Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Kaupelė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Lino Gružo pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, igijęs pagrindinį išsilavinimą, dirbantis, teistas - Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį, paskiriant 60 MGL (3 000 eurų) dydžio baudą,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. S. 2024 m. spalio 27 d., apie 00.55 val., Vilniuje, Nemenčinės plente, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones asmenimis neturintiems šios teisės, vairavo automobilį „Mercedes-Benz (duomenys neskelbtini) CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, be to, vienintele savo judėjimo krypties Nemenčinės plento eismo juosta, važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) mikrorajono pusės link Vilniaus miesto centro, pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o taip pat sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, tai yra, pasirinkdamas vairuojamo automobilio saugų važiavimo greitį, užtikrinantį transporto priemonės valdymo kontrolę, jis buvo neatidus ir neatsižvelgė į tai, kad tamsiu paros metu, važiuojama neapšviestu Nemenčinės plento kelio ruožu, kuriame dėl atliekamų kelio darbų, važiuojamoji dalis tam tikrose jos atkarpose buvo susiaurėjusi, dėl ko važiuodamas pasirinktu greičiu ir judėjimo trajektorija, jis už sankirtos su Talkos Sodų 4-ąja gatve, ties Nemenčinės plento pastatu Nr. 89, prarado automobilio kryptingo valdymo kontrolę, kuris nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ribų į dešinę pusę ir atsitrenkė į ties kelio kraštu pastatytą laikiną betoninį atitvarą. Eismo įvykio metu automobilio „Mercedes-Benz (duomenys neskelbtini) CDI“ keleivei V. J. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

T. S. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju T. S. savo kaltę pripažino visiškai. <...> 26 dieną buvo jo sugyventinės gimtadienis. Jų namuose buvo svečių, kurie svečiavosi iki vakaro. Sugyventinė su svečiais didžiąją laiko dalį praleido namuose, o jis buvo terasoje. Tarp svečių buvo ir jam pažįstami A. V. bei V. J.. Jie nebuvo stiprų ryšį palaikantys draugai, jų amžius skyrėsi, todėl pastarieji su sugyventine bendravo ir laiką leido namuose, o jis terasoje kepė šašlykus. Tą vakarą alkoholio nevartojo. Maždaug po vidurnakčio, tiksliai neprisimena kelinta valanda buvo, svečiai susiruošė važiuoti namo ir kvietėsi taksi. Kadangi jiems sunkiai sekėsi rasti taksi, todėl jis pasisiūlė A. ir V. juos pavėžėti. Žinojo, kur namuose laikomi jo sugyventinės automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktai. Sugyventinė nežinojo, kad jis nusprendė pavežti svečius ir nematė, kad jis tuo tikslu paėmė jos automobilį. Važiuojant jo vairuojamu automobiliu, A. sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, o V. už jo - galinėje vietoje. Išvažiavęs iš savo namų gatvės keliuko, jis pradėjo važiuoti „tiesiąja“, jau Nemenčinės plentu. Važiavo link Antakalnio mikrorajono pusės. Nors dėl įvykio metu patirto šoko jis tiksliai visko neprisimena, tačiau jo manymu artėjant prie „Viršupio“ stotelės jis „kabino“ ant žemės buvusį „kuoliuką“. Dėl minėtos priežasties jis pradėjo „mėtytis“, automobilis pasidarė nevaldomas ir atsitrenkė į kelio darbų bortą. Po to, mašina „pakibo ore“. Taigi, nesuvaldė automobilio dėl kelyje vykusių kelio darbų ir savo paties klaidų, dėl ko nuvažiavus nuo kelio, buvo atsitrenkta į kelio bortą. Po įvykio visi išlipo iš automobilio. Paaiškėjo, kad įvykio metu buvo sužeista V.. Įvykio vietoje sustojo pro šalį važiavę žmonės, tarp jų ir moteris, kuri, berods, buvo gydytoja. Būtent ji ir iškvietė „greitąją“. Jau atvykus medikams, jis, būdamas ištiktas šoko, paliko įvykio vietą ir pėsčiomis nuėjo link savo (duomenys neskelbtini) gatvėje esančios gyvenamosios vietos. Į jo asmeninį telefoną policijos pareigūnai tuo metu neskambino. Jis pats paskambino A. V., kad pasidomėti V. būkle. Tuo metu A. telefoną paėmė pareigūnas ir pradėjo su juo kalbėti. Dėl šoko, jis detaliai nurodyti pokalbio turinio negali. Pareigūnas sakė jam sugrįžti į įvykio vietą. Būdamas šoko būsenoje, be to, dėl traumos, jau prie namų pradėjęs jausti skausmus, jis pareigūnams nurodė, kad pastarieji galėtų atvažiuoti ir apklausti jį „(duomenys neskelbtini)“ stotelėje, kuri buvo maždaug už 800 metrų nuo eismo įvykio vietos. Jis kurį laiką palaukė stotelėje, o po to, pareigūnams neatvykus, išėjo namo. Manė, kad pareigūnams bus paprasta jį surasti, tačiau jie neatvyko. Iš eismo įvykio vietos jis išėjo dėl šoko ir patirtų traumų. Nesislėpė, nurodė savo buvimo vietą. Grįžęs į namus, jis dar kurį laiką pabuvo minėtoje terasoje. Namuose nemiegojo, susirinko daiktus ir išvyko. Apie įvykį jo sugyventinė sužinojo tik ryte. Nors jis vairuotojo pažymėjimo niekada gyvenime nėra turėjęs, tačiau vairuoti moka. Tikėjosi, kad nekils tokio įvykio. Čia jo klaida, kad nusprendė vairuoti. Ne pirmą kartą vairavo „be teisių“, buvo už tai baustas. Jie su nukentėjusiąja V. abipusiu susitarimu nori susitaikyti, jis jai jau atlygino padarytą žalą. <...>.

