Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Marytės Mitkuvienės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Inrent“ ir trečiojo asmens akcinės bendrovės SEB banko atskiruosius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria nutarta atsakovui iškelti bankroto bylą ir paskirti administratorių, civilinėje byloje Nr. B2-620-227/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Realm Juridical“ ir trečiojo asmens akcinės bendrovės SEB banko ieškinius dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Inrent“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais ieškovo pusėje AB SEB bankas prašė atsakovui iškelti bankroto bylą ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punkto pagrindais, bendrovės administratoriumi siūlė paskirti UAB „Administratoriai LT“.

Nurodė, kad 2009 m. birželio 18 d. įspėjo atsakovą, kad nutraukia kreditavimo sutartį, pagal kurią paskolinta virš 8 mln. eurų verslo vystymui, pareikalavo grąžinti paskolą su nesumokėtomis palūkanomis, delspinigiais, einamojo mėnesio palūkanomis ir bauda, t.y. iš viso 29 126 760,76 Lt. Negražinta skola bankui sudaro 8 435 692,99 EUR arba 29 126 760,76 Lt, o atsakovo turto vertė 2009 m. I ketvirčio balanso duomenimis yra 57 765 366 Lt. Atsakovas yra įsiskolinęs ir kitiems asmenims, dalis jų kreipėsi dėl priverstinio išieškojimo iš neįkeisto turto. Pradelsti ir viešajame Turto arešto aktų registre užfiksuoti atsakovo įsipareigojimai sudaro 38 449 623,86 Lt. Kreditorius anksčiau kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau ieškinys buvo atmestas tuo pagrindu, kad kreditavimo sutarties nutraukimas ginčijamas teisme. Šiuo metu byla išnagrinėta, atmetant atsakovo ieškinį. Atsakovas raštu bei įtraukdamas banką į kreditorių sąrašą, pripažino, kad negali vykdyti savo įsipareigojimų, t.y. viešai paskelbė, kad neatsiskaitys. Realių pasiūlymų iš atsakovo dėl atsiskaitymų negauta.

