- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-30
- Bylos Nr.
- TS-6-543/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irmutė Kliučinskienė
- Nuteistasis
- Ž. Ž.
nerengdama teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo Ž. Ž. gynėjo advokato P. M. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2022 m. gruodžio 12 d. nutarimo Nr. 357-232 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ž. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), (buvę (duomenys neskelbtini)), nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.
Nuteistojo Ž. Ž. bausmės vykdymo pradžia – 2022 m. rugpjūčio 17 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2023 m. rugpjūčio 27 d. Į bausmės laiką įskaityta 1 metai 11 mėnesių 20 dienų. (duomenys neskelbtini) bausmę šis nuteistasis atlieka nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. Nuteistojo Ž. Ž. lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas pirmą kartą.
Žemesnės instancijos teismas
2022 m. gruodžio 12 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Komisija) priimtu nutarimu Nr. 357-232 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nutarė netaikyti nuteistajam Ž. Ž. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir nustatyti pakartotinio šio klausimo svarstymo datą – 2023 m. gegužės 12 d. Komisija savo nutarime nurodė, jog šios bausmės vykdymo metu nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas pirmą kartą. Šiuo metu nuteistasis jau yra atlikęs ¾ dalis jam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Realią laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka pirmą kartą. Bausmę jis atlieka už labai sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymą, jo daromi nusikaltimai sunkėja. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju nuteistasis turėtų darbą bei gyvenamąją vietą, šios bausmės atlikimo metu jis reiškia teigiamas nuostatas į mokslą ir darbą, kreipėsi dėl įdarbinimo pataisos įstaigoje, jo socialiniai ryšiai su artimaisiais yra tvirti ir jis sulaukia jų palaikymo. Nuteistasis neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, taip pat nėra jokių duomenų, sudarančių prielaidas manyti, kad nuteistasis yra vienaip ar kitaip susijęs su kriminaline subkultūra, diskriminacinio pobūdžio nuostatų jis taip pat nereiškia, priežiūrą pataisos įstaigoje vertina kaip būtiną dalyką, tačiau reikia įvertinti ir kitas reikšmingas aplinkybes. Nuteistasis turi įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą bei oficialios darbo patirties. Bausmės vykdymo metu nuteistasis nesimokė ir dėl mokslų nesikreipė. Nors nuteistasis būdamas laisvėje dažniausiai turėdavo oficialų nuolatinį pragyvenimo šaltinį, tačiau būdavo ir darbinio nestabilumo laikotarpių. Šiuo metu nuteistasis dar turi finansinių įsipareigojimų. Nuteistojo dažniausi laisvalaikio praleidimo būdai tai bendravimas su netinkama kompanija ir alkoholio vartojimas, kurie sukurdavo tinkamas situacijas nusikalstamumui. Nors nuteistasis supranta savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau yra linkęs jį sumenkinti. Nuteistasis taip pat supranta, jog alkoholio vartojimas sukelia jam agresyvų elgesį, tačiau jis nedaro išvadų, o būdamas laisvėje jis nesikreipė į specialistus dėl alkoholio vartojimo problemos, nedalyvavo korekcinėse programose. Analizuojant nuteistojo nusikaltimus, išryškėjo jo elgesio bei mąstymo sunkumai, elgesyje pasireiškia impulsų kontrolės sunkumai, agresyvaus elgesio apraiškos, savitvardos praradimo atvejai, nuteistasis nusikalsdavo spontaniškai, jo veiksmų pasekmių suvokimas yra ribotas. Nors nuteistasis geba atpažinti pagrindinius veiksnius, turėjusius įtakos jo nusikalstamumui, tačiau jo problemų sprendimo įgūdžiai nėra tvirti. Nuteistasis tik iš dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė ir nekinta. Nors šiuo metu yra apsauginiai veiksniai – gyvenimo sąlygos; patvirtinta galimybė įsidarbinti lygtinio paleidimo ar laisvės atėmimo bausmės pabaigos atveju, tačiau vis dar išlieka dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – nedidelė ir nestabili darbo patirtis; piktnaudžiavimo alkoholiu problemos. Komisijos vertinimu, netikslinga šį nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog jis, būdamas laisvėje, nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laikysis įstatymų. Tuo vadovaudamasi, Komisija nusprendė, jog nuteistajam Ž. Ž. negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
Nuteistojo Ž. Ž. gynėjas advokatas P. M. pateikė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams skundą dėl Komisijos nutarimo Nr. 357-232 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistojo Ž. Ž. gynėjas prašo panaikinti šį Komisijos nutarimą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodyta, jog pirmoje Komisijos nutarimo dalyje nurodomos teigiamai nuteistąjį Ž. Ž. charakterizuojančios aplinkybės, o toliau jau nurodoma, jog šis nuteistasis būdamas laisvėje bendravo su netinkama kompanija, dažnai vartojo alkoholį, o alkoholio vartojimas sukelia jo agresyvų elgesį, tačiau Komisija neatkreipė dėmesio į tai, kad tai buvo iki nusikaltimo padarymo, nes po nusikaltimo padarymo nuteistasis pats nutraukė alkoholio vartojimą, pradėjo dirbti, mažinti finansinius įsipareigojimus. Jeigu pats nuteistasis nutraukė alkoholio vartojimą, tai jam nereikia kreiptis į specialistus dėl alkoholio vartojimo nutraukimo, todėl ši Komisijos išvada dėl alkoholio vartojimo problemos yra nepagrįsta, tuo labiau, kad nuteistasis pataisos įstaigoje nebuvo pastebėtas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Be to, Komisijai buvo pateiktos nuteistojo Ž. Ž. charakteristikos ne tik iš buvusių jo darbdavių, bet ir iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, tačiau Komisija tinkamai neįvertino šių duomenų.
Prokuroro atsiliepimas į nuteistojo gynėjo skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo Ž. Ž. gynėjo advokato P. M. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2022 m. gruodžio 31 d.) numatė, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.
Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis Ž. Ž. jau yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (vieną trečdalį paskirtos bausmės), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, o tai sudaro dar tik formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip jau minėta pirmiau, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui taip pat dar būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Teismas pažymi, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi būtent nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Šiuo metu nuteistojo Ž. Ž. nusikalstamo elgesio rizika vis dar yra vertinama kaip vidutinė. Verta pažymėti, jog nuo pat pirminio šio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo ši rizika buvo įvertinta kaip vidutinė. Iš to galima spręsti, jog nuteistasis dabartinės bausmės vykdymo metu dar nepadarė reikšmingos pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kadangi jos vertinimas iš esmės nepasikeitė, rizika išlieka vidutinė.
Dabartinės bausmės vykdymo metu nuteistasis Ž. Ž. dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, kreipėsi dėl įdarbinimo, be to, jis palaiko ir artimus socialinius ryšius. Visos šios aplinkybės šį nuteistąjį charakterizuoja pakankamai teigiamai, tačiau vien tokios aplinkybės negali būti išskirtinai sureikšmintos, kadangi, kaip jau minėta, būtina įvertinti nagrinėjimam klausimui reikšmės turinčių aplinkybių visumą, kuri teismui leistų daryti neabejotiną išvadą, kad laisvėje šis nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Šiuo atveju tokia išvada dar nėra galima dėl toliau pateikiamų motyvų.
Visų pirma, būtina pažymėti, jog šios bausmės atlikimo metu nuteistasis Ž. Ž. vykdo ne visas jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kadangi jis nedalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Iš 2022 m. gruodžio 12 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 357-230 matyti, jog šis Komisijos posėdis buvo teisėtas, kadangi ją sudarė 6 Komisijos nariai, kurie vienbalsiai pasisakė prieš lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymą nuteistajam Ž. Ž. Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog nuteistasis Ž. Ž. Lietuvos Respublikoje yra teistas 5 kartus. Tarp visų šio nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų išskirtinai dominuoja smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos. Šiuo metu nuteistasis atlieka jam paskirtą 3 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę už tyčinio labai sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymą. Realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę šis nuteistasis atlieka pirmą kartą, tačiau jam yra būdingas nusikaltimų modelis. Paskutinis nuteistojo įvykdytas nusikaltimas yra jam būdingo nusikaltimų modelio dalis, tačiau šis nusikaltimas yra sunkesnis už ankstesnius jo nusikaltimus. Taigi vien jau paminėtos aplinkybės nuteistąjį Ž. Ž. apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir rodo atitinkamai didesnį jo pavojingumą visuomenei, todėl šis nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį itin stipriai paveiktų bei kardinaliai įtakotų nuteistąjį bei jo elgesį, jog šis ateityje nuosekliai laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog praeityje nuteistojo Ž. Ž. atžvilgiu jau buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. Nors tąkart nuteistasis sugebėjo laikytis minėtu teisės institutu jam nustatytų probacijos sąlygų, tačiau vėliau jis įvykdė naujas nusikalstamas veikas, tarp kurių – net ir labai sunkų nusikaltimą. Todėl šiuo atveju būtina pažymėti tai, jog padarytų nusikalstamų veikų skaičius, įvairovė, jų tyčinis pobūdis bei sunkumas rodo didesnį šio nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog visos praeityje jam paskirtos kriminalinės bausmės, tarp kurių – ir laisvės atėmimas bei anksčiau teismo parodytas pasitikėjimas, taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, esmingai neįtakojo šio nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, kadangi jis ir toliau įžūliai darė naujas nusikalstamas veikas, kurios dar ir sunkėjo. Nors šios aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo rodomas pastangas šiems veiksniams pašalinti, juolab, kai ir šiuo metu vis dar išlieka dinaminiai kriminogeniniai veiksniai.
Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistasis Ž. Ž. laisvėje turėtų pastovią gyvenamąją vietą, jis turi įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, tačiau neturi jokios profesinės kvalifikacijos. Nuteistasis turi įgijęs oficialaus darbo patirties, nesiekiančios 4 metų, iki dabartinės bausmės vykdymo pradžios jis buvo oficialiai dirbantis. Šios bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo kreipęsis dėl darbo, tačiau jis nebuvo įdarbintas. Nuteistasis yra pateikęs pažymą dėl galimo jo įdarbinimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Tačiau vertinant nustatytas aplinkybes dėl jokios profesinės kvalifikacijos neturėjimo, menkos nuteistojo oficialaus darbo patirties, o kartu ir jo įvykdytus nusikaltimus, tokios aplinkybės nesuteikia jokių garantijų dėl to, kad laisvėje šis nuteistasis legaliai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu uždirbtomis piniginėmis lėšomis. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo pateikta pažyma dėl galimo jo įdarbinimo vertinama kritiškai, kadangi ji yra visiškai neįpareigojančio pobūdžio ir turi būti vertinama tik visų aktualių duomenų kontekste. Svarbu paminėti ir tai, jog nuteistasis tebeturi neįvykdytų finansinių įsipareigojimų, kurių egzistavimą pripažįsta ir pats nuteistasis, tačiau jis pats nurodęs nežinantis tikslios bendros turimų skolų sumos – apie 20 000 Eur. Be to, nuteistasis turi du nepilnamečius išlaikytinius, kurių išlaikymui yra priteistos periodinės išmokos. Šiuo metu nuteistasis neteikia priteisto vaikų išlaikymo. Nors būdamas laisvėje nuteistasis dažniausiai turėdavo oficialų nuolatinį pragyvenimo šaltinį, tačiau būdavo ir darbinio nestabilumo laikotarpių, piniginių lėšų trūkumo. Visos šios aplinkybės leidžia teigti, jog nuteistojo finansinė padėtis yra sudėtinga, kadangi jis turi žymių dar neįvykdytų finansinių prievolių. Akivaizdu, jog, nuteistajam išėjus į laisvę, jo integraciją į visuomenę stipriai apsunkins paminėti finansiniai įsipareigojimai, kurių egzistavimas gali paskatinti nuteistąjį vengti legalaus darbo bei oficialių pajamų.
Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, nuteistojo dažniausi laisvalaikio praleidimo būdai – bendravimas su netinkama kompanija ir alkoholio vartojimas sukurdavo tinkamas situacijas nusikalstamumui. Paskutinį smurtinį nusikaltimą nuteistasis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – sunkiai sužalojo savo tėvą, kuris vėliau mirė. Visi ankstesni smurtiniai nusikaltimai taip pat įvykdyti jam esant neblaiviam. Pats nuteistasis teigia suprantantis, jog būtent alkoholio vartojimas sukelia jam agresyvų elgesį, tačiau jokių išvadų dėl to nedarė, būdamas laisvėje jis nesikreipė į specialistus dėl alkoholio vartojimo problemos sprendimo ir nedalyvavo korekcinėse programose. Pats nuteistasis pripažino alkoholį pradėjęs vartoti jau nuo 13 metų, ilgiausiai vartojęs apie 6 mėnesius kiekvieną dieną. Šiuo metu nuteistasis teigia jau visiškai nevartojantis alkoholio, nes nori susitvarkyti savo gyvenimą. Dabartinės bausmės vykdymo metu nuteistasis, siekdamas spręsti alkoholio priklausomybės problemą, kreipėsi į psichologus ir baigė (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, jog nuteistajam yra būdingos alkoholio vartojimo problemos, kurios gali būti siejamos ir su jo nusikalstamu elgesiu. Nors šios bausmės vykdymo metu nuteistasis bando spręsti turimą alkoholio vartojimo problemą, tačiau šiuo metu dar nėra jokių garantijų dėl to, jog, išėjęs į laisvę, nuteistasis sugebės atsispirti alkoholio vartojimo priklausomybei.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis supranta savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jis yra linkęs tai sumenkinti. Nuteistojo gyvenimo būdo ypatumai yra tiesiogiai susiję su jo nusikalstamu elgesiu. Nuteistojo tarpasmeniniai įgūdžiai išugdyti pakankamai. Analizuojant nuteistojo nusikaltimus, išryškėjo jo elgesio bei mąstymo sunkumai. Nuteistojo elgesyje pasireiškia impulsų kontrolės sunkumai, agresyvaus elgesio apraiškos, o ypač jam esant neblaiviam bei savitvardos praradimo atvejai. Nuteistasis nusikalsdavo spontaniškai, jo veiksmų pasekmių suvokimas yra tik ribotas. Tiek paskutiniame, tiek ir ankstesniuose nusikaltimuose agresijos protrūkiai bei savitvardos praradimas pasireiškė patyrus frustraciją konfliktinėje situacijoje. Nuteistasis geba atpažinti pagrindinius veiksnius, turėjusius įtakos jo nusikalstamumui, tačiau problemų sprendimo įgūdžiai nėra tvirti – jam būdingas kompulsyvus elgesys bei koncentracija į trumpalaikius sprendimus. Nuteistasis suvokia ir remia visuomenės vertybes, jis supranta, kad visuotinai priimtų visuomenės normų privalu laikytis ir jų nepažeisti, tačiau dėl asmeninių interesų pats ne visuomet būdavo linkęs suvaržyti savo elgesį.
Kaip pirmiau minėta, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, jo elgesys privalo būti vertinamas viso bausmės atlikimo metu. Šiuo atveju nuteistasis Ž. Ž. viso šios bausmės vykdymo metu nebuvo nei skatintas, nei baustas drausmine tvarka. Vien ta aplinkybė, jog nuteistasis nėra baustas drausminėmis nuobaudomis, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti išskirtinai sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją.
Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo Ž. Ž. elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama, o tą patvirtina ir vis dar išliekantys opūs dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – nedidelė ir nestabili darbo patirtis bei piktnaudžiavimo alkoholiu problemos. Taigi, išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis Ž. Ž., būdamas pataisos įstaigoje, laikosi neformalių nuteistųjų taisyklių tiek, kiek to reikia, kad neapsunkintų sau gyvenimo pataisos įstaigoje. Akivaizdu, jog šiuo metu šio nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog likusi neatlikta bausmės dalis nėra maža – daugiau kaip 8 mėnesiai (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju Komisija visapusiškai įvertino nuteistojo Ž. Ž. asmenybę, jo elgesį bei mąstymo pokyčius. Teismas visiškai pritaria Komisijos nutarimui ir daro išvadą, jog nuteistasis Ž. Ž. vis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam ir negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti visuomenės bei nukentėjusiųjų interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl, atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, nuteistojo Ž. Ž. gynėjo advokato P. M. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2022 m. gruodžio 12 d. nutarimo Nr. 357-232 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 7 dalimi,
nutaria:
Nuteistojo Ž. Ž. gynėjo advokato P. M. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2022 m. gruodžio 12 d. nutarimo Nr. 357-232 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo Ž. Ž. asmens bylą Nr. 17792 grąžinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimui.
Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šią nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.