- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-02
- Bylos Nr.
- 2A-514-555/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas (pirm.), Jolita Cirulienė, Ramūnas Mitkus
- Ieškovas
- J. J.
- Atsakovas
- R. J.
- Trečiasis asmuo
- Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko,
sekretoriaujant Diletai Liudžiuvienei, dalyvaujant ieškovei J. J. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. J. kuratoriaus Vytauto Bartkaus apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui R. J. , tretysis asmuo Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė nutraukti santuoką, sudarytą 2002 m. birželio 15 d. Jonavos rajono savivaldybės CM skyriuje, tarp J. J. ir R. J. , pripažįstant, kad šeima iširo dėl atsakovo kaltės; nustatyti vaikų E. J. g. 2002-12-27, ir M. J. g. 2004-11-24, gyvenamąją vietą su J. J. ; priteisti iš R. J. vaikų E. J. ir M. J. materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės nuo 2006-07-10. Nurodė, kad su atsakovu susituokė 2002 m. birželio 15 d. Jonavos r. CMS, akto įrašo Nr.65. Ši santuoka jiems buvo pirmoji. Gyvenant santuokoje 2002-12-27 šalims gimė dukra E. ir 2004-11-24 gimė dukra M. 2005 m. liepos mėn. atsakovas išvyko uždarbiauti į Airiją. 2005 m. gruodžio mėnesį ieškovė su vaikais išvyko pas jį, tačiau gyvenant Airijoje atsakovas labai pasikeitė. Jis pradėjo su ieškove visiškai nesiskaityti, t. y. išeidavo dažnai vakarais su draugais į barus, palikdavo ieškovę su vaikais vieną, pasidarė jos atžvilgiu labai grubus, vaikų akivaizdoje prieš ieškovę pradėjo naudoti fizinį smurtą. Įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, ieškovė neturi. Neiškentusi pažeminimų ir smurto šeimoje, 2006 m.liepos mėn. sugrįžo gyventi į Lietuvą. Atsakovas keletą kartų paskambino ir sutiko, kad santuoka būtų nutraukta, tačiau pagrasino, kad vaikų išlaikymui jokios paramos gera valia neteiks ir į teismo posėdį neatvyks. Ieškovė mano, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, t.y. jo žiauraus elgesio su ieškove ir nesirūpinimo bendrais šeimos reikalais. Šiais savo veiksmais atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir tolimesnis santuokinių bendras gyvenimas tapo neįmanomas. Gyvenant santuokoje su atsakovu nekilnojamojo, registruotino kilnojamojo ir smulkaus kilnojamojo turto neįgijo. Sudarę santuoką, gyveno ieškovės tėvams priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), su visu apstatymu. Transporto priemonė VAZ 111l, v/n (duomenys neskelbtini), įregistruota ieškovės vardu, yra įgyta 2001-04-14, t.y. iki santuokos sudarymo su atsakovu ir yra ieškovės asmeninė nuosavybė ir su atsakovu nedalintina. Abu sutuoktiniai sveiki ir darbingi, todėl LR CK 3.72 str. numatytas buvusių sutuoktinių materialinis išlaikymas yra jiems nereikalingas. Gyvenant santuokoje šeima niekam nebuvo skolinga, todėl ieškovei nėra žinomi kreditoriai, kuriems būtų privalu pranešti apie santuokos nutraukimą. Ieškovė pageidavo, jog po santuokos nutraukimo jai būtų palikta turima pavardė – J., o atsakovui – J., taip pat vaikų E. J. ir M. J. gyvenamoji vieta būtų nustatyta gyventi kartu su motina J. J. . Kadangi atsakovas gera valia atsisakė teikti savo dukroms materialinį išlaikymą, ieškovė šiuo metu nedirba, gauna nedideles pašalpas vaikų auginimui, jokių kitų pajamų neturi, todėl prašė kad iš atsakovo R. J. būtų priteistas materialinis išlaikymas dukroms E. J. , gim.2002-12-27 ir M. J. , gim.2004-11-24, po 250 Lt kiekvienai dukrai, mokant juos periodiniais mokėjimais kas mėnesį iki dukterų pilnametystės.