Teismas nutartyje nurodė, kad reikalavimo perleidimo sutartis, kuria perleistas reikalavimas į turimą UAB „AKS projektai“ skolą, yra rašytinė ir nustatyta tvarka nenuginčyta, todėl galiojanti. Nors reikalavimo perleidimo sutartyje nėra nurodyta, jog kartu perleidžiamas reikalavimas ir pagal laidavimo sutartį, tačiau laidavimo sutartis pridėta ir ji nurodyta reikalavimo perleidimo sutarties 7.3 p. Sutartyje aptarta, kad pareigos, susidariusios pagal sutarties 7.3 p. nurodytus priedus ir/ar su jais susijusios, nėra reikalavimo įgijėjui perleidžiamos. Šių aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, jog šia sutartimi buvo perleista reikalavimo teisė į skolininką UAB „AKS projektai“ bei pastarojo laiduotoją UAB „Inrent“, o laidavimas dėl reikalavimo perleidimo nesibaigė, nes skolininkas ir laiduotojas nepasikeitė, keitėsi tik išieškotojas. Reikalavimo įgijėjui perėjo ir prievolės įvykdymui užtikrinti sudaryta laidavimo sutartis(CK 6.101 str. 2 d). Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas UAB „Inrent“ atsako kaip laiduotojas už UAB „AKS projektai“ skolą, neviršijant reikalavimo perleidimo sutartyje ir laidavimo sutartyje nurodytos pinigų sumos ir UAB „Realm Juridical“ pripažino kreditoriumi atsakovo UAB „Inrent“ atžvilgiu 378 674,44 Lt skolos dydžiui ir kt. mokėjimams. Teismo teigimu, aplinkybė, jog tikrajam skolininkui UAB „AKS projektai“ yra iškelta restruktūrizavimo byla, esmės nekeičia, nes skolininko ir laiduotojo atsakomybė yra solidari ir kreditorius turi teisę pasirinkti, kas turi įvykdyti prievolę: skolininkas ar laiduotojas. Teismas pažymėjo, jog ieškovas turėjo teisę reikalauti, kad skolininkas ir laiduotojas grąžintų skolą bei kreiptis į teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo. AB SEB bankas nutraukė kreditavimo sutartį ir pareikalavo, kad atsakovas grąžintų paskolą su nesumokėtomis palūkanomis, delspinigiais, einamojo mėnesio palūkanomis ir bauda, t.y. iš viso 29 126 760,76 Lt bei įspėjo, jog to nepadarius, bus inicijuotas bankroto bylos iškėlimas. Kreditavimo sutarties nutraukimas nenuginčytas. AB SEB banką teismas taip pat pripažino kreditoriumi atsakovo UAB „Inrent“ atžvilgiu ir nustatė, kad skolos grąžinimo terminas pasibaigęs. Teismas padarė išvadą, jog ieškovas ir trečiasis asmuo turėjo teisę reikalauti įvykdyti prievolę, o to nepadarius inicijuoti bankroto bylos iškėlimą (ĮBĮ 6 str. 2 d., 4 d.). Teismas taip pat nustatė, kad atsakovo per vienerius metus mokėtina suma yra ne mažiau kaip 35 317 847,19 Lt, kad atsakovas turi debitorių 112 570,81 Lt sumai, 52 716 851 Lt vertės turto, o pradelsti ir Turto arešto aktų registre užfiksuoti atsakovo įsipareigojimai sudaro 38 449 623,86 Lt. Teismas nustatė, kad UAB „Inrent“ nevykdo įsipareigojimų, jo pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, tad jis yra nemokus (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str., 5 d. 1 p.). Atsakovas 2010 m. kovo 8 d. paaiškinamajame rašte nurodė, kad įmonė nebegali vykdyti savo kreditorinių įsipareigojimų. Pasak teismo, yra pagrindo manyti, kad atsakovas nepajėgus vykdyti prievolės ir darbuotojams. Teismas padarė išvadą, jog atsakovas viešai paskelbė arba pranešė kreditoriams, kad negali atsiskaityti su jais (ĮBĮ 9 str. 5 d. 2 p.). Teismas nurodė, kad nėra pagrindo manyti, jog paskyrus administratoriumi UAB „Administratoriai LT“, jis veiks išimtinai banko naudai ir priešingai kitų kreditorių interesais. Įvertinęs tai, jog Liteko duomenimis banko interesai priešingi kito kreditoriaus Lamens Trading Limited interesams, ir siekdamas, kad tarp kreditorių neiškiltų ginčų, kurie galėtų trukdyti administratoriaus darbui, kas įtakotų administratoriaus keitimą, teismas administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto eiga“, kurio kandidatūrai trečiasis asmuo neturi priekaištų.

UAB „Realm Juridical“ yra netinkamas ieškovas. Ta aplinkybė, kad laidavimo sutartis buvo pridėta kaip priedas prie reikalavimo perleidimo sutarties, nereiškia, kad perleidžiamos teisės ir pagal laidavimo sutartį, nes tai turi būti tiesiogiai, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta pačioje reikalavimo perleidimo sutartyje. Tai, kad pareigos neperleidžiamos, negali automatiškai reikšti, kad teisės perleidžiamos, kadangi tokios prezumpcijos nėra. Ieškovas yra teisines paslaugas teikianti įmonė, todėl jai turėtų būti taikomi ypatingai aukšti standartai ruošiant sutartis. Reikalavimo perleidimo sutartyje nenurodžius, kad perimamos ir teisės pagal laidavimo sutartį, turi būti laikoma, kad jos neperimtos. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jam buvo perleistos teisės pagal laidavimo sutartį, todėl jis tokių teisių yra neįgijęs ir neturi teisės reikšti ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo.

