- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-20
- Bylos Nr.
- 2A-523-431/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02766-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Neringa Švedienė, Laima Gerasičkinienė
- Atsakovas
- A. G., L. G., IĮ „Artlaima“
- Ieškovas
- J. G.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės, Neringos Švedienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. G. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovui A. G., L. G. ir L. G. IĮ „Artlaima“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas prašė solidariai iš atsakovų A. G. ir L. G. priteisti 1210,61 EUR skolos bei 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; subsidiariai iš atsakovų L. G. IĮ „Artlaima", A. G. ir L. G. priteisti 3417,52 EUR skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo 3417,52 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3) visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006 metų liepos 18 d. ieškovas, pagal paskolos sutartį paskolino 4180,00 Lt atsakovui A. G., kuris yra sudaręs santuoką su L. G.. Lėšos buvo paskolintos trijų mėnesių laikotarpiui, tačiau suėjus paskolos grąžinimo terminui, atsakovas paskolintos pinigų sumos negrąžino. Be paskolintų 4180,00 Lt, atsakovams ieškovas papildomai paskolino 11800,00 Lt sumą. Šios lėšos buvo skirtos verslo plėtojimui, nes L. G. vardu buvo įregistruota individuali įmonė, kurios veikloje dalyvavo ir atsakovas A. G., taigi šiuo atveju, ieškovo teigimu, individualios įmonės savininko sutuoktinio prievolė yra subsidiari kartu su kitu sutuoktiniu, kuris yra individualios įmonės savininkas. Ieškovas pažymėjo, kad 2007 m. atsakovai ieškovui pervesdavo palūkanos kas du mėnesius po 120,00 Lt, t.y. po 60,00 Lt kas mėnesį, nes atsakovai buvo praleidę prievolės įvykdymo terminą pagal pirmąją paskolos sutartį, o vėliau ir pagal antrąją. Taigi atsakovai dalimis mokėjo ne skolą, o susikaupusias palūkanas. Šiuo atveju J. G. teigimu, ieškovui nėra grąžinta nei viena paskola.
Atsiliepimas
Atsakovas A. G. atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad pagal 2006-07-18 paskolos sutartį buvo suteikta ne 4180,00 Lt, o 4000,00 Lt paskola, ką patvirtina 2006-07-18 mokėjimo pavedimas. Atsakovas teigė, kad patikslinto ieškinio pareiškimo dienai, atsakovas yra grąžinęs visą paskolą, t.y. didžiąją dalį mokėjimo pavedimais, ir dalį grynaisiais pinigais, todėl reikalavimas dėl 4180,00 Lt skolos priteisimo nėra pagrįstas. Atsakovas taip pat nurodė, kad visiškai nesutinka dėl ieškovo reiškiamo reikalavimo priteisti 11800,00 Lt skolos sumą. Atsakovas pažymėjo, kad paskolos sutartis, kuria buvo skolinta nurodyta pinigų suma, buvo sudaryta su atsakovės L. G. individualia įmone ir apie minėtą skolą jam nieko nėra žinoma. Taigi pareiga grąžinti nurodytą skolą tenka atsakovės L. G. įmonei. Atsakovas nurodė, kad individualios įmonės turto teisinis režimas negali būti pagrindas atsirasti sutuoktinio prievolei atsakyti už kito sutuoktinio individualios įmonės prievoles, tokia sutuoktinio prievolė negali būti siejama tik su individualios įmonės turto priklausymo bendrosios jungtinės nuosavybės teise faktu, nes šeimos ir įmonių teisės normose tokios sutuoktinio atsakomybės nenustatyta. Be to, atsakovė, t.y. individuali įmonė, nebuvo šeimos verslas, t.y. verslui atsakovas niekada nedirbo įmonėje, nedalyvavo įmonės veikloje.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 7 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies.
