Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 18N-36530687-15 panaikinimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio vyresnysis postinis D. Š. 2015 m. rugpjūčio 23 d. surašė K. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 18P-36481579-15 dėl to, kad šis 2015 m. rugpjūčio 22 d. apie 22.34 val., būdamas daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laiptinėje triukšmavo, garsiai šūkavo, taip trikdydamas viešąją rimtį. K. Š. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 183 straipsnio 1 dalį.

Išnagrinėjęs K. Š. administracinio teisės pažeidimo bylą Vilniaus miesto 5 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyriausiasis tyrėjas A. D. 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 18N-36530687-15 (toliau – ir Nutarimas) pripažino, kad K. Š. padarė protokole nurodytą veiką, numatytą ATPK 183 straipsnio 1 dalyje, ir skyrė 11 € baudą.

Apklaustas teismo posėdžio metu K. Š. palaikė savo skundo reikalavimus bei papildomai nurodė, kad jis turi dukterį su R. G., vaiko motina mėgsta išgerti. Vieną vakarą jis paskambino savo dukters motinai, kuri jam pasakė, kad šiuo metu ji yra pas savo seserį ir jie ten vartoja alkoholį, nors apie 22 val. vaikas jau turi miegoti. Jis pats nuvyko pas R. G. seserį, norėjau aprengti vaiką ir išnešti iš to buto. Vaiko motina, laikydama mergaitę ant rankų, pradėjo rėkti ir daužytis. Jis norėjo paskambinti bendruoju pagalbos telefonu, tačiau telefonas iš jo buvo atimtas bei sudaužytas. R. G. sesuo, gyvenanti tame pačiame name, pirmame aukšte, liepė Ramunei vaiką nešti namo ir ši nunešė mergaitę į savo butą, kuris yra penktame šio namo aukšte. Vaiką padavė močiutei, uždarė duris bei neleido jam pažiūrėti, ar vaikui yra viskas gerai. Tada jis nuėjo į savo automobilį ir iškvietė policiją. Atvažiavusiems pareigūnams jis bandė paaiškinti, kad vaiko motina yra neblaivi. Jiems kylant laiptais vaiko močiutė rėkė jam, priekaištaudama, kad jis iškvietė policiją, išvadino jį necenzūriniais žodžiais. Policijos pareigūnai į šiuos jos veiksmus visiškai nereagavo. Pareigūnams jis pasakė norintis žinoti, kaip jaučiasi jo vaikas. Vaiko motina iš pradžių nenorėjo pareigūnų įsileisti namo, bet vėliau įsileido, o jis pats į butą įleistas nebuvo ir jam nebuvo parodyta duktė. Jis girdėjo, kad vaikas tuo metu nemiegojo, verkė. Ką R. G. savo pareigūnams jis negirdėjo, nes nebuvo įleistas į butą. Išėjus pareigūnams iš buto, jis klausė, kodėl jam neparodo vaiko, nes jis nemiega. Pareigūnai atsakė, kad tai ne jo reikalas, jei nenori, tai ir nerodo. Kviesdamas policiją jis prašė, kad atvyktų pareigūnai su alkotesteriu ir patikrintų vaiko motinos neblaivumą, bet jie atvažiavo be alkotesterio. Jam pasiteiravus, kodėl jie atvyko be alkotesterio, pareigūnai pasakė, kad neturi, o kito ekipažo kviesti nenorėjo. Pareigūnai jam pasakė, kad duktė yra palikta su močiute ir, jų manymu, vaiko motina buvo pajėgi prižiūrėti vaiką, nors pati pripažino, kad yra pavartojusi alkoholio. K. Š. teigimu, jis netriukšmavo, kalbėjo tokiu pat tonu, kaip visada, pareigūnų racija kalbėjo garsiau. Visi pokalbiai su R. G., L. G. ir policijos pareigūnais vyko laiptinėje. Jis nekėlė balso tono ir triukšmo. Jis su dukters motina kartu negyvena, vaiko lankymo grafikas taip pat nėra nustatytas, bet jis savo dukterį lanko praktiškai kasdien. Į policijos komisariatą jis buvo išvežtas todėl, kad pradėjus leistis laiptais pareigūnai jį atstūmė, pasakė, kad neturi alkotesterio ir neprivalo turėti. Jis prašė iškviesti kitą ekipažą, bet jie nesutiko, todėl jis pasakė, kad dar kartą skambins 112. Paprašė, kad jam pasakytų VPK numerį. Pareigūnai jam šį numerį padiktavo. Jis buvo pradėjęs skambinti į VPK, bet išėjus iš laiptinės pareigūnai jam liepė eiti į tarnybinį automobilį. Kol neskambino, jokio sulaikymo nebuvo, pareigūnai ėjo pirmi, o jis už jų. K. Š. teigimu, jokios agresijos iš jo nebuvo, jis nekalbėjo pakeltu tonu bei netriukšmavo. Policijos pareigūnų jis taip pat asmeniškai nepažįsta. Jis apskundė pareigūnų veiksmus VPK, bet vadas jam atrašė, kad jokių pažeidimų nustatyta nebuvo. Jis nesutiko su tokiu raštu, skundė pareigūnų veiksmus Vidaus tyrimo tarnybai bei gavo iš jos raštą, kad įvykis tiriamas.

