Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja R. Cemnolonskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-644-81/2011

Teisėjas J. Malinauskas Teisminio proceso Nr. 1-52-1-00802-2010-2;

2011 m. spalio 27 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Kęstučio Dargužio, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistojo A. B. gynėjui Vincui Pacevičiui, nukentėjusiojo G. K. atstovui advokatei Linai Gervelienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo G. K., Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorės J. Š. ir nuteistojo A. B. apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. nuteistas už padarymą nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –LR BK) 136 str. laisvės atėmimo bausme 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Į bausmės laiką įskaičiuotas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2010 m. liepos 27 d. iki 2010 m. liepos 28 d.

Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas ir iš A. B. priteista 1763,16 Lt (vienas tūkstantis septyni šimtai šešiasdešimt trys litai 16 centų) Valstybinei ligonių kasai nukentėjusiojo G. K. gydymo išlaidoms atlyginti.

Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintas iš dalies, iš A. B. priteista G. K. 6323,33 Lt (šeši tūkstančiai trys šimtai dvidešimt trys litai 33 centai) neturtinei žalai atlyginti ir1500 Lt (vienas tūkstantis penki šimtai litų) turėtoms advokato paslaugoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. tyčia sunkiai sutrikdė kitos asmens sveikatą, t.y. 2010 m. liepos 26 d., apie 20.55 val., (duomenys neskelbtini) namo ketvirtos laiptinės, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio tarpusavio konflikto metu tyčia dūrė su savimi turėtu lenktiniu peiliu ne mažiau keturis kartus nukentėjusiajam G. K. į krūtinę ir pilvą, padarydamas pjautinį pilvo ertmės sužalojimą su skrandžio priekinės sienelės pažeidimu bei nekiauryminę durtinę-pjautinę žaizdą krūtinės ląstos srityje ir pilvo dešinėje pusėje ir dėl sužalojimų visumos: kiauryminio durtinio-pjautinio pilvo ertmės sužalojimo, nukentėjusiajam G. K. sunkiai sutrikdė sveikatą.

Šiais veiksmais A. B. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 135 str.1d.

Skunde taip pat teigiama, jog nukentėjusiojo civilinis ieškinys pagrįstas, žala tiek turtinė, tiek neturtinė padaryta nusikalstamais veiksmais. Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas, dėl neturtinės žalos- tenkintinas iš dalies, priteisiant iš nuteistojo 20 000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Nuteistasis sutinka su tuo, kad jo gynyba neatitiko nukentėjusiojo G. K. kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, todėl pagal bylos aplinkybes, nuteistojo manymu, teismas jo veiksmus turėjo vertinti kaip LR BK 28 str. 1d. ir 135 str. 1d. Veiką kvalifikavus pagal šiuos straipsnius, nuteistojo manymu bausmė gali būti švelninama vadovaujantis LR BK 62 str. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t.y. tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei atlygino dalį padarytos žalos. Yra dar viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t..y tai, kad veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, todėl yra pagrindas bausmę švelninti LR BK 62 str. pagrindu.

Kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, proceso dalyvių nuomones: nukentėjusiojo ir jo atstovės, prašiusių nukentėjusiojo skundą tenkinti, nuteistojo skundą atmesti, palaikiusių prokurorės skundą, prokuroro, prašiusio prokurorės skundą tenkinti, nuteistojo skundą atmesti, nukentėjusiojo skundą palaikiusio, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių nuteistojo skundą patenkinti, nukentėjusiojo ir prokurorės skundus atmesti, sprendžia, jog nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, prokurorės ir nukentėjusiojo skundai tenkinami iš dalies.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso(toliau -LR BPK) 305 str. 1 d. 2 p. numato, kad teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis LR BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą pripažinti A. B. kaltu padarius G. K. sunkų sveikatos sutrikdymą dėl staiga kilusio didelio susijaudinimo, kuris kilo dėl neteisėtai pavartoto fizinio smurto nuteistojo atžvilgiu. Teismas šią išvadą padarė neįvertinęs išsamiai ir visapusiškai byloje surinktų įrodymų, nepatikrinęs bei nenustatęs jų patikimumo. Teismo išvados dėl surinktų įrodymų vertinimo nepagrįstos išsamia įrodymų analize. Be to, teismo nustatytos faktinės veikos aplinkybės nepagrįstos bylos duomenimis bei prieštarauja faktinėms nusikalstamo įvykio aplinkybėms. Dėl to nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Pažymėtina, jog byloje proceso dalyviai neginčija smūgių sudavimo peiliu fakto. Nuteistasis pripažįsta, kad jis sudavė smūgius peiliu. Ši aplinkybė nustatyta taip pat nukentėjusiojo, liudytojos R. S. parodymais, specialisto išvada. Apylinkės teismas išnagrinėjęs bylą konstatavo, jog peilio nuteistasis griebėsi tik po to, kai nukentėjusysis nuteistojo atžvilgiu pavartojo fizinį smurtą, tai yra pasikėsino į jo sveikatą suduodamas jam smūgius mediniu grūstuvėliu, pargriaudamas gėlyne ir pradėjus spardyti. Teismas darė išvadą, kad viskas vyko greitai ir nepertraukiamai, o nuteistasis tik po neteisėtų fizinio smurto veiksmų išsitraukė iš kelnių kišenės peilį ir dūrė nukentėjusiajam į pilvą ir krūtinę. Teismas sprendė, jog neteisėtus nukentėjusiojo veiksmus patvirtina specialisto išvada, kuria konstatuoti sužalojimai nuteistajam ir tai, kad nukentėjusiajam kitokio pobūdžio sužalojimai nepadaryti. Remdamasis vien šia specialisto išvada, teismas darė išvadą, kad kaltinamasis iki dūrio peiliu smurto nukentėjusiojo atžvilgiu nenaudojo. Apylinkės teismas visiškai nevertino konflikto pradžios, neatsižvelgė į konflikto pradžios aplinkybes, neįvertino ir visiškai nepasisakė, kas pirmas pradėjo smūgius, kuris pirmas puolė, neatsižvelgė ir neįvertino tos aplinkybės, kad buvo abipusės muštynės. Be to, teismas visiškai nepasisakė ir nevertino nukentėjusiojo parodymų apie tai, kad jo kaktą sužalojo būtent nuteistasis dar prieš įvykį, kad prie namo laiptinės būtent nuteistasis su draugu ėjo link nukentėjusiojo ir jo brolio, ir kad būtent nuteistasis su draugu pradėjo smurtą, kad jie puolė nukentėjusįjį ir jo brolį. Teismas remdamasis vien tuo, kad specialisto išvada nenustatyti nukentėjusiajam kiti sužalojimai, išskyrus durtinius sužalojimus bei neįvertinęs konflikto pradžios, smurto pradžios aplinkybių, sprendė, jog kaltinamojo veiksmai atitinka LR BK 136 str. numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, kad jis veikė esant dideliam susijaudinimui dėl neteisėtai jo atžvilgiu pavartoto smurto. Išvada dėl neteisėtai pavartoto smurto darytina tik išsamiai įvertinus konflikto pradžios aplinkybes, konflikto priežastis, bei smurto naudojimo iniciatorius, tačiau šios aplinkybės nuosprendyje neaptartos ir neįvertintos. Šie trūkumai ištaisytini apeliacinės instancijos teisme.

Nors nuteistasis teigė, jog jis su G. J. ir Ž. R. ėjo link E. A., kuris buvo netoli nuo nukentėjusiojo ir jo brolio ir kad tai nukentėjusysis su broliu kažkokiais daiktais daužėsi prie laiptinės, kad nukentėjusiojo brolis puolė Ž. R., o nukentėjusysis puolė nuteistąjį su kažkokiu daiktu rankoje, tačiau šie jų parodymai vertinti kritiškai, nes tiek nuteistasis ir šie liudytojai yra bendraamžiai, pažįstami arba draugai, todėl gali būti suinteresuoti bylos baigtimi. Be to, šių asmenų parodymai nesutampa su liudytojo E. A. parodymais. Jų parodymai nelogiški ir prieštarauja objektyviems bylos duomenims.