2. Teismas neįvertino ir nepasisakė dėl to, jog atsakovas turi teisę reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 str. 2 d.). Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis bandė nukreipti išieškojimą į pagrindinį skolininką, kad išieškoti iš pagrindinio skolininko jau ieškinio padavimo dieną buvo neįmanoma, tad atsakovas neprivalo vykdyti jokių įsipareigojimų pagal laidavimo sutartį ir ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo jam negali būti tenkinamas, nes UAB „Inrent“ dar net nėra atsiradusi pareiga mokėti skolą, kadangi nėra suėjęs skolos grąžinimo pagal laidavimo taisykles terminas.

3. Teismas nepasisakė ir dėl atsakovo reikalavimo taikyti CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nurodytą sutrumpintą ieškinio senaties terminą ir šiuo pagrindu ieškovo reikalavimą atmesti. Jeigu kreditorius nesikreipė į teismą su reikalavimu priteisti skolą iš laiduotojo per 3 mėnesius, laidavimas baigiasi (CK 6.88 str. 1 d.). Per šį terminą UAB „Inrent“ nebuvo pareikštas reikalavimas priteisti skolą teisme, todėl laidavimas bet kuriuo atveju baigėsi 2010 m. kovo 31 d.

4. Teismas neįvertino specifikos, susijusios su pagrindinio skolininko UAB „AKS projektai“ restruktūrizavimu ir šio proceso įtakos skolų mokėjimo terminams, tarp jų ir pagal šalutinę prievolę - laidavimo sutartį. UAB „AKS projektai“ yra iškelta restruktūrizavimo byla. Iškėlus restruktūrizavimo bylą, kreditorius privalo pateikti savo reikalavimą įmonei (Restruktūrizavimo įstatymo 6 str. 4 d., 7 str.), priešingu atveju jis nėra kreditorius ir neturi teisės reikalauti skolos iš UAB „AKS projektai“. Neturint teisės reikalauti skolos apmokėjimo iš pagrindinio kreditoriaus, tuo pačiu išnyksta pagrindas reikalauti skolos iš laiduotojo. Jeigu UAB „Inrent“ įvykdytų reikalavimą už UAB „AKS projektai“, jis turi turėti regreso teisę, o tokios teisės neturės, jeigu UAB „Technoterma“ ar jo teisių perėmėjas nebus įtrauktas į UAB „AKS projektai“ kreditorių sąrašą. Teismas neįvertino aplinkybės, kad nuo bylos iškėlimo momento sustabdomas visų reikalavimų vykdymas (Restruktūrizavimo įstatymo 9 str. 1 d. 1-6 p.), tad sustabdomas ir UAB „Technoterma“ reikalavimo UAB „AKS projektai“ atžvilgiu vykdymas. Jeigu pagrindinis skolininkas neturi mokėti skolos (jos išieškojimas sustabdytas), tai ir papildomos laidavimo prievolės vykdymas sustabdomas iki to momento, kol sustabdyta pagrindinė prievolė. Pagal laidavimo sutartį po 2009 m. lapkričio 5 d. negali būti pareikštas reikalavimas sumokėti skolą ir laiduotojui, kadangi jos mokėjimo vykdymas buvo sustabdytas dar prieš pareiškiant reikalavimą laiduotojui. Remiantis Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-160/2010), restruktūrizavimo plane numatyto kreditorinio reikalavimo tenkinimo atidėjimas prilygsta prievolei su atidedamuoju terminu (CK 6.33 str.), jis įvykdytas kreditoriui sutinkant, todėl taikytinas ir prievolės įvykdymo atidėjimas laiduotojui (CK 6.8 str. 2 d., 6.82 str. 4 d.).

5. Kadangi UAB „Realm Juridical“ yra netinkamas ieškovas bankroto byloje, jis neturėjo teisės siūlyti kandidatūros, tad jo pasiūlytas administratorius negalėjo būti paskirtas atsakovo bankroto administratoriumi. UAB „Realm Juridical“ yra skolų supirkinėjimu užsiimanti bendrovė, kurios verslas ir viena iš teikiamų paslaugų yra bankroto bylų kėlimas, todėl galima prielaida, kad bankroto bylų kėlimas yra paverstas verslu, kurio esminis tikslas - savo turtinių interesų tenkinimas. Toks bankroto bylos kėlimas kelia abejones ir dėl siūlomos bankroto administratoriaus kandidatūros nešališkumo, nes verslo ir galimai pelno siekimu grįstas bankroto bylos kėlimas nevisiškai atitinka tikruosius bankroto bylos kėlimo tikslus.