Apklaustas teismo posėdyje liudytoju policijos pareigūnas K. I. nurodė, kad 2015-08-22, apie 23 val. buvo gautas pranešimas, kad Lazdynuose neblaivi motina neprižiūri savo vaiko. Atvykus nurodytu adresu prie laiptinės juos pasitiko K. Š., kuris paaiškino, kad bute yra vaikas su galimai neblaivia motina ir vaikas neprižiūrėtas. Paprašė nustatyti motinos blaivumą. Atsidarę laiptinės duris, pradėjo judėti link buto. Pakeliui nusileido moteris, kuri prisistatė esanti neprižiūrėto vaiko močiutė, kuri buvo blaivi ir paaiškino, kad šiuo momentu vaiką prižiūri ji ir su vaiku viskas tvarkoje, o K. Š. įkyriai beldžiasi į buto duris ir gali prižadinti miegantį vaiką. Tada K. Š. ėmė konfliktuoti, triukšmauti, šūkauti bei tarp jo ir vaiko močiutės kilo konfliktas. Per turėklų tarpą kažkoks žmogus atkreipė į juos dėmesį. Pareigūnai juos nuramino, kad nebekonfliktuotų bei pasakė, kad eis į butą. Jiems priėjus prie buto penktame aukšte, pro duris išėjo vaiko motina, kuri paaiškino, kad tą dieną išgėrė bokalą alaus ar taurę vyno. Ji buvo visiškai adekvati, judesiai koordinuoti, kalba rišli. Vaiko motina nebuvo tokios būsenos, kad negalėtų prižiūrėti vaiko. Tada K. Š. su vaiko motina vėl ėmė konfliktuoti ir jį vėl teko raminti. Pareigūnai užėjo į butą, norėdami įsitikinti, ar vaikas prižiūrėtas. Vaikas miegojo kambaryje, buvo švariai užklotas. Alkoholinių gėrimų ar butelių bute jie nematė. Bute dar buvo vaiko senelis, kuris taip pat buvo blaivus. Įsitikinę, kad viskas gerai su vaiku, nebuvo jokio pagrindo tikrinti vaiko motinos blaivumo, nes pagal požymius buvo aišku, kad bute yra žmonės, kurie gali pasirūpinti vaiku ir motina nebuvo tiek pavartojus alkoholio, jog nebegalėtų prižiūrėti vaiko. Išėję iš buto jie paaiškino K. Š., kad vaikas yra prižiūrėtas, tačiau jis ėmė triukšmauti laiptinėje, nes buvo nepatenkintas, kad pareigūnai nenustatė motinos neblaivumo. Tuomet atsibudo vaikas ir ėmė verkti, o iki to laiko vaikas miegojo. K. Š. buvo nedelsiant sulaikytas, palydėtas iš laiptinės, paaiškinta už ką sulaikytas bei pristatytas į 5 PK. Asmenys buvę bute sakė, kad K. Š. brovėsi į butą, stukseno. Kadangi jis ten buvo nepageidaujamas, o vaikas miegojo, tai jo į butą niekas neįleido ir pasiūlė atvykti kitą dieną. Nagrinėjamo įvykio metu kiti asmenys, išskyrus K. Š., sulaikyti nebuvo, nes konfliktą sukėlė būtent jis, moterys viešosios rimties netrikdė. Pareigūnai neturėjo su savimi alkotesterio ir prietaiso triukšmo lygiui nustatyti.