Be to, E. A. parodė, kad jis buvo atsitraukęs toliau, kalbėjo telefonu, o A. B. su Ž. R. ir G. J. ėjo link jo pro laiptinę kurioje buvo nukentėjusysis su broliu. be to E. A. taip pat parodė, kad G. K. A. B. puolė taip, kad net prispaudė A. prie namo sienos. E. A. parodė, kad muštynės vyko prie pat namo sienos, prie palangės. Tokiu būdu E. A. parodymai kelia abejonių dėl jų logiškumo bei pagrįstumo, nes viena vertus E. A. parodė, kad nuteistais su kompanija ėjo tik pro laiptinę, tačiau kita vertus nurodė, kad nukentėjusysis taip puolė prie nuteistojo, kad jį prispaudė prie sienos. Tai, kad taip staiga nuteistasis buvo prispaustas prie sienos ir visos muštynės vyko prie pat laiptinės, prie namo sienos, kelia pagrįstų abejonių E. A. parodymų, kad nuteistasis su draugais ėjo būtent prie liudytojo, o ne prie nukentėjusiojo, tikrumu bei logiškumu.

Nukentėjusiojo parodymus, kad nuteistasis su draugu užpuolė nukentėjusįjį ir jo brolį, o ne priešingai, patvirtina ir liudytojos R. S. parodymai. Liudytoja parodė, jog viską matė iš penkto aukšto, kad nuteistasis su draugu ėjo link laiptinės, kurioje buvo broliai K., kaltinamasis nuėjo po stogeliu prie G., iš po stogelio G. ir kaltinamasis išlindo besistumdydami, jie nusistūmė į darželį po pirmo aukšto langais. Liudytoja patvirtino, jog jie mušėsi, G. turėjo rankoje kažkokį pagaliuką, kuriuo norėjo suduoti. Prieidami prie K. vaikinai nieko nesakė, kitas vaikinas iš karto griebė L., o nuteistasis griebė G.. Vaikinai iš karto ėjo prie G. ir L.. Liudytoja nurodė nemačiusi dūrio momento, labiau kreipusi dėmesį į tai, kaip mušamas L., tačiau matė, kad kaltinamasis turėjo peilį, kurio geležtė buvo apie 10 cm. ilgio. Nors nukentėjusysis parodė, jog peilį pamatė tik tada, kai nuteistąjį pagriovė ant žemės, tačiau tai nepaneigia tos aplinkybės, kad peilį turėjo nuteistasis jau ateidamas, ką patvirtino liudytoja R. S.. Tai, kad ši liudytoja matė įvykį, iš dalies patvirtinama ir G. J. parodymais, kuris parodė, jog kaimynė iš penkto aukšto pradėjo šaukti, kad iškvies policiją.

Aukščiau aptartų įrodymų visuma nustatyta, jog nuteistasis A. B. ir Ž. R. ėjo link nukentėjusiojo ir jo brolio, kurie buvo prie pat namo laiptinės, L. K. apsižodžiavus su Ž. R. bei jiems susigrūmus, A. B. puolė G. K., pirmas jam įspyrė, įvyko tarpusavio muštynės tarp G. K. ir A. B., muštynių metu G. K. nuteistajam smūgiavo mediniu kočėliuku į vairias kūno vietas, spyrė, o nuteistasis tyčia keturis kartus peiliu smogė nukentėjusiajam į pilvą ir krūtinę.