Teismas priteisė ieškovo naudai solidariai iš atsakovų A. G. ir L. G. 191,15 EUR skolos ir 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos, t.y. nuo 191,15 EUR nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2014-10-10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė ieškovo naudai subsidiariai iš atsakovų L. G. IĮ „Artlaima", A. G. ir L. G. 3417,52 EUR skolos bei 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, t.y. nuo 3417,52 EUR nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2014-10-10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
Dėl reikalavimo priteisti 3417,52 EUR sumą subsidiariai iš atsakovų L. G. IĮ „Artlaima", A. G. ir L. G. teismas konstatavo, jog iš byloje esančių šalių pateiktose procesiniuose dokumentuose išdėstytų aplinkybių ir teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad šalys pripažįsta, jog atsakovės L. G. IĮ ,,Artlaima“ buvo įsteigta atsakovo A. G. ir atsakovės L. G. santuokos metu. Taip pat atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė ir atsakovo atstovas patvirtino, kad iš nurodytos įmonės lėšų atsakovo buvo nupirktas automobilis. Teismas taip pat nustatė, kad L. G. individuali įmonė ,,Artlaima“ įsteigta santuokos metu. Taigi nurodyta prezumpcija galioja ir dėl šios įmonės. Tokią praktiką dėl įmonės pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe taip pat formuoja ir kasacinis teismas. Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal Individualių įmonių įstatymo 8 straipsnio 1 dalį turtas individualiai įmonei priklauso nuosavybės teise. Tai bendroji taisyklė. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Individualių įmonių įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog individualios įmonės savininkui ir jo sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas perduodamas individualiai įmonei patikėjimo teise, jeigu sutuoktiniai nesutaria kitaip. Iš to teismas padarė išvadą, kad santuokos metu įsteigtos individualios įmonės veiklai vykdyti paprastai naudojamas bendras sutuoktinių turtas, jeigu nėra priešingos sutuoktinių valios išraiškos. Teismas, įvertinęs šalių pateiktus paaiškinimus, konstatavo, jog IĮ ,,Artaima“ buvo įsteigta šalių santuokos metu, o iš jos veiklos gaunamos lėšos buvo naudotos šeimos poreikių tenkinimui, taigi L. G. IĮ ,,Artlaima“ pripažintina jungtine atsakovų nuosavybe. Individualios įmonės dalyvio atsakomybė pagal individualios įmonės prievoles yra subsidiarioji. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nustačius, kad paskola pagal 2007-09-11 paskolos sutartį grąžinta nebuvo bei konstatavus, kad IĮ ,,Artlaima“ pripažintina jungtine sutuoktinių nuosavybe, ieškovo reikalavimas priteisti subsidiariai iš L. G. IĮ „ARTLAIMA", A. G. ir L. G. 3417,52 EUR skolą yra pagrįstas, todėl teismas reikalavimą patenkino visiškai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas A. G. prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. sprendimą dalyje dėl 3417,52 Eur paskolos bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo šios sumos, nuo 2014-10-10 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteisimo iš atsakovo subsidiariai su L. G. ir L. G. IĮ „Artlaima“ ieškovo naudai panaikinti ir šioje dalyje ieškinio reikalavimą atmesti, bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, kurias patyrė apeliantas apeliacinės instancijos teisme.
Šalies argumentai
1. apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad jis automobilį nusipirko iš L. G. IĮ “Artlaima” lėšų. Teismo posėdžio metu apeliantas nurodė, kad automobilis buvo pirktas iš aukščiau paminėtos įmonės, o ne iš įmonės lėšų. Atsakovas teigia, jog jis tokio fakto niekada nepripažino. Be to, nėra jokių įrodymų, kad automobilį apeliantas pirko iš įmonės lėšų;
2. pirmosios instancijos teismas rėmėsi materialinės teisės normų aiškinimu, kuris jau yra pasenęs, neatitinkantis individualios įmonės savininko sutuoktinio atsakomybės už individualios įmonės prievoles, dabartinės praktikos. Šiam ginčui yra aktualus ir privalomas teisės normų aiškinimas pateiktas 2012-12-07 LAT nutartyje Nr. 3K-7-400/2012. Apeliantas taip pat pažymi, jog ieškovas byloje neįrodinėjo, kad L. G. IĮ “Artlaima” buvo šeimos verslas, kad jame buvo naudojamas atsakovų bendras turtas, kad aktyvus apelianto tiek fizinis, tiek intelektualus dalyvavimas įmonės veikloje. Apelianto, kaip sutuoktinio prievolė negali būti siejama tik su individualios įmonės turto priklausymo bendrosios jungtinės nuosavybės teise faktu, nes šeimos ir įmonių teisės normose tokios sutuoktinio atsakomybės nenustatyta. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl 3417,52 Eur paskolos priteisimo iš jo subsidiariai su kitais atsakovais yra naikintinas, paliekant tik likusius du atsakovus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas J. G. prašo atsakovo skundą atmesti ir Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos ir teisingos. Apeliantas ieškinyje dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, nurodo, kad L. G. įmonė „Artlaima“ CK 3.88 str. 1 d. 4 p. prasme laikytina bendrąja jungtine nuosavybe (Trakų rajono apylinkės teismas civilinė byla Nr. 2-305-231/2015). Šios prezumpcijos atsakovas nepaneigė. Be to, automobilis, kurį apeliantas naudojo šeimos poreikių tenkinimui priklausė įmonei, o vėliau jį įsigijo atsakovas asmeniškai. Bylos nagrinėjimo metu apeliantas neįrodinėjo lėšų kilmės, už kurias įsigijo automobilį. Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas, paremtas visapusišku bylos faktinių aplinkybių ištyrimu, todėl naikinti sprendimą nurodytoje dalyje nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