Apklausta teismo posėdyje liudytoja policijos pareigūnė J. N. nurodė, kad buvo gautas iškvietimas dėl vaiko nepriežiūros. Nuvykus nurodytu adresu į juos kreipėsi vyras bei pasakė, kad jo vaiko motina neprižiūri vaiko, nes yra girta. Pareigūnai nuėjo į butą ir įsitikino, kad vaikas prižiūrėtas, kadangi vaikas tuo metu jau miegojo, nes buvo pakankamai vėlus metas, apie 23 val. Vaiko motina prisipažino, kad išgėrė bokalą ar butelį alaus, bet atrodė blaivi, adekvati, todėl blaivumo netikrino. Be to bute buvo jos motina, kuri buvo visiškai blaivi ir sakė, kad jeigu kas, tai ji prižiūrės vaiką. Pareigūnai apžiūrėjo butą, alkoholio nerado, butas buvo tvarkingas, vaikas ramiai miegojo. Problema kilo dėl juos kvietusio vyro elgesio. Jis, sužinojęs pareigūnų sprendimą, jog nesiims jokių priemonių dėl vaiko nepriežiūros, pradėjo triukšmauti ir taip pažeidė namo gyventojų rimtį, kadangi rėkavo laiptinėje ir kažkas iš kaimynų išėjo pažiūrėti kas vyksta. Pareigūnai išgirdo, kad vaikas atsibudo nuo to rėkimo. Dėl šių priežasčių teko sulaikyti K. Š. ir pristatyti į komisariatą. Liudytoja taip pat nurodė, kad pirmą kartą triukšmas laiptinėje prasidėjo tuomet, kai jie užėjo į laiptinę ir pas juos nusileido R. G. motina. Pamatęs ją K. Š. pradėjo triukšmauti, konfliktuoti su ja. Antrą kartą triukšmas laiptinėje prasidėjo tuomet, kaip pareigūnai, apžiūrėję R. G. butą ir įsitikinę, kad vaikas yra prižiūrėtas, paaiškino K. Š., kad nėra pagrindo imtis kažkokių veiksmų dėl tariamos vaiko nepriežiūros. Tada K. Š. labai garsiai pradėjo reikšti nepasitenkinimą, pradėjo rėkauti. R. G. buvo prie buto durų, nes jiems išėjus, buto durys buvo pusiau uždarytos, ir K. Š. pradėjo su ja konfliktuoti. K. Š. rėkavimas iš esmės buvo nukreiptas į R. G.. K. Š. keliamas triukšmas pasireiškė jo šnekėjimu pakeltu tonu ir jis turėjo suprasti, jog toks tonas girdisi per visą laiptinę ir trikdo viešąją rimtį, kadangi net kažkoks kaimynas iš apačios išėjo pasižiūrėti kas vyksta. Supratus, kad situacija neišsispręs ir palikus K. Š. toliau šūkauti jis gali pažadinti visus namo gyventojus, teko jį sulaikyti ir pristatyti į komisariatą. Liudytojos teigimu, patruliai apskritai neturi prietaiso triukšmui matuoti. Pareigūnės manymu, vaiko motina tikėjosi policijos pagalbos. Raštu R. G. į policiją nesikreipė, nors jie siūlė jai tą padaryti, tačiau ji pasakė, jog nenori rašyti pareiškimo vien todėl, kad K. Š. brolis dirba policijoje ir ji nepasitiki teisėsauga, bijo, kad nebus išnagrinėtas pareiškimas. Liudytoja patvirtino, kad R. G. motina kreipėsi į juos ir skundėsi, kad K. Š. triukšmauja, ją įžeidinėja, bet nerašė pareiškimo dėl tų pačių priežasčių kaip ir R. G., bijojo, kad pareiškimas nebus tinkamai išnagrinėtas. Pažeidimas buvo nustatytas pagal aplinkinių žmonių reakciją, nes nuo triukšmo vaikas atsibudo, pradėjo verkti, kaimynai išėjo pasižiūrėti, reiškia jie suprato, kad kažkas vyksta ne taip.