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismas 2007 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinį tenkino dalinai. Santuoką, įregistruotą 2002 m. birželio 15 d., Jonavos rajono savivaldybės administracijos CMB, tarp R. J. ir J. G. (J.) nutraukė, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo R. J. kaltės, nustatė nepilnamečių vaikų E. J. ir M. J. gyvenamąją vietą kartu su motina ieškove J. J. , po santuokos nutraukimo vyrui paliko pavardę “J.“, moteriai – „J.“, priteisė iš atsakovo R. J. nepilnamečių vaikų E. J. ir M. J. išlaikymui kiekvienam vaikui po 200 Lt mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2006-07-10 iki vaikų pilnametystės. Teismas pagal ieškovės paaiškinimus nustatė, kad santuoka tarp šalių faktiškai iširusi dėl atsakovo kaltės, nes jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, ir santuoką tarp šalių nutraukė. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nesirūpina vaikais, jų auklėjimu ir išlaikymu nuo 2006 m. liepos mėnesio, kad ieškovė yra vaiko priežiūros atostogose ir jos pajamos - socialinė išmoka vaikui (143,75 Lt), kad atsakovo turtinė padėtis nežinoma, ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo vaikams tenkino dalinai ir iš atsakovo priteisė vaikų išlaikymui periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės nuo 2006-07-10, taip pat nustatė nepilnamečių E. J. ir M. J. gyvenamąją vietą su motina – ieškove J. J. . Nurodė, kad turto, kuris būtų dalintinas santuokos nutraukimo metu, šalys neturi.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovo kuratorius prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują, kuriuo santuoką tarp šalių nutraukti, konstatuojant, kad ji nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su jų motina J. J. , priteisti iš atsakovo R. J. materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 130 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, visas teismo išlaidas paskirstyti tarp šalių po lygiai. Nurodo, kad teismo sprendimas nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės yra priimtas be jokių atsakovo kaltės įrodymų, nes teismas rėmėsi vien tik ieškovės teiginiais apie netinkamą atsakovo elgesį šeimoje, nepagrįstais jokiais objektyviais įrodymais, tuo pažeisdamas rungimosi principą (CPK 12 straipsnis). Mano, jog teismas be pagrindo rėmėsi A. S. parodymais, duotais be priesaikos ir atsižvelgiant, kad ji pralaimėjo teisme civilinę bylą dėl skolos iš atsakovo priteisimo. Taip pat apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus priteisdamas iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams, nes ignoravo pačios ieškovės duotus parodymus apie jos darbą ir uždarbį, o sprendime nurodė neatitinkančius tikrovės teiginius. Apelianto nuomone, nesant objektyvių įrodymų apie atsakovo turtą ir pajamas, teisinga ir tikslinga iš atsakovo priteisti LR Vyriausybės nustatyto socialiai priimtino minimalaus dydžio materialinį išlaikymą – po 130 Lt (MGL) kas mėnesį kiekvienam vaikui. Kadangi teismo sprendimas surašytas be motyvų arba remiantis neatitinkančiais tikrovės motyvais, o tai yra absoliutus jo negaliojimo pagrindas, todėl prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą ieškovė nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
CPK įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant šeimos bylas reiškia teismo pareigą taikyti procesines priemones sutuoktiniams sutaikyti, kad būtų išsaugota šeima; teismas turi aktyviai ginti nepilnamečių vaikų, nedarbingų, reikalingų paramos šeimos narių teises ir teisėtus interesus (CK 3.3 straipsnis). Teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 straipsnio 1 dalis); nurodytoje normoje nustatyta šeimos bylą nagrinėjančio teismo teisė, bet ne pareiga, rinkti įrodymus – teismas savo iniciatyva galėtų rinkti įrodymus, kuriuos dėl tam tikrų aplinkybių šaliai sunku gauti. CPK 376 straipsnio 3 dalyje nustatyta teismo teisė viršyti pareikštus reikalavimus taip pat siejama su ieškinio pagrindą sudarančiomis ir teismo posėdyje paaiškėjusiomis aplinkybėmis; pagal CPK 376 straipsnio 3 dalį teismas sprendžia, ar bylos aplinkybės yra tokios, kad siekiant apginti tam tikras šeimos nario teises yra pagrindas priimti sprendimą dėl reikalavimo, kuris nebuvo pareikštas.
Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nesant byloje įrodymų pripažino atsakovą kaltu dėl santuokos iširimo, materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams priteisė neįvertinęs ieškovės gaunamų pajamų bei atsakovo turtinės padėties, teismo sprendimas yra be motyvų (CPK 320 straipsnis).