Nukentėjusiojo ir liudytojos R. S. parodymais, nustatyta, jog pirmi nukentėjusįjį ir jo brolį puolė nuteistasis ir jo draugas. Byloje nukentėjusiojo bei šios liudytojos parodymais nustatyta, kad nuteistasis ėjo būtent link nukentėjusiojo su broliu, o ne pro šalį, kaip parodė liudytojai E. A., G. J. bei Ž. R.. Tai, kad nuteistasis ėjo būtent link nukentėjusiojo, patvirtinama tuo, jog nukentėjusysis su nuteistuoju susigrūmė prie pat laiptinės, prie pat namo sienos, ką patvirtina ir įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotos dėmės, panašios į kraują. Kad muštynės įvyko prie pat laiptinės, arti sienos ir gėlių darželio iš esmės parodė ir liudytojai G. J., E. A., Ž. R., kas paneigia jų parodymų dalį, kad nuteistasis ėjo tik pro šalį laiptinės bei tą dalį, kad nukentėjusysis su broliu pirmi puolė nuteistąjį ir jo draugą. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog A. B. ėjo link nukentėjusiojo pasiruošęs konfliktui pasiruošęs galimam fiziniam smurto naudojimu. Be to, eidamas link nukentėjusiojo, jis turėjo ir peilį, kurį matė R. S.. Byloje taip pat nustatyta, jog vyko nukentėjusiojo ir nuteistojo tarpusavio grumtynės. Byloje specialisto išvada nustatyta kraujosruvos nuteistojo dilbiuose, blauzdoje ir kitose kūno dalyse. Tai patvirtina nuteistojo ir nukentėjusiojo parodymus, kad nukentėjusysis taip pat vartojo fizinį smurtą nuteistojo atžvilgiu. Nors specialisto išvada kitokie kūno sužalojimai, išskyrus durtines žaizdas pilve ir krūtinėje bei žaizdą kaktoje nukentėjusiajam nenustatyti, tačiau specialisto išvada duota asmens neapžiūrėjus, tik iš gydymo stacionare ligos istorijos, iš gydymo chirurgijos skyriuje medicininių duomenų (t1, b.l. 19-20). Nukentėjusiojo parodymais bei kitų liudytojų parodymais, nustatyta, jog vyko abipusės grumtynės, kurias pradėjo būtent nuteistasis. Nukentėjusysis parodė, jog jam taip pat buvo suduoti smūgiai- pribėgęs pirmas spyrė būtent nuteistasis. Nors kitų duomenų, galinčių patvirtinti šią aplinkybę, byloje nėra ,tačiau teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiuoju, nes jo parodymai dėl kitų aplinkybių laikytini patikimais, juos patvirtina kiti ištirti bylos duomenys - R. S. parodymai, objektyvūs bylos duomenys. Nenustatyta jokių objektyvių duomenų dėl galimo šios liudytojos suinteresuotumo bylos baigtimi, be to, jos parodymai vertinant su kitais liudytojų parodymais, nusako logišką įvykių seką, atitinkančią faktines nusikalstamo įvykio aplinkybes, todėl šios liudytojos parodymai taip pat laikyti patikimais. Šios liudytojos parodymų patikimumą rodo ir tai, kad jie iš esmės patvirtina nukentėjusiojo parodymus dėl esminių įvykio aplinkybių. Tai, kad nenustatyta kitų sužalojimų nukentėjusiojo kūne, išskyrus pjautines durtines žaizdas, nepaneigia tos aplinkybės, kad pirmas smūgius ir fizinį smurtą pradėjo vartoti ir nukentėjusįjį užpuolė būtent nuteistasis. Be to, siekiant įvertinti nukentėjusiojo veiksmų teisėtumą ar neteisėtumą būtina įvertinti visą konfliktą, jo pradžią. Kaip jau aptarta aukščiau, byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu pirmas prie laiptinės pradėjo būtent nuteistasis, būtent jis prisiartino prie nukentėjusiojo, spyrė jam ir prasidėjo grumtynės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nuteistasis peilį išsitraukė ir su juo dūrė tik po to, kai nuteistojo atžvilgiu buvo pavartotas smurtas, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, jog smurtas iki to buvo vartotas ir nukentėjusiojo atžvilgiu, todėl nepagrįstai nustatė, jog kaltinamasis iki dūrių peiliu jokio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu nenaudojo. Tai, kad pirmas prie laiptinės smurtą pavartojo nuteistasis, įvyko abipusės grumtynės, stumdymasis, paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą dėl nukentėjusiojo pavartoto smurto nuteistojo atžvilgiu neteisėtumo. Šios aplinkybės, o taip pat ir visa įvykių seka paneigia ir pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nusikalstama veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kilusio dėl nukentėjusiojo neteisėtai pavartoto fizinio smurto.

Pažymėtina, jog kvalifikuojant veiką sutinkamai su LR BK 136 str. turi būti nustatyta tam tikrų sąlygų visuma. Pirma sąlyga kaltininko nusikalstamus veiksmus, kuriais padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, kvalifikuoti nusikaltimu, numatytu LR BK 136 str. yra nukentėjusiojo asmens neteisėtas ar itin įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį poelgis. Antra sąlyga yra didelis susijaudinimas, kuris kyla dėl tokių nukentėjusiojo veiksmų. Trečia sąlyga – kaltininko veiksmai turi būti greitas atsakas į nukentėjusiojo asmens neteisėtą ar įžeidžiantį poelgį, ir nors įstatymas nenustato laiko, per kurį, kurį lydi didelis susijaudinimas, tęsiasi trumpą laiko tarpą. Tik esant šių sąlygų visumai kaltininkas turi padaryti savo veiksmus, laikas yra pakankamai trumpas, nes fiziologinis afektas, kaltininko veika kvalifikuojama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas staiga labai susijaudinus. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-428/2008 )

