Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo T. O. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo T. O. ieškinį atsakovei J. O. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, santuokos metu įgyto turto bei prievolių padalijimo, trečiasis asmuo Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

6.4. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas priėmė ne tik neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, bet ir nukrypo nuo suformuotos praktikos šios kategorijos bylose.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovė įpareigota pašalinti patikslinto ieškinio trūkumus – sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad viena pagrindinių žmogaus teisių garantijų yra jo teisė kreiptis į teismą. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų.

12. Žyminio mokesčio sumokėjimo klausimas yra glaudžiai susijęs su tinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, su visuotinai pripažįstama proceso šalies pareiga inicijuojant procesą. Žyminis mokestis – proceso įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus CPK nustatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus. Žyminio mokesčio paskirtis – perkelti dalį valstybės vykdomo teisingumo išlaidų byloje dalyvaujantiems asmenims, turintiems teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Įstatymas suteikia apsaugą abiem proceso šalims – ieškovui ir atsakovui, todėl žyminis mokestis iš dalies apsaugo asmenis nuo nepagrįstų reikalavimų reiškimo teisme. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas ieškinys ar priešieškinis apmokamas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, kuris turi būti sumokamas prieš atliekant tam tikrus procesinius veiksmus. Taigi, žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš esminių civilinės bylos iškėlimo teisme sąlygų.

13. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas mokėtino žyminio mokesčio už turtinį reikalavimą dydį, nepagrįstai nusprendė, kad žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas nuo visos nekilnojamojo turto vertės, neatsižvelgė į tai, kad yra pareikštas reikalavimas iš ieškovo atsakovei priteisti piniginę kompensaciją ir nekilnojamojo turto įgijimui yra paimta paskola, nukrypo nuo suformuotos praktikos šios kategorijos bylose, dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį.

14. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, esant turtiniam ginčui, nepriklausomai nuo to, iš kokių teisinių santykių jis kyla, civilinio proceso tvarka nagrinėtinas ginčas dėl turto turi būti apmokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu. CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto formuluotė „turtiniuose ginčuose“ reiškia, kad ji yra universali, savo turiniu platesnė negu vartojama Civiliniame kodekse. Ji apima visus atvejus, kai teisme reiškiamas ginčas dėl turto, todėl tuo atveju, kai reikalavimas padalyti turtą yra reiškiamas teisme, nepriklausomai nuo to, iš kokių teisinių santykių kilo ginčas, jis turi būti apmokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012). Taigi, santuokos nutraukimo byloje reikalavimas dėl turto padalijimo yra kvalifikuojamas kaip atskiras turtinis reikalavimas ir apmokamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas taisykles. Visi kiti neturtinio pobūdžio reikalavimai, kurie patenka į CK 3.59 straipsnyje nustatytų, privalomai spręstinų nutraukiant santuoką klausimų ratą, kvalifikuojami kaip reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir yra apmokami žyminiu mokesčiu kaip vienas neturtinio pobūdžio reikalavimas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017).

15. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą žyminis mokestis byloje dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo yra skaičiuojamas nuo ieškinio sumos, o ieškinio suma nustatoma pagal reikalaujamo priteisti turto rinkos vertę ir reikalaujamas priteisti pinigų sumas (kompensacijas) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1, 9, 10 punktai).

16. Ieškovas ieškinyje prašo priteisti jam asmeninės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą: 700/1493 dalių 0,1493 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą (butą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (vertė – 167 700,00 Eur), 1 077/6 292 dalis 0,1573 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su dalimi inžinerinių tinklų, t. y. 1/4 dalimi kelio (gatvės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalimi nuotekų šalinimo tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė – 4 277,00 Eur), kurių bendra rinkos vertė yra 184 277,00 Eur, priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise automobilį „Audi A6“, kurio vertė 1 500,00 Eur, o ieškovui 750,00 Eur piniginę kompensaciją už atsakovei tenkantį automobilį, ir iš ieškovo atsakovei priteisti 44 991,70 Eur piniginę kompensaciją už turtą, įgytą santuokos metu. Todėl sutiktina su apelianto argumentu, kad ieškinio suma ir atitinkamai žyminis mokestis turi būti skaičiuojami būtent nuo prašomo priteisti turto rinkos vertės ir iš ieškovo atsakovei priteistinos kompensacijos skirtumo, kadangi kompensaciją ieškovas prašo priteisti ne sau, o atsakovei.

17. Nors ieškovas teigia, kad faktiškai šalių išpirkto ginčo žemės sklypo ir ginčo namo, esančių (duomenys neskelbtini), vertė yra 85 706,40 Eur, nes negrąžinta kredito dalis (su palūkanomis) ieškinio teisme padavimo dieną sudaro 94 293,60 Eur, šis turtas yra įkeistas bankui, tačiau iš ieškinio matyti, kad jis prašo jam asmeninės nuosavybės teise priteisti visą šalių santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą nekilnojamąjį turtą, kurio bendra rinkos vertė yra 180 000,00 Eur. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaip nepagrįstas atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad ieškovas žyminį mokestį turi susimokėti tik nuo šalių išpirktos nekilnojamojo turto vertės. Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad analogiška teismo praktika suformuota atskirajame skunde nurodytose aukštesnės instancijos teismų bylose. Nė vienoje iš paminėtų nutarčių apeliacinės instancijos teismas nėra pasisakęs, kad neišmokėta bankui kredito dalis yra išminusuojama iš dalytino turto bendros vertės.

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju turtinio reikalavimo santuokos nutraukimo byloje suma yra 140 035,30 Eur ((184 277,00 + 750,00) – 44 991,70) ir už jį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 2 025,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Ieškovas sumokėjo 75,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą nutraukti santuoką ir kitus išvestinius reikalavimus; už turtinį reikalavimą priteisti santuokoje įgytą turto dalį – 911,00 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, ieškovas turi primokėti trūkstamą 1 114,00 Eur žyminio mokesčio dalį.

19. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, vadovaudamasis teismų praktika, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies neteisingai nustatė mokėtino už turtinį reikalavimą santuokos nutraukimo byloje žyminio mokesčio dydį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, ieškovui nustatytinas terminas šioje nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti – primokėti trūkstamą 1 120,00 Eur žyminio mokesčio dalį ir pateikti, tai pagrindžiančius rašytinius įrodymus teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas 135, straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. nutartį pakeisti.

Nustatyti ieškovui T. O. 7 (septynių) dienų terminą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos šioje nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti – primokėti trūkstamą 1 114,00 Eur žyminio mokesčio dalį ir pateikti, tai pagrindžiančius rašytinius įrodymus teismui.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.