo net du kartus dūrė nukentėjusiajam į pilvą, tokiais savo veiksmais sukeldamas realų pavojų nukentėjusiojo gyvybei. Skirdamas švelnesnę bausmę pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsižvelgia į nukentėjusiojo J. M. ir jo žmonos parodymus, jog E. G. ir anksčiau elgdavosi neadekvačiai, nei iš šio, nei iš to imdavo į rankas peilį ir klausdavo, ką jam papjauti. Tačiau šie faktai tik parodo padidintą E. G. pavojingumą ir negali būti pagrindas švelninti bausmę. Be to, apylinkės teismas padarė dar vieną prieštaringą sprendimą. Pats nustatė ir informavo prokurorą, kad nuteistasis E. G. galimai padarė dar vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 1 d., tačiau to nevertino kaip padidintą nuteistojo pavojingumą ir skyrė E. G. švelnesnę bausmę nei numatyta įstatymo. Visos šios aplinkybės rodo nuteistojo polinkį smurtinėms veikoms bei jį charakterizuoja kaip pavojingą visuomenei asmenybę. Įvertinusi paminėtas aplinkybės bei tai, kad nuteistasis kritiškai nevertina savo įvykdytos veikos, teisėjų kolegija daro išvadą, kad E. G. skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirta švelnesnė nei įsatymo sankcijoje numatyta bausmė nepadės įgyventinti bausmės paskirties ir aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Taigi esant šioms aplinkybėms konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytų aplinkybių reikšmę spręsdamas dėl nuteistojo bei jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo ir dėl taikytinos bausmės, kuri atitiktų teisingumo principą, todėl netinkamai pritaikė BK 54 str. 3 d. nuostatas ir nuteistajam E. G. paskyrė aiškiai per švelnią, neatitinkančią teisingumo ir protingumo principų, bausmę. Dėl to, nuosprendis keičiamas, panaikinamas BK 54 str. 3 d. nuostatų taikymas ir E. G. skiriama nauja bausmė.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Vertinant konkrečios bylos aplinkybes, privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti bei įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Šiuo atveju įvertinusi jau pirmiau aptartų nuteistojo padarytos veikos ir jo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių visumą, atsižvelgusi į tai, kad nėra nustatyta E. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į nukentėjusiojo teisiamojo posėdžio metu išreikštą nuteistajam palankią poziciją (ant E. G. nepyksta, prašė jo nebausti, civilinio ieškinio nereiškia), kolegija konstatuoja, kad bausmės paskirtis ir tikslai, taip pat teisingumo principas, bus įgyvendinti nuteistajam E. G. už BK 135 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą paskiriant mažesnę nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 1 ir 2 p.). Panaikinus BK 54 str. 3 d. nuostatų taikymą ir nuteistajam E. G. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, nuteistojo teisinė padėtis blogėja, tačiau tai atitinka prokurorės apeliacnio skundo esmę, o kadangi E. G. skiriama mažesnė laisvės atėmimo bausmė, nei savo apeliaciniame skunde prašo prokurorė, tenkinama tik dalis apeliacinio skundo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 ir 2 p.

NUSPRENDŽIA:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-06-18 nuosprendį pakeisti:

Nuosprendžio dalį, kuria E. G. už BK 135 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą, vadovaujantis BK 54 str. 3 d., paskirta dvejų metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu; pradėti dirbti arba būti registruotam darbo biržoje; nevartoti alkoholinių gėrimų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų be gydytojo paskyrimo, panaikinti;

E. G. už BK 135 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą skirti ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.