- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-11
- Bylos Nr.
- ATP-221-168/2011
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Sušinskienė
- Kategorijos
- 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas Vytautas Krikščiūnas Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-221-168/2011
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
2011 m. spalio 11 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Sušinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. nutarties ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
A. S. savo atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-08-11 nutartį, kuria netenkintinas jo prašymas nutraukti vykdymo procesą administracinių teisės pažeidimų bylose, suėjus administracinių baudų išieškojimo senaties terminui ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (b. l. 10-11).
A. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus nutarimais 2004-01-13 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų (toliau - ATPK) 33 str. 2 d. buvo nubaustas 1300 Lt administracine bauda, 2005-10-05 pagal ATPK 128 str. 1 d. - 350 Lt bauda, 2005-10-27 pagal ATPK 130 str. 1 d. - 4500 Lt bauda, 2007-04-19 pagal ATPK 128 str. 1 d. - 500 Lt bauda, 2007-05-31 pagal ATPK 128 str. 1 d. - 500 Lt bauda, 2008-01-03 pagal ATPK 129 str. - 5000 Lt bauda ir 2008-07-16 pagal ATPK 134 str. 1 d. - 170 Lt bauda. Kadangi nuo aukščiau minėtų nutarimų priėmimo praėjo daugiau kaip dveji – aštuoneri metai, jokių veiksmų, kad išvengti baudų sumokėjimo jis nesiėmė, o įvykdyti paskirtų nuobaudų negalėjo dėl objektyvių priežasčių, nes neturėjo darbo, turto ir pajamų, todėl 2011-07-05 kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą, prašydamas nutraukti vykdymo procesą aukščiau nurodytose administracinių teisės pažeidimų bylose, motyvuodamas tuo, kad pasibaigė nutarimų skirti administracines nuobaudas vykdymo dvejų metų senaties terminas. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas jo prašymo nepagrįstai apibendrinančiai nurodė, jog šiuo atveju vykdymo procesas yra nuolatinai vykdomas, neįvertino aplinkybės, kad kiekvienos administracinės nuobaudos vykdymas turi būti individualus, o taikyti kitą alternatyvą – viešuosius darbus ar areštą, praėjus tokiam ilgam laikotarpiui, taip pat nėra pagrindo. Apeliantas pažymi, kad antstolio veiksmai - neišieškant piniginių baudų, patvirtina, jog jis neturėjo galimybių savalaikiai įvykdyti skirtas nuobaudas, todėl vykdymo procesas administracinių teisės pažeidimų bylose, suėjus nutarimų skirti administracines nuobaudas – pinigines baudas, vykdymo senaties terminui, turėtų būti nutrauktas.
Atsiliepimas
Antstolė atsiliepimu nesutinka su A. S. skundo reikalavimais ir prašo jo netenkinti, motyvuodama tuo, kad priverstinis vykdymo procesas vyksta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka, o kadangi teisės aktai nereglamentuoja termino, per kurį antstolis privalo išieškoti baudą, todėl baudos išieškojimui turi būti taikomas ne pagal analogiją Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) numatytas senaties terminas, o pagal CPK 606 str. taikomas bendras 10 metų senaties terminas, kuriam nesuėjus vykdymo procesas negali būti nutrauktas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyrius, vadovaudamasis ATPK 314 straipsniu, 2004-03-26 persiuntė vykdyti nutarimą Nr. 176, 2006-01-16 nutarimą Nr. 12012, 2006-01-16 nutarimą Nr. 12963, 2007-07-09 nutarimą Nr. 3789, 2007-07-23 nutarimą Nr. 5609, 2008-04-03 nutarimą Nr.160626 ir 2008-10-07 nutarimą Nr. 10719. Nutarimai buvo perduoti vykdyti, nepažeidžiant ATPK 308 str. 1 d. nustatytų terminų.