1. Teismas nepagrįstai atsisakė skirti AB SEB banko siūlomą bankroto administratorių vien tuo pagrindu, kad kreditorius prieš metus pateikė actio Pauliana ieškinį, kuriuo siekė turto grąžinimo į dabar jau bankrutuojančią įmonę. Civilinėje byloje Nr. 2-217-544/2010 AB SEB bankas prašo grąžinti UAB „Inrent“ turtą, kurį ši bendrovė neteisėtai perleido užsienio ofšorinei bendrovei už vekselį. Patenkinus ieškinį, turtas būtų grąžintas ne AB SEB bankui, bet BUAB „Inrent“, tokiu būdu iš bankrutuojančios bendrovės turto proporcingai būtų tenkinami visų kreditorių reikalavimai. AB SEB bankas veikia tiek bankrutuojančios įmonės, tiek visų kitų kreditorių naudai ir interesais.

2. Teismas neįvertino, kad apelianto pasiūlytas administratorius UAB „Administratoriai LT“ galėtų operatyviau, sklandžiau, kvalifikuočiau ir ekonomiškai atlikti UAB „Inrent“ bankroto procedūrą. UAB „Inrent“ pagrindinę turimo turto dalį sudaro AB SEB bankui įkeistas nekilnojamas turtas - apie 27 tūkst. kv. m. sandėliavimo patalpų, kurį realizuojant reikia itin kvalifikuoto ir pakankamai patirties turinčio bankroto administratoriaus, kuris sugebėtų tinkamai administruoti tokio didelio masto turto pardavimą ir atsiskaityti su kreditoriais. Administratorius taip pat turi gebėti užtikrinti įkaito turėtojo interesų tinkamą įgyvendinimą, kadangi realizuojant didelio masto įkeistą nekilnojamąjį turtą gali reikėti AB SEB banko pritarimo. UAB „Administratoriai LT“ turi gerą reputaciją, didelę patirtį bankroto administravimo srityje, bendrovėje dirba 5 administratoriai, turintys teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, šiuo metu šis bankroto administratorius vykdo 22 bankroto procedūras.

3. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad AB SEB bankas yra didžiausias kreditorius, kuriam priklauso virš 60 proc. kreditorinių reikalavimų, tad nukrypo nuo Lietuvos teismų formuojamos praktikos, kad skiriant bankroto administratoriumi konkretų asmenį reikia siekti, kad administratoriaus paskyrimu būtų maksimaliai užtikrinamas kuo sklandesnis ir operatyvesnis bankroto procedūrų atlikimas, būtų išvengta ginčų tarp administratoriaus ir kreditorių.

Motyvuojamoji dalis

Atsisakymas nuo dalies UAB „Inrent“ atskirojo skundo priimtinas, apeliacinis procesas šioje dalyje nutrauktinas, o atskirieji skundai atmestini.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308 straipsnio pirmosios dalies nuostatą, apeliacinį skundą padavęs asmuo turi teisę atsisakyti skundo iki baigiamųjų kalbų, o jeigu skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka – iki skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios. Ši taisyklė taikoma ir atskirojo skundo padavimo atveju (CPK 338 str.).

Atsisakymą nuo dalies atskirojo skundo dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gegužės 5 d. nutarties atsakovas UAB „Inrent“ pateikė iki skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios. Atsisakymas nuo atskirojo skundo dalies atitinka bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nepažeidžia kitų asmenų teisių (CPK 42 str. 2 d., 308 str. 1 d.). Šių argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo nepriimti apelianto pateikto atsisakymo nuo dalies atskirojo skundo. Priėmus apelianto atsisakymą nuo dalies atskirojo skundo, apeliacinis procesas dėl dalies atsakovo UAB „Inrent“ atskirojo skundo nutraukiamas (CPK 308 str. 2 d., 338 str.).