Byloje nustatyta, jog pirmas neteisėtus veiksmus pradėjo vartoti būtent nuteistasis, vyko tarpusavio grumtynės, kurių metu buvo vartojamas fizinis smurtas nuteistojo atžvilgiu, todėl pagrindo teigti, kad buvo koks nors netikėtas nukentėjusiojo neteisėtas veikimas ar didelis įžeidimas, nėra. Iš bylos aplinkybių nustatyta, jog nuteistasis artėjo link nukentėjusiojo pasiruošęs fizinėms grumtynėms ir smurtui, turėjo peilį, puolė nukentėjusįjį, todėl akivaizdu numatė ir galimus smurto veiksmus savo atžvilgiu. Be to, įvyko tarpusavio grumtynės, smurtas buvo vartojamas tiek nuteistojo, tiek nukentėjusiojo atžvilgiu, todėl pagrindo teigti, kad tai buvo koks nors netikėtas staigus smurto panaudojimas, kuris būtų galėjęs nuteistąjį labai įžeisti ar sukelti didelį susijaudinimą, nėra. Be to, pažymėtina, jog tokios aplinkybės-didelio susijaudinimo nenurodo ir pats nuteistasis.

Šių aplinkybių visuma, t.y. tai, kad nuteistasis ėjo link nukentėjusiojo, turėjo žalojantį įrankį, pirmas sudavė smūgį, dėl ko prasidėjo grumtynės, po to peiliu keturis kartus sudavė smūgius į pilvą ir krūtinę, iš karto po įvykio pabėgo, peilį atidavė draugui, rodo, jog nuteistasis suvokė savo veikos pavojingumą, suvokė, kad savo veiksmais gali sukelti sunkias pasekmes, sunkiai sužaloti žmogų (dūriai į gyvybiškai pavojingas kūno vietas) ir to norėjo, t.y. veikė tiesiogine tyčia. Nuteistojo veika atitinka tyčinio sunkaus sveikatos sutrikdymo nusikalstamos veikos sudėties požymius, todėl jo veika turi būti kvalifikuojama nusikaltimu, numatytu LR BK 135 str. 1 d.

Nuteistasis skunde nepagrįstai teigia, jog jis veikė esant būtinosios ginties sąlygoms ir galėjo peržengti būtinosios ginties ribas.

Kaip jau nustatyta aukščiau, nuteistasis ėjo link nukentėjusiojo pasiruošęs fiziniam smurtui, turėjo peilį, pirmas puolė nukentėjusįjį, spyrė jam, pirmas pradėjo muštynes, nukentėjusysis su nuteistuoju buvo susikibę ir grūmėsi. Nors nukentėjusysis turėjo taip pat įrankį-medinį kočėliuką, su kuriuo sudavė smogus nuteistajam, ką patvirtina ir specialisto išvada, tačiau byloje nustatyta, kad grumtynės vyko prie pat laiptinės, prie namo sienos, gėlių darželyje, ant betoninės juostos prie pat namo sienos matyti dėmės, panašios į kraują, ir nukentėjusysis smurtą vartojo tik po to, kai nuteistasis jį užpuolė, spyrė nukentėjusiajam. Kad muštynių iniciatorius buvo nuteistasis nustatyta aukščiau patartų ir išsamiai išanalizuotų bei įvertintų įrodymų visuma (nuteistasis nuėjo prie laiptinės, po stogeliu, pirmas spyrė nukentėjusiajam), be to, byloje taip pat nukentėjusiojo bei nuteistojo, liudytojų parodymais nustatyta, kad nuteistasis peilį panaudojo jau tada, kai nukentėjusysis medinio kočėlo nebeturėjo (nuteistasis, liudytojas E. A. nurodė, kad tas kočėlas lūžo, nukentėjusysis nurodė, kad kočėlas jam iškrito dar prieš pargriaunant nuteistąjį), be to nuteistasis nurodė, kad jis peilį užčiuopė jau besistodamas, visiškai ant žemės nebuvo nugriuvęs, laikėsi viena ranka (t2, b.l. 86), nukentėjusysis taip pat parodė, jog peilį nuteistasis išsitraukė gulėdamas, atsistojo ir dūrė (t2, b.l. 89). Tai, kad nuteistasis peiliu dūrė besistodamas, nukentėjusysis rankose žalojančio įrankio-kočėliuko jau nebeturėjo, darytina išvada, jog šioje situacijoje akivaizdaus ir realiai gresiančio pavojingo kėsinimosi jau nebuvo. Be to, tai, kad buvo suduoti dūriai ne vienas, o keli į gyvybiškai pavojingas vietas-krūtinę pilvą, smūgiai suduoti nuteistajam ir nukentėjusiajam stovint, kai nukentėjusysis jau rankose neturėjo žalojančio įrankio, duoda pagrindą išvadai, jog nuteistajam būtinybės gintis nebuvo. Nors nuteistasis teigė, jog jis išsitraukęs peilį liepė nukentėjusiajam liautis, trauktis, tačiau jis toliau daužė į galvos sritį, tačiau šie parodymai prieštarauja nukentėjusiojo parodymams, o taip pat yra nelogiški. Pagrįstų abejonių jų logiškumu kelia tai, kad nukentėjusysis nuteistajam turint rankose peilį toliau galėtų fiziškai daužyti nuteistajam per galvą ir dar ne vieną kartą. Be to, nukentėjusysis parodė, jog viskas įvyko staiga. Nuteistasis nugriuvęs ant žemės išsitraukė peilį ir atsistojęs iš kart dūrė, nesakė, kad liautųsi. Tokiu būdu nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundą ir jo veiką kvalifikuoti kaip tyčinį sunkų sveikatos sutrikdymą, padarytą peržengus būtinosios ginties ribas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė nepasitvirtinus kaltinimas toje dalyje, kad nukentėjusiajam kakta buvo sužalota prie (duomenys neskelbtini) namo vykusio konflikto metu, nes nuteistasis kategoriškai patvirtino, jog kakta jam buvo sužalota anksčiau, t.y. tą pačią dieną, tačiau kito įvykio metu, kitoje vietoje, t.y. sporto aikštelėje. Ši aplinkybė patvirtinama ir liudytojo P. K. parodymais. Dėl šių aplinkybių šalintinos aplinkybės dėl kaktos sužalojimo.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjęs bylai reikšmingų aplinkybių bei netinkamai įvertinęs surinktus įrodymus, neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t.y. nepagrįstai nuteistojo veiką kvalifikavo nusikaltimu, numatytu LR BK 136 str., todėl nuosprendis yra nepagrįstas, neteisėtas ir todėl turi būti pakeistas. Netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą kvalifikuojant nuteistojo veiką, neteisingai paskirta bausmė bei neteisingai išspręstas neturtinės žalos dydžio klausimas.

Skiriant bausmę A. B. atsižvelgiama į jo asmenybę (neteistas, baustas administracine tvarka, jauno amžiaus, charakterizuojamas teigiamai, dirbo, mokėsi), į padarytos veikos pavojingumą, pobūdį (sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas žalojančiu daiktu-peiliu, keleto smūgių pasėkoje, nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai), atsakomybę lengvinančias aplinkybes –prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, iš dalies atlygino nusikaltimu padarytą žalą (LR BK 59 str. 1d. 2p.,3p.), atsakomybę sunkinančią aplinkybę- nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Įvertinus šių aplinkybių visumą darytina išvada, jog LR BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti skirtina bausmė, mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. LR BK 62 straipsnyje numatytų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima skirti švelnesnę nei įstatyme numatytą bausmę, nenustatyta. Byloje taip pat nenustatyta jokių kitų išimtinių aplinkybių, išskirtinai teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį ar aplinkybių, kurios rodytų mažesnį nuteistojo padarytos veikos pavojingumą, todėl nėra pagrindo taikyti LR BK 54str.3d. ir manyti, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas akivaizdžiai prieštarautų teisingumo principui.

Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertinęs nuteistojo veiksmus, jų pavojingumą, neteisingai išsprendė ir neturtinės žalos, padarytos nukentėjusiajam dydžio klausimą. Todėl nuosprendis šioje dalyje taip pat keistinas.

LR CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokioje jis buvo iki nusikaltimo padarymo. Be turtinės, šiuo atveju atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pažymima, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Tuo pačiu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusiojo - ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta.

Nustatant nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį vadovaujamasi LR CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, kuri įtvirtina, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant A. B. veiksmais nukentėjusiajam G. K. padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į nusikalstamos veikos pasekmes- padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl šio sužalojimo nuteistasis neabejotinai patyrė didelį fizinį skausmą, stresą, nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus, nes padaryta durtinė-kiauryminė pilvo žaizda, mėnesį laiko po operacijos negalėjo judėti, apsiversti, turėjo gulėti tik ant nugaros, buvo reikalinga šeimos narių pagalba, operacijos metu padarytas 25 cm. pjūvis, likęs randas sukelia diskomfortą. Taip pat atsižvelgiama ir įvertinama tai, kad nusikaltimas padarytas tyčiniais veiksmais, suvokiant savo veiksmų pavojingumą bei suvokiant galimas pasekmes, nusikalstamiems veiksmams įtaką iš dalies turėjo ir nukentėjusiojo pavartotas fizinis smurtas. Taip pat įvertinama ir nuteistojo turtinė padėtis, tai, kad jis yra jauno amžiaus, darbingas, todėl turi galimybę atlyginti žalą. Įvertinus šių aplinkybių visumą bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydis nustatomas 15 000 lt.

Nukentėjusysis buvo pareiškęs reikalavimą atlyginti turtinę žalą, kurią sudaro 323 litai 33 centai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškinio reikalavimus dėl turtinės žalos dydžio pagrįstais, įrodytais ir pripažino, jog civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos yra atlygintas, todėl antrą kartą nepriteistina, nes nuteistasis sumokėjo nukentėjusiajam 4000 litų.

Kadangi dalį neturtinės žalos, t.y. 3676 litus 67 centus nuteistasis jau yra atlyginęs, iš nuteistojo neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam priteistina 11 323,33 lt (vienuolika tūkstančių trys šimtai dvidešimt trys litus 33 centai).

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovė pateikė 800 litų kvitą nukentėjusiojo turėtų išlaidų avokado paslaugoms apeliacinės instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, jog LR BPK 106 str. 2 d. numatyta, jog teismas turi teisę, bet ne pareigą nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Priteisiant šias išlaidas atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Be to, teismas gali šių išlaidų kaltinamajam ir nepriteisti, ar jų dydį sumažinti. Minėtos įstatymo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatos suponuoja nuostatą, jog gali būti priteisiamas tik teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 str.) atitinkantis išlaidų advokato darbui apmokėti dydis.

Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, jog nukentėjusiojo interesu pirmosios instancijos teisme atstovavo ta pati advokatė, jai bylos aplinkybės buvo žinomos, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas, posėdis užtruko mažiau nei vieną valandą, o taip pat įvertinusi nuteistojo amžių, turtinę padėtį, konstatuoja, jog vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiajam priteistina 500 litų padengti išlaidas, turėtas advokato paslaugoms, atstovaujant nukentėjusiojo interesus apeliacinės instancijos teisme.

Nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtos bausmės bei neteisingai išspręsto nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1d. 3p., 2 d.2 p.,328 str.1,2,3,4p.,330 str. kolegija

nusprendžia:

-nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti;

-nukentėjusiojo G. K. ir prokuroro apeliacinius skundus tenkinti iš dalies;

-Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 14 d. nuosprendį dalyje dėl veikos kvalifikavimo, paskirtos bausmės bei nukentėjusiojo civilinio ieškinio pakeisti;

-panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. B. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 136str.ir nuteistas laisvės atėmimo bausme, taikytos LR BK 75 str. nuostatos, paskiriant įpareigojimus bei nustatyta bausmės vykdymo atidėjimo pradžia, kardomosios priemonės paliktos nepakeistos;

-A. B. pripažinti kaltu, padariusį LR BK 135 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir skirti bausmę - laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose;

-bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos;

-kardomąsias priemones –įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento paėmimą-panaikinti, pradėjus vykdyti laisvės atėmimo bausmę;

-nukentėjusiojo G. K. civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo priteistą iš A. B. neturtinės žalos dydį padidinti iki 11 323,33 lt (vienuolika tūkstančių trijų šimtų dvidešimt trijų litų 33 centų) ;

-priteisti iš nuteistojo A. B. nukentėjusiajam G. K. 500 litų turėtų išlaidų advokato, atstovavusio jį apeliacinės instancijos teisme, paslaugoms apmokėti.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti galioti nepakeistą.