Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Aušra Bielskė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal G. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutarimo, kuriuo G. P. pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau tekste – ANK) 481 straipsnio 1 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnyje, ir nubaustas 110 eurų dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P. nubaustas už tai, kad jis 2017 m. gegužės 16 d., apie 23.15 val., Architektų g. 196, Vilniuje, būdamas akivaizdžiai neblaivus (tikrintis girtumą atsisakė), viešoje vietoje keikėsi necenzūriniais žodžiais, grasino susidorojimu D. Č.. Po ko, atvykus policijos pareigūnams, prisistatyti atsisakė. Vežamas į policijos komisariatą, trankė tarnybinio policijos automobilio plastmasinę apdailą, į reikalavimus nusiraminti nereagavo. Atvežtas į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK triukšmavo, keikėsi necenzūriniais žodžiais, grasino dirbantiems policijos pareigūnams nemalonumais tarnyboje, į reikalavimus nutraukti savo neteisėtą veiką nereagavo, todėl buvo patalpintas į laikino sulaikymo patalpas. Sulaikymo patalpoje toliau triukšmavo, trankė duris, į perspėjimus taip nesielgti nereagavo. Po 7 valandų buvimo komisariate į alkotesterio matuoklį pripūtė 0,94 promiles.

2017-09-19 Vilniaus apygardos teise gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Vilniaus miesto Penktojo policijos komisariato įgalioto atstovo atsiliepimas į G. P. apeliacinį skundą, kuriuo prašoma apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-16 nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

G. P. apeliacinis skundas netenkintinas.

Apygardos teismas, vadovaudamasis ANK 652 straipsnio nuostatomis, patikrino apelianto ginčyto nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

Apygardos teismo vertinimu, G. P. veika tinkamai kvalifikuota pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį ir 506 straipsnio 4 dalį. Taip pat apylinkės teismas, nustatęs, kad G. P., atvežtas į policijos komisariatą, keikėsi necenzūriniais žodžiais pareigūnų atžvilgiu, grasino dirbantiems policijos pareigūnams nemalonumais tarnyboje (atleidimu iš tarnybos) ir tokiu būdu pažemino pareigūnų garbę ir orumą, G. P. inkriminuotą veiką pagrįstai perkvalifikavo iš ANK 507 straipsnio 1 dalies į ANK 508 straipsnį, prieš tai įspėjęs traukiamą administracinėn atsakomybėn asmenį pirmojo teismo posėdžio metu.

Nors G. P. savo kaltę dėl konstatuotų administracinių nusižengimų neigia, jo kaltė yra įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais byloje esančiais įrodymais: liudytojo D. Č. 2017-05-16 pareiškimu (b. l. 3) bei jo teisme duotais parodymais (b. l. 48-49), Vilniaus apskrities VPK Patrulių rintinės 4-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausios patrulės Alionos Lazdovskajos ir Vilniaus apskrities VPK Patrulių rintinės 4-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio Aleksandro Stalčinskio 2017 m. gegužės 17 d. tarnybiniais pranešimais (b. l. 5, 6) bei jų parodymais, duotais pirmosios instancijos teismo posėdyje (b. l. 29-30); Vilniaus apskrities VPK OVS tyrėjo Lauryno Abaravičiaus ir vyriausiosios postinės Boženos Ručinskajos 2017 m. gegužės 17 d. tarnybiniais pranešimais dėl sulaikyto asmens (b. l. 8, 9) bei jų parodymais, duotais pirmosios instancijos teismo posėdyje (b. l. 49-50, 54-55), alkotesterio kvito duomenimis (b. l. 10), iš dalies patraukto administracinėn atsakomybėn G. P. teismo posėdyje duotais parodymais.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad apeliantas iš karto atsisakė pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, sutiko pasitikrinti blaivumą tik praėjus 7 valandoms ir tuomet jam buvo nustatytas 0,94 promilių girtumas.

Dėl G. P. argumentų, kad jis nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo nepadarė, jo veiksmai buvo išprovokuoti neteisėtais policijos pareigūnų veiksmais, prieš jį nepagrįstai buvo vartojamas smurtas, pažymėtina, kad pats apeliantas neneigia, kad įvykio dieną kavinėje gėrė stiprius gėrimus, triukšmavo ir keikėsi, automobilyje neklausė policijos pareigūnų reikalavimų nusiraminti, nes, pasak jo, jis buvo isterijoje, nesuprato, kur policijos pareigūnai jį veža, o policijos komisariate triukšmavo, keikėsi dėl emocijų.

Kad G. P. elgėsi neadekvačiai, triukšmavo, keikėsi, vaikėsi D. Č., siekdamas iš jo atimti automobilio raktelius, bei buvo akivaizdžiai neblaivus parodė ir liudytojais apklausti D. Č. bei pareigūnai Aliona Lazdovskaja, Aleksandras Stalčinskis, Laurynas Abaravičius, o tai, kad jis atsisakė iš karto pasitikrinti neblaivumą, patvirtino liudytojų Boženos Ručinskajos ir Lauryno Abaravčiaus paaiškinimai teisme bei jų tarnybinių pranešimų duomenys.

Iš byloje esančių įrodymų – liudytojų Alionos Lazdovskajos, Aleksandro Stalčinskio, taip pat D. Č. paaiškinimų teisme nustatyta, kad G. P. 2017 m. gegužės 16 d., apie 23.15 val., būdamas neblaivus, viešoje vietoje keikėsi necenzūriniais žodžiais, grasino susidorojimu D. Č..

Apklaustas liudytoju D. Č. tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog 2017 m. gegužės 16 d., apie 23.00 val., ėjo iš darbo pro Architektų g. 152 namą. Matė, kaip iš kiosko išėjęs neblaivus G. P. svirduliuodamas praėjo pro šalį. Išgirdęs, kad pastarasis užvedė automobilį, jis sugrįžo atgal, G. P. sėdėjo automobilyje. Priėjęs prie jo paklausė, ką jis daro, pasakė, kad liptų iš automobilio, į ką G. P. atsakė, kad automobilis pats užsivedė, tuomet jis ir paskambino policijai, išėmė automobilio raktelius ir antrą kartą paskambino policijai. Raktelius išėmė, nes buvo akivaizdu, kad neblaivus G. P. ketina vairuoti automobilį. Pastarasis matė, kad jis kviečia policiją, nes tuo metu, kai kalbėjo telefonu, stovėjo prie atidaryto automobilio lango. Kai traukė raktelius, vairuotojas iš alkūnės, ar iš rankos jam trinktelėjo į veidą, pradėjo keiktis, grasinti, puolė jį gaudyti. Kai G. P. ėmė jį gaudyti, iš šalia esančio baro buvo išėję du žmonės, vienas iš jų T. A. paklausė, kas čia vyksta, į ką atsakė, kad nesikištų, nes jau iškviesta policija. Atvažiavus policijai, jiems perdavė raktelius. Girdėjo kaip G. P. policijos pareigūną keikė necenzūriniais žodžiais.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja su Aliona Lazdovskaja patvirtino savo tarnybinį pareiškimą ir parodė, jog gavę pranešimą, kad Architektų g. neblaivus pilietis užvedė automobilio variklį, nori važiuoti ir trenkė pranešėjui, su kolega Aleksandr Stalčinskij atvažiavo į įvykio vietą. G. P. buvo gatvėje prie automobilio, keikėsi, triukšmavo, šūkavo. Kolega A. Stalčinskij prašė jo nusiraminti, pateikti asmens dokumentą ir prisistatyti, bet jis nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų, tik teigė, kad esąs buvęs policijos komisaras. Pagal pareiškimą asmuo buvo sulaikytas ir vežamas į 1 PK. Tik tuomet pilietis prisistatė, pradėjo daužyti automobilį, keiktis, grasinti atleidimu iš darbo, jam buvo paaiškinta, kad dėl policijos pareigūnų ir jo saugumo jam bus uždėti antrankiai, jis nesiliovė priešintis, mosikuoti rankomis, kojomis, tada buvo panaudotos dujos ir uždėti antrankiai. Pristatę asmenį į komisariatą, jį ten paliko.

Teismo posėdyje apklaustas liudytoju Aleksandras Stalčinskis paaiškino, kad gavo iškvietimą, kad vairuotojas yra neblaivus, nori važiuoti ir vaikinas atėmė iš jo raktelius. Atvykus į įvykio vietą, vaikinas aiškino, kad iš pradžių įspėjo vairuotoją, tačiau nuėjęs toliau ir išgirdęs, kad užsivedė variklis, atbėgo ir atėmė iš jo raktelius. Tada vairuotojas jam trenkė į veido sritį, veide matėsi paraudimas. Vaikinas perdavė automobilio raktus ir parašė pareiškimą. G. P. buvo akivaizdžiai neblaivus, vartojo necenzūrinius žodžius, buvo agresyvus, atsisakė pateikti dokumentus ir prisistatyti, tik kartojo, kad jis yra buvęs komisaras ir jam viskas nesvarbu. Tuomet jie užrakino jo automobilį ir įsodino jį į tarnybinį automobilį, kur jis pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, daužyti automobilio apdailą, grasinti, kad išmes iš juos darbo, dėl to, kad jį sulaikė. Tuomet jie sustojo, kad uždėti jam antrankius, tačiau jis priešinosi, dėl ko buvo panaudotos dujos, fizinė jėga ir uždėti antrankiai. Komisariate asmuo taip pat elgėsi agresyviai.

Paminėtų liudytojų parodymai sutampa tarpusavyje, taip pat iš esmės sutampa ir su Alionos Lazdovskajos ir Aleksandro Stalčinskio tarnybinių pranešimų bei D. Č. pareiškimo duomenimis. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais liudytojais. Byloje nėra duomenų, kad jie būtų suinteresuoti apkalbėti G. P. ar kitokiu būdu jam pakenkti. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad šie veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje gatvėje (prie visuomeninės paskirties pastatų – kavinės-baro), neteisėtus G. P. veiksmus matė ne tik konflikte dalyvavęs liudytojas D. Č., tačiau ir išėję iš šalia esančio baro pažiūrėti įvykio žmonės, kurių vienas buvo darbuotojas. Dėl tokių G. P. veiksmų buvo pažeista viešoji tvarka ir žmonių rimtis, kas atitinka ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį.

Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog G. P. teismui pateiktas prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitas Nr. 178 (b.l. 36) neįrodo, kad automobilis Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio metu buvo nevažiuojantis, nes automobilio Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontas buvo atliktas 2017 m. birželio 14 d., t. y. praėjus beveik mėnesiui po įvykio.

Dėl G. P. apeliacinio skundo argumentų, kad jo agresyvūs veiksmai ir keiksmai bei policijos pareigūnų įžeidimai buvo išprovokuoti neteisėtais pačių policijos pareigūnų veiksmais, kai prieš jį nepagrįstai buvo vartojamas smurtas, pažymėtina, jog, sprendžiant apie policijos pareigūnų veiklos teisėtumą, visų pirma vadovaujamasi Policijos veiklos įstatymo nuostatomis. Kaip buvęs ilgametis policijos darbuotojas ir nuo 2005-09-01 iki 2008-05-07 ėjęs Policijos departamento prie VRM Kriminalinės valdybos viršininko pareigas, G. P. negalėjo nežinoti, kad teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus privalu vykdyti. Taip pat pagal jo eitas pareigas jam turėjo būti žinoma, kad pagal Policijos veiklos įstatymo (toliau – įstatymo) 5 straipsnio 5 punktą vienas iš policijos uždavinių yra nusikalstamų veikų bei kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas. Pagal šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalį policijos pareigūnas turi teisę, įgyvendindamas policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus. Pagal įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punktą policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę pagrįstai įtardamas, jog padarytas administracinis teisės pažeidimas ar nusikalstama veika, įstatyme numatytais atvejais panaudoti šaunamuosius ginklus, fizinę bei kitokią prievartą. Remiantis įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pareigūnas turi teisę panaudoti fizinę prievartą sulaikydamas teisės pažeidimą padariusį asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo. Fizinė prievarta įstatyme suprantama kaip 1) bet kokio pobūdžio fizinės jėgos bei kovinių imtynių veiksmų naudojimas; 2) specialiųjų priemonių, t. y. policijos ginkluotėje esamų lazdų, antrankių bei surišimo priemonių, dujų, tarnybinių šunų, transporto priverstinio sustabdymo bei kitų įstatymais leidžiamų ir vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintų, policijos aktyvios ir pasyvios gynybos priemonių naudojimas (įstatymo 23 straipsnis)

Psichinė prievarta šiame įstatyme suprantama kaip įspėjimas apie ketinimą panaudoti fizinę prievartą, šaunamąjį ginklą ar sprogstamąsias medžiagas. Psichinei prievartai prilyginamas šaunamojo ginklo demonstravimas bei įspėjamieji šūviai, tačiau šias psichinės prievartos priemones galima naudoti tik šio įstatymo 25 straipsnio 2 ir 4 dalyse išvardytomis sąlygomis.

Fizinė prievarta šiame įstatyme suprantama kaip: 1) bet kokio pobūdžio fizinės jėgos bei kovinių imtynių veiksmų naudojimas; 2) specialiųjų priemonių, t. y. policijos ginkluotėje esamų lazdų, antrankių bei surišimo priemonių, dujų, tarnybinių šunų, transporto priverstinio sustabdymo bei kitų įstatymais leidžiamų ir vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintų, policijos aktyvios ir pasyvios gynybos priemonių naudojimas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad G. P. nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams, dėl ko buvo panaudota fizinė prievarta ir specialiosios priemonės pažeidėjui sutramdyti, ko pasėkoje galėjo atsirasti nežymus sveikatos sutrikdymas.

Pagal Policijos veiklos įstatymo 23 straipsnio 7 dalį policijos pareigūnas, panaudojęs prievartą nepažeisdamas šio įstatymo reikalavimų ir padaręs žalą įstatymų saugomoms vertybėms, atsakomybėn netraukiamas.

Pagal formuojamą teismų praktiką asmenų, kurie padaro žalą, vykdydami profesines pareigas, tačiau neviršydami įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytų įgaliojimų, administracinė ir baudžiamoji atsakomybė šalinama visais atvejais taikant ANK 15 straipsnį ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 30 straipsnį. Juose nėra nustatytų jo taikymo išimčių. Dėl to, remiantis šiais straipsniais, pareigūnas neturi būti traukiamas ne tik administracinėn, bet ir baudžiamojon atsakomybėn net padaręs didesnę žalą (pavyzdžiui, sunkų sveikatos sutrikdymą), jeigu vykdydamas profesines pareigas neperžengia teisės aktuose nustatytų ribų.

G. P. argumentus, kad jo veika buvo išprovokuota neteisėtais policijos pareigūnų veiksmais, prieš jį nepagrįstai buvo vartojant smurtą, paneigia ne tik liudytojų parodymai, bet ir Vilniaus apskrities VPK Vidaus tyrimų skyriaus vyresniosios tyrėjos Irina Zechar 2017 m. birželio 9 d. tarnybinis pranešimas dėl G. P. pateiktos informacijos patikslinimo rezultatų, kuriame nustatyta, kad, susipažinus su policijos patrulio automobilio VI749 vaizdo registratoriumi užfiksuotais su aptariamu įvykiu susijusiais vaizdo įrašais, negauta objektyvių duomenų dėl Vilniaus apskrities VPK PR pareigūnų netinkamų veiksmų prieš G. P.. Jis į policijos komisariatą pristatytas ir uždarytas į LSP teisėtai ir pagrįstai, surašius administracinio sulaikymo protokolą, todėl, neįžvelgus galimai padaryto tarnybinio nusižengimo požymių, nutarta informacijos patikslinimą baigti ir tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūros nepradėti (b. l. 20-22).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog G. P. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Iš ginčijamo nutarimo matyti, kad paskiriant G. P. nuobaudą buvo atsižvelgta į įstatyme numatytas aplinkybes – į nusižengimų pobūdį ir padarymo aplinkybes, į tai, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta ir yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas), taip pat į traukiamo atsakomybėn asmens asmenybę charakterizuojančius duomenis, kurie detalizuoti nutarime. Paskirtos administracinės nuobaudos yra artimos vidurkiui, galutinė administracinė nuobauda yra tinkamai subendrinta ir aiškiai ne per griežta. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktų įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams, apeliantas gi, vadovaudamasi tik deklaratyviais teiginiais bei subjektyviu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-16 nutarimo vertinimu, nepateikė aukštesnės instancijos teismui jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti skundžiamą nutarimą.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-16 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti šį nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą ir G. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.