Apeliantas UAB „Inrent“ atskirajame skunde teigia, kad UAB „Realm Juridical“ yra netinkamas ieškovas, nes reikalavimo perleidimo sutartimi nebuvo perleistos teisės pagal laidavimo sutartį. Tačiau nėra pagrindo sutikti su tokiu apelianto argumentu.

Pagal CK 6.101 straipsnio antrąją dalį, reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės.

Pagal 2009 m. lapkričio 20 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 077 (t. 1, b.l. 16-19), kuria UAB „Technoterma“ perleido UAB „Inrent“ UAB „AKS projektai“ 378 678,44 Lt skolą, delspinigius, palūkanas ir kt., 2.1 punktą, pasirašius šią sutartį, kreditorius (UAB „Technoterma“) vienašališkai atsisako reikalavimų: 378 678,44 Lt pagal šios sutarties 7.3 dalyje nurodytus priedus ir delspinigių, palūkanų, baudų ir kitų mokėjimų. Kreditorius, pasirašydamas šią sutartį, vienašališkai perleidžia reikalavimo įgijėjui reikalavimą bei perduoda visus dokumentus, patvirtinančius reikalavimo teisę (sutarties 2.2 p.). Šių nuostatų pagrindu darytina išvada, kad kreditorius (UAB „Technoterma“) perleido reikalavimo teisę į UAB „AKS projektai“ ir tuo pačiu atsisakė jos, tarp jų ir galimybės išieškoti skolą tiek iš pagrindinio skolininko, tiek iš laiduotojo. Vien tai, kad pagal šią sutartį nebuvo perleistos pareigos pagal 7.3 dalyje nurodytus priedus ir/ar su jais susijusias (pareigas), nepaneigia fakto, kad buvo perleista teisė reikalauti iš laiduotojo atsiskaityti nustatyta tvarka.

Apeliantas UAB „Inrent“ atskirajame skunde teigia, kad teismas neįvertinto, jog atsakovas turi teisę reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 str. 2 d.).

Tačiau CK 6.80 straipsnio 2 dalies taisyklė, jog laiduotojas turi teisę reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į pagrindinio skolininko turtą, yra netaikoma, jeigu pagrindinio skolininko ir laiduotojo atsakomybė kreditoriui yra solidarioji (CK 6.81 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad 2009 m. balandžio 10 d. laidavimo sutartimi šalys nenustatė kitokios laiduotojo atsakomybės, laikytina, kad skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 str. 1 d.). Pagal CK 6.6 straipsnio 4 dalį, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Tad nagrinėjamu atveju UAB „Realm Juridical“, neturėdamas pareigos bandyti nukreipti išieškojimą į pagrindinį skolininką, turėjo teisę reikalavimą dėl skolos grąžinimo ir bankroto bylos iškėlimo tiesiogiai reikšti laiduotojui UAB „Inrent“.

Pasak apelianto UAB „Inrent“, teismas nepasisakė dėl atsakovo reikalavimo taikyti CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nurodytą sutrumpintą ieškinio senaties terminą. Apeliantas taip pat teigia, kad laidavimas baigėsi 2010 m. kovo 31 d., o per šį terminą UAB „Inrent“ nebuvo pareikštas reikalavimas priteisti skolą teisme.

Remiantis CK 6.88 straipsnio 1 dalies nuostata, terminuotas laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Šioje nuostatoje nustatytas trijų mėnesių terminas kreiptis į teismą dėl terminuoto laidavimo įvykdymo nėra ieškinio senaties terminas, o naikinamasis materialinės teisės terminas.