III.Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas A. G., kaip individualios įmonės savininkės L. G. sutuoktinis, yra atsakingas už L. G. IĮ „Artlaima“ prievoles. Taigi byloje kilo ginčas dėl individualios įmonės savininko sutuoktinio atsakomybės.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp ieškovo J. G. ir atsakovės L. G. individualios įmonės ,,Artlaima“ 2007-09-07 buvo sudaryta paskolos sutartis, kurios 1.1. p. numatyta, kad paskolos davėjas perduoda 11800,00 Lt, o paskolos gavėjas įsipareigoja paskolos davėjui grąžinti tokią pat pinigų sumą. (b.l. 44). Ieškovo teigimu, nurodyta paskolos suma jam grąžinta nebuvo. Kadangi atsakovės L. G. IĮ veikloje dalyvavo ir atsakovas A. G., kai paskola suteiktos lėšos buvo skirtos verslo plėtojimui, sutuoktinių A. G. ir L. G. prievolė grąžinti 11800,00 Lt skolą laikytina subsidiaria. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat pažymi, jog pats apeliantas ieškinyje dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei nurodo, kad L. G. įmonės „Artlaima“ CK 3.88 str. 1 d. 4 p. prasme laikytina bendrąją jungtine nuosavybe (Trakų rajono apylinkės teismas civilinė byla Nr. 2-305-231/2015).
Pažymėtina, jog sutuoktinių turto teisinį režimą, jeigu jis nenustatytas vedybų sutartimi, reglamentuoja CK 3.87–3.100 straipsniai. Pagal bendrąją taisyklę įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad įmonė ir iš jos veiklos gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo, pripažįstamos bendrąja jungtine nuosavybe.
Šiuo aspektu reikšminga yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012, kuri pakeitė ankstesniąją teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, pagal kurią individualios įmonės buvimo šeimos verslu faktas buvo preziumuojamas ir iš individualios įmonės, įsteigtos santuokos metu, veiklos atsiradusios prievolės būdavo savaime pripažįstamos bendromis solidariosiomis sutuoktinių prievolėmis, remiantis CK 3.109 straipsniu. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas išaiškino, kad individualios įmonės turto teisinis režimas ir iš jos veiklos gautų pajamų panaudojimas šeimos interesais negali būti pagrindas atsirasti sutuoktinio prievolei atsakyti už kito sutuoktinio individualios įmonės prievoles, tokia sutuoktinio prievolė negali būti siejama tik su individualios įmonės turto priklausymo bendrosios jungtinės nuosavybės teise faktu, nes individualių įmonių įstatymas ir sutuoktinių civilinę atsakomybę reglamentuojančios šeimos teisės normos tiesiogiai tokios sutuoktinio atsakomybės nenustato. Tačiau individualios įmonės savininko sutuoktinio prievolė subsidiariai kartu su kitu sutuoktiniu, kuris yra individualios įmonės savininkas, atsakyti už šios įmonės prievoles, kai joms įvykdyti neužtenka įmonės turto, gali atsirasti tuo atveju, kai individuali įmonė yra šeimos verslas, t. y. verslui naudojamas ne tik bendras sutuoktinių turtas, bet ir jų abiejų fizinis bei intelektinis darbas, abu sutuoktiniai aktyviai dalyvauja įmonės veikloje. Tokiu atveju sutuoktinių veikla kvalifikuotina kaip jungtinė veikla, kurios tikslas yra bendromis lėšomis ir darbu vykdyti individualios įmonės verslą. Taigi, nenustačius bendro abiejų sutuoktinių darbo, aktyvaus dalyvavimo įmonės veikloje, nėra pagrindo konstatuoti, kad tokia veikla yra šeimos verslas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog individualios įmonės buvimo šeimos verslu faktas nėra preziumuojamas, šį faktą turi įrodyti individualios įmonės kreditorius, siekiantis gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įmonės savininko sutuoktinio turto (CPK 178 straipsnis). Jeigu tokia aplinkybė įrodyta, tai pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių prievolė yra solidari, bet įmonės atžvilgiu ši jų solidarioji prievolė yra subsidiari. Tai reiškia, kad pirmiausia prievolė vykdoma iš individualios įmonės turto, o jo nesant ar nepakankant - iš sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės, o šios nesant ar nepakankant - iš asmeninio kiekvieno sutuoktinio turto. Jei kreditorius neįrodo, kad individualios įmonės savininko sutuoktinis jungtinės veiklos pagrindais dalyvavo sutuoktinio individualios įmonės kaip šeimos versle, tai individualios įmonės savininko sutuoktinio prievolė atsakyti pagal individualios įmonės prievoles neatsiranda.