Be T. S. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis:

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji V. J. parodė, kad 2024 m. spalio 26 d. kartu su draugu A. V. buvo pakviesti į E. B. gimtadienį. <...> Su A. išeinant iš namo kiemo, jie sutiko prie miškelyje stovėjusio E. automobilio „Mersedes Benz“ buvusį T.. Pastarasis pasisiūlė juos pavežti iki stotelės. Jie sutiko, kadangi žinojo, jos jis nevartojo alkoholio. Tuo metu nežinojo, kad T. neturi vairuotojo pažymėjimo. A. atsisėdo priekinėje keleivio sėdynėje, o ji galinėje. Skirtingai nei A., ji saugos diržu neprisisegė. Pasiekus Nemenčinės plentą, automobilį vairavęs T. pasakė, kad nuveš juos ne į stotelę, o į namus. Tai pasakęs, jis nurodė jiems atšaukti taksi. Ji atšaukė taksi. Nemenčinės plentu jie važiavo Vilniaus kryptimi. Važiuojant, ji „naršė“ telefone ir kelio nestebėjo. Gali tik pasakyti, kad T. važiavo „tvarkingai“ ir chuliganiškai nemanevravo, pagal jos pojūčius - greičio neviršijo. Po kiek laiko kažkas garsiai nusikeikė. Kas vyko iškart po to ji tiksliai neatsimena, jai dingo atmintis. Atsimena tik tai, kaip jau po eismo įvykio ji lipo iš griovio. Neatsimena, kaip prieš tai išlipo iš automobilio. Suprato, kad įvyko eismo įvykis. Įvykio vietoje sustojo keletas automobilių, susirinko žmonių. Nors iškart jokio skausmo nejautė, tačiau suprato, kad jai yra išmuštas priekinis dantis, taip pat „kažkas su lūpa“. Dėl įvykio labai išsigandęs T., kurį laiką buvo įvykio vietoje. Vėliau jis kažkuriuo metu iš įvykio vietos pasišalino. Nepastebėjo, kaip tai įvyko. Pamena, kad jai ir A. būnant greitosios medicinos pagalbos automobilyje prie jų priėjo policijos pareigūnas, kuris paprašė A. paskambinti T.. A. paskambinus, policijos pareigūnas nurodė T. grįžti į įvykio vietą. T. atsisakė grįžti ir pasiūlė atvažiuoti jį pasiimti į „(duomenys neskelbtini)“ stotelę. Tikslių telefoninio pokalbio detalių neatsimena. Po to, medikai ją išvežė į ligoninę. Jai buvo nustatyta lūpos plėštinė žaizda, danties netekimas ir dviejų dantų išnirimas. Nedarbingumą turėjo apie dvi su puse savaitės. <....>

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. V. parodė, kad 2024 m. spalio 27 d. eismo įvykio metu, važiavo T. S. vairuotu automobiliu, parodė tyrimui reikšmingas įvykio aplinkybes, kurios iš esmės analogiškos nurodytoms nukentėjusiosios V. J.. A. V. taip pat parodė, kad prieš pat įvykį važiuojant Nemenčinės plentu jis „naršė“ telefone. Kažkokią akimirką pajautė, kad automobilis tapo nevaldomas. Pakėlęs akis, jis pamatė, kaip automobilis važiuoja tiesiai į betoninį bloką. Garsiai nusikeikė, po ko galimai akimirkai prarado sąmonę. Atsigavęs, jis iškart puolė prie V.. Jis ją ištraukė iš automobilio ir padėjo išlipti iš griovio. Jos viršutinė lūpa buvo pažeista, bėgo kraujas. Tuo metu įvykio vietoje jau buvo sustojusių automobilių. Kažkas iškvietė pagalbos tarnybas. Automobilį vairavęs T. S. buvo labai išsigandęs. Po to, kai į įvykio vietą atvyko greitoji medicinos pagalba ir policija, jis sužinojo, kad T. S. iš įvykio vietos pasišalino, pareigūnai negalėjo jo surasti. Policininko prašymu jis paskambino T.. Po to, su juo kalbėjosi jau pareigūnas. Negali nurodyti, ką jie kalbėjosi. Jis lydėjo V., medikų vežtą į VšĮ RVU ligoninę, o vėliau ir į „Žalgirio“ ligoninę. Jam pačiam medikų pagalba nebuvo reikalinga. Jau vėliau jautė skausmus šonkaulių srityje, tačiau jam lūžių nustatyta nebuvo. Dėl eismo įvykio pretenzijų neturi.