Tarp šalių 2009 m. balandžio 10 d. sudarytos laidavimo sutarties 1.2 straipsnyje nurodyta, kad jeigu UAB „AKS projektai“ nevykdys įsipareigojimo pagal 1.1 p. nurodytas sutartis UAB „Technoterma“, UAB „Inrent“ įsipareigoja juos įvykdyti UAB „Technoterma“ naudai iki 2009 m. gruodžio 31 d. Taigi, šalys susitarė dėl terminuoto laidavimo, tad laiduotojui reikalavimas grąžinti skolą gali būti pareikštas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas, t.y. per 3 mėnesius nuo 2010 m. sausio 1 d.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas UAB „Realm Juridical“ ieškinį dėl bankroto bylos atsakovui UAB „Inrent“ iškėlimo paštui įteikė 2010 m. kovo 5 d. (t. 1, b. l.55), ieškinys teisme buvo gautas 2010 m. kovo 8 d. (t .1, b.l. 2). Remiantis šiomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad UAB „Realm Juridical“ CK 6.88 straipsnyje nustatyto termino ieškiniui dėl skolos pagal laidavimo sutartį paduoti nepraleido.

UAB „Inrent“ atskirajame skunde taip pat teigia, kad teismas neįvertinto specifikos, susijusios su pagrindinio skolininko UAB „AKS projektai“ restruktūrizavimu ir šio proceso įtakos skolų mokėjimo terminams, tarp jų ir pagal šalutinę prievolę - laidavimo sutartį, kad restruktūrizavimo plane numatyto kreditorinio reikalavimo tenkinimo atidėjimas prilygsta prievolei su atidedamuoju terminu (CK 6.33 str.), jis įvykdytas kreditoriui sutinkant, todėl taikytinas ir prievolės įvykdymo atidėjimas laiduotojui (CK 6.8 str. 2 d., 6.82 str. 4 d.).

Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, UAB „AKS projektai“ restruktūrizavimo byloje (civ. B. Nr. B2-1121-436-2010) Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutartimi buvo atnaujintas RUAB „AKS projektai“ restruktūrizavimo plano parengimo ir pateikimo Kauno apygardos teismui terminas ir administratorius buvo įpareigotas UAB „AKS projektai“ restruktūrizavimo planą teismui pateikti iki 2010 m. birželio 16 d. Administratoriaus prašymas kartu su restruktūrizavimo planu teismui buvo pateiktas 2010 m. birželio 16 d. Taigi, skundžiamos nutarties priėmimo dieną šis planas nebuvo patvirtintas. Be to, nei UAB „Technoterma“, nei jo teisių perėmėjas UAB „Realm Juridical“ RUAB „AKS projektai“ restruktūrizavimo byloje nėra pateikę prašymo dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo spręsti dėl prievolės įvykdymo atidėjimo laiduotojui.

Apeliantas nurodo, kad jeigu UAB „Technoterma“ ar jo teisių perėmėjas nebus įtrauktas į RUAB „AKS projektai“ kreditorių sąrašą, UAB „Inrent“ įvykdžius reikalavimą, jis neturės regreso teisės į sumokėtą sumą. Tačiau nėra pagrindo sutikti su tokiu apelianto argumentu.

Vien ta aplinkybė, kad UAB Technoterma“ ar jo teisių perėmėjas su konkrečiu kreditoriniu reikalavimu nėra įtrauktas į RUAB „AKS projektai“ kreditorių sąrašą ir šis reikalavimas nebus nurodytas restruktūrizavimo plane, nereiškia, kad įvykdžiusiam prievolę laiduotojui nepereis visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę, ir kad jis neturės atgręžtinio reikalavimo būdu reikalauti iš skolininko savo sumokėtos sumos (CK 6.88 str. 1 d., 3 d.). Jeigu šis reikalavimas ir nebūtų įtrauktas į restruktūrizavimo planą ir šis įsipareigojimas nebūtų vykdomas plane nustatytais terminais, tai neužkerta kelio laiduotojui, įvykdžiusiam visą ar dalį prievolės kreditoriui, kreiptis į teismą su ieškiniu pagrindiniam skolininkui ieškinio teisenos tvarka.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas privalo paskirti įmonės administratorių. Bankrutuojančios įmonės administratorius - tai teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas ir šią teisę įgijęs šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nustatyta tvarka (ĮBĮ 11 str. 1 d.).

Pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatą bankrutuojančios įmonės administratorių skiria teismas iš bankroto bylos dalyvių ar Vyriausybės įgaliotos institucijos pasiūlytų asmenų tarpo. Teismas gali motyvuotai atmesti teikiamo administratoriaus (administratorių) kandidatūrą ir pareikalauti pateikti kitą administratoriaus kandidatūrą, jei teismui pasiūlyta administratoriaus kandidatūra neatitinka įstatymo reikalavimų. Taigi, teismas turi įgaliojimus spręsti, kurį asmenį skirti bankrutuojančios įmonės administratoriumi. Tai reiškia, kad teismui įstatymas suteikia bankrutuojančios įmonės administratoriaus paskyrimo prerogatyvą, todėl teismo nevaržo nei pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo padavusių, nei kitų ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje išvardintų asmenų pasiūlymai dėl administratoriaus kandidatūros. Teismo galios spręsti administratoriaus kandidatūros klausimą užtikrina galimybę priimti racionalų, pagrįstą, protingą bei pateisinantį tuos tikslus, dėl kurių šios galios suteiktos, sprendimą, parenkant nešališką ir pajėgų tinkamai administruoti įmonę administratorių. Administratoriaus paskyrimo klausimu priimtas teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir atitikti įstatymą, todėl teismo teisė spręsti dėl administratoriaus paskyrimo negali būti laikoma absoliučia, ypač tais atvejais, kai yra pasiūlomos kelios administratoriaus kandidatūros. Skirdamas bankroto administratorių, teismas privalo ne tik patikrinti, ar nėra įstatyme aptartų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas bankrutuojančios įmonės administratoriumi (ĮBĮ 11 str. 4 d.), bet ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, įvertinti kiekvieną svarbią šiam klausimui aplinkybę. Taigi, teismo įgaliojimų mastas ribojamas teisės aktų nuostatomis, įtvirtinančiomis reikalavimus administratoriaus kandidatūrai, taip pat teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijais.

Teismas, spręsdamas administratoriaus kandidatūros parinkimo klausimą, privalo įvertinti daugelį aplinkybių, turinčių įtakos tinkamam šio klausimo išsprendimui. Saistomas būtinumo užtikrinti kuo sklandesnį bankroto procedūrų atlikimą, teismas, svarstydamas administratoriaus paskyrimo klausimą, turi įvertinti tiek asmens (asmenų), pateikusio (-ių) pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, tiek kitų ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje išvardintų asmenų pasiūlymus ir argumentus, taip pat įmonės, kuriai keliama bankroto byla, nuomonę bei kitas administratoriaus skyrimo išsprendimui svarbias aplinkybes, ir šio vertinimo pagrindu padaryti išvadas dėl tinkamiausios kandidatūros. Nors teismo nesuvaržo teikiami pasiūlymai skirti administratoriumi vieną ar kitą asmenį, tačiau, pasirinkdamas iš kelių siūlomų kandidatų, jis privalo išdėstyti argumentus, dėl kurių atmeta kitas pasiūlytas administratoriaus kandidatūras.

Atskirajame skunde atsakovas UAB „Inrent“ nurodo, kad bankroto bylų kėlimas ieškovui UAB „Realm Juridical“ yra paverstas verslu, kurio esminis tikslas - savo turtinių interesų tenkinamas, jam kyla abejonių dėl siūlomos bankroto administratoriaus nešališkumo, nes verslo ir galimai pelno siekimu grįstas bankroto bylos kėlimas neatitinka tikrųjų bankroto bylos kėlimo tikslų.