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą teismo sprendimą, rėmėsi atsakovės atstovės paaiškinimais, duotais 2015 m. birželio 17 d. teismo posėdžio metu, jog iš įmonės lėšų buvo nupirktas apelianto automobilis. Tačiau iš teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, jog atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad jis automobilį pirko iš įmonės, o ne iš įmonės lėšų. Be to, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad apeliantas automobilį pirko būtent iš įmonės lėšų.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas taip pat teismui nepateikė jokių duomenų apie atsakovo A. G. dalyvavimą L. G. IĮ „Artlaima“ veikloje kaip šeimos versle. Kitaip tariant, jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo A. G. aktyvią veiklą sutuoktinės įmonėje, jo darbinį įnašą vystant šį verslą, teismui nebuvo pateikta, nors ieškovas ir turi pareigą įrodyti tokias aplinkybes (CPK 178 str.). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas byloje neįrodė vieno iš būtinų požymių tam, kad atsakovų santuokos metu įregistruotą įmonę būtų galima pripažinti atsakovų šeimos verslu (CPK 185 str.). Vadinasi, byloje nesant įrodymų apie tai, kad individualios įmonės veikloje aktyviai dalyvavo individualios įmonės savininkės sutuoktinis (atsakovas), teismas sprendžia, kad L. G. individuali įmonė „Artlaima“ negali būti laikoma šeimos verslu, dėl ko nėra teisinių sąlygų A. G. subsidiariai atsakomybei už įmonės prievoles kilti.
Teisingam ginčo išsprendimui neturi teisinės reikšmės ir argumentas, jog įmonės veikla yra skirta šeimos poreikiams patenkinti. Jau minėta, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog iš individualios įmonės veiklos gautų pajamų panaudojimas šeimos interesais negali būti pagrindas atsirasti sutuoktinio prievolei atsakyti už kito sutuoktinio individualios įmonės prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išsamiau nepasisakydama, šį argumentą atmetą kaip nepagrįstą. Taip pat pažymėtina ir tai, kad tas faktas, jog apeliantas ieškinyje dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei nurodo kad L. G. įmonės „Artlaima“ CK 3.88 str. 1 d. 4 p. prasme laikytina bendrąją jungtine nuosavybe (Trakų rajono apylinkės teismas civilinė byla Nr. 2-305-231/2015), tai dar nereiškia, kad individualios įmonės savininkės sutuoktinis yra atsakingas už įmonės prievoles.
Aukščiau nurodyti motyvai sudaro pagrindą vertinimui, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, susijusias su individualios įmonės savininkės sutuoktinio atsakomybe įmonės kreditoriui, todėl nepagrįstai priteisė subsidiariai reikalaujamą sumą ir iš atsakovo A. G.. Netinkamas materialinės teisės normų taikymas sudaro pagrindą tenkinti atsakovo apeliacinį skundą ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, atmetant ieškovo reikalavimą priteisti 3417,52 Eur subsidiariai iš A. G..
Atsakovas apeliacinio proceso metu sumokėjo 77 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (b.l. 97). Kadangi atsakovo apeliacinis skundas patenkintas, jam iš ieškovo pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies taisykles priteistina 77 Eur žyminio mokesčio.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. sprendimą dalyje dėl 3417,52 Eur skolos bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistosios sumos, t.y. nuo 3417,52 Eur nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2014-10-10 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteisimo iš atsakovo A. G. subsidiariai su L. G. ir L. G. IĮ „Artlaima“ ieškovo J. G. naudai panaikinti ir šioje dalyje ieškinį atmesti.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo J. G. atsakovui A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 77 Eur žyminio mokesčio.