Liudytoja R. G. teismo posėdyje nurodė, kad ji su K. Š. turi bendrą vaiką, tačiau jie nėra susituokę ir kartu negyvena. Liudytoja tikslios datos neatsimena, 2015 m. vasarą K. Š. apie 22.00 val. atvyko į jos sesers butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jie susiginčijo. Paėmusi vaiką ji nuėjo namo, tarp jos ir K. Š. laiptinėje įvyko konfliktas, nes ji neįsileido jo į butą, todėl jis supykęs iškvietė policiją. Einant namo K. Š. bandė paimti iš jos vaiką, bet vaikas miegojo. Tuo metu jokio triukšmo nebuvo, kaimynų jie neprikėlė, tik be rėkimo apsižodžiavo. K. Š. policijos pareigūnų laukė kieme, ji jau buvo nuėjusi į butą. Maždaug po 10-15 minučių atvykus policijos pareigūnams, jos mama L. G., pamačiusi pareigūnus, nusileido į apačią bei vėliau kartu su visais pakilo į penktą aukštą. Po to ji pati išėjo į laiptinę, paaiškino pareigūnams situaciją, paprašė pareigūnų, jog šie pasikalbėtų su K. Š., kad šis neeitų pas juos į butą bei netampytų buto durų rankenos. Pareigūnai pasiprašė įeiti į vidų, norėdami įsitikinti, kad vaikui viskas gerai. Tuo metu dukra jau gulėjo lovytėje. Pareigūnams užėjus į kambarį ir apžiūrėjus vaiką, vaikas nuo koridoriuje sklindančios šviesos prasimerkė, gal pasakė „mama“, bet verkimo nebuvo. Pareigūnai apsižiūrėjo ir išėjo iš buto. Apie ką pareigūnai kalbėjosi su K. Š. laiptinėje jai nežinoma, nes ji bute liko su vaiku, koridoriuje jokio triukšmo negirdėjo, nes bute yra dvigubos durys. Iki policijos atvykimo K. Š. traukė už buto durų rankenos, bet durys buvo užrakintos, beldimo į duris nebuvo. Koridoriuje jokių pašalinių asmenų nebuvo, į penktą aukštą prieš pat atvykstant policijos pareigūnams buvo pakilusi tik jos sesuo ir sūnėnas. Pareigūnams išėjus iš buto, sesuo ir motina pasiliko kartu su ja bute. Liudytoja nurodė, kad šiuo metu jos ir K. Š. santykiai yra normalūs. Nors K. Š. yra priekabus ir impulsyvus, bet šiaip jis yra ramus. Jie kartais pasipyksta su K, Š., tačiau iki muštynių ar rėkimo neprieina.