Kaip matyti iš UAB „Bankroto eiga“ deklaracijos (t. 1, b.l. 52), šis administratorius nurodė, kad jis nėra teisiškai suinteresuotas bylos baigtimi. Ieškovo argumentai dėl paskirto administratoriaus nėra pagrįsti konkrečiais faktais ir/ar įrodymais. Tad teisėjų kolegija daro išvadą, kad aplinkybė, jog teismo paskirtas administratorius UAB „Bankroto eiga“ turėtų teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, bylos duomenimis nenustatyta.

Atskirajame skunde trečiasis asmuo AB SEB bankas teigia, kad jis veikia tiek bankrutuojančios įmonės, tiek visų kitų kreditorių naudai ir interesais, kad jo pasiūlytas administratorius galėtų operatyviau, sklandžiau, kvalifikuočiau ir ekonomiškai atlikti UAB „Inrent“ bankroto procedūrą, kad jis yra didžiausias atsakovo kreditorius, o teismas nukrypo nuo teismų praktikos, jog skiriant bankroto administratoriumi konkretų asmenį, būtų išvengta ginčų tarp administratoriaus ir kreditorių.

Vien tai, jog teismas paskyrė ne trečiojo asmens, kaip didžiausio kreditoriaus, kurio reikalavimai yra užtikrinti hipoteka, siūlomą administratorių, savaime nepatvirtina teismo nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo.

Apeliantai atskiruosiuose skunduose nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima abejoti teismo paskirto administratoriaus kompetencija, gebėjimu užtikrinti sklandų ir operatyvų bankroto procedūrų atlikimą, tinkamai atlikti jam ĮBĮ pavestas funkcijas bei ginti visų kreditorių ir įmonės interesus.

Kitų motyvų, kurie sudarytų pagrindą daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įgyvendino pareigą skirti administratorių ir (ar) pažeidė bankroto administratoriaus skyrimui keliamus tikslus ir uždavinius, apeliantai atskiruosiuose skunduose nenurodo.

Pažymėtina, kad nustačius, jog administratorius savo pareigas atlieka netinkamai, jis įstatymo nustatyta tvarka gali būti atstatydintas (ĮBĮ 11 str. 8 d.). Tai, kad teismas paskyrė ne apeliantų pasiūlytą administratorių, neatima iš bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo teisės kreiptis į teismą dėl įmonės administratoriaus pakeitimo, jeigu iškyla pagrįstos abejonės dėl administratoriaus veiklos tinkamumo ( ĮBĮ 11 str. 8 d., 23 str. 13 p.).

UAB „Eismo kryptis“ pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui prašymą dėl prisidėjimo prie ieškovo pareiškimo dėl bankroto bylos UAB „Inrent“ iškėlimo ir įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, prašė administratoriumi paskirti UAB „Bankroto lyderiai“. Iš esmės tokio paties turinio prašymą UAB „Eismo kryptis“ buvo pateikęs ir Panevėžio apygardos teismui, teismas šį prašymą pridėjo prie bylos, bet neišsprendė šio klausimo iš esmės. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gegužės 5 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, kad apeliacinės instancijos teismas nesprendžia klausimų, priskirtų pirmosios instancijos teismo kompetencijai, be to, kad prašomo paskirti administratoriaus kandidatūra nėra suderinta su Įmonių bankroto valdymo departamentu prie Ūkio ministerijos, teisėjų kolegija dėl šio prašymo nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308 straipsnio antrąja dalimi, 337 straipsnio pirmąja dalimi, 338 straipsniu,

nutaria:

Priimti atsakovo UAB „Inrent“ atskirojo skundo dalies atsisakymą, kuriuo jis atsisako atskirojo skundo dalies, kuria prašė panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gegužės 5 d. nutarties rezoliucinę dalį, kuria iškelta bankroto byla UAB ,,Inrent“, ir grąžinti bylą nagrinėti į Panevėžio apygardos teismą, bei šio skundo dalių dėl netinkamos ikiteisminės tvarkos, atsakovo nemokumo kriterijaus, prejudicinių faktų, vykdomų derybų, ir šioje dalyje apeliacinį procesą nutraukti.

Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.