- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-04-27
- Bylos Nr.
- 2-214-225/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Burbienė
- Atsakovas
- UAB “Retoras”
Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Aldona Burbienė,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios UAB “Alfva” ieškinį atsakovui UAB “Retoras” dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas BUAB „Alfva“ ieškiniu prašė teismo pripažinti 2010 m. spalio 8 d. susitarimą dėl dalinio atsiskaitymo metalo atsargomis, sudarytą tarp ieškovo UAB „Alfva“ ir atsakovo UAB „Retoras“ negaliojančiu, taikyti restituciją, grąžinant 2010 m. spalio 8 d. susitarimu dėl dalinio atsiskaitymo metalo atsargomis perleistą turtą arba atlyginant perleisto turto vertę (37882, 87 Lt) ekvivalentu pinigais. Nurodo, jog 2009 m. birželio 5 d. Klaipėdos apygardos teismas atsakovės UAB „Retoras“ naudai išdavė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-1694-360/2009 dėl 109 305, 13 Lt skolos, 13 034,99 Lt delspinigių, 12, 08 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 862 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininkės UAB „Alfva“. 2009 m. liepos 10 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas ieškovei UAB „Alfva“ iškėlė restruktūrizavimo bylą, 2009 m. lapkričio 9 d. buvo patvirtintas restruktūrizuojamos UAB „Alfva“ kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, tarp jų ir UAB „Retoras“ reikalavimas 125860,30 Lt sumai.
2010 m. spalio 8 d. RUAB „Alfva“ pasirašė Susitarimą dėl dalinio atsiskaitymo metalo atsargomis, pagal kurį su atsakovu UAB „Retoras“ susitarė dėl tarpusavio atsiskaitymo tvarkos, t.y., ieškovas perleido atsakovui savo veikloje nenaudojamas metalo atsargas 37882,87 Lt sumai. 2011 m. vasario 25 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, kuri įsiteisėjo 2011 m. kovo 7 d. , UAB „Alfva“ restruktūrizavimo byla buvo nutraukta ir UAB „Alfva“ buvo iškelta bankroto bylą. 2011 m. rugsėjo 14 d. BUAB „Alfva“ buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto bei patvirtintas BUAB „Alfva“ kreditorių sąrašas ir jų finansiniai įsipareigojimai.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodo, kad 2010 m. spalio 8 d. susitarimas tarp UAB „Alfva" ir atsakovo turi ginčytinų sandorių požymius - priešingumą įmonės veiklos tikslams ir galimą įtaką įmonės nemokumui ir ginčija jį remiantis LR CK 6.66 str. (actio Pauliana), kadangi šiuo susitarimu buvo pažeisti kitų kreditorių interesai, atsakovė UAB „Retoras“ sudariusi ginčijamą susitarimą, patenkino dalį savo reikalavimų anksčiau už kitus kreditorius, nesilaikant bendros kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos, nustatytos patvirtintame UAB „Alfva“ restruktūrizavimo plane ir neatsižvelgiant į kitų kreditorių teises. Atsakovas dalyvavo 2009 m. gruodžio 18 d. UAB „Alfva“ kreditorių susirinkime, kuriame buvo pateiktas tvirtinimui UAB „Alfva“ restruktūrizavimo planas. UAB „Retoras“ raštu balsavo už UAB „Alfva“ restruktūrizavimo planą, todėl jam neabejotinai buvo žinoma plane numatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės tvarka. Kadangi Ieškinys pateiktas nepraėjus metamas nuo bankroto bylos iškėlimo, todėl ieškinio senaties terminas ieškiniui pareikšti nėra praleistas.
Teismo posėdžių metu ieškovo atstovė palaikė ieškinyje išdėstytus reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime su pateiktu ieškiniu nesutinka, prašo taikyti ieškinio senatį - ieškinys buvo paduotas pažeidžiant LR CK 6.66 str. 1 d. numatytą vienerių metų terminą. Ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2010-10-08, kuomet restruktūrizavimo administratorius sužinojo apie UAB „Alfva“ direktoriaus ketinimą perleisti metalus bendrovei UAB „Retoras“. UAB „Retoras“, sudarydamas 2010-10-08 Susitarimą, buvo sąžiningas, nes pagrįstai tikėjosi, jog atėjo restruktūrizavimo plane numatyta eilė padengti skolos dalį įmonei, Susitarimas sudarytas nepažeidžiant RUAB „Alfva“ interesų. Susitarimo pagrindu sudarytas sandoris buvo atlygintinis, sudarytas didesne kaina nei tuo metu buvo rinkoje, ginčijamo sandorio suma sudaro tik 0, 19 proc. nuo bendros turto vertės, todėl tokios sumos įskaitymas negalėjo turėti įtakos RUAB „Alfva‘ mokumui. Sumažėjus įmonės turtui, sumažėjo ir kreditorių reikalavimai (skolos), todėl bendra įmonės turtinė padėtis nepasikeitė. Teigia, kad RUAB „Alfva“ valdymo organams nebuvo nustatyti ribojimai disponuoti įmonės atsargomis, be to galėjo būti duotas sutikimas atsiskaityti įmonės turtu. Gautos metalo atsargos yra nepaklausios prekės, todėl reikalaujamos sumos dydis daug didesnis nei reali nauda, kurią bankroto administratorius būtų galėjęs gauti iš karto, todėl restitucijos taikymas prieštarautų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams.
Atsakovo atstovė prašo ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas (CK 6.66 str.).
Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d., numatytos pagrindinės bankrutuojančios įmonės administratoriaus funkcijos, teisės ir pareigos, 8 p. (redakcija, galiojusi iki 2012-03-01) nustato, kad administratorius patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareiškia ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Taigi įmonių bankroto įstatymas nereglamentuoja konkrečių sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų, o tik akcentuoja, jog tokiais gali būti tik tie sandoriai, kurie priešingi įmonės veiklos tikslams ir galimai turėjo įtakos įmonės mokumui.
CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir teismų praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Liūto vaistinė“ v. UAB „Optivita“, bylos 3K-3-105/2009; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Multiimpex“ v. UAB „Eneka“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-587/2008;). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas šių nurodytų sąlygų visetas. Nustačius, kad nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, nebus pagrindo sandoriui pripažinti negaliojančiu.
Įmonės bankroto administratorius visų bankrutuojančios įmonės kreditorių vardu turi teisę pareikšti actio Pauliana ieškinį. Nagrinėjamuoju atveju administratorius visų kreditorių vardu ginčija skolininko UAB „Alfva“ sudarytą sandorį, tai reiškia, kad ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią kreditoriaus reikalavimo teisę.
Ieškovas nurodo, jog susitarimas yra pažeidžiantis kitų UAB „Alfva“ kreditorių teises, nes juo UAB „Alfva“, suteikė prioritetą vienam iš kreditoriui, t. y. UAB „Retoras“.
Iš bylos medžiagos matyti, jog 2009-07-10 nutartimi UAB „Alfva“ iškelta restruktūrizavimo byla, 2009-11-09 patvirtintas restruktūrizuojamos įmonės kreditorių, sąrašas bendrai 14076599 Lt sumai (10-25 l.).
Iš 2011 m. vasario 25 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties matyti, kad įmonės pusmečio rezultatai (t.y. jau žinomi sudarant ginčijamą Susitarimą) pateikti 2010-06-30 pelno-nuostolių ataskaitoje buvo tokie: 3 377 968 Lt pajamų bei 48 059 Lt pelno. Vadovaujantis šiomis ataskaitomis Klaipėdos apygardos teismas padarė išvadą, kad įmonė nebus pajėgi pasiekti savo veiklos apimčių ir atsiskaityti su kreditoriais (28-32 l). Restruktūrizavimo plane buvo numatyta, kad 2010 metais be papildomos 450 000 Lt skolos dalies grąžinimo „Swedbank“ AB, įmonė turėjo grąžinti kitiems kreditoriams 239 393,47 Lt. Įmonės turtas, vadovaujantis restruktūrizavimo planu sudarė 19 364 298 Lt, kreditorių bendra reikalavimų suma- 17 054 255,45 Lt. Pagal 2010-06-30 UAB „Alfva“ balansą įmonės turto vertė 18 240526 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai-13 919 031 Lt. Iš pateiktų finansinių rezultatų matyti, kad įmonė nebuvo pajėgi įvykdyti šiuos įsipareigojimus. Pagal bylos duomenis galima daryti išvadą, įmonės finansinė padėtis iki bankroto bylos įmonei iškėlimo tik blogėjo. Byloje nesurinkta įrodymų, paneigiančių įmonės nemokumą ginčo sandorio sudarymo momentu. Svarbu ir tai, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu UAB „Alfva“ turėjo kitų kreditorių, kuriems įsipareigojimų įvykdymo terminai buvo suėję. UAB „Alfva“ buvo skolinga tiek bendrovės darbuotojams, tiek Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Restruktūrizuojamos įmonės įsipareigojimai kreditoriams vykdomi LR įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 str. numatyta tvarka. Ieškovas sudarė sandorį su atsakovu, kuriuo sumažino kitų kreditorių galimybę gauti jų reikalavimo patenkinimą, taip pat suteikė pirmenybę atsakovui UAB „Retoras“, kuris yra trečios eilės kreditorius pagal išieškojimų eiliškumą, prieš kitus kreditorius. Tai rodo, kad buvo pažeistos kitų UAB „Alfva“ kreditorių teisės.
Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį, nurodo, kad actio Pauliana institutas negali būti taikomas nagrinėjamu atveju, nes ieškovas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą. Kai bankrutuojančios įmonės administratorius, atstovaudamas kreditorių interesams, ginčija įmonės sudarytą sandorį actio Pauliana pagrindu, nustatant, ar nepraleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas, taikytinas Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas, pagal kurį administratorius apie sandorius sužino nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Taigi šiuo atveju CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2008). Atitinkamai tai reiškia, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju baigiasi 2012 m. kovo 7 d. Ieškovas į teismą kreipėsi 2012 m. sausio 16 d., todėl nėra pagrindo taikyti ieškinio senatį. Vien tai, jog 2010-10-08 atsakovo atstovas kreipėsi į restruktūrizuojamos įmonės administratorių, kuris šiuo metu yra bankroto administratorius, informacijos apie ketinimą sudaryti sandorį, negali būti laikoma ieškinio senaties termino pradžia.
Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis. Įstatyme nustatyta pareiga įvykdyti savo prievolę (pareigą) savaime nereiškia asmens pareigos sudaryti sandorį. Taip pat ir skola kitam kreditoriui negali būti traktuojama kaip pareiga sudaryti sandorį, tuo labiau, kad atsakovas buvo trečios eilės kreditorius, dalį savo reikalavimų patenkinęs anksčiau už aukštesnės eilės kreditorius, o UAB „Alfva“ iš sandorio realių pajamų negavo. Tokių įrodymų, jog šiuo sandoriu buvo užtikrinta tolimesnė įmonė veikla ar kitu būdu prisidėta prie įmonės gaivinimo, ar sandoris turėjo esminės įtakos įmonės veiklai, byloje nesurinkta. Siekis palaikyti ilgalaikius verslo santykius su kreditoriumi, kaip nurodė liudytojai A. K. ir A. S., taip pat nelaikytinas pareiga sudaryti sandorį.
Asmens sąžiningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumą apie tam tikrus faktus. Taigi sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Kreditoriaus interesų gynimas pagal actio Pauliana apima ne tik tuos atvejus, kai yra suvaržytos skolininko daiktinės teisės, bet ir tuos, kai skolininkas turi kreditorių, o skolininko daiktinės teisės neapribotos. Sudarant kiekvieną sandorį turto įgijėjas yra suinteresuotas neturėti sunkumų dėl įgyjamo turto, siekia apsisaugoti, kad šis nebūtų išreikalaujamas. Tai reiškia, kad turto įgijėjas taip pat yra suinteresuotas civilinių teisinių santykių stabilumu. Vadinasi, jis, elgdamasis apdairiai, prieš sudarydamas sutartį turi pasidomėti, ar patikima kita sandorio šalis, ar ji elgiasi sąžiningai. Jeigu asmuo gauna žinių apie galimo kontrahento kreditorių, tai privalo svarstyti, ar skolininko turto įgijimu nepažeis kreditoriaus interesu. Protingu ir apdairiu, t. y. sąžiningu, minėta, gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandori ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai.
Iš UAB „Alfva“ finansinės atskaitomybės dokumentų yra akivaizdu, kad įmonės turtinė padėtis ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo itin sunki, kad įmonė turėjo daug kreditorių, su kuriais buvo pradelsta atsiskaityti. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas UAB „Retoras“ buvo susipažinęs su minėtais dokumentais - UAB „Retoras“ kaip kreditorius dalyvavo 2009 m. gruodžio 18 d. RUAB „Alfva“ kreditorių susirinkimo, kuriam tvirtinimui buvo pateiktas UAB „Alfva“ restruktūrizavimo planas, balsavime (l.55-56), tačiau būdamas verslininkas, suvokdamas sunkią įmonės turtinę padėtį ir UAB „Alfva“ kreditorių skaičių, sudarė ginčijamą susitarimą. Iš liudytojo T. M. parodymų matyti, jog atsakovo atstovas buvo informuotas apie tai, jog sudaryti šiuo metu ginčijamą sandorį galima tik keičiant restruktūrizavimo planą. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas UAB „Retoras“ žinojo apie kitų kreditorių teisių pažeidimą, kas leidžia daryti išvadą, kad atsakovas sudarant ginčijamą susitarimą nebuvo sąžiningas.
Taip pat negali būti pripažintas sąžiningu ir UAB „Alfva“. Jos vadovas geriausiai buvo susipažinęs su susidariusia situacija įmonės viduje, tačiau nepaisė kitų kreditorių interesų ir sudarė ginčijamą susitarimą.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, ieškinys tenkintinas.
Dėl restitucijos taikymo
Pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu taikoma restitucija (CK 6.145 str.). Kadangi UAB „Alfva“ iškelta bankroto byla, CK 6.66 straipsnio nuostatos taikytinos kartu su Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsniu, reglamentuojančiu kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Skolininko nepagrįstai perleistas turtas (pinigai) grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Iš atsakovo atsiliepimo matyti, jog nėra galimybės perleistus daiktus grąžinti buvusiam savininkui, nes jie panaudoti UAB „Retoras“ veikloje, taikytina restitucija sumokant ieškovei BUAB „Alfva“ ekvivalentą pinigais 37 882, 87 Lt.
Patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas yra atleistas (CPK 96 str. 1d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pripažinti 2009 m. spalio 8 d. susitarimą tarp ieškovo UAB „Alfva“ ir atsakovo UAB „Retoras” negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.
Priteisti iš atsakovo UAB „Retoras” ieškovui bankrutuojančiai UAB „Alfva“ 37882,87 Lt (trisdešimt septynis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt du litus 87 ct).
Priteisti iš atsakovo UAB „Retoras“ 1136 Lt (vieną tūkstantį šimtą trisdešimt šešis litus) žyminio mokesčio valstybei.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.