Pagal CK 3.60 straipsnio 1 dalį sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką CK trečiosios knygos ketvirtajame skirsnyje numatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje susiaurinamos kaltės ribos, preziumuojant, kad santuoka laikoma iširusia dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu pastarasis paliko šeimą ir daugiau nei vienerius metus visiškai ja nesirūpina, yra neištikimas ir kt. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais sutuoktinio kaltė dėl šeimos iširimo yra preziumuojama, todėl šiais atvejais kitai šaliai pakanka įrodyti tik patį faktą, su kuriuo siejama sutuoktinio kaltės prezumpcija (pavyzdžiui, santuokinę neištikimybę). Prašydama nutraukti santuoką dėl sutuoktinio (atsakovo) kaltės, ieškovė nurodė, kad atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nes jis paliko šeimą, ja nesirūpina, gyvena ir dirba užsienyje. Iš teismo nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad ieškovės nurodytos aplinkybės apie atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo yra įrodytos (CPK 178 straipsnis). Byloje nustatyta, kad atsakovas su šeima negyvena, jo gyvenamoji vieta nėra žinoma, byloje atsakovą atstovavo kuratorius. Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad 2005 metų vasarą atsakovas išvyko uždarbiauti į užsienį, ieškovei nuvykus pas atsakovą santuokiniai santykiai dėl atsakovo pasikeitusio požiūrio į šeimą (grubaus elgesio jos - ieškovės ir vaikų atžvilgiu, smurto naudojimo) nutrūko. Teismui nustačius, jog ieškovė įrodė faktą, kad atsakovas yra palikęs šeimą bei ja nesirūpina, pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog santuoka yra iširusi dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).
CK 3.192 straipsnio 2 dalies nuostatos reglamentuoja nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14, 18 ir kiti straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodė, jog šalių nepilnamečių dukroms išlaikyti reikalinga skirti po 250 Lt kas mėnesį, kuriuos ir prašė priteisti iš ieškovo. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškininių reikalavimų dalį dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas iš atsakovo priteistino išlaikymo šalių dukroms dydį, vertino ieškovės gaunamas kas mėnesį pajamas, nustatinėjo ir analizavo vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį. Kaip matyti iš byloje surinktos medžiagos šalių dukros yra mažametės, vaikų poreikių turinį bei reikalingą išlaikymo dydį šiam turiniui patenkinti ieškovė nurodė bylos nagrinėjimo metu duotais paaiškinimais. CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, tačiau sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Byloje iš ieškovės paaiškinimų nustačius, jog atsakovas dirba užsienyje, gauna pajamas, kurios užtikrina atsakovo poreikių patenkinimą bei atsižvelgiant į ieškovės duotus paaiškinimus, jog dukrų išlaikymui ji asmeniškai skiria tiek, kokie yra dukrų poreikiai, spręstina, jog pirmosios instancijos teismo iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis yra ne per didelis, kolegijos vertinimu, atitinka CK 3.192 straipsnio nuostatas, užtikrins dukrų teisių ir interesų apsaugą bei yra proporcingas tėvų turtinei padėčiai.
Apeliacinio skundo argumentai, kad teismo sprendimas yra surašytas be motyvų, pripažintini taip pat nepagrįstais. Teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 str. 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau teismas yra saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitomis įrodinėjimo taisyklėmis (CPK 182 straipsnis). Apeliacinio skundo argumentai yra tiesiogiai susiję su įrodymų pakankamumo problema. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įstatymas nereikalauja, kad civilinėje byloje teismas būtų visiškai įsitikinęs dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant nei jo nesant. Teismo sprendimas dėl įrodymų nepakankamumo gali būti panaikinamas tik tada, kai apeliantas įrodo, kad nebuvo įrodymų, kuriais remiantis būtų galima išvada dėl fakto tikrumo ar netikrumo ir apskritai joks protingas žmogus nebūtų pripažinęs faktų nustatytais. Teismas turi vertinti įrodymus, vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais. Nagrinėjamos bylos atveju teismas tyrė įrodymus, juos vertino, sprendimo išvadas grindė byloje ištirtomis įrodinėjimo priemonėmis -ieškovės bei trečiųjų asmenų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais.
Esant išdėstytiems argumentams spręstina, kad teismas tinkamai taikė santuokos nutraukimą bei vaikų išlaikymą reglamentuojančias materialinės teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos šios kategorijos bylose. Teismo sprendimo turinys taip pat atitinka CPK 270 straipsnyje nustatytus reikalavimus, todėl skundas netenkintinas, teismo sprendimas paliktinas galioti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.