Kauno apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Ingai Leikauskienei, Rasai Burbienei, dalyvaujant

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Elenai Neimajer-Zinkienei, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos atstovui Evaldui Vaicekavičiui,

nedalyvaujant suinteresuoto asmens Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo J. Š. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Kauno apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, Kėdainių rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Liudytojos J. B. ir Z. S. parodė, kad Vainikų bendrovėje už pajus turėjo dalį pastatų, kuriuos jos ir kiti asmenys pardavė J. Š..

Liudytoja I. K. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), pradžioje dirbo Vainikų kolūkyje, o vėliau, kai buvo reorganizuota, Vainikų bendrovėje. Pareiškėją pažįsta kaip ūkininką dvidešimt metų. Liudytojos šeimos nariai taip pat turėjo pajus, ir visi kažkiek už pajus gavo turto, priklausė dirbtuvių dalis. Pajininkų iš viso buvo apie trisdešimt į visą dirbtuvių kompleksą, juo niekas nesinaudojo, todėl gal prieš dvylika-trylika metų pardavė ūkininkui J. Š.. Buvo vienas didelis pastatas dirbtuvių ir šalia garažai. Nuo pardavimo tais statiniais naudojasi J. Š., kitų savininkų nėra, tie statiniai neperdaryti.

Liudytojas A. S., Josvainių seniūnijos seniūnas, parodė, kai buvo kolūkis, ten buvo dispečerinė, tai skaitėsi kaip mechaninės dirbtuvės, į jas įeina kartu ir kiemas, didelės dirbtuvės, kur remontuodavo mašinas, o šalia jų yra garažai. Tą visą kompleksą vadindavo mechaninėm dirbtuvėm, ten yra viskas kartu. Paskutiniu metu, gal daugiau nei dešimt metų, dirbtuvėmis naudojasi J. Š.. Niekas nebuvo pareiškęs pretenzijų į tas dirbtuves, negirdėjo, kad kam nors dar priklausytų tie pastatai, mano, kad J. Š. yra savininkas. Iš trijų byloje seniūnijos pateiktų pažymų (34-35, 81 b.l.) reikėtų vadovautis paskutiniąja 2011-11-29 – 81 b.l., kur nurodyta, jog J. Š. Vainikų kaime esančiomis mechaninėmis dirbtuvėmis, garažais ir kiemo aikštele naudojasi nuo 1998 metų.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje pateiktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad VĮ „Registrų centras" Kauno filialas 2008-09-15 atliko Vainikų kaime esančių dirbtuvių, šalia jų esančių garažo ir kiemo aikštelės inventorizacija, pateiktas Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos nuorašas (4-21, 80 b.l.). Iš VĮ „Registrų centras" Kauno filialo 2008-02-03 pažymos Nr. S-405922-2021 matyti, kad daiktinės teisės į dirbtuves lPlp, garažą 2Glp ir kiemo statinius (aikštelę), esančius (duomenys neskelbtini) nėra įregistruotos niekieno vardu, šiems pastatams suteiktas registro Nr. (duomenys neskelbtini), (23 b.l.). Iš Valstybės įmonės „Registrų centras" 2009-02-02 išrašo juridinių asmenų registre matyti, kad Kėdainių rajono Vainikų žemės ūkio bendrovė yra išregistruota 1999-03-17 (24 b.l.). Kauno apskrities archyvo 2008-04-03 pažymėjime Nr. (01.6.)V10-2003 nurodoma, kad šiam archyvui Kėdainių rajono Vainikų ŽŪB dokumentai saugoti nėra perduoti ir rekomenduojama kreiptis į Kėdainių rajono savivaldybės administracijos archyvą. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos archyvas pateikė 2008-04-14 pažymą Nr. A-2-1732 ir archyvinius dokumentus apie mechaninių dirbtuvių perdavimą fizinių asmenų grupei 1998-04-17 Vainikų žemės ūkio bendrovės likvidacinės komisijos posėdžio protokolo Nr. 6 pagrindu (25-32 b.l.). Iš sąrašo, pavadinto pirkimo-pardavimo sutartimi, matyti, kad fizinių asmenų grupė 1998 m. gegužės 25 d. pardavė J. Š. jų už pajus Vainikų ŽŪB įgytas dirbtuves (33 b.l.). Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių žemėtvarkos skyriaus 2011-07-07 pažymos Nr. P-133 matyti, kad dirbtuvių statiniai yra ne privačioje, o valstybei priklausančioje žemėje (36 b.l.). J. Š. 1991-07-30 įregistravo individualią įmonę „Ufa“ (39 b.l.). Josvainių seniūnija 2011-11-23 pažymoje nurodo, kad J. Š. Vainikų kaime esančiomis mechaninėmis dirbtuvėmis, garažais ir kiemo aikštele naudojasi nuo 1998 metų (81 b.l.).Kėdainių rajono savivaldybės administracija 2011-09-19 informacijoje nurodo, kad dirbtuvės, garažas ir kiemo aikštelė neįrašyti į statinių, neturinčių savininkų (ar savininkų, kurie nežinomi) sąrašą ir statinių pripažinimo bešeimininkiais procedūra nevykdoma; jie savivaldybės balanse neapskaitomi (56-57 b.l.). Kauno apskrities archyvas ir Kėdainių rajono savivaldybė informavo, kad duomenų apie minėtų objektų statybą 1971 metais jiems nebuvo perduota (82, 96 b.l.).Apie šios bylos (dėl Vainikų kaime esančių mechaninių dirbtuvių, garažo ir kiemo aikštelės) nagrinėjimą CPK 532 str. nustatyta tvarka 2011-11-15 paskelbtas pranešimas specialiajame tinklalapyje (77 b.l.), tačiau suinteresuotų asmenų neatsirado.