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole.

Eismo įvykio apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūra atliekama Vilniuje, Nemenčinės pl. Remontuojamame kelio ruože. Eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole.

Valstybinės TMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 1266/2025(01) (pateikta įvertinus medicininiuose dokumentuose užfiksuotus duomenis), nustatyta, kad V. J. eismo įvykio metu patyrė odos nubrozdinimą dešiniame kelyje, žaizdą viršutinėje lūpoje, 21-jo danties pilną avulsinį lūžį (danties netekimą) ir 11-jo danties I laipsnio paslankumą. Viršutinės lūpos žaizda ir viršutinių priekinių dantų sužalojimai galėjo būti padaryti veikiant smūgio jėga, viršutinės lūpos sričiai kontaktuojant su kietu-buku objektu. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

BIRT žiūryklės duomenimis 2024 m. spalio 27 d., 00.56 val., registruotas įvykis – šalia sankryžos su Talkos sodų 4-oji, kur tvarkomi keliai, automobilis „MB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į kelio užtvarą. Nukentėjo moteris, veidas kruvinas.

AB „Regitra“ duomenimis, automobilio „Mercedes-Benz (duomenys neskelbtini) CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė – E. B..

Minėti duomenys pripažįstami įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio prasme.

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. KET 175 punkte nustatyta, kad pėstiesiems leidžiama judėti važiuojamąja dalimi visoje gyvenamojoje zonoje, tačiau jie neturi trukdyti transporto priemonių eismui. Gyvenamojoje zonoje pėstieji turi pirmumo teisę prieš transporto priemones.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, T. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Teismas atskirai pažymi, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi BK 281 straipsnio 1 dalies redakcija švelnina T. S. teisinę padėtį, kadangi įstatymo leidėjas į šio straipsnio dalies sankciją įtraukė švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuotina ne pagal jos nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2024 m. spalio 27 d. galiojusią, o nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusią BK 281 straipsnio 1 dalies redakciją (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.).

Teismas, atsižvelgęs į šios baudžiamosios bylos duomenis, taip pat nustatęs BPK 418 straipsnyje numatytus pagrindus, daro pagrįstą išvadą, jog baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Bylos aplinkybės yra aiškios.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, T. S. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi. 2025 m. birželio 25 d. nukentėjusioji elektroniniu paštu informavo, kad sutinka, jog procesas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymų, prieštaravimų nepareikšta.

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos tokios alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – T. S. padarė vieną neatsargų (dėl nusikalstamo nerūpestingumo) baigtą nusikaltimą, susijusį su transporto eismo saugumu. Dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

T. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Iš bylos medžiagos matyti, kad T. S. yra darbingo amžiaus, „Sodros“ duomenimis dirbantis, teistas, baustas administracine tvarka, paskirtos baudos nesumokėtos, byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti T. S. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą.

Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punktą, už neatsargų nusikaltimą bauda nustatoma nuo 20 (1 000 Eur) iki 750 MGL (37 500 Eur) dydžio.

Teismo vertinimu, 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

T. S. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 4 mėnesių – baudos sumokėjimo terminą.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).

BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis T. S. padarė neatsargų nusikaltimą, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta vieno asmens sveikata, be to, vairavo automobilį neturėdamas teisės to daryti, taigi kaltinamasis šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisyklių nuostatas. Kita vertus, pastarasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi, kas pripažinta jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinus visas aptartas aplinkybes, charakterizuojančias tiek kaltinamojo padaryto nusikaltimo pobūdį, tiek jo asmenybę, taip pat jų vertinimui aktualią teismų praktiką, pripažintina, kad pastarajam tikslinga skirti 1 metų ir 6 mėnesių trukmės BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemonę, šios poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

T. S. laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo, kardomosios priemonės paskirtos nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, byloje daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra, civilinis ieškinys nepareikštas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

T. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. S. paskirti galutinę bausmę – 40 MGL (2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų)) dydžio baudą.

Nustatyti T. S. 4 (keturių) mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpį, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Paskirti T. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieneriems metams) 6 (šešiems mėnesiams). Šį terminą skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6–7 straipsniais, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 4 (keturių) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo bankas;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Artea bankas (buvęs Šiaulių bankas); ar

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį – e1-3214-1217/2025)“;

2) sumokėjus baudą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt;

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Taip pat išaiškinti, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), teismas gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

1) Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2) Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3) Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4) Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5) Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.