Iš teismui pateiktų vykdomųjų bylų matyti, kad antstolė V. Ž., vykdomojoje byloje Nr. 176 gavusi vykdomąjį dokumentą, tą pačią dieną, t. y. 2004-03-26 A. S. išsiuntė raginimą įvykdyti sprendimą geruoju. Vykdomojoje byloje pagal nutarimą Nr. 12012 antstolė 2006-01-20 išsiuntė siūlymą sumokėti baudą ir vykdymo išlaidas, 2006-02-10 ir 2010-07-15 - užklausas į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą bei į bankus, o 2006-02-24 priėmė patvarkymą dėl A. S. lėšų, esančių AB „Vilniaus bankas“, arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, tačiau iš A. S. sąskaitos jokios lėšos nebuvo nuskaičiuotos. Vykdomojoje byloje pagal nutarimą Nr. 12963 siūlymas susimokėti baudą ir vykdymo išlaidas A. S. buvo išsiųstas 2006-01-20, 2006-02-10 buvo išsiųstos užklausos į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą, Registrų centrą, bankus ir 2006-02-21 priimtas patvarkymas dėl A. S. lėšų, esančių AB „Vilniaus bankas“, arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, tačiau duomenų, kad lėšos būtų nuskaičiuotos taip pat nėra. Vykdomojoje byloje Nr. 5609 antstolė vykdomąjį dokumentą gavo 2007-07-23 ir kitą dieną išsiuntė siūlymą A. S. susimokėti baudą ir vykdymo išlaidas, o užklausos į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą, bankus ir Registrų centrą buvo siųstos 2007-08-21 ir 2007-11-27. Be to, pagal šią vykdomąją bylą antstolė 2007-09-14 priėmė patvarkymą dėl A. S. lėšų, esančių AB SEB Vilniaus bankas areštavimo, duomenų apie tokių lėšų nuskaičiavimą nuo A. S. sąskaitos byloje nėra. Vykdomasis dokumentas pagal nutarimą Nr. 3789 antstolės buvo gautas 2007-07-09, tą pačią dieną antstolė išsiuntė siūlymą susimokėti baudą ir vykdymo išlaidas. Užklausos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, Registrų centrui, bankams buvo išsiųstos 2007-07-25 ir patvarkymai dėl informacijos pateikimo ir piniginių lėšų išmokėjimo sustabdymo AB SEB Vilniaus bankui buvo išsiųsti 2007-08-04 ir 2007-08-29. Vykdomojoje byloje Nr. 160626 vykdomasis dokumentas buvo gautas 2008-04-02, siūlymas susimokėti baudą ir vykdymo išlaidas A. S. išsiųstas 2008-04-03, tačiau ši korespondencija grįžo siuntėjui, nurodant, kad siuntos gavėjas išvykęs į užsienį. Užklausos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, bankams ir Registrų centrui buvo siunčiamos 2008-04-22, 2008-11-17 ir 2008-07-22 priimtas patvarkymas dėl lėšų esančių AB SEB banke, areštavimo, duomenų apie tokių lėšų nuskaičiavimą nuo A. S. sąskaitos byloje nėra. Antstolė vykdomąjį dokumentą pagal nutarimą Nr. 10719 gavo 2008-10-06, siūlymas susimokėti baudą ir vykdymo išlaidas A. S. išsiųstas 2008-10-08, tačiau registruota siunta grįžo, nurodant, kad A. S. išvykęs į užsienį.
Atskirąjį skundą pateikęs A. S. savo reikalavimą nutraukti nutarimų, kuriais paskirtos administracinės nuobaudos, vykdymo procesą iš esmės grindžia administracinių baudų išieškojimo senaties termino suėjimu. Nors A. S. savo skunde yra suformulavęs prašymą panaikinus Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-08-11 nutartį perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas klausimą dėl nutarimų, kuriais paskirtos administracinės nuobaudos, vykdymo proceso nutraukimo gali išspręsti iš esmės.
ATPK 314 straipsnio, reglamentuojančio nesumokėtos baudos priverstinio išieškojimo procesą, 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimą skirti baudą priėmęs pareigūnas (organas) šį nutarimą siunčia antstoliui vykdyti. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu nėra turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas, rajono (miesto) apylinkės teismo (apylinkės teismo teisėjo) nutarimu arba kito organo (pareigūno), priėmusio nutarimą skirti baudą, nutarimu ir pažeidėjo sutikimu bauda gali būti pakeista nemokamais ne ilgesnės kaip 400 valandų trukmės viešaisiais darbais, skaičiuojant vieną nemokamų viešųjų darbų valandą už dvidešimt litų baudos. Nemokami viešieji darbai skiriami tik darbingiems asmenims.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-3-904/2004, Administracinių teismų praktika Nr. 6, p. 87; Vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-16-396/2006) išaiškinta, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, turi būti vykdomas, vadovaujantis ATPK 312-316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, kurio atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Kadangi ATPK nenustato administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminų, išskyrus atvejį, kai buvo paskirtas administracinis areštas, administracinių teisės pažeidimų bylose pagal analogiją gali būti vadovaujamasi Baudžiamajame kodekse numatytomis taisyklėmis. Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. Šio kodekso 96 straipsnio 3 dalis numato, kad senaties eiga sustoja, jei nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo.
Teismas atmeta kaip nepagrįstus antstolės atsiliepime išsakytus argumentus, kad šiuo atveju turi būti vadovaujamasi CPK 606 str. 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per dešimt metų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, atkreipdamas dėmesį, kad vykdomojo dokumento pagal ATPK normas perdavimo terminus reglamentuoja ne CPK, o ATPK 308 str. 1 d., be to ginčo dėl vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti terminų nėra, todėl anstolės minima norma šiuo atveju netaikytina ir, kaip ir atsiliepime nurodomas išaiškinimas LAT nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-250/2009, kuri apskritai nėra susijusi su nagrinėjamo skundo situacija.
Taigi įvertinus aukščiau aptartą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą, konstatuotina, kad jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma, ir jei nėra pagrindo pripažinti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo siekė išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo.
Atsižvelgus į tai, kad nuo nutarimų, kuriais A. S. buvo paskirtos administracinės nuobaudos, priėmimo dienos praėjo žymiai daugiau nei dveji metai, pagal teismų praktiką, formuojamą tokio pobūdžio bylose, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti minėtą nuobaudos vykdymo senaties terminą, t. y. išsiaiškinti, kokių veiksmų buvo imtasi siekiant išieškoti iš A. S. paskirtas baudas ir ar jis nevengė jam paskirtų nuobaudų. Aukščiau pateiktų duomenų analizė leidžia daryti išvadą, kad aptartose vykdomosiose bylose iš esmės jokie realūs vykdymo veiksmai pastaruosius dvejus metus nebuvo vykdomi, klausimas dėl baudų pakeitimo viešaisiais darbais taip pat nebuvo nagrinėjamas. Taip pat nėra nustatyta, kad A. S. vengė (ar kitaip trukdė) vykdyti minėtus nutarimus, kad būtų slapstęsis ar būtų kokios nors objektyvios kliūtys įstatymo numatytu būdu sutrukdžiusios įvykdyti nutarimus, kaip ir nėra pagrindo teigti, kad pastaruosius dvejus metus buvo nuolat bandoma iš A. S. išieškoti paskirtas baudas, kad nutarimų skirti administracines nuobaudas vykdymo senaties eiga buvo sustojusi.
Teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad vykdomosiose bylose pagal aukščiau nurodytus nutarimus vyko nuolatinis vykdymo procesas, kad pagal aptariamas vykdomąsias bylas buvo išieškomos nedidelės sumos, todėl senaties eiga neskaičiuojama. Nėra duomenų, kad antstolis pagal aptariamas vykdomąsias bylas iš A. S. būtų išieškojęs pinigines lėšas, kaip ir nėra patvirtinančių įrodymų, kad antstolis būtų ieškojęs A. S. ar skelbęs skolininko paiešką, nesurašė išieškojimo negalimumo akto, vykdomųjų dokumentų negrąžino institucijai, priėmusiai nutarimus, kad būtų galima spręsti baudos pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais ar administraciniu areštu klausimą.
Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal šiuo metu galiojantį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą organas (pareigūnas), paskyręs baudą, turi teisę pagal teikimą pakeisti paskirtą baudą į nemokamus viešuosius darbus, tačiau tik pažeidėjui sutinkant (ATPK 314 str. 4 d.). Jam nesutikus, antstolis privalo tęsti baudos išieškojimą. Šios nuostatos A. S. atžvilgiu netaikytinos, nes atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nesant įrodymų, kad nuobaudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi, laikytina, jog paskirtų administracinių teisės nuobaudų vykdymo senaties terminas yra pasibaigęs ir šių nutarimų vykdymas turi būti nutrauktas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ str. 6 d. 3 p., teismas
nutaria:
A. S. skundą tenkinti.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. nutartį panaikinti ir Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus nutarimų 2004 m. sausio 13 d. pagal LR ATPK 33 str. 2 d., 2005 m. spalio 5 d. pagal LR ATPK 128 str. 1 d., 2005 m. spalio 27 d. pagal LR ATPK 130 str. 1 d., 2007 m. balandžio 19 d. pagal LR ATPK 128 str. 1 d., 2007 m. gegužės 31 d. pagal LR ATPK 128 str. 1 d., 2008 m. sausio 3 d. pagal LR ATPK 129 str. ir 2008 m. liepos 16 d. pagal LR ATPK 134 str. 1 d., kuriais A. S. paskirtos administracinės nuobaudos – baudos, vykdymo procesą nutraukti.
Nutartis neskundžiama.