2000 m. liepos 18 d. LR civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 33 straipsnis nustato, jog CK ketvirtosios knygos V skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl įgyjamosios senaties taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki šio kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija (2011 m. vasario 21 d. nutartis Nr. 3K-7-67/2011) pasisakė, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai. 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Be to, nutartyje nurodyta, jog tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę. Asmeniui turi būti suteikiama galimybė įrodyti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atitiko įstatyme tiesiogiai įtvirtintas sąlygas, kurioms esant gali būti pripažįstama jo nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu. Dėl tokios Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos nelaikytinas pagrįstu suinteresuoto asmens Kauno apskrities VMI atsiliepime į pareiškimą (61 b.l.) pateiktas argumentas, jog „iš byloje pateiktos medžiagos negalima konstatuoti, kad yra visos sąlygos, reikalingos nuosavybės teisės įgijimo faktui nustatyti, nes nėra duomenų, kad nepertraukiamai pastatai būtų valdyti 10 metų iki naujojo kodekso įsigaliojimo – 2003-07-01, daikto valdymas neįregistruotas viešajame registre“.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas sąžiningai įgijo bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą nuo 1998 metų CK 4.68 - 4.71 str. numatytomis sąlygomis valdė Vainikų kaime esančias mechanines dirbtuves, garažą ir kiemo aikštelę, todėl jo valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę. Nenustatyta, kad kas nors turėtų daugiau teisių už pareiškėją į jo valdomą nekilnojamąjį turtą (CK 4.70 str. 1 d.). Nekilnojamas daiktas netapo bešeimininkiu, nebuvo įtrauktas į apskaitą, neperėjo valstybei, nes nebuvo įregistruotas valstybės ar savivaldybės vardu (CK 4.57 str. 2d., 4.58 str. 2 d.). Nėra jokio pagrindo teigti, kad statiniai pastatyti savavališkai; jų statyba baigta 1971 metais (4-21 b.l.), jais naudojosi Vainikų kolūkis, po reorganizavimų – Vainikų paukštininkystės tarybinis ūkis, Vainikų ŽŪB, kuri išregistruota 1999-03-17 (24 b.l.); byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad statiniai būtų perstatyti ar rekonstruoti kai jais nuo 1998 metų pradėjo naudotis J. Š.. LR Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. Nr. 278 nutarime “Dėl dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo” registruojant statinius Nekilnojamojo turto registre nereikalaujama pateikti leidimo statybai, ar kitokių su statyba susijusių dokumentų.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis bei įrodymais, vadovaujantis taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuotinas pareiškėjo pateiktų įrodymų pakankamumas nurodytų statinių įgijimo įgyjamosios senaties būdu faktui nustatyti, todėl pareiškimas tenkintinas (CK 4.68 str.). Šio fakto nustatymas reikalingas dėl nuosavybės teisės į minėtus statinius įregistravimo VĮ „Registrų centras".

Iš J. Š. valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu – 30,24 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 268- 270 str., 533 str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti faktą, kad pareiškėjas J. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), įgijo nuosavybės teisę į dirbtuves - gamybos, pramonės paskirties pastatą, pažymėtą indeksu lPlp su priestatu, pažymėtu indeksu lplp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, pažymėtą indeksu 2Glp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelę, pažymėtą plane „b", unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį.

Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatytas dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą įregistravimo VĮ „Registrų centras".

Priteisti iš pareiškėjo J. Š. 30,24 Lt (trisdešimt litų 24 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.