Apklausta teismo posėdyje liudytoja L. G. teismo posėdyje nurodė, kad ji yra R. G. motina. Liudytoja nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio mėnesį, tikslios datos neatsimena, vakare ji buvo savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atvažiavus policijai, kurią iškvietė K. Š., ji išėjo į koridorių pasikalbėti. Laiptinėje tarp pirmo ir antro aukšto ji truputį susiginčijo su K, Š., bet kalbėjo patyliukais, nerėkavo, jokių kaimynų, išėjusių į koridorių pasižiūrėti kas vyksta, ji nematė. Dukters koridoriuje nebuvo, ji su vaiku buvo namuose. Tuomet su policijos pareigūnais ji nuėjo į savo butą, esantį penktame aukšte, kur pareigūnai paprašė jos paso, nusirašė duomenis, įsitikino, kad vaikas yra prižiūrėtas, pakabėjo ir tuo viskas baigėsi. Po to pareigūnai išvažiavo. Prieš atvykstant policijos pareigūnams jos duktė R. su vaiku buvo išėjusi pas vyresnę savo seserį, kuri gyvena tame pačiame name, tik pirmame aukšte. Liudytoja neatsimena kelinta tai buvo valanda. Atvažiavus policijai anūkė vaikščiojo namie, nemiegojo. Ji šiek tiek verkė, gal išsigando, kad nepažįstami žmonės užėjo į butą. K. Š. į butą kartu su pareigūnais užėjęs nebuvo. Tą dieną liudytoja buvo blaivi, K. Š. taip pat buvo blaivus, duktė gal šiek tiek buvo išgėrusi. Liudytoja asmeniškai atvykusių pareigūnų nepažįsta, juos matė pirmą kartą.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys teismui nežinomos. Remiantis ATPK 300 straipsnio 1 dalimi byla nagrinėta iš esmės, nes institucijos atstovo neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis nagrinėti bylą ir priimti sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ATPK 183 straipsnis numato administracinę atsakomybę, jeigu šauksmais, švilpimu, garsiu dainavimu arba grojimu muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, yra trikdoma viešoji rimtis.

Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatyme nurodoma, kad dienos metas yra nuo 6 val. iki 18 val., vakaro metas – nuo 18 val. iki 22 val. ir nakties metas nuo 22 val. iki 6 val. Vakaro bei nakties metu gyvenamosiose patalpose triukšmauti arba elgtis taip, kaip nurodyta ATPK 183 straipsnyje yra draudžiama.

Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. Š. neigia savo kaltę, tačiau, teismo vertinimu, byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog K. Š. nakties metu gyvenamojo namo laiptinėje garsiai rėkavo, triukšmavo, tuo trikdydamas viešąją rimtį.

K. Š. kaltę, padarius jam inkriminuojamą teisės pažeidimą, patvirtina byloje esantis policijos pareigūnės J. N. nagrinėjamo įvykio dieną rašytas tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad 2015-08-22, patruliuojant su K. I., apie 22.34 val., iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vyksta konfliktas dėl vaiko priežiūros. Atvykus minėtu adresu į juos kreipėsi K. Š., kuris paaiškino, jog baiminasi dėl to, kad minėtu adresu esančiame bute jo mažametis vaikas yra su neblaivia motina, reikalavo nustatyti vaiko motinos blaivumą. Laiptinėje mus pasitiko R. G. ir L. G., kurios paaiškino, kad K. Š. apie 23.00 val. atvyko neva aplankyti jo ir R. G. bendro vaiko D. Š., gim. 2013-11-16, pradėjo triukšmauti laiptinėje ir reikalauti įleisti jį j butą, nors ten nėra registruotas. Moterys nenorėjo įsileisti K. Š. į butą, kadangi vaikas jau miegojo ir jos baiminosi, konfliktiškai nusiteikęs K. Š. vaiką pažadins. Nuo R. G. sklido lengvas alkoholio kvapas, tačiau kalba buvo rišli ir judesiai koordinuoti, o L. G. atrodė visiškai blaivi, jokio alkoholio kvapo nuo jos nesijautė. Jos paaiškino, kad minėtas butas yra L. G. ir blaivi L. G. šiuo metu prižiūri mažametę D. Š.. Susitikęs su R. G. ir L. G. laiptinėje K. Š. pradėjo triukšmauti, provokuoti konfliktą su minėtomis moterimis, veržtis į butą, garsiai šūkauti ir rėkauti laiptinėje, į pareigūnų perspėjimus nustoti triukšmauti laiptinėje nakties metu nereagavo. L. G. įleido pareigūnus į butą, jie įsitikino, kad mažametis vaikas yra prižiūrėtas, miega. Jokio alkoholio bute nesimatė. K. Š. buvo paaiškinta, kad vaikas šiuo yra prižiūrėtas, miega, jis yra prižiūrimas blaivios močiutės, todėl nėra pagrindo imtis kokių nors priemonių L. G. ar R. G. atžvilgiu, tačiau K. Š. pradėjo piktintis, reikalauti, kad jį įleistų į butą, toliau triukšmavo laiptinėje, todėl buvo sulaikytas ir apie 23.20 val. pristatytas į Vilniaus miesto 5 PK (b.l. 8).

Apklausti teismo posėdyje liudytojais policijos pareigūnai J. N. ir K. I. patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, teigdami, jog jiems atvykus pagal K. Š. gautą iškvietimą į įvykio vietą dėl galimos vaiko nepriežiūros, pastarasis pradėjo triukšmauti daugiabučio namo laiptinėje, reikalavo, kad R. G. ir L. G. įsileistų jį butą. Pareigūnams, L. G. leidimu, įėjus į butą ir įsitikinus, kad mažametis vaikas yra tinkamai prižiūrėtas bei miega, K. Š. namo laiptinėje buvo paaiškinta, kad vaikas šiuo metu miega, yra prižiūrimas blaivios močiutės, todėl nėra jokio pagrindo tikrinti vaiko motinos R. G. blaivumo, nes pagal požymius buvo aišku, kad bute yra žmonės, kurie gali pasirūpinti vaiku ir motina nebuvo tiek pavartojusi alkoholio, jog nebegalėtų prižiūrėti vaiko. Nesutikdamas su policijos pareigūnų sprendimu, K. Š. pradėjo garsiai piktintis, rėkavo laiptinėje, reikalavo, jog jį įleistų į butą, kad kažkas iš kaimynų net buvo išėjęs į laiptinę. Pareigūnai taip pat girdėjo, kad nuo K. Š. rėkimo atsibudo vaikas bei pradėjo verkti. Kadangi K. Š. į pareigūnų perspėjimus nusiraminti nereagavo, jis buvo sulaikytas ir pristatytas į PK.

Teismas neturi pagrindo netikėti policijos pareigūnų, vykdančių jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, parodymais, kadangi jie yra nuoseklūs, analogiški vieni kitiems, neprieštarauja įvykio dieną rašytam policijos pareigūnės J. N. tarnybiniam pranešimui bei byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, jog policijos pareigūnai iki nagrinėjamo įvykio asmeniškai pažinotų administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, galėtų būti šališki ar dėl kitų priežasčių siektų melagingai jį apkalbėti. Tai, kad policijos pareigūnai, įvykio vietoje įvertinę esamą situaciją, nesielgė taip, kaip to reikalavo juos kvietęs K. Š., t.y. atsisakė kviesti kitą policijos ekipažą, turintį alkotesterį, kuris galėtų patikrinti vaiko motinos blaivumą, nesuteikia K. Š. jokio pagrindo nakties metu triukšmauti laiptinėje bei veržtis į svetimą butą, jeigu to nepageidauja buto šeimininkai, nes priešingu atveju K. Š. asmeninis interesas būtų iškeltas aukščiau už kitų buvusių bute asmenų interesus.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginys, jog policijos pareigūnai nematavo keliamo triukšmo garso matavimo prietaisais šiuo atveju esminės įtakos, sprendžiant K. Š. kaltės klausimą, neturi, nes teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios tvarkos trikdymą gali būti priimamas remiantis ir liudytojų parodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys: Nr. N438- 3973/2011, N575- 406/2012).

Teismas šiuo atveju taip pat nesivadovauja liudytojos R. G. ir L. G. parodymais, kad jokio triukšmo laiptinėje jiems bendraujant su K. Š. nebuvo, nes administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį ir šias liudytojas sieja artimi ryšiai, todėl jos gali būti suinteresuotos bylos baigtimi. Be to, šių liudytojų ir K. Š. parodymai apie kai kurias nagrinėjamo įvykio aplinkybes yra prieštaringi. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdyje teigė, kad jis girdėjo, kad policijos pareigūnams įėjus į butą vaikas verkė, todėl primygtinai norėjo užeiti į butą ir įsitikinti, ar vaikui yra viskas gerai. L. G. nurodė, kad atvažiavus policijai anūkė vaikščiojo namie, nemiegojo, gal išsigandusi į butą užėjusių nepažįstamų žmonių šiek tiek verkė. Tuo tarpu mergaitės motina R. G. ir policijos pareigūnai, kurių parodymais teismas neturi pagrindo abejoti, aiškiai nurodė, kad pareigūnams užėjus į butą vaikas gulėjo lovytėje ir jokio verkimo nebuvo. Be to, liudytojos R. G. teigimu, ji prašė policijos pareigūnų pasikalbėti su K. Š., kad pastarasis jiems netrukdytų, nesiveržtų į butą ir netampytų durų rankenos. Policijos pareigūnai teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad moterys skundėsi jiems dėl K. Š. keliamo triukšmo ir įžeidinėjimų, tačiau pareiškimo policijai nerašė, nes bijojo, kad pareiškimas nebus tinkamai išnagrinėtas, kadangi K. Š. brolis dirba policijoje.

Įvertinęs šiuos byloje esančius duomenis teismas sprendžia, jog vien ta aplinkybė, jog L. G. ir R. G. net su policijos pareigūnais neįsileido K. Š. į savo butą, duoda pakankamo pagrindo manyti, kad konfliktas tarp administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir moterų nebuvo sprendžiamas ramiai, ką patvirtino ir į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai. Vertinant R. G. parodymus apie tai, jog ji prašė policijos pareigūnų pasikalbėti su K. Š., kad šis joms netrukdytų ilsėtis ir netampytų durų rankenos, nes buvo jau pakankamai vėlus metas, taip pat atsižvelgus į policijos pareigūnų parodymus, kad K. Š. garsiai šūkavo laiptinėje ir reiškė nepasitenkinimą tiek policijos pareigūnų, tiek G. veiksmais bei nereagavo į pareigūnų reikalavimą nusiraminti, galima daryti išvadą, jog viešoji rimtis iš tikrųjų buvo pažeista, todėl pagrįstai buvo priimtas sprendimas sulaikyti K. Š. bei pristatyti jį į policijos komisariatą, nes priešingu atveju palikus toliau jį šūkauti laiptinėje, jis pažadintų ir kitus namo gyventojus. Vien ta aplinkybė, jog policijos pareigūnus kvietė pats K. Š. bei tai, kad byloje nėra jokių pareiškimų dėl K. Š. sukelto triukšmo, nepaneigia jo kaltės ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad K. Š. atžvilgiu priimtas nutarimas yra nepagrįstas, nes teisės pažeidimui konstatuoti užtenka nustatyti, kad triukšmavimas šūkaujant, tampant durų rankeną nakties metu, trikdytų viešąją rimtį bent vieno asmens atžvilgiu.

Teismas taip pat nesutinka su pareiškėjo skundo argumentu, jog nutarime yra neteisingai nurodyta pažeidimo padarymo vieta. Priešingai, administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodytas konkretus nagrinėjamo pažeidimo adresas – namo, esančio Šiltnamių g. 44, Vilniuje, laiptinė. Įstatyme nėra numatytos pareigos konkretizuoti kurioje namo laiptinėje įvyko nagrinėjamas pažeidimas.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta darytina išvada, kad byla ištirta išsamiai, nutarimas teisėtas ir pagrįstas, nuobauda skirta pagal įstatymus, bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nuobauda paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, išimtinių aplinkybių, dėl kurių nuobauda galėtų būti švelninama, nenustatyta. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 18N-36530687-15 yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą Nr. 18N-36530687-15 palikti nepakeistą ir K. Š. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.