Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-06-12 · Byla Nr. ATP-310-519/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-12
Bylos Nr.
ATP-310-519/2014
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-01308-2014-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gražvydas Poškus
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-310-519/2014Teisminio proceso Nr. 4-70-3-01308-2014-3 Procesinio sprendimo kategorijos:
39.2; 45.4.3; 79.1.(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 12 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau – ir Šiaulių AVPK KPB) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutarimo, kuriuo A. V. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu, paskirta administracinė nuobauda – 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. nubaustas už tai, kad 2014 m. balandžio 21 d. 7.36 val., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) namu, vairavo transporto priemonę „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus – jam nustatytas lengvas (0,46 promilių) girtumo laipsnis, ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus bei padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.

Šalies argumentai

Šiaulių AVPK KPB apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutarimo dalį, kurioje taikytas ATPK 30¹ straipsnis ir teisė vairuoti transporto priemones A. V. atimta 4 mėnesiams, ir šioje administracinio teisės pažeidimo bylos dalyje priimti naują nutarimą: skirti A. V. ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių.

Skunde pažymima, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, atsižvelgė į padaryto pažeidimo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nurodydamas, kad asmuo nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, taip pat nenurodė išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu taikytas ATPK 30¹ straipsnis.

Apeliantas taip pat pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuotoje praktikoje laikomasi nuostatos, jog ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies taikymas turėtų būti siejamas su išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Iš apibendrintos LVAT praktikos matyti, kad teismas konkrečiose bylose yra nepripažinęs šio pobūdžio aplinkybių išskirtinėmis, pakankamomis ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies taikymui: asmuo darbe charakterizuojamas teigiamai; asmuo nėra priklausomybės ligų centro įskaitoje; asmuo išklausė paskaitų apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai kursą; asmuo sumokėjo anksčiau už pažeidimus paskirtas baudas; asmuo sumokėjo paskirtą baudą; asmuo Kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė pirmą kartą; asmuo nuoširdžiai gailisi; transporto priemonė reikalinga nuvažiuoti į darbą; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gyvenamosios vietos geografinė padėtis; tam tikras šeimyninio – asmeninio pobūdžio aplinkybės (rūpinimasis vaikais ir artimaisiais jų išlaikymas, bloga šeimos ar asmeninė materialinė padėtis ir pan.); su darbo pobūdžiu susijusias aplinkybes (Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose, iškeltose pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1, 2 ir 3 dalį, apibendrinimas).

Šiaulių AVPK KPB vertinimu, dirbdamas darbą, kuriam atlikti reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, A. V. privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes. Tačiau jis sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį, padarė vieną grubiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tokiu elgesiu sukeldamas didelę grėsmę kitiems eismo dalyviams. Esant tokioms aplinkybėms, pažeidėjo ir jo šeimos interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu, o darbo pobūdis negali būti pripažintas ypatinga, išskirtine jo naudai liudijančia aplinkybe, pateisinančia švelnesnės nei įstatyme numatyta nuobaudos taikymą (pvz. LVAT nutartis Nr. N-l-1396/2007).

Skunde pabrėžiama, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencijos tikslų. Tokiu būdu, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimu.

Šiaulių AVPK KPB teigimu, A. V., būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas 0,46 promilių neblaivumo (girtumo) laipsnis, t. y. būdamas sąmoningas, suvokė, kad vairuoja transporto priemonę neblaivus, tačiau vis tiek tyčiniais veiksmais šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir tik policijos pareigūnų dėka nespėjo padaryti žalos sau ir aplinkiniams.

Šiaulių AVPK KPB nuomone, ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyta veika yra labai pavojinga visuomenei ir už jos padarymą turi būti baudžiama adekvačiai, kaip numatyta straipsnio dalies sankcijoje. Mano, kad kitu atveju nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai bei kuriama nebaudžiamumo už atliktą neteisėtą veiką iliuzija. Pabrėžia, kad vairuotojas, prieš sėsdamas už automobilio vairo, turėjo numatyti galimas pasekmes kilsiančias jam, jo artimųjų ratui, šeimos turtinei padėčiai.

Apeliacinis skundas netenkinamas

ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), – užtraukia baudą vairuotojams nuo 1000 iki 1500 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.

Skirdamas A. V. nuobaudą už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, teismas vadovavosi ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis ir paskyrė jam 1000 Lt dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams, t. y. paskyrė švelnesnę, nei numatyta šio straipsnio sankcijoje, nuobaudą.

Pažymima, kad galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti, numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Taigi, nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos. Tokia pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-8-2013, Nr. 2AT-3-2014, Nr. 2AT-6-2014, Nr. 2AT-18-2014).

Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šiuo atveju aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas byloje yra. Iš bylos medžiagos matyti, kad yra nustatyta viena A. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas teisingai skundžiamame nutarime pažymėjo, kad A. V. administracine tvarka baustas tik du kartus, pažeidimai buvo padaryti prieš daugiau nei devynerius metus, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (9-10 b. l.). Bylos duomenys liudija, kad A. V. dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kurioje charakterizuojamas itin teigiamai (12 b. l.), alkoholio kiekio matuoklio parodymai patvirtina, kad A. V. buvo nustatytas 0,46 promilių girtumas (4 b. l.), kuris nežymiai viršija minimalų ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą girtumo laipsnį, t. y. 0,41 promilės girtumo laipsnį, todėl darytina išvada, kad jis galėjo sąžiningai klysti manydamas, jog jo kraujyje esantis etilo alkoholio kiekis jam sėdant už automobilio vairo, neviršijo leistinos normos. Iš byloje surinktų duomenų taip pat matyti, kad A. V. savo veiksmais eismo įvykio nesukėlė, žalos kitų asmenų sveikatai ir turtui nepadarė.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, sprendžiama, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas ir jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, A. V. paskirta nuobauda atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Gražvydas Poškus