Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apygardos administracinis teismas (Teismų reorganizavimo įstatymo 4 straipsnio 10 punktu ir Lietuvos Respublikos administracinių teismų įsteigimo įstatymo Nr. VIII-1030 2 straipsnio pakeitimo ir 3 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo 1 straipsniu nuo 2018 m. sausio 1 d. Kauno apygardos administracinio teismo pavadinimas pakeistas į pavadinimą – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai) 2017 m. vasario 7 d. sprendimu pareiškėjo skundo dalį priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl gyvenamojo ploto normos pažeidimo (bausmę atliekant tiek bendrabučio tipo, tiek baudos izoliatoriaus patalpose), dėl netinkamai įrengtų tualetų, dėl netinkamos ventiliacijos, dėl netinkamai įrengtų pasivaikščiojimo kiemelių paliko nenagrinėtą. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), išnagrinėjęs pareiškėjo D. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimo, 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi (administracinė byla Nr. A-1376-822/2018), pareiškėjo D. M. apeliacinį skundą patenkino iš dalies – Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjo D. M. skundo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą už kalinimą netinkamomis sąlygomis Alytaus pataisos namuose laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 26 d., panaikino ir šią bylos dalį perdavė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams nagrinėti iš naujo; kitą Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Tokiu būdu, nagrinėjamos bylos dalykas yra neturtinės žalos pareiškėjui D. M. atlyginimo klausimas už kalinimą galimai netinkamomis sąlygomis Alytaus pataisos namuose laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 26 d.

Pareiškėjui ir atsakovui apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (ABTĮ 74 str. 4 d., 7 d.; b. l. 113, 114, 115), byla nagrinėtina šalims nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas netenkintinas.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 26 d. patirtą neturtinę žalą, kurią kildina iš jo laikymo teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš gyvenamojo ploto trūkumo.

Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Regionų apygardos administraciniame teisme yra išnagrinėta administracinė byla pagal pareiškėjo D. M. skundą Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Pareiškėjas neturtinę žalą, be kita ko, kildino iš gyvenamojo ploto normos pažeidimo Alytaus pataisos namuose drausmės grupės 4 ir 5 kamerose, laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu (administracinė byla Nr. I-3042-423/2017) pareiškėjo skundas atmestas. Sprendimas nebuvo apskųstas apeliacine tvarka, todėl yra įsiteisėjęs (ABTĮ 98 str. 1 d., 132 str.).

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 103 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje pareikštas pareiškėjo reikalavimas (tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko (gyvenamojo ploto normos trūkumo) ir tuo pačiu pagrindu) buvo nagrinėjamas Kauno apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I-3042-423/2017 ir sprendimas yra įsiteisėjęs, nagrinėjama byla dalyje dėl neturtinės žalos, kildinamos iš gyvenamojo ploto normos pažeidimo, laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 26 d., nutrauktina (ABTĮ 103 str. 2 p.).

Nagrinėjamą bylą dalyje nutraukus analizuotinas gyvenamojo ploto normų atitikimas teisės aktų reikalavimams, laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d.

Pagal Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1, 11¹.2 punktus pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m.; kamerų tipo patalpose minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Atsakovas į bylą pateikė duomenis (b. 103-104, 105, 106), kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo paskirtas į kamerų tipo patalpą Nr. 20, kurios plotas – 15,58, joje buvo keturios lovos, todėl vienam asmeniui teko 3,89 kv. m. ploto; ir į 20-ą būrį 4-ą miegamąjį, kurio plotas – 30,37 kv. m., joje buvo 8-ios miegamos vietos, todėl vienam asmeniui teko 3,79 kv. m. ploto. Pareiškėjas konkrečių patalpų, miegamųjų vietų skaičiaus jose ginčui aktualiu laikotarpiu nenurodė ir iš esmės atsakovo pateiktų duomenų neginčijo, tačiau akcentavo, kad atsakovas iš patalpos ploto neišskaičiuoja lovų, stalo, spintelių užimamo ploto, išreiškė nuomonę, kad vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. laisvo, baldais neužimto ploto.

Pastebėtina, kad LVAT apeliacine tvarka išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A-786-520/2018 buvo nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 14 iki 2014 m. rugsėjo 9 d. Alytaus PN kamerų tipo patalpoje Nr. 20, kurios plotas buvo 15,58 kv. m., buvo įrengtos 4 miegamosios vietos ir vienam asmeniui teko 3,89 kv. m. ploto. Taip pat įsiteisėjusiu Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu (administracinė byla Nr. Nr. I-3042-423/2017) nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. iki 2016 m. lapkričio 8 d., 20-o būrio 4-o miegamojo plotui esant 30,37 kv. m., jame buvo įrengtos 8-ios miegamosios vietos ir vienam asmeniui teko 3,79 kv. m. ploto. Atsižvelgdamas į atsakovo byloje pateiktus duomenis ir faktus, nustatytus minėtose administracinėse bylose įsiteisėjusiais teismo sprendimais, teismas daro išvadą, kad laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. vienam asmeniui turėjusi tekti ploto norma pažeista nebuvo.

Galiojantys teisės aktai nenumato, jog į minimalią vienam asmeniui turinčią tekti ploto normą turi būti neįskaičiuojamas baldų ir kito inventoriaus užimamas plotas, todėl pareiškėjo argumentai dėl patalpų ploto skaičiavimo atmetant baldų užimamą plotą vertintini kritiškai ir atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą nurodė patyręs dėl apipelėjusių, aptrupėjusių dažais sienų, šalto ir drėgno oro patalpose, nesandarių langų, ne visada dušuose tiekiamo šilto vandens, netinkamai įrengtų tualetų (unitazai tupimi - skylė grindyse), netinkamo patalpų (dušų) vėdinimo (per mažos ventiliacinės traukos), per mažų pasivaikščiojimo kiemelių.

Pagal skundo argumentus bei bylos duomenis pripažintina, kad pareiškėjas turėjo galimybę įgyvendinti savo teisę pasivaikščioti gryname ore. Galiojantys teisės aktai nereglamentuoja lauko kiemelių plotų, ar vienam nuteistajam privalomos tekti ploto normos juose, todėl argumentai dėl per mažo kiemelių ploto atmestini kaip nepagrįsti.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 16.5 punktas numato, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 × 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Drausmės grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamuosiuose kambariuose įrengiama ne mažesnė kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabina. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas (Taisyklių 13.5 p.). Pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną (Vilnius, 2012. 7-asis patais. ir papild. leid.) tualetas yra išvietė, o unitazas – tualeto kriauklė. Lietuvos higienos normoje HN 55:2001 „Viešieji tualetai“ (patvirtinta 2001 m. lapkričio 30 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr.622) 3.4 punkte unitazas apibrėžiamas kaip tualeto kriauklė išmatoms ir nešvariam vandeniui nutekėti, 3.7 punkte nurodoma, kad klozetas – išvietė su kanalizacijos įrenginiu. Nurodytas teisinis reglamentavimas nereikalauja, jog unitazas turi būti tik sėdimas, todėl, pareiškėjui nurodžius, kad unitazas buvo tupiamas, nedetalizavus, kokiame būryje (kokiu laikotarpiu atliekant bausmę) tualeto unitazai buvo tupiami, nėra pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.

Pastebėtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu, oro temperatūros, drėgmės parametrus, reikalavimus patalpų vėdinimui, karšto vandens tiekimui, reglamentavo LR sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d.; toliau – ir Higienos norma), kurios 16 punktas numato, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (Higienos normos 17 p.). Karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo patalpas (Higienos normos 18 p.).

Atsakovas į bylą pateikė Alytaus visuomenės sveikatos centro, t. y. institucijos, galinčios tikrinti pataisos įstaigų patalpų atitikimą Higienos normos reikalavimams, atlikto periodinio patikrinimo aktą (b. l. 27-29; toliau – ir Patikrinimo aktais), kuriame konstatuojama, kad Alytaus pataisos namai veiklą vykdo nepažeisdami Higienos normos reikalavimų, kad patalpoms, kurias valo patys jose laikomi asmenys, skiriamos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai), kad ant gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų sienų, lubų nėra vizualiai matomų pelėsių, kad ketvirtadieniais organizuojamos sanitarinės dienos, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 pabrėžė, kad įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Pareiškėjui tik įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

Pareiškėjui skunde tik abstrakčiai nurodžius, kad oro temperatūra, drėgmė neatitiko reikalavimų, kad buvo per maža ventiliacinė trauka, neginčijant aplinkybės, kad patalpos negalėjo būti vėdinamos per langus, nekonkretizavus, kada į dušą nebuvo tiekiamas karštas vanduo, kokiose konkrečiose patalpose buvo nesandarūs langai, ir nepateikus į bylą duomenų, kad tuo metu, kai juto minėtus nepatogumus jis kreipėsi į atsakovą, ar kitas institucijas, kokį atsakymą iš jų gavo, šiuo metu nesant galimybės nustatyti, kokia temperatūra ir oro drėgmė buvo ginčui aktualiu laikotarpiu, nesant galimybės nustatyti, ar jo nurodyti nepatogumai buvo ir ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 26 d., teismas neturi pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų minėtu laikotarpiu konstatavimui.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012, 2015 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1658-575/2015).

Pareiškėjas, skunde nurodęs, jog dėl kalinimo sąlygų jis patyrė nemigą, dirglumą, dvasinius emocinius sukrėtimus, baimę, nerimą, depresiją, buvo pablogėjusi sveikata, nepateikė į bylą jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Atsakovo į bylą pateiktas Medicinos dokumentų išrašas/ siuntimas (b. l. 41-42) patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas į sveikatos priežiūros specialistus nesikreipė. Vertinant tai, kad tam tikri asmeninių laisvių suvaržymai, nepatogumai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, kad pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, nepatogumus patiria ir laisvėje gyvenantys žmonės, todėl jie negali būti pripažinti išimtinai kaip pataisos namuose sudarytų gyvenimo sąlygų pasekmė ir nelaikytini neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme.

Nenustačius būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų ir žalos), nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2015 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2631-520/2015; 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. A-830-662/2018;).

Dėl nurodytų aplinkybių ir išdėstytų argumentų pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsniu 1 punktu, 103 straipsnio 2 punktu, teismas

nusprendžia:

Administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. skundą dalyje dėl neturtinės žalos, kildinamos iš gyvenamojo ploto normos pažeidimo, atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 26 d. nutraukti

Kitoje dalyje pareiškėjo